Savaitgaliai tam ir skirti, kad kelioms valandoms galima būtų ištrūkti iš namų ir pasimėgauti puikiu žiemišku oru. Gyvenant Vilniuje, tikrai yra galybė variantų, kur galima nuvažiuoti, ir apžiūrėti ką nors naujo. Šį kartą laimingasis bilietas teko Merkinei ir visai šalia esantiems Turgeliams. Merkinėje galima apžiūrėti Paulavos (Pavlovo) dvaro griuvėsius. Nuo Vilniaus iki Merkinės apie 40 km., tad miestelis automobiliu pasiekiamas gana greitai. Aišku, sekmadienio popietę nevalyti rajoniniai keliai nėra pats smagiausias dalykas, tačiau sutiktas kelininkų transportas atgaivino viltį, kad ne viskas taip blogai. Ir iš tiesų, jau važiuojant atgal į Vilnių, jų atliktas darbas buvo akivaizdus.
Merkinė (nepainioti su kita Merkine Dzūkijoje) yra miestelis Šalčininkų rajone, kaip jau ir minėjau, nuo Vilniaus nutolęs apie 40 km. Labiausiai šis miestelis žinomas todėl, kad jame yra buvusios Paulavos (Pavlovo) respublikos dvaro griuvėsiai. Paulavos respublika gyvavo nuo 1769 iki 1975 m. Respublikos įkūrėjas Povilas Ksaveras Bžostovskis čia vykdė savitą, jeigu taip galima pavadinti, socialinį eksperimentą. Įkūręs respubliką jis likvidavo lažą, leido valstiečiams laivai tvarkyti savo turtą, verstis prekyba, amatais. Respublika turėjo savo konstituciją, pinigus, kariuomenę, teismą, mokyklą. Ją pripažino ir ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Įvedus šias naujoves respublika suklestėjo.
Artėjant ATR padalijimui P. Bžostovskis nujautė kad teritoriją užims carinė Rusija, todėl išmainė Paulavos respubliką į dvarą Saksonijoje. Naujajam savininkui visiškai nerūpėjo P. Bžostovskio įvestos naujovės, todėl jis grąžino atgal lažą. Kai ir nujautė respublikos įkūrėjas, dvarą iš tiesų užėmė carinė Rusija. Dvaras keitė savininkus ir gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo. Šioje vietoje skaitydama informaciją internete radau dvi versijas, kas nutiko dvarui. Pirmoji pasakoja, kad karo metu čia buvo įsikūrusios vienuolės. Jos paliko degančią žvakę ir nuo jos užsidegė bei sudegė dvaro pastatai. Kita versija sako, kad po karo dvaras buvo atiduotas Turgelių tarybiniam ūkiui ir jame buvo įrengti grūdų sandėliai. Ūkio direktorius grūdus išvogė. o norėdamas nuslėpti įkalčius viską padegė. Istorija ne tokia ir sena, reikės atsiversti kokią knygą.
Dvaro griuvėsiai ir žiema tarsi papildo vienas kitą ir sukuria tokią visai romantišką atmosferą. Miestai.net forume galima rasti 2013 metais darytas Paulavos dvaro nuotraukas, kuriose matyti, jos aplinka yra sutvarkyta, įrengti takeliai pasivaikščiojimui. Deja, šiuo metu visi takeliai pasislėpę po sniegu ir teko klampoti per pusnis. Prie kiekvieno pastato įrengtas stendas su trumpu aprašymu, apie pastato paskirtį ir istorinėmis nuotraukomis, kaip viskas atrodė anksčiau.
Turgeliai yra gyvenvietė Šalčininkų rajone. Didžioji dalis gyventojų – lenkai. Prie bažnyčios pakalbinau lietuviškai senyvo amžiaus moteriškę, klausdama kaip nuvažiuoti iki Mikniškių, iš pradžių nelabai suprato, ko čia noriu, bet po to susišnekėjome rusiškai. Turgeliai (Turgelių dvaras) minimas nuo XV a. pabaigos. Miestelis įsikūręs aplink Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, pastatytą 1500 m. Medinė bažnyčia sudegė, o vietoje jos 1722 m. pastatyta nauja. Bažnyčia, lyginant su pačiu miesteliu, didžiulė ir matoma iš toli.
Ne ką mažiau už bažnyčią įspūdinga ir Turgelių Šv. Felikso de Valua koplyčia, stovinti Turgelių kapinėse, prie kelio į Mikniškes. Kapinės ir šiandien veikiančios. Ši koplyčia pastatyta 1850 m., kaip dvarininkų Jozefo ir Kotrynos Kobylinskių šeimos memorialinė koplyčia. Kobylinskiai šiose vietovėse įsikūrė 1834 m, kuomet įsigijo Merkinės (Paulavos) dvarą.
Už gero kilometro nuo turgelių įsikūrusios Mikniškės. Šiame kaime gyvena stačiatikių bendruomenė, kuri naudojasi buvusios dvaro sodybos pastatais. Pravažiuojant pro šalį mačiau kelias moteriškes, bet mintis drumsti jų ramybę ir kaišioti nosį ieškant dvaro pastatų nekilo. Bet dvaro svirnas į objektyvą vis dėlto pateko.
