Jamam ir pažiūrim!

Ką gi atsakyti į retorinius klausimus: ko gero, tik žinoma išmintimi: kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama Jaučiui.

Iš įvairiausių žiniasklaidos kanalų liejasi žinios apie vis naujus valdžios įsakymus dėl koronaviruso pandemijos valdymo. Valdžios galvos vienaip pašnekėjusios vakare, kitaip nusprendžia ryte. Tai kelia erzelį, žmonės pavargę nuo nežinios, nuo negalėjimo planuoti savo veiklą bent kiek į ateitį. Puikiai suvokiame, kad pandemija yra objektyvi realybė, priemonių ją valdyti reikia ir griežtų taip pat, bet kad tos priemonės kartais tokios neadekvačios, kad lieka tik spėlioti, kas yra tie saliamonai, kurie prakiša tokius sprendimus.

Pandemijos valdymo taisyklių, prievolių sąrašas ilgas ir sunku viską sekti, įsidėmėti, o jau suprasti… Kažkam labai dideli retežiai uždėti, bet yra tokių „šventų“ dalykų, kurie bet kokius pandemijos apribojimus tarsi ledlaužis pradaužia.

Aną dieną į redakciją skambino gargždiškė skaitytoja pasiguosdama, kad štai į vaistinę kelioms minutėms bet kada užeiti negali, tenka stoviniuoti lietuje, eilutėje, mat daugiausia – du vaistų pirkėjai tegali būti. O štai ji pastebėjusi, kad dideliuose sporto renginiuose uždarose patalpose kaupiasi tūkstančiai žmonių ir netgi pandemijos metu apribojimų taisyklės tai leidžia daryti. Vienas iš „švenčiausių“ dalykų Lietuvoje yra krepšinio varžybos: audringa minia antradienį jaudinosi dėl „Žalgirio“ lemties. Televizijos ekranuose aiškiai matosi: salėje žmogus prie žmogaus, nosis prie nosies, kaukės nusmukusios, prakaitas žliaugia ne tik krepšininkams, bet ir jų gerbėjams. Žinoma, tos varžybos svarbios lietuviams: valio, juk ir pergalė iškovota. Bet kaip čia yra su tais ekstremalios situacijos apribojimais, asmens higienos taisyklėmis? Ar įmanoma jų laikytis tokioje minioje, uždaroje patalpoje daugiau kaip dvi valandas? Apsimetame, kad įmanoma. Tačiau kitiems yra griežtesni reikalavimai, gal dėl to, kad nereikšmingos tos sritys? Štai televizijos reportažuose šią savaitę rodyta, kaip po nedideles įmones, įstaigas zuja komisijos, pareigūnai ieškodami, kas kaukę nusismaukė, o gal kas į kavinę prasprūdo be galimybių paso. Protokolai, baudos – tokia kasdienybė.

„Kodėl ilgai trunkantys masiniai renginiai uždarose patalpose galimi, o vaistinėje ar kokioje kaimo parduotuvėlėje, kurioje užtrunkame kelias minutes, negalime įeiti keliese? Žmonės piktinasi, kodėl tokie nevienodi kriterijai?“ – retoriškai pokalbį apibendrina skaitytoja. O ką gi jai atsakyti: ko gero, tik žinoma išmintimi: kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama Jaučiui.

Štai šį savaitgalį nepaisant jokios pandemijos grėsmės vėl prekybos centrai plyšaute plyšauja apie juoduosius išpardavimus, o šalies akropoliai kviečia į „švenčiausią“ pirkėjų piniginių tuštinimo šventę „Jamam“. Na, masiškai ir jamsim, juk mums nuolaidų prekėms paskelbimas yra tarsi kažkokia dangiška mana. Būtinai turime griebti, nesvarbu, kad kainos tik perklijuotos.

Spaudos konferencijoje ekonomistas N. Mačiulis pasakė tokią šventvagišką mintį apie tai, kad šiandien matome gero gyvenimo krizę, o ekonomikos augimą pristabdo ne paklausos trūkumas, o vartotojų norų nesugebanti pasivyti pasiūla. Atrodo, jog reikėtų visu balsu šaukti, kokias čia nesąmones jis šneka: gi gyvenimas sunkėja, viskas kasdien brangsta. Ekonomistas ir į tai turi atsakymą: jis pripažįsta, kad šiame kontekste lieka ir nemažai pralaimėjusiųjų, kurie negavo galimybės džiaugtis pajamų augimu arba apskritai prarado darbą. „Nemažai vartotojų patiria tai, ką galima vadinti gero gyvenimo krize, – jiems tenka sukti galvą, kur nupirkti antrąjį būstą, kur investuoti siekiant didesnės grąžos, ką daryti pusmetį eilėje laukiant naujausio automobilio ar išmaniojo įrenginio. Kita dalis visuomenės jaučia tik neigiamas šio klestėjimo pasekmes – į rekordines aukštumas kylančias dujų, elektros, daugelio vartojimo prekių ir paslaugų kainas. <…>. Tačiau tokių tikrai nėra dauguma.“ Ir „jamam“ šturmai patvirtina ekonomisto žodžius, juos patvirtina ir Užimtumo tarnybos galvosūkis: bedarbių gretos ilgos, o dirbti norinčių stinga. Vadinasi, pinigų yra?

Tuose „jamam“ greičiausias būdas ne tik išsvajotą prekę nusipirkti, bet ir virusą pasigauti. Geriau namuose užsiplikyti arbatos, „pasijamti“ kompiuterį ir pažiūrėti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžius, ką, kaip svarsto mūsų vietos politikai. Neskubėkite šaukti – nuobodu. Tiesiog prisiverskite įsijungti ir pamatysite, kad jūsų pamėgtas serialas „Moterys meluoja geriau“ nublanksta prieš komitetų ar Tarybos posėdžių transliacijas! Garantija, kad jums dar vienas rūpestis atpuls: kai ateis rinkimai, jau nebedejuosite, kad jų nepažįstate. Pažinsite kaip nuluptus!

Monika CALZONAITĖ
„Bangos“ korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių