Gimtasis kraštas Nr. 48 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Kaina 1,99 Lt

Pavlovo respubliką pasiglemžė laikas, netrukus jos neliks ir atmintyje 9 p.

Mūsų paveldas 9–14 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu

Lietuvis Amerikai dėkingas už žmoną

Dažniausiai talentingi žmonės būna ir darbštūs

5 p.

15 p.

Pusiaužiemis atėjo, barsukas verčiasi ant kito šono 16 p.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Internete vaikams pavojinga kaip gatvėje

Kuriama dviejų greičių Lietuva

Lietuvą vienas po kito drebina pranešimai apie kraupius nusikaltimus, kurių užuomazgos slepiasi virtualioje erdvėje. Virginija MAČĖNAITĖ

Europos Sąjungos ir nacionalinė parama bei užsienio investicijos pirmiausia pasiekia didmiesčius, o vis giliau į skurdą brendantiems šalies regionams lieka trupiniai.

Iki šiol dar neužversta karininko Sauliaus Vitkaus, socialiniuose tinkluose apsimetinėjusio mergaite, pedofilijos byla. Prieš savaitę 13-metė alytiškė tapo bendraamžio interneto draugo žmogžudystės auka. Vienos daugiau nei savaitę pradingusios merginos intensyviai ieško Kauno tyrėjai ir artimieji. Įtariama, kad ją taip pat galėjo pražudyti interneto pažintys. Tiek policijos pareigūnai, tiek informacinių technologijų specialistai, tiek psichologai sutinka, kad dabar internete ne mažiau pavojinga nei gatvėje. O savo atžalų saugumu ir realiame, ir virtualiame gyvenime pirmiausia turi pasirūpinti juos mylintys tėvai.

Albinas ČAPLIKAS

Socialiniai ir ekonominiai skirtumai regionuose yra milžiniški. 2009 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus apskrityje buvo 2 332 Lt, o mažiausias – Tauragės apskrityje – tik 1 615 Lt. Klaudijaus Driskiaus ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Sausio 13-oji kauniečių Boguševičių šeimai buvo lemtinga. Truputį po 19 valandos iš parduotuvės grįžusi Aldona rado mįslingą 22-ejų dukters Gabijos raštelį „Mama, nesijaudink. Turiu reikalų, grįšiu apie 23 valandą.“ Nukelta į 3 p.

o mažiausias – Tauragės apskrityje – tik 1 615 Lt. Pernai darbo užmokestis sumažėjo visuose regionuose, tačiau skirtumas nepasikeitė. Štai 2010 m. spalio mėn. Vilniaus apskrityje vidutinis atlyginimas siekė 1 840 Lt per mėnesį, o mažiausi atlyginimai 1 170–1 304 Lt buvo Šalčininkų, Radviliškio, Anykščių ir kituose rajonuose. Premjero Andrius Kubiliaus išgirtoje Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011– 2013 m. programoje įrašytas siekis,

Jeigu vaikai nori bendrauti internete, vadinasi, jie neturi pilnaverčio bendravimo realybėje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vertindami šalies regionų ekonominių rodiklių skirtumus dažnai prisimename padėtį Europos Sąjungoje (ES), kai pagrįstai piktinomės ir tebesipiktiname dėl skirtingos paramos senosioms ES narėms ir neseniai į šią sąjungą įstojusioms šalims. Juk neteisinga gyvenant vienoje rinkoje konkuruoti skirtingomis sąlygomis! Deja, tokia pat padėtis formuojasi Lietuvos vidaus rinkoje – kuriama dviejų greičių valstybė.

Užduotis ateities kartoms Socialiniai ir ekonominiai skirtumai šalies regionuose yra milžiniški. Pavyzdžiui, 2009 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus apskrityje buvo 2 332 Lt,

Dingo kaip į vandenį

kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2013-aisiais nė vienoje apskrityje nebūtų mažesnis nei 80 proc. šalies vidurkio. Tiesa, programoje nutylima, kaip šio tikslo bus siekiama. Tiesiog pasižadama kompleksiškai gerinti regioninių centrų gyvenamąją ir investicinę aplinką. Kokiu greičiu? 2013-aisiais materialinių investicijų indeksas vienam gyventojui regioninių centrų savivaldybėse, palyginti su šalies indeksu, padidės 1 proc. Tik tiek. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniaus apskrityje

materialinės investicijos vienam gyventojui sudaro 6 360 Lt, o štai Marijampolės ir Tauragės apskrityse atitinkamai – tik 1 596 Lt ir 1 386 Lt, arba 2,5–3 karto mažiau. Taigi esant tokiems tempams programos tikslas iš tikrųjų perkeliamas ateities kartoms. Vienas pagrindinių regionų ekonominio išsivystymo rodiklių – vienam gyventojui tenkantis BVP. Vilniaus apskrityje šis rodiklis buvo net 3,1 karto didesnis nei Tauragės apskrityje. Nukelta į 2 p.

Skurstančiųjų žiemos pramogos nevilioja Sniego nestokojančios šalies slidinėjimo trasos ir kaimo turizmo sodybos klientų šiemet sulaukia labai mažai.

Lietuvoje paradoksas – sniego apstu, bet slidinėtojų mūsų trasose šią žiemą labai mažai. Žmonės pramogauti vyksta į kaimynines šalis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Saulius TVIRBUTAS

Nesulaukia slidinėtojų

Ši žiema itin gausi sniego, tad atrodytų vietinės slidinėjimo trasos turėtų būti apgultos aktyvaus poilsio mėgėjų. Tačiau trasų darbuotojai pastebi, kad dėl sunkmečio sulaukia kelis kartus mažiau žmonių nei pernai ar dar ankstesniais metais. Kaimo turizmo sodybų šeimininkai, kurie bando vilioti įvairiomis žiemos pramogomis, taip pat sako, kad savaitgaliais sulaukia mažai klientų.

„Paradoksas – sniego apstu, bet slidinėtojų mūsų trasose šią žiemą labai mažai, – stebisi Vilkaviškio žiemos sporto klubo pirmininkas Eduardas Žinevičius. – Per savaitgalį apsilanko daugiausia 30 žmonių, o anksčiau jų būdavo 100 ir daugiau. Šiokiadieniais poilsiautojų išvis nėra.“ E.Žinevičius mano, kad tai galėjo lemti ir sausio atodrėkiai. „Galbūt

dar įtakos turi didelės šildymo kainos, juk šeimai už inventoriaus nuomą, keltą vidutiniškai tenka išleisti apie 100 Lt. Turtingesni važiuoja slidinėti į Čekiją, Austriją, Italiją, kitas šalis“, – svarstė jis. Iš Suvalkijos slidinėjimo trasų žmones vilioja ir Lenkijoje Suvalkuose esančios trasos. „Ten klientų irgi gerokai sumažėję, bet dauguma jų yra atvykę iš Lietuvos“, – teigė E.Žinevičius. Nukelta į 2 p.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Aktualijos

Kuriama dviejų greičių Lietuva

Reikia taikyti skirtingus mokesčius

Atkelta iš 1 p.

Vidmantas Brazys, Marijampolės savivaldybės meras

Kurortas nusiristų iki Didžiasalio lygio Druskininkų meras Ričardas Malinauskas nustebtų, jeigu probleminiams regionams iš tikrųjų būtų skirtas dabar žadamas milijardas litų: „Manau, kad probleminių teritorijų gelbėjimo programa yra ne problemos sprendimas, bet išpūstas burbulas. Kol kas tik daug kalbama, o realių darbų nematau. Į tą patį planą įtraukiami įvairiausi projektai, visos priemonės, visos lėšos, kurios gaunamos iš visur ir kai kam gali atrodyti, kad čia skiriama tik probleminėms teritorijoms. Kol kas iš žadamo milijardo mes gauname tik trupinius.“ Pastaraisiais metais neatpažįstamai besikeičiančio kurorto savivaldybė investuotojų ieško tik savo iniciatyva.

Kaip prisivilioti investuotojus? Pagal tiesiogines užsienio investicijas (TUI) vienam gyventojui irgi pirmauja Vilniaus apskritis, o mažiausia investicijų pritraukė Tauragės apskritis. 2010 m. pradžioje TUI vienam gyventojui šalyje vidutiniškai siekė 10 122 Lt, o Tauragės apskrityje – vos 381 Lt, arba net 26 kartus mažiau. Tiesa, šįmet Tauragės rajonas jau prisiviliojo investuotojus iš Pietų Korėjos. Tauragėje korėjiečiai žada statyti šiuolaikinių šviestuvų gamyklą, bus sukurta per 150 darbo vietų. Tačiau kiti regionai tokiais pasiekimais negali pasigirti. Telšių savivaldybės mero patarėja Jurgita Armalienė tikisi, kad sutvarkius senamiestį, Masčio ežero pakrantes bei rekonstravus stadioną pavyks prisivilioti ir verslininkų. Tokių vilčių turi ir Ignalinos savivaldybės meras Bronis Ropė: „Į patrauklesnes teritorijas verslas noriau ateina, tačiau į paramos negaunančius regionus jis nelabai linkęs investuoti. Tariamės su Ūkio ministerija, kad nepanaudotus verslo pinigus reikėtų skirti savivaldybėms, kurios turi probleminį statusą.“ Savivaldybėms pervedama gyventojų pajamų mokesčio dalis viduti-

Pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui pirmauja Vilniaus apskritis.

Ekonomikos krizei pasibaigus regionai pradės kilti iš skirtingų pozicijų. niškai sudaro 41 proc. savivaldybių biudžetų pajamų, todėl galime daryti išvadą, kad savivaldybių ir jų gyventojų finansai bei gerovė yra tiesiogiai susiję. Kai nėra darbo, savivaldybės neturi ir pajamų. Tokie paprasti ekonomikos dėsniai. Ignalinos savivaldybės meras B.Ropė guodžiasi, kad 2000-aisiais, palyginti su valstybės vidurkiu, nedarbo lygis atskirose savivaldybėse skyrėsi net iki 2–3 kartų, o dabar šis skirtumas sumažėjo iki 35–40 proc. Tiesa, neužmirškime, kad dėl krizės šalyje padidėjo ir nedarbo vidurkis. Be to, iš regionų daug žmonių išvyko ieškoti darbo į didmiesčius, o jo neradę pakėlė sparnus į kitas šalis. Taigi pagal nedarbo kitimo rodiklius sunku daryti patikimas išvadas.

Naujausiais teritorinių darbo biržų duomenimis, didžiausias nedarbas fiksuojamas Ignalinos rajono savivaldybėje – metų pradžioje darbo čia neturėjo net 21,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Per 19 proc. nedarbas užfiksuotas Akmenės ir Zarasų rajonuose, o nuo 2008-ųjų nedarbas sparčiausiai augo Mažeikių rajone – net 15,3 procentinio punkto.

Turtingieji skolinasi daugiau Galima nesiskolinti, gyventi iš savo pinigų ir nieko nedaryti, bet ar tokia strategija gera? „Kaip tik dabar verta skolintis ir atlikti darbus, kurie mažintų išlaidas. Štai Ignalinoje renovavome ligoninę ir dabar už šildymą mokame net 40 proc. mažiau. Tačiau blogai, kai paskolos tiesiog pravalgomos. Jeigu Vilniaus savivaldybė pasiskolins 300 mln. Lt stadionui užbaigti, tai bus kilpa ant kaklo. Tokie projektai negreitai atsiperka“, – svarsto B.Ropė. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorės Romos Žakaitienės, daugelio savivaldybių skolos nerimo nekelia. Antrus metus savivaldybių biudžetai mažinami, todėl joms nelieka kitos išeities – tik skolintis. Iš

Martyno Vidzbelio nuotrauka

60 savivaldybių tik Birštono, Visagino ir Vilniaus rajono savivaldybės gali pasigirti neturinčios skolų. Mažiausią skolą (1,7 mln. Lt) pernai spalio mėnesį turėjo Anykščių rajono savivaldybė. Skolintos lėšos sudarė tik 5,3 proc. visų metinių savivaldybės pajamų. O labiausiai prasiskolinusi yra Vilniaus miesto savivaldybė. Jos skolos finansinėms institucijoms pernai spalį siekė per 363 mln. Lt ir sudarė net 59 proc. visų patvirtintų miesto biudžeto pajamų. Pasak Vilniaus miesto mero Raimundo Aleknos, įvairiems ūkio subjektams Vilniaus savivaldybės skola viršija 800 mln. Lt. Kauno miesto savivaldybės skolos finansinėms institucijoms siekia daugiau nei 172 mln. Lt ir tai sudaro beveik 38 proc. patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų. Ketvirto pagal dydį Lietuvos miesto Šiaulių skolos finansinėms institucijoms spalį buvo 67,4 mln. Lt, t. y. beveik 50 proc. miesto metinio biudžeto. Finansų ministerijos duomenimis, pernai spalio mėnesį įvairioms finansinėms institucijoms krašto savivaldybės buvo skolingos daugiau nei 1,266 mlrd. Lt. Tai sudarė daugiau nei trečdalį visų patvirtintų savivaldybių pajamų.

Skurstančiųjų žiemos pramogos nevilioja Atkelta iš 1 p.

Didėja konkurencija Birštone inventoriaus nuoma besiverčiantis Česlovas Kšenavičius taip pat teigė, kad pernai sulaukdavo trigubai daugiau klientų nei šiemet. „Anksčiau savaitgaliais atvykdavo iki pusės tūkstančio žmonių, – prisimena jis. – Dabar negelbsti ir mažos kainos – keltuvas šiokiadieniais kainuoja 1 Lt, savaitgaliais –2 Lt, o slidinėjimo inventorius dienai išnuojamas atitinkamai už 20 ir 30 Lt.“ Birštonui nebaisūs ir atodrėkiai – čia visada būna apie metrą dirbtinio sniego. „Dėl dirbtinio sniego slidinėjimo sezonas galėtų tęstis visą kovą ir dar ilgiau, bet žmonės, matyt, to nežino ir pradėjus tirpti sniegui čia neatvyksta“, – pasakojo Č.Kšenavičius. Jis klientų sumažėjimą šiais metais Birštone aiškina padidėjusia konkuren-

cija. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 9 slidinėjimo trasos Suvalkijos regione, Vilniuje, Molėtų, Ignalinos, Anykščių rajonuose. Taip pat nemažai lietuvių važiuoja į Latvijos ir netoli Lietuvos pasienio esančias trasas Lenkijoje.

Sodybos kviečia ir žiemą Žiemos pramogomis bando vilioti ir kaimo turizmo sodybos. „Anksčiau manėme, kad kaimo turizmas bus gyvas tik vasarą ir pavasarį, bet vis daugiau verslininkų pasiūlo ir įvairių žiemos pramogų“, – pasakojo Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė. Pasak jos, populiarios pirtys, maudynės kubiluose ir eketėse. Kai kurių sodybų šeimininkai siūlo slidinėjimo maršrutus, lieja čiuožyklas, nuomoja keturračius, sniego motociklus, vėžina šunų kinkiniais. „Suprantama, dažniausiai klientų sulaukiama tik sa-

Žiemos pramogomis bando vilioti ir kaimo turizmo sodybos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

vaitgaliais, nes atostogų metas daugeliui žmonių prasideda nuo pavasario, o atostogaujantieji žiemą vyksta paslidinėti į Alpes ir kitus aukštus Europos kalnus“, – mano R.SirusienėLamauskienė.

Poilsiautojų mažai Kauno rajone įsikūrusios sodybos „Pušyno stovykla“ savininkė

Auda Peimienė sakė, kad tvenkinyje įrengė čiuožyklą, galima leistis rogėmis nuo Nemuno šlaitų, paslidinėti. „Turime atvykstančiųjų savaitgaliui, bet dažniausiai jie švenčia gimtadienius, rengia buvusių klasės, grupių susitikimus. Apskritai kaimo turizmas žiemą merdi, – neslėpė A.Peimienė. – Dabar mes rengiamės vasarai, šiam metų laikui jau rezervavome daug savaitgalių.“

Niekas neinvestuos Marijampolėje ar kitur, jeigu tokia pat galimybė bus investuoti Vilniuje, Klaipėdoje ar Kaune. Visokios socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos yra niekai. Pavyzdžiui, Marijampolėje iš šios programos lėšų rekonstruosime aikštę, bet argi tuo pritrauksi investuotojus? Išeitis yra vienintelė – taikyti skirtingus mokesčius didmiesčiuose ir regionuose. Pelno ir turto mokesčiai Vilniuje ir Klaipėdoje turi būti padidinti, o labiausiai atsilikusiuose regionuose – sumažinti. Tik tokiu atveju prisiviliotume verslininkus. Tada sumažės nedarbas, padidės darbo užmokestis ir pagerės visi kiti ekonominiai ir socialiniai rodikliai.

Pasirinkta nevykusi strategija Sigutis Obelevičius, Anykščių savivaldybės meras

Kol kas socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp didmiesčių ir regionų nemažėja. Pasirinkta nevykusi strategija. Programa gali tik pagelbėti, bet neišgelbėti, nes žmonės iš rajonų bėga – nėra darbo. Nesuprantu, kodėl gyvenantieji didmiesčiuose laikomi pranašesniais už mažųjų miestelių gyventojus? Mes taupome kaip įmanydami, o štai Vilnius gali sau leisti prasiskolinti nors ir milijardą litų, ir niekas labai nepeikia dėl tokio išlaidavimo. Ekonominiai skirtumai nesumažės, jeigu į regionus nepritrauksime verslo. Štai kai kuriose šalyse ES fondų parama skirstoma kitaip, pavyzdžiui, didmiesčiams iš fondų skiriama 50 proc. lėšų, o regionams – per 70 proc. Tokia tvarka skatintų verslininkus daugiau investuoti regionuose.

Anykščių rajone esančios sodybos „Svajonių dvaras“ šeimininkas Gintaras Senulis sakė, kad ankstesniais metais sulaukdavo kompanijų, atvykdavusių paslidinėti į Anykščių slidinėjimo trasas ir norinčių netoliese pernakvoti. „Šiemet tokių nėra, – apgailestavo jis. – Neliejome ir čiuožyklos, nes negausių klientų ji nesudomina.“ O pamario bendrovė „Baltijos žūklė“, apgyvendinanti poilsiautojus netoli Kintų ir Perlojoje esančiose sodybose, džiaugiasi didėjančiu susidomėjimu poledine žūkle ir kitomis pramogomis. „Nors dar nepasiekėme iki krizės buvusio lankomumo, bet šiemet jau turime daug užsakymų, taip pat labai padaugėjo savo darbuotojams išvykas rengiančių įmonių, – pasakojo įmonės direktorius Ainis Prokopavičius. – Žmonėms siūlome gaudyti stintas, vėgėles, ešerius, nuvežame juos į žvejybos vietas, nuomojame įrangą, verdame žuvienę ant ledo, rengiame ekskursijas. Greitai siūlysime ir kitokių pramogų visai šeimai: sniego motociklais tampysime rogutes ant marių ledo, mokysime rūkyti žuvį.“

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Internete vaikams pavojinga kaip gatvėje Atkelta iš 1 p. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto trečiakursė, studijuojanti socialinį darbą, į namus nesugrįžo iki šiol. Kitą rytą po dingimo artimieji puolė jai skambinti, bet mobilusis telefonas buvo išjungtas. Anot artimųjų, Gabija prie kompiuterio praleisdavo daug laiko – naršė socialiniame tinkle „Facebook“, pažinčių svetainėse. Ji buvo užmezgusi pažintis su jaunuoliais netgi iš Graikijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos, Saudo Arabijos. Žinoma, kad vienas graikas įkyriai kvietė ją į pasimatymą. Studentė su naujais draugais ne tik susirašinėjo elektroninėmis žinutėmis, bet ir bendraudavo skaipu. Jau išsiaiškinta, kad Gabija su vienu asmeniu mobiliuoju telefonu bendravo kelias valandas prieš pat dingimą. Merginos ieškantys tyrėjai trečiadienį iš jos namų išsivežė du kompiuterius, kuriais ji naudojosi. Tikimasi, kad patikrinę elektroninius laiškus ir kitus duomenis pareigūnai aptiks tai, kas gali padėti rasti bent užuominą, kur dingo Gabija. Rankų sudėję nesėdi ir studentės artimieji. Gabijos brolis Arminas Kaune iškabino šimtus plakatų, skelbiančių sesers paiešką, o tėvai kreipėsi į penkis ekstrasensus. Žmonės pranešė matę panašią merginą Kauno „Akropolyje“, Vilniaus ir Kauno viešajame transporte, bet šie faktai nepasitvirtino.

Draugas žmogžudys 13-metė alytiškė Jurgita buvo dingusi tik vieną dieną. Ją žmonės Vilniaus pakraštyje rado jau kitos dienos rytą. Tačiau negyvą. Mažametės kūnelis tysojo ant tako, vedančio nuo autobusų stotelės sodų bendrijos link. Mergaitė buvo sumušta, apiplėšta ir pasmaugta gumine virvele. Ekspertai dar turi nustatyti, ar ji buvo išžaginta, nes mergaitės apatinė kūno dalis buvo nuoga. Šalia kūno gulėjo tvarkingai sudėti jos drabužiai ir batai. Netrukus paaiškėjo, kad tai gali būti 14-mečio vilniečio darbas, su kuriuo ji susipažino ir porą savaičių virtualiai bendravo visame pasaulyje populiariame socialiniame tinkle „Facebook“. O šeštadienio vakarą Jurgita, neperspėjusi tėvų, atvyko į sostinę pirmą kartą pasimatyti su vaikinu. Kadangi įtariamasis gyvena netoliese, vaikai ėjo paauglio namų link. Tačiau tarp jų įvyko konfliktas. Anot įtariamojo, jis ketino trylikametę išžaginti, bet jam nepavyko. Paauglys pareigūnams nesugebėjo paaiškinti, kodėl mergaitę nužudė. Antradienio rytą teismas leido nepilnametį suimti 3 mėnesiams. Jis kaltinamas tyčia nužudęs mažametį bejėgiškos būklės asmenį. Už tai vaikinui gali būti ski-

Tėvai turėtų ne kontroliuoti savo vaikus, bet sukurti tokį ryšį, kad atžala jais pasitikėtų.

riama maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Netrukus po įvykio žiniasklaidoje pasipylė kaltinimai socialiniam tinklui „Facebook“, tačiau GK kalbintas Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vyr. specialistas Vilius Nakutis sako, kad šiuo konkrečiu atveju jokie interneto svetainės pritaikyti apribojimai nebūtų padėję: „Facebook“ tinkle yra galimybė nustatyti apribojimus, su kuo bendrauti ar keistis informacija (tik su draugais, su draugų draugais ar su visais). Žmogų, paprašiusį tapti draugu, galima priimti arba ne. Taigi tai paties internauto valia“, – paaiškino V.Nakutis.

Vaikams reikėtų paaiškinti, kad svetimi žmonės virtualioje aplinkoje gali būti tokie pat pavojingi kaip ir realiame gyvenime. Anot jo, svarbiausia taisyklė, kurios paisymas šiuo atveju būtų galėjęs netgi išgelbėti gyvybę – vaikai su naujaisiais interneto draugais neturėtų susitikti realiame gyvenime. O jei jau vaikas išleidžiamas į pasimatymą su virtualiu draugu, jį turėtų palydėti vienas iš tėvų.

Pedofilas slapstėsi po mergaitės kauke Turbūt daugelis prisimena dar vis neužverstą kraupią karininko Sauliaus Vitkaus bylą. Jis, Generolo Jono

Žemaičio akademijos pulkininkas leitenantas, socialiniuose tinkluose užsiregistruodavo kaip nepilnametė mergaitė, ieškanti draugių. Pasinaudojęs mažamečių patiklumu 43ejų karininkas iš jų gaudavo įvairių nuotraukų. Vėliau jis gąsdindavo, kad tos nuotraukos atsidurs internete, jei mergaitės nesutiks susitikti. Įgavęs mergaičių pasitikėjimo S.Vitkus pasiūlydavo užsidirbti pinigų – už fotosesiją žadėdavo 10 tūkst. litų. Kratas atlikę teisėsaugos pareigūnai S.Vitkaus kompiuteryje rado apie 100 tūkstančių pornografinių vaikų nuotraukų. Jos buvo sukauptos per 3 metus. S.Vitkaus kaltinamajame akte – 62 epizodai dėl pornografijos laikymo ir vaikų lytinio išnaudojimo, iš jų 11 – dėl mažamečių žaginimo. Karininko aukomis tapo 9–13 metų mergaitės iš įvairių Lietuvos miestų. Keturios iš jų buvo seksualiai prievartautos ar žagintos tiek gyvenamosiose, tiek viešose vietose. Kai kada mergaitės būdavo žaginamos ar prievartaujamos pakartotinai. Šiuo metu S.Vitkus suimtas iki balandžio vidurio ir teismo laukia Lukiškėse. Jis kaltinamas mažamečių vaikų tvirkinimu, vaikų įtraukimu dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose ir išnaudojimu pornografinei produkcijai gaminti, pornografinio turinio dalykų gaminimu ir laikymu, mažamečių vaikų išžaginimu ir jų seksualiniu prievartavimu. Už tai jam gresia 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Komentuodamas šį atvejį tinklų ir informacijos saugumo specialistas V.Nakutis tik apgailestavo, kad nėra tokių sistemų, kurios leistų patikrinti su jumis bendraujančio vartotojo asmenybę, todėl niekada negalime žinoti, ar po dailios mažametės nuotrauka nesislepia piktų kėslų turintis „dėdulė“. „Pedofilai puikiai išmano vaikų psichologiją ir žino, kaip su jais

Ministras raginamas atsistatydinti

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Paaiškėjus melagingiems ūkio ministro Dainiaus Kreivio pareiškimams, esą jis, būdamas ministru, niekada nėra naudojęsis tarnybine padėtimi, kad kaip nors padėtų įmonėms, kurioms kažkada vadovavo ar jose dirbo, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis mano, kad ministras D.Kreivys privalo prisiimti atsakomybę ir kuo skubiau atsistatydinti arba būti atstatydintas.

Pasak parlamentaro, šių metų pradžioje ne tik pats ministras yra tvirtinęs, kad niekada nėra padėjęs su juo kaip nors susijusioms įmonėms, esąs tvirtai tuo įsitikinęs teigė ir premjeras.V.Mazuronio nuomone, po to, kai praėjusių metų rugsėjo 14 dieną ūkio ministras D.Kreivys pasirašė įsakymą, patvirtinantį Europos lėšų skyrimą jo motinos valdomai įmonei SKV, kitą parašą ministras turėtų padėti po savo atsistatydinimo pareiškimu. Eltos inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Reikia ne kontroliuoti, bet stiprinti ryšį Algimantas Smailys, Psichologijos paslaugų centro psichologas Jeigu vaikai nori bendrauti internete, vadinasi, jie neturi visaverčio bendravimo realybėje: nelabai gerai jaučiasi tarp savo draugų, klasėje, šeimoje. Nusikaltėliai – puikūs psichologai. Jie vilioja silpniausius konkretaus amžiaus ar lyties internautus. Tad asmeninių sunkumų turintys vartotojai netrunka užkibti ant jų kabliuko. Tėvai turėtų ne kontroliuoti savo vaikus, bet sukurti tokį ryšį, kad atžala jais pasitikėtų. Vaikas, ypač paauglys, per daug kontroliuojamas gali imti slėptis, atitolti nuo tėvų. Jei vaikas pasitiki savo artimaisiais, nebijos pasipasakoti, su kuo ir apie ką jis kalbasi internete, neišeis iš namų neperspėjęs, o ir tėvų patarimą priims ramiai, nesikarščiuodamas. Po visų šių įvykių blogiausia, ką tėvai galėtų padaryti, – uždrausti savo vaikams naudotis socialiniais tinklais ar net internetu apskritai. Kiekvienas draudimas sukelia norą priešintis. Vaikas ieškos būdų, kaip prisijungti prie interneto ne namuose, eis į pasimatymus be tėvų žinios, o tai visuomet gresia nelaime.

reikia elgtis elektroninėje erdvėje“, – įsitikinęs pašnekovas.

Internete kaip gatvėje Anot kriminalisto, iš esmės bendravimas internetu net ir tarp vaikų nėra blogas reiškinys, tačiau pavojų esama daug. Policija neturi galimybių nuolat sekti visos elektroninės erdvės, bet yra atliekama stebėsena dėl pornografijos platinimo, prekybos žmonėmis ir pan. „O socialiniai tinklai nėra kontroliuojami, tiriami ir stebimi iki gaunamas pranešimas apie grėsmę. Juk negyvename visuotinio sekimo valstybėje, o ir bendravimas tarp žmonių Lietuvoje nėra draudžiamas“, – kalbėjo T.Ulpis. Anot jo, nusiskundimų dėl bendravimo internetu pasitaiko nuolat, tačiau jie reti. Kas galėtų padėti apsaugoti vaiką internete? Kaip GK pasakojo Ryšių reguliavimo tarnybos vyr. specialistas V.Nakutis, tėvai gali ir turi įdiegti vaikams turinio filtravimo priemones, kurios gali uždrausti pokalbių programas ar konkrečius interneto portalus. Tačiau specialistas pripažįsta: „Tai nėra geriausia išeitis, nes vaikai

visuomet suras galimybių jungtis į socialinius tinklus ne namuose.“ GK pašnekovai sutiko, kad vis dėlto svarbiausią vaidmenį virtualiame savo vaikų gyvenime turi atlikti tėvai. „Svarbiausia yra vaikų švietimas, kokie pavojai jų tyko internete. Tėvai turėtų mokyti vaikus, kaip saugiai elgtis, domėtis, ką jie virtualioje erdvėje veikia. Ypač jei vaikai bendrauja socialiniuose tinkluose, naudojasi pokalbių programomis ar keičiasi tiesioginėmis žinutėmis, jiems reikėtų paaiškinti, kad svetimi žmonės virtualioje aplinkoje gali būti tokie pat pavojingi kaip ir realiame gyvenime“, – teigė V.Nakutis. „Internetas yra tokia pat vieša vieta kaip ir gatvė, – sako T.Ulpis. – Jame yra visokių žmonių – ir gero, ir blogo linkinčiųjų. Todėl vaikai turi būti tėvų kontroliuojami. Kaip anksčiau liepdavome savo atžaloms neišeiti iš kiemo, nelaipioti medžiais ar stogais, nebendrauti su niekuo, išskyrus klasės ar kiemo draugus, neišeiti iš namų neperspėjus, taip dabar turime reikalauti vaikų atsakingai elgtis ir internete. O jeigu tėvai negali savo vaikų sukontroliuoti, tai jau yra ženklas, kad šeima turi psichologinių problemų.“

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Europos komisija tvarkos mūsų kieme nepadarys

Stasys JOKŪBAITIS Tauta tiesiog pašiurpo gavusi energetikų išsiuntinėtas sąskaitas už būstų šildymą gruodį. Apie kokią dabartinių valdančiųjų per Seimo rinkimus žadėtą gerovę galima kalbėti, kai žmogus per mėnesį gauna penkių šimtų litų pašalpą, o už poros nedidelių kambarėlių šildymą reikia pakloti šešis šimtus. Barsukas dar tik apsivertė ant kito šono, vadinasi, žiema tik įpusėjo ir sąskaitos greitai nesumažės. Jau net didysis taupytojas socialiai labiausiai pažeidžiamųjų sąskaita premjeras Andrius Kubilius sunerimo ir tai demonstruodamas sukvietė įvairių valdininkų ir valdininkėlių pasitarimą, norėdamas išsiaiškinti, kas čia darosi. Ir ką išsiaiškino? Ogi tik tai, kad Vilniaus šilumos ūkyje nevykdomi teisės aktų reikalavimai, nustatantys, kaip turi atrodyti pateikiamos sąskaitos už šildymą. Ir kad vartotojams ateityje bent jau internete turėtų būti pateikiama informacija, kiek jų namas ar namų ūkis suvartoja šilumos. Pašilaičiuose gyvenanti mano kaimynė Fedosija nei kompiuterio, nei interneto neturi ir, sako, niekada nėra jų mačiusi, todėl jai ir toliau teks žiūrėti į nieko nesakančias paskutinius pinigus šluojančias sąskaitas ir melstis, kad tik greičiau atšiltų. Tai tiek jai naudos iš premjero sušaukto pasitarimo. Net už teisės aktų reikalavimų nepaisymą niekam ir plaukas nuo galvos, atrodo, nenukris. Galiausiai premjeras parodė visišką savo kabineto bejėgiškumą ir pareiškė, kad Vyriausybė neturi jokių realių galimybių sumažinti milžiniškas sąskaitas. Taigi anot garsiųjų

rusų humoristų, skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas. Pasak Vyriausybės vadovo, gyventojai gruodį sulaukė didelių sąskaitų už šildymą dėl itin žemos oro temperatūros. Ta proga Ministras Pirmininkas dar pasipiktino, kad šilumą tiekiančių įmonių platinama informacija, esą valstybė reguliuoja kainas, yra rinkimų propaganda, ir nepamiršo pareikšti, kad sumažinti šilumos kainas padėtų namų renovacija. Tik nutylėjo, kad ją sužlugdė ne kas kitas, o jo ministrai. Taigi viską suversti tik savivaldybėms ir patiems gyventojams nėra labai garbinga. Tačiau premjeras, atrodo, net nežada bent dalį jų krūvio užkrauti ant savo kabineto narių pečių ir ką nors daryti, nors pasiūlymų, kaip gelbėti žmones nuo į neviltį varančių sąskaitų už šildymą, yra pasipylę įvairių įvairiausių. Nelabai suprantama, kieno interesus – šilumos tiekėjų ar gyventojų – gina Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Ir apskritai, kas tikrina šilumininkus, ar jie nepiktnaudžiauja vis didindami sąskaitas už šildymą, ar dar pajėgiantys mokėti nemoka už tuos, kurie to jau neišgali. Užtat Energetikos ministerija antradienį Europos Komisijai sukurpė skundą, po kurio turėtų būti inicijuojamas tyrimas dėl „Gazpromo“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi ir reikalaujama įpareigoti šį Rusijos gigantą – valstybę valstybėje – vykdyti skaidrią, sąžiningą ir

Raimundo Šuikos nuotrauka

Pensininkus apvalgo kiti išmokų gavėjai Senatvės pensijos Lietuvoje mažos, nes „Sodros“ pinigus suryja kitos socialinės išmokos. Kiekvienas dirbantis žmogus pensininkui atiduoda mažesnę algos dalį nei kitose Vidurio Europos šalyse.

nediskriminacinę gamtinių dujų tiekimo politiką. Ar nepanašu tai į Dono kazokų laišką carui? Gal rusai išsigąs ir tuoj puls mažinti Lietuvai tiekiamų dujų kainą bent jau iki tiek, kiek dabar už jas moka latviai ir estai? Arba atidarys visus šliužus gamtinių dujų tiekėjų konkurencijai ir netgi padės susikurti europinei dujų rinkai? Nebūkime naivūs. Visa Europa šildosi rusiškomis dujomis ir tikrai nepuls ginti Lietuvos energetinių reikalų, juo labiau kad latviai ir estai visgi sugebėjo susitarti dėl mažesnių dujų kainų, nors jų valstybės taip pat yra Europos Sąjungos narės ir taip pat privalo įgyvendinti tą komplikuotą 3-iąją ES energetikos direktyvą, kuri reikalauja atskirti dujų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą. Premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas neslepia, kad dėl dujų kainos Lietuvai niekas nesiderėjo, nes atseit nebuvo prasmės. Tačiau „Lietuvos dujų“ vadovų aiškinimu, jei derybose su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ būtų pavykę pasiekti importuojamų dujų kainos sumažinimo 15 proc., centralizuotai tiekiamo šildymo kaina būtų buvusi kur kas mažesnė. Gal taip būtų buvę, gal ir ne. Nepabandžius net sėsti prie derybų stalo, sunku ką nors pasakyti. Todėl dabar už dujas ir mokame tiek, kiek prašo, ir iš nevilties rašome skundus Briuseliui. Tik jis tvarkos mūsų kieme tikrai nepadarys. Iškuopti teks patiems.

Lietuvoje pensija siekia vos daugiau nei trečdalį vidutinio atlyginimo. Nors Lietuvoje kiekvieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančio žmogaus, kaip ir daugelyje Vidurio Europos šalių, senatvės pensijos ir vidutinės

Martyno Vidzbelio nuotrauka

algos (neišskaičiavus mokesčių) santykis yra gerokai prastesnis. Pensininkams Lietuvoje kiekvienas dirbantysis mokesčių pavidalu atiduoda vidutiniškai 18 proc. algos – tiek pat, kiek Latvijoje, šiek tiek mažiau nei Estijoje ir beveik per pusę mažiau nei daugumoje Vidurio Europos šalių. Lenkijoje, kur kiekvieną pensininką išlaiko beveik tiek pat dirbančių žmonių kaip ir Lietuvoje, pensininkams tenka trečdaliu didesnė darbininkų algos dalis. Todėl pensija šioje šalyje sudaro 54 proc. dirbančiųjų algos, o ne 37 proc. kaip Lietuvoje. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys Lietuvos atotrūkį aiškina tuo, kad nemažai socialinių mokesčių suryja įvairios išmokos: nuo vadinamųjų socialinių pašalpų ir motinystės išmokų iki bedarbio išmokų ir našlių pensijų. Draudiko nuomone, Lietuvoje pensijos yra sąmoningai suvienodinamos ir apribojamos, kad liktų lėšų kitoms socialinėms išlaidoms. Eltos inf.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Ant politinių svarstyklių

Gerais norais ir pragaras grįstas Kovodami už teisingumą Seimo nariai dažnai prikuria visokių, kartais net pražūtingų projektų.

Norėjau senukus apsaugoti nuo sukčių

Tikrintis turėtų ir V.Landsbergis, ir V.Adamkus

Evaldas Jurkevičius, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Kęstutis Čilinskas, Nepartinio demokratinio judėjimo narys

Teikiau Notariato įstatymo 31 ir 47 straipsnių pataisas siekdamas užkirsti kelią sukčiams pasisavinti svetimą turtą. Pagal mano pataisas tvirtinant turtinius sandorius, sudaromus 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų, notaras privalėtų pareikalauti, kad asmuo pateiktų galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kurią išduoda šeimos gydytojas. Klaipėdos Šventojo Brunono Kverfurtiečio parapijos klebonas Stanislavas Švaikovskis papasakojo man apie vieną senolę, kuri sužinojo, kad staiga prarado savo buto nuosavybę. Ji neturi giminių ir nežino, kaip ir kam perleido savo nuosavybę. Šiuo atveju jai liko tik vienas kelias – teismas. Tačiau dėl senyvo amžiaus ji atsisakė bylinėtis, jei nebus iki gyvenimo pabaigos išvaryta iš buto. Tokių istorijų pasitaiko dažnai. Todėl ir siekiau užkirsti kelią sukčiavimui, kai iš pagyvenusių žmonių tiesiog dieną pavagiamas nekilnojamasis turtas, o notarai ir senoliai įklampinami į ilgus teismo procesus. Beje, notaras turi teisę pareikalauti medicininės pažymos, kai suabejoja ﬁzinio asmens veiksnumu, tačiau imperatyviai Notariato įstatymas jo neįpareigoja. Notarai sutinka, kad įstatymo pataisos yra reikalingos. Sveikatos patikrinimo medicininėse pažymose atsispindi visa asmens sveikatos būklė, įskaitant ir psichinę asmens sveikatą. Šias pažymas kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos išduoda nemokamai, tačiau kai kurios įstaigos už šias pažymas ima nuo 5 iki 30 litų. Priėmus įstatymo pakeitimus, su Sveikatos apsaugos ministerija galima išspręsti, kad tokiu atveju šios pažymos būtų išduodamos nemokamai visose gydymo įstaigose. Dabar laikinai atsiėmiau iš Seimo posėdžių sekretoriato savo teikiamas pataisas, kad politiniai oponentai, pigiais triukais iškreipdami įstatymo pataisų esmę, nesikrautų politinio kapitalo. Nusprendžiau nesuteikti dar vienos galimybės jų liguistai fantazijai skleistis.

Išvadą dėl asmens sugebėjimo ar nesugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę gali duoti tik psichiatrų komisija. Tad, priėmus tokį projektą, vyresniems nei 65 m. reikės stoti prieš psichiatrų komisijas ir vengti pareiškimų, kurie psichiatrams gali pasirodyti keisti. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino vieno teismo sprendimą, kuris, sūnaus prašymu, už akių pripažino dirbančią, gerai charakterizuojamą moterį neveiksnia ir sūnų paskyrė jos turto administratoriumi. Motina, niekada nesirgusi jokia psichine liga, psichiatrų buvo pasmerkta pilietinei mirčiai – neveiksnumui – už kalbas, kad moteris gali būti šalies prezidente (tuomet prezidentu buvo V.Adamkus). Pagal projektą 65 m. amžiaus sulaukęs asmuo ne tik turės tikrintis psichinę sveikatos būklę, bet ir išlaikyti kitą pažeminimą: turės prašyti kokio nors žmogaus, kad jis eitų kartu pas notarą ir stebėtų sandorį kaip liudytojas. Kitaip sakant, E.Jurkevičiaus akimis 65 m. amžiaus žmogus (kad ir patikrintas psichiatrų) yra įtartinas, ir notaras, pas kurį jis atėjo, irgi yra įtartinas. Lietuvoje yra apie pusę milijono gyventojų, kuriems yra daugiau kaip 65 m. Tarp jų yra ir labai garbingų žmonių, ką jau kalbėti apie mūsų valstybės vadovus V.Adamkų ar V.Landsbergį. Tūkstančiai žmonių pas notarą nuolat sudarinėja turtinius sandorius: rašo įgaliojimus, testamentus, sutikimus, sudaro savo buto ar žemės sklypo pardavimo, nuomos, įkeitimo sutartis. Priėmus Tėvynės sąjungos frakcijos nario siūlomą įstatymą, visi tie žmonės turės arba žemintis, eiti pas psichiatrus ir dar ieškoti liudytojų, arba atsisakyti savo sumanymų ir susitarimų dėl turtinių sandorių, investicijų į ekonomiką. Politikų bandymas įstatymu apriboti visų 65 m. ir vyresnių asmenų veiksnumą, kol jie neįrodė, kad yra psichiškai sveiki, prieštarauja Konstitucijai ir tarptautinės teisės aktams – negalima asmens diskriminuoti dėl jo amžiaus.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Lietuvis Amerikai dėkingas už žmoną Jurgita ČINKIENĖ „Senatvės už Atlanto tikrai nelauksiu“, – tvirtino JAV Naujojo Džersio valstijoje su žmona Eugenija gyvenantis lietuvis Laurynas Misevičius. Nors šioje šalyje L.Misevičius jau praleido beveik šešiolika metų, tačiau amerikiečiu, kaip tvirtina pats, netapo. Niekur nedingo ir tėvynės ilgesys. „Tėvynės niekas neatstos, nesvarbu, kokia svaiginanti būtų karjerą ar ateities perspektyvos. Lietuva man, išvykus gyventi į užsienį, iš gimtojo krašto virto gyvenimo prasmės paieška, savęs atradimu“, – kalbėjo L.Misevičius.

Iš oro uosto – tiesiai į Europą Naujasis Džersis tiek Laurynui, tiek Eugenijai atrodo patraukli vieta ne tik todėl, kad valstija yra netoli JAV sostinės Vašingtono, tarp Filadelﬁjos ir Niujorko.

JAV L.Misevičius praleido beveik šešiolika metų, tačiau amerikiečiu, kaip tvirtina pats, netapo. Niekur nedingo ir tėvynės ilgesys. „Gyvename šalia tarptautinio Niuarko oro uosto, iš kurio beveik kasdien galima pasiekti Europą. Kodėl tą sakau? Taip jaučiuosi daug ramiau psichologiškai – atrodo, jeigu visai atsibos Amerika, gali susikrauti svarbiausius daiktus ir mauti namo. Neslėpsiu, kelerius pastaruosius metus ta mintis vis neduoda ramybės kiekvieną mielą dieną. Vos tik pabudęs iš ryto, dieną dirbdamas ar eidamas miegoti svarstai visus „už“ ir „prieš“, vieną kartą linksti į vienokį,

kitą kartą – į kitokį sprendimą“, – kalbėjo L.Misevičius.

Veiklumas – giminės bruožas Baigęs studijas Laurynas dirbo Jungtiniame šveicarų banke, o nuo 2007-ųjų su šeima apsigyveno Naujajame Džersyje. Tiek anksčiau, tiek ir dabar Lauryno gyvenime svarbią vietą užima įvairi veikla lietuvių bendruomenėse. Todėl „pagauti“ Lauryną telefonu kone neįmanoma. „Užimtumas – reliatyvus dalykas. Juk patys susikuriame tokį gyvenimą, kokį vėliau ir turime. Man visuomet, dar ir Lietuvoje, patiko visuomeniškai aktyvūs žmonės – užaugau senelių teatralų šeimoje. Amžiną atilsį seneliai Valerija ir Stasys Ratkevičiai Kaune įkūrė Lėlių teatrą, abu mano tėvai yra dėstytojai.

Jei ne JAV, lietuvių Lauryno ir Eugenijos keliai kažin ar būtų susikirtę.

nos demokratiškiausių mūsų planetos kraštų – tradicijos: čia žmonės įpratę laisvai reikšti savo mintis, bet „snukių“ vieni kitiems nedaužo.“ Beje, saugumo jausmo Laurynas labiausiai pasigestų grįžęs į Lietuvą.

Gražiausi – Niagaros kriokliai

Į JAV – beveik atsitiktinai JAV Laurynui niekada nebuvo svajonių šalis, o pateko jis čia kone atsitiktinai. 1992-aisiais Kauno VDU Tarptautinės vadybos ir rinkodaros bakalauro studijų trečiakursius pasiekė žinia: dviem iš jų kurso yra galimybė studijuoti JAV Bridžporto (Konektikuto valstija) universitete, mat universitetas skiria dvi stipendijas. „Traukėme burtus. Taip nutiko, kad iš dvidešimties studentų laimingaisiais tapome aš ir dar vienas kurso draugas. Bet vėliau paaiškėjo, kad universitetas siūlė tik padengti mokestį už studijas, tačiau pragyvenimui reikia turėti savų lėšų, o tai yra apie dešimt tūkstančių JAV dolerių per metus. Nė vienas tokių pinigų neturėjome, taigi beveik „padėjome kryžių“ ant tos Amerikos... Tačiau aš nusiunčiau jiems mandagų laišką, kuriame paaiškinau, kad labai norėčiau studijuoti, bet pragyvenimo išlaidos pagal dabartinę ﬁnansinę situaciją man yra neįkandamos. Maždaug po dvejų metų sulaukiau žinios iš universiteto – tarptautinis skyrius atsiuntė oﬁcialų priėmimo laišką, patvirtino stipendiją, taip pat surado papildomų lėšų man pragyventi bent dviem metams“, – pasakojo L.Misevičius. Taip vos po savaitės būsimasis studentas atsidūrė Niujorke.

„Tėvynės niekas neatstos“, – tvirtino Laurynas, kurį amerikiečiai vadina trumpesniu vardu Larry.

Mama Joana Ratkeviciūtė-Misevičienė dėstė anglų kalbą VDU, taip pat Santa Monikos kolegijoje Kalifornijoje, tėtis Vilius Misevičius iki dabar dėsto ekonomiką LKKA. Nuo mažų dienų mūsų namuose lankydavosi minios žmonių arba eidavome su tėvais ir seneliais į teatrą, keliaudavome, lankydavomės įvairiuose renginiuose. Pamenu, kai su tėčiu sekmadieniais eidavome į Įgulos bažnyčią, su juo vien Laisvės alėjoje pasisveikindavo gal apie 50 žmonių. Esu pripratęs prie kompanijos, dažnų svečių, šimto draugų ir pažįstamų. Gal todėl veikla mane ir Amerikoje, galima sakyti, pati susirado. Pamenu, šalia universiteto, kur mokiausi, buvo lietuviška parapija. Ten sužinojau apie „Lietuvos vyčius“,

Asmeninio albumo nuotraukos

seniausią tebeveikiančią JAV lietuvių katalikišką organizaciją, paskui ėmiau dalyvauti kitų išeivijos lietuvių organizacijų veikloje“, – pasakojo L.Misevičius.

Lietuviška veikla – atgaiva sielai Kauno „Žalgirio“ pergalė ir Atgimimo laikotarpis buvo ir liko tai, kas L.Misevičiui sukėlė didžiausius patriotinius jausmus dar būnant tėvynėje. O atsidūrus toli nuo namų, regis, šie jausmai dar labiau išsigrynina. „Šventa tiesa – iš lietuvybės Amerikoje nepragyvensi, tačiau už jokius aukso kalnus nesutikčiau šios veiklos atsisakyti, nes tai tikra sielos atgaiva. Juk dar praėjusio šimtmečio pradžioje mūsų tautos patriarchas, Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka rašė: „Didžiuojuosi tais, kurie tarp svetimųjų lietuvybę užlaiko.“ Atsidūręs užjūryje gana greitai pasijutau išdidus, kad teko garbė užgimti lietuvių šeimoje. Ko gero, neišvykus iš gimtinės ir kitur nepagyvenus kiek ilgiau, to niekada nepatirsi“, – kalbėjo pašnekovas. Amerikoje gyvenantis lietuvis tikina nesuprantąs tų, kurie burnoja ant savo gimtinės. Tokiems jis visuomet nori pacituoti vieno iš JAV prezidentų Dž.F.Kenedžio žodžius: „Turime klausti savęs ne ką šalis davė, o ką pats davei savo šaliai.“ L.Misevičius bendradarbiauja ir su JAV leidžiamu laikraščiu „Amerikos lietuvis“, redaguoja „Rytų pakrantės“ priedą: „Nenoriu girtis, bet mūsų laikraštyje tiek purvo, kiek daugumoje Lietuvos dienraščių, nerasite. Taip pat ir komentatoriai išlaiko aukštesnį lygį. Galbūt mums padeda ir Amerikos – vie-

Jausti Lietuvą galima ir būnant užjūryje. Todėl Laurynas tvirtina, kad net daugelį metų praleidęs JAV jis yra labiau susijęs ne su Amerika, bet su Lietuva. „Gyvendamas Amerikoje gali puikiai išlaikyti savo tautybę, tradicijas, kultūrinį palikimą, gyventi visavertį gyvenimą vietinėje bendruomenėje. Kita vertus, dauguma amerikiečių yra kilę iš kokios nors Europos šalies: jų tėvai, seneliai, protėviai atvyko į JAV prieš 10, 20 , 50, 100 ar kelis šimtus metų“, – kalbėjo L.Misevičius. Galingiausia vadinamai pasaulio valstybei Laurynas galėtų pasakyti ne vieną komplimentą. Visų pirma gyventi čia saugu ir pragyventi lengviau nei Lietuvoje. Žavi šios šalies nacionaliniai parkai, o aštuntuoju pasaulio stebuklu vadinami tarp JAV ir Kanados esantys Niagaros kriokliai atima žadą. Jei tektų keisti gyvenamąją vietą JAV, Laurynas pasirinktų vieną gražiausių pasaulio miestų San Franciską (Kalifornijos valstija). Tačiau ne tik dėl jo grožio, bet ir dėl romantikos: tai Eugenijos ir Lauryno vestuvių miestas. Amerikai Laurynas galėtų pasakyti ne tik komplimentų, tačiau ir padėkoti. Labiausiai – už puikią žmoną. Jei ne JAV, jų keliai Lietuvoje vargu ar būtų susikirtę. „Amerikai taip pat esu dėkingas už akiračio praplėtimą, kitų tautų ir be galo skirtingų žmonių pažinimą, pagaliau – vertingas tolerancijos pamokas“, – sakė L.Misevičius. Ar skiriasi lietuvis, gyvenantis Lietuvoje, nuo lietuvio, gyvenančio JAV? Lauryno nuomone, taip. Dauguma JAV apsigyvenusių lietuvių yra matę pasaulio, susidūrę su įvairių tautų žmonėmis. Jie tampa tarsi globalios visuomenės dalimi. O Lietuvoje gyvenantieji yra provincialūs – jiems labiau rūpi vien tik savo kiemo problemos, kasdieniniai iššūkiai.

Namuose – knygos ir filmai Lietuvą Laurynui primena ne tik veikla įvairiose lietuviškose organizacijose, bet ir lietuviški filmai, knygos. „Tėtis padovanojo V.Rudžiansko knygą apie kunigą Ričardą Mikutavičių. Šis dvasininkas ir poetas buvo didis žmogus, kuriam sutana buvo per ankšta. Džiaugiuosi, kad teko jį artimai pažinti, jis – vienas mano gyvenimo idealų“, – paprašytas prisiminti paskutinę perskaitytą lietuvišką knygą kalbėjo L.Misevičius. O lietuviškas filmas, kuris įsirėžė į atmintį, – lietuvių kinematografijos klasika tapęs režisieriaus Raimundo Banionio „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. „Tai – epinis pasakojimas apie tarybinio laikotarpio „nepaklusnų“ jaunimą, trokštantį laisvės visomis prasmėmis. Išsiduosiu – žiūrėdamas tą filmą (nesvarbu, kelintą sykį) pabaigoje apsižliumbiu. Nors tai – labiau džiaugsmo ašaros. Tiesiog Raimundas puikiai pagavo mintį apie prasiveržusią upę – tą nesustabdomą jaunatvišką idealizmą“, – kalbėjo L.Misevičius.

Gimtasis kraštas

Lietuva nusiteikusi surinkti geriausią visų laikų rinktinę Formuodamas 2011 metų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę treneris Kęstutis Kemzūra žada sulipdyti geriausią, kokią tik įmanoma, komandą. Su Lietuvos nacionaline krepšinio rinktine pernai pasaulio čempionato bronzos medalius laimėjęs K.Kemzūra optimistiškai žvelgia į šių metų iššūkius. Jau sausio 30 dieną Vilniuje keturiasdešimtmetis strategas sužinos Lietuvos rinktinės varžovus mūsų šalyje vyksiančio Europos čempionato grupių varžybose, tačiau burtams didelės reikšmės neteikia. „Pasistengsiu dalyvauti Europos čempionato burtų traukimo ceremonijoje, juolab kad klubas davė leidimą“, – kalbėjo šiuo metu Rusijos Krasnodaro „Lokomotiv“ komandą treniruojantis lietuvis. Kokie lūkesčiai prieš burtų traukimo ceremoniją? Net nežinau, kažkokių lūkesčių neturiu. Negaliu kontroliuoti burtų... Svarbiausia – su visais reikia žaisti, ypač Europoje. Čia komandos lygesnės. Antra – negalime pasirinkti. Sporte taip yra – jeigu renkiesi, pralaimi. Jeigu kažko nori pasiekti, turi tikslą, tuomet nesvarbu, su kuo žaisti. Galbūt norėtųsi su kai kuriomis komandomis pirmenybėse susidurti kaip galima vėliau, bet to nepasirinksi. Lietuvos rinktinė pateko į trečiąjį burtų krepšelį kartu su Vokietija, Juodkalnija ir Belgija. Ar tai objektyvu, turint galvoje 2010 metų pasirodymą Turkijoje? Manau, kad tai objektyvu, nes pajėgumas skirstytas pagal pasiekimus paskutiniame Europos čempionate Lenkijoje.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Sportas

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Galvojate apie būsimą rinktinės pasirengimą? Ar jis skirsis nuo pernykščio? Jeigu pasirengimo etape pernai ir buvo kokių klaidų, stengsimės jų išvengti ir dirbsime dar geriau. Kokiais žaidėjais remsitės? Ar rinktinės pagrindą sudarys pasaulio čempionato bronzinė komanda? Ar turės šansą į rinktinę patekti tokie veteranai kaip Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, broliai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai? Stengsimės šią rinktinę padaryti kaip įmanoma geresnės kokybės. Taip, vadinami veteranai šansą turės, kviesime visus. Būtų ne visai teisinga, jeigu žaidėjus atrinktume pagal tai, buvo jie bronzinėje rinktinėje Turkijoje ar ne, nors jų motyvacija, požiūris į darbą ir meistriškumas neatitiks mūsų reikalavimų. Taip pat ir

veteranams kelias į rinktinę neatsivers, jeigu jie bus traumuoti, kritusi jų sportinė forma ar trūks motyvacijos. Manau, tai bus junginys Turkijoje buvusios komandos branduolio ir kitų žaidėjų. Neturėtų būti kažkokių

taip, nei ne. Jis žaidžia vis mažiau ir jo sveikata nėra gera. Nežinia, kokie jo norai bus. Kyla tokie klausimai, ar galės jis su visais treniruotis, koks būtų jo vaidmuo, ko iš jo laukiame, ar sugebės jis išpildyti tai, ko norime. Kadangi už rinktinę esu asmeniškai atsakingas, todėl ir žiūrėsiu, kas geriau komandai. Prisimenate tą akimirką, kai Turkijoje lipote ant bronzinės pakylos? Tai buvo nuoširdžios emocijos. Buvo nepaprastai smagu, kad pradžiuginome tiek save, tiek savo artimuosius. Padovanojome šventę visai Lietuvai. Tas dvi savaites visi nustojo ginčytis, pyktis... Kartais peržiūriu nuotraukas ir vaizdo medžiagą – užima kvapą... Aišku, dabar laukia dar didesnis iššūkis – Europos čempionatas Lietuvoje. Daug diskusijų, kaip padaryti, kad rinktinė pasiektų aukščiausią įmanomą rezultatą. Norime išlaikyti tą komandos dvasią, nusiteikimą ir panašiai. Žaisime namie, žmonės nieko kito nenori girdėti tik apie medalius, tačiau atvažiuos daug stiprių rinktinių. Tai vėlgi gali būti tas momentas, kai prieš tai buvęs medžiotojas pats tampa taikiniu... Žaidžiant namie jausite ir sirgalių paramą, ir spaudimą. Ar yra receptas, kaip visa tai subalansuoti?

Aišku, dabar laukia dar didesnis iššūkis – Europos čempionatas Lietuvoje. Žaisime namie, žmonės nieko kito nenori girdėti tik apie medalius, tačiau atvažiuos daug stiprių rinktinių. nuoskaudų. Norime surinkti geriausią rinktinę, kokią tik įmanoma. Ar kviesite Žydrūną Ilgauską? Kategoriškai negaliu atsakyti nei

Darysiu tai, ką dariau ir anksčiau – koncentruosiuos į tuos dalykus, kuriuos galima kontroliuoti. Pirmiausia – tai viso proceso planavimas ir organizavimas, taktinių sprendimų

Neįtikėtina „Lietuvos ryto“ pergalė ir apmaudus „Žalgirio“ slystelėjimas

Vilniečių puolėjas K.Bairamovičius Ispanijoje žaidė itin agresyviai.

Eurolygos krepšinio varžybų antro etapo antrosiose rungtynėse vienas Lietuvos klubas pralaimėjo, kitas šventė pergalę. Vyrų krepšinio klubų Eurolygos varžybų antro etapo – „Top-16“ varžybų – antrame ture E grupėje Lietuvos čempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“ svečiuose po dramatiškos kovos 89:86 (26:17, 11:23,

18:16, 34:30) įveikė Vitorijos „Caja Laboral“ (Ispanija) krepšininkus. Pergalingą tritaškį Chalidas el Aminas pelnė paskutinę rungtynių sekundę. Amerikietis per 26 min. iš viso surinko 22 taškus (dvitaškiai 3/3, tritaškiai 4/5, baudos 4/4). 19 taškų pirmą pergalę iškovojusiam „Lietuvos rytui“ pelnė Kenanas Bairamovičius, 17 – Milkas Bjelica, 12 – naujokas Didžėjus Stroberis. Pirmą nesėkmę patyrusiai Ispanijos čempionei 20 taškų pelnė Mirza Teletovičius. „Norėčiau pasveikinti savo auklėtinius, kurie šiąnakt patikėjo savo jėgomis. Atvykome čia kautis ir parodyti visus sugebėjimus aikštėje. Manau, kad nusipelnėme šios pergalės. Pataikėme metimus ir primetėme varžovams savo žaidimo stilių beveik tris kėlinius. Svarbiausia – norėjome sužaisti puikų mačą. Pergalę pasiekėme nepaisant stipriai pralaimėtos kovos dėl atšokusių kamuolių, kas yra neįprasta. Tai dar sykį įrodo, kad komanda aikštėje atliko didelį darbą“, – sakė vilniečių treneris A.Trifunovičius. Kitas Eurolygos rungtynes „Lietuvos rytas“ žais vasario 3 d. sve-

čiuose su Malagos „Unicaja“ (Ispanija) komanda. Vyrų krepšinio klubų Eurolygos varžybų antro etapo – „Top-16“ varžybų – antro turo rungtynėse H grupėje Lietuvos vicečempionas Kauno „Žalgiris“ namuose apmaudžiai 64:71 (16:23, 6:17, 21:16, 21:15) pralaimėjo Pirėjo „Olympiacos“ (Graikija) ekipai ir patyrė antrą nesėkmę. „Žalgiriui“ Martynas Pocius pelnė 17 taškų, Bobanas Marjanovičius – 12, Tomas Delininkaitis ir Mantas Kalnietis – po 9.

Žalgiriečiai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 39:29, tačiau suklydo net 21 kartą. „Olympiacos“ krepšininkai prarado vos penkis kamuolius. „Pirmiausia dėkoju sirgaliams – pagarba jiems. Mes ištirpdėme skirtumą ir buvome arti pergalės. Dėkoju savo žaidėjams, kurie buvo labai kovingi ir kovėsi iki pat paskutinės sekundės. Rungtynių pabaigoje pritrūkau kelių minutės pertraukėlių, kurių metu būtume suderinę savo veiksmus. Bet kokiu

Žalgiriečiai rungtynėse su „Olympiacos“ suklydo net 21 kartą.

pasirinkimas, bendravimas su žaidėjais, geros atmosferos kūrimas. Tai turi būti ne tik mano, bet ir visų bendros pastangos. Aš turiu būti iniciatorius. Kokie svarbiausi rinktinės sėkmės komponentai? Geras mikroklimatas. Buvome alkani pergalių ir noro kažką įrodyti. Žaidėjams svarbiau buvo komandos sėkmė nei jų ego. Turėjome savo lyderį Liną Kleizą, kuris kritiniais momentais nebijojo imti kamuolį į rankas, o dvasinis lyderis Robertas Javtokas savo pavyzdžiu uždegė kitus. Lietuvos rinktinė pradėjo žaisti truputį kitokį krepšinį – greitesnį ir agresyvesnį. Kodėl taip atsitiko? Atėjo daugiau jaunų krepšininkų. Jeigu žaistume pozicinį žaidimą, kaip sako „šachmatais“, didelio pranašumo neturėtume, tačiau faktas, kad esame jauni, greiti ir atletiški leidžia žaisti agresyviai. Trenerio Evaldo Kondratavičiaus dėka geras ﬁzinis pasirengimas taip pat prie to prisidėjo. Kai žaidi greitai, pereiti prie lėtesnio tempo lengviau nei žaidžiant lėtai – prie greito. Tokia dabar krepšinio kryptis. Atrodo, sirgaliams toks krepšinis taip pat patiko – lietuviai buvo išskirtiniai sirgaliai Turkijoje... Izmire jautėmės kaip Lietuvoje. Tai vertė mus pasitempti. Nekalbu, jau kas dėjosi Lietuvoje – ta energija pasiekė ir mus. Galiu tik padėkoti visiems sirgaliams. Net kai buvo sunku po nesėkmės Lenkijoje, jie nepaliko komandos. Po tokio triumfo rinktinėje atvykote į „Lokomotiv“ ekipą, kaip jus priėmė? Gerai priėmė. Jeigu atvirai, visą euforiją palikau Lietuvoje ir galvojau, kaip toliau dirbti su komanda. Realybė padarė savo – jau negalėjau skrajoti padebesiais. Aišku, visi sveikino, džiaugėsi mano sėkme. Supratau, kad ten visi taip pat sirgo už Lietuvos rinktinę. GK, balsas.lt inf. atveju „Olympiacos“ yra labai patyrusi komanda ir lemiamu momentu sužaidė geriau. Bet aš esu patenkintas ir didžiuojuosi savo žaidėjais. Pažadu, kad kiekvienose rungtynėse žaisime vis geriau. Man didelė garbė treniruoti šį klubą“, – po rungtynių sakė „Žalgirio“ treneris E.Zouros. Treneris taip pat pridūrė, kad antroje rungtynių dalyje labiau pasitikėjo Lietuvos krepšininkais, kuriuos ypač palaiko ir sirgaliai. Kitas Eurolygos varžybų rungtynes „Žalgiris“ žais vasario 2 dieną svečiuose su Stambulo „Fenerbahce Ulker“ (Turkija) komanda, kuriai atstovauja lietuviai Šarūnas Jasikevičius ir Darjušas Lavrinovičius. GK, Eltos inf.

EPA-Eltos nuotraukos

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Rusija neįveikia terorizmo Rusija nerengs jokių derybų su teroristais, trečiadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas V.Putinas, komentuodamas teroristo mirtininko išpuolį Maskvos Domodedovo oro uoste.

Rusijos nacionalinio kovos su terorizmu komiteto atstovas pareiškė, kad dėl sprogimo Maskvos oro uoste reikia kaltinti „nepaEPA-Eltos nuotraukos kankamas saugumo priemones“.

Pirmadienį Maskvos Domodedovo oro uoste 16 val. 30 min. vietos laiku driokstelėjo galingas sprogimas. Žuvo 35 žmonės (tarp jų – du Didžiosios Britanijos piliečiai). Sužeista apie 150 žmonių. 46 sužeistųjų būklė yra labai sunki. Gydytojai sako, kad dažniausiai tenka amputuoti kojas. Trečiadienį laidojant aukas Rusijoje buvo paskelbta gedulo diena. Už išpuolį Domodedovo oro uoste atsakomybės kol kas niekas neprisiėmė, bet V.Putinas liepė jo nesieti su Čečėnijos kovotojais.

Mirtininkai teroristai – moteris ir vyras Savižudis susisprogdino šalia kavinės „Azija“, kur paprastai renkasi atskridusiųjų pasitikti atvykę asmenys. Įvairių šaltinių duomenimis, bombos galingumas prilygo septyniems kilogramams trotilo, sprogmuo buvo prikaišiotas vinių ir sraigtų. Liudininkai teigia, kad savižudis mirtininkas prieš susisprogdindamas suriko: „Aš jus visus nužudysiu!“ Interneto portaluose rašoma, kad buvo du sprogimai. Žiniasklaidos duomenimis, įvykio vietoje jau rasti teroristo palaikai. Tai ara-

biškos išvaizdos 30–35 metų vyras. Tuoj pat pasipylė pranešimai, kad jis kilęs iš Šiaurės Kaukazo. Išpuolis jau pripažintas teroristiniu aktu. Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, išpuolį surengė vienas arba du teroristai mirtininkai. Paskelbta trijų įtariamųjų paieška. Antradienį, pasak agentūros „RIA Novosti“, Rusijos teisėsauga kalbėjo, kad teroristinį išpuolį įvykdė du teroristai mirtininkai. Skelbiama, kad per sprogimą žuvo abu teroristai. „Sprogimas nugriaudėjo, kai įtariama teroristė mirtininkė atidarė krepšį. Ją lydėjo vyras. „Sprogimo metu jam buvo nutraukta galva. Neatmetama galimybė, kad teroristai galbūt planavo sprogmenį palikti oro uosto salėje, tačiau sprogmuo sprogo netyčia arba buvo detonuotas nuotolinio valdymo pulteliu. Teroro aktas įvykdytas pagal schemą, kurią naudoja teroristai iš Šiaurės Kaukazo“, – aiškino „RIA Novosti“ šaltinis iš teisėsaugos struktūrų. Manoma, kad teroristus atvežė į oro uostą bendrininkas, kuris laukė automobilyje vienoje stovėjimo aikštelių. Dabar nagrinėjama visa automobilių stovėjimo dokumentacija, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.

Gimtasis kraštas

Pasaulis

Turėjo informacijos apie rengiamą išpuolį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas netrukus po teroro akto įsakė sustiprinti saugumą visuose šalies oro uostuose ir kituose transporto mazguose. Tikrinami asmenys ir jų daiktai metro stotyse ir kitose didelėse žmonių susibūrimo vietose. Rusija turi net atskirą saugumo transporto priemonėse įstatymą, bet saugumas sustiprinamas dažniausiai tik po tragiškų įvykių. Žiniasklaida kalba, kad Rusijos saugumo tarnybos jau prieš savaitę buvo gavusios žinių apie rengiamą išpuolį, buvo pranešta net konkreti jo vieta. Sausio 24-osios naktį Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) tikrino informaciją apie savižudį mirtininką Maskvos srityje. Apie tai informavo „Rosbalt“, nurodydama teisėsaugos organų šaltinius. Bet teroristo buvo ieškoma ne Maskvos Domodedovo oro uoste, o Maskvos srities Zelenogrado mieste. Paieška buvo nevaisinga. Teroro akto organizatoriai sumaišė visas teisėsaugininkų kortas, kai „gyvos bombos“ funkciją pavedė atlikti vyrui, o ne moteriai savižudei, informuoja newsru.com. Anksčiau

Rusiją draskydavo vadinamųjų juodųjų našlių, kurių vyrai – nukauti Čečėnijos kovotojai, išpuoliai. Rusijos nacionalinio kovos su terorizmu komiteto atstovas vakar pareiškė, kad dėl sprogimo Maskvos Domodedovo oro uoste, kurį įvykdė teroristas mirtininkas, reikia kaltinti „nepakankamas saugumo priemones“. Rusija blogai vykdo nusikaltimų prevenciją ir per mažai dėmesio skiria kontržvalgybai. Prezidentas D.Medvedevas teigia, kad atsakomybę turės prisiimti Domodedovo oro uosto vadovybė. „Saugumo priemonės Domodedovo oro uoste buvo nepakankamos, priešingu atveju teroristinis išpuolis ten niekada nebūtų buvęs įvykdytas“, – Rusijos televizijai „Rossiya 24“ sakė šalies kovos su terorizmu komiteto atstovas Nikolajus Sincovas. Keleiviai pasakoja, kad šis oro uostas buvo kaip pereinamas kiemas, net ne visi keleiviai būdavo kruopščiai tikrinami. „Tai, kas įvyko, rodo, kad buvo aiškių pažeidimų užtikrinant saugumą. Tokį kiekį sprogmenų įnešti arba įvežti reikia pasistengti, – D.Medvedevas sakė duodamas interviu dienraščiui „Vedomosti“. – Už tai turi atsakyti visi, kurie priima ten sprendimus, ir paties oro uosto vadovybė.“ Pasak D.Medvedevo, po įvykių, kai lėktuvuose, išskridusiuose taip pat ir iš Domodedovo, buvo įvykdyti teroristų išpuoliai, buvo sugriežtinti įstatymai. „Bet, deja, mūsų bėda ta, kad anaiptol ne visada taiko-

Policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie reikalavo, kad iš valdžios pasitrauktų visi nuverstojo prezidento Zino al Abidino Ben Ali šalininkai. Protestuotojai jau reikalauja ministro pirmininko Mohamedo Ganučio atsistatydinimo. M.Ganučis padėjo suformuoti šalies nacionalinės vienybės vyriausybę, kai gruodžio 14 dieną Tuniso prezidentas pabėgo į Saudo Arabiją. Jį pasitraukti privertė protestai, kurių dalyviai kaltino šalies valdžią dėl aukšto nedarbo lygio, skurdo ir korupcijos. Tuniso ginkluotųjų pajėgų vadas Račidas Amaras pareiškė, kad valdžios

vakuumas jo šalyje gali privesti prie diktatūros. Tunisą drebinantys antivyriausybiniai protestai įkvėpė ir Egipto opozicijos aktyvistus. Jie jau rengiasi protestų dienai. Akcijos organizatoriai Egipte skelbia „sukilimo prieš kankinimus, skurdą, korupciją ir nedarbą dieną“. Šalies valdžia įspėjo, kad opozicijos aktyvistams už tokius veiksmus gresia kalėjimas, ir savo šalininkus paragino surengti demonstraciją bei išreikšti paramą valdžiai. Įvykiai Kaire koordinuojami per socialinį tinklą „Facebook“ – dešimtys tūkstančių šalies gyventojų jame nurodė, kad dalyvaus protesto akcijoje. „Mūsų protestas – pabaigos pradžia. Tai tylos, nuolankumo ir paklusnumo tam, kas vyksta mūsų šalyje, pabaiga. Tai bus naujas puslapis Egipto istorijoje“, – teigia akcijos organizatoriai.

Tunisą drebinantys antivyriausybiniai protestai įkvėpė ir Egipto opozicijos aktyvistus. EPA-Eltos nuotrauka

Albanijos ministras pirmininkas Salis Beriša pareiškė, kad jo šalyje nebus sukilimo, panašaus į neseniai įvykusį Tunise. Tokį pareiškimą premjeras paskelbė po kruvinų susirėmimų

me net svarbiausius įstatymus“, – pabrėžė D.Medvedevas.

Razdobudka – tarp dešimties įtariamųjų Rusijos tyrėjai sudarė dešimties įtariamųjų sąrašą. Dienraštis „Kommersant“ vakar paskelbė, kad policija jau identifikavo pirmą įtariamąjį – Stavropolio regiono gyventoją. Įtariamasis, minimas Razdobudkos pavarde, greičiausiai buvo „Nogai Jamaat“ teroristinės grupuotės, išformuotos 2010 metų spalį, narys. Stavropolio regionas – viena ramiausių ir taikiausių vietovių Rusijos Šiaurės Kaukazo teritorijoje, nors ir ribojasi su Dagestano Respublika, kur teroristų išpuoliai jau nieko nebestebina. Policija teigia, kad Razdobudka galėjo būti vienas iš išpuolio organizatorių ar net vykdytojų. Stavropolio policijos šaltinis „RIA Novosti“ sakė, kad apie Razdobudkos dalyvavimą teroristiniame išpuolyje vietos policija buvo informuota. Trečiadienio vakarą Rusijos pietinėje Dagestano Respublikoje Chasavjurto miesto kavinėje vėl nugriaudėjo sprogimas. Mažiausiai keturi žmonės žuvo ir šeši buvo sužeisti, pranešė „RIA Novosti“. Tai jau antras toks incidentas Chasavjurto mieste per pastarąsias dvi savaites. Sausio 14 dieną per panašų išpuolį kavinėje žuvo keturi ir buvo sužeisti penki žmonės. Rusijos žiniasklaidos, Eltos, GK inf.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas netrukus po teroro akto įsakė sustiprinti saugumą visuose šalies oro uostuose ir kituose transporto mazguose.

Tuniso kova įkvepia kaimynines šalis Tunise paskelbta komendanto valanda, tačiau sukilimas prieš valdžią nerimsta. Šios šalies pavyzdžiu į kovą prieš skurdą ir valdžios korupciją jau kyla Egipto ir Albanijos žmonės.

penktadienį, kurių metu žuvo trys žmonės. „Šioje šalyje niekas jėga neužgrobs valdžios“, – teigė jis. Penktadienį Albanijos sostinėje Tiranoje tūkstančiai protestuotojų,

reikalaujančių vyriausybės atsistatydinimo, susirėmė su policija. Protestuotojai į policininkus mėtė akmenis ir lazdas, pareigūnai jiems atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Demonstrantai padeginėjo automobilius ir kitaip siaubė teritoriją prie vyriausybės rūmų. Opozicijos lyderis paskelbė, kad minia buvo išprovokuota pradėti susirėmimus, o policija elgėsi neprofesionaliai. Vienoje skurdžiausių Europos šalių, Albanijoje, visuotiniai rinkimai numatyti 2013 m. Protestai kilo atsistatydinus vicepremjerui Ilirui Metai, kuris pateko į sukčiavimo ir korupcijos skandalą. Socialistų partijai prijaučiantys opozicijos aktyvistai kaltina šalies vyriausybę korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir rinkimų rezultatų klastojimu. Albanijoje politinė krizė tęsiasi nuo tada, kai opozicija atmetė 2009 m. vykusių rinkimų rezultatus. Siekianti narystės ES Albanija niekaip negauna pakvietimo deryboms. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas

Tai įdomu

Būdai, kaip tramdyti gimdos kaklelio vėžį

Vanojimusi pirties malonumai tik prasideda Pilti ant įkaitusių akmenų

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvoji patikra Lietuvos moterims nuo šiol gali būti gerokai patogesnė ir paprastesnė. Dviejų pagrindinių tyrimų – citologinio skystųjų terpių ThinPrep PAP ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) DNR – atsakymai gaunami tik iš vieno mėginio. Tai leidžia naujausios tyrimų technologijos, įdiegtos Patologijos diagnostikos ir Medicina practica laboratorijose Vilniuje. Jei ThinPrep PAP testas parodo gimdos kaklelio ląstelių blogus pokyčius, gydytojas iškart gali užsakyti ŽPV tyrimą, kuris atliekamas iš to paties mėginio. Taip taupomas svarbus pacientų ir gydytojų laikas, galima efektyviau vykdyti gimdos kaklelio vėžio profilaktiką. „Lietuvoje dar turime daug neišsemtų rezervų ryškiai sumažinti gimdos kaklelio vėžio aukų skaičių. Tačiau galimybes išgelbėti daugiau gyvybių dar riboja informacijos apie Lietuvą pasiekusias pasaulinio lygio moderniausias tyrimų technologijas stoka, valstybės ekonomika, o kartais – abejingumas“, – sakė minėtų laboratorijų vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas. Sausio pabaigoje Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vyksta gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Dėl šios ligos mūsų šalyje per savaitę miršta 5 moterys. Didesnis nei pas mus sergamumas Europos Sąjungos valstybėse fiksuojamas tik Rumunijoje. Mūsų šalis nuo 2004 metų vykdo gimdos kaklelio vėžio profilaktinės patikros programą. Šeimos gydytojai 25–60 metų amžiaus moteris kviečia kartą per 3 metus nemokamai atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą – PAP testą. Tai nuo 1928 metų pasaulyje sėkmingai naudojamas būdas anksti aptikti ikivėžinius gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, kuriuos gali sukelti ŽPV. GK inf.

Kvapams pirtyje paskleisti yra įvairiausių būdų. Eterinio aliejaus galima įpilti į plačiakaklį indą ir pastatyti jį ant grindų arba aliejumi kur ne kur patepti pačias grindis. Kvapas po pirtį pasklis ir nuo šiltame vandenyje pamerktų spygliuočių, jazminų, alyvų šakelių. Efektas bus dar didesnis, jei po 10–15 minučių iš vandens ištrauktas šakeles padėsite ant viršutinio plauto, o tuo vandeniu, kuriame jos mirko, apšlakstysite patalpos sienas. Ypač efektingai kvapai veikia, kai kyla nuo įkaitintų akmenų. Paprasčiausia juos paskleisti ant akmenų pilant vandenį, kuriame mirko vantos (ypač kadagių). Į pirtį taip pat galima atsinešti įvairiausių kvapių arbatų, kurių užpylus ant akmenų kvapai keleriopai sustiprės. Ruošiant nuovirus iš spygliuočių, prieš vandeniu užpilant spyglius, reikėtų juos truputį padaužyti. Netgi šieno pabirų arbata, garais pakilusi nuo akmenų, gali nuskraidinti į žydinčias vasaros pievas.

Besimaudantieji pirtelėse mėgsta atsigaivinti šaltame vandenyje. GK archyvo nuotrauka

Šiandien medicina ir kosmetologija išrado įvairiausių priemonių sveikatai pirtyje pataisyti. Nijolė PETROŠIŪTĖ Pasilepinti visais karštos pirtelės teikiamais pranašumais visada verta. Patyrę pirtininkai pastebi, kad įprastas vanojimasis pirtyje yra tik pirties procedūros viršūnė, bet tikrai ne jos pabaiga. Pirtyje galima pasidaryti tikrą teigiamų pojūčių fiestą ir taip visapusiškai atgauti sveikatą.

Aromatai ramina ir gydo GK archyvo nuotrauka

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Sveikata

Nuo neatmenamų laikų žmonės kvapams išgauti naudojo įvairių augalų sėklas, žiedus, šaknis, lapus. Labai

seniai pastebėtas ir gydomasis kvapų poveikis. Dabar kone kiekvienas medikas pasakys, kad spyglių ekstraktas, o tiksliau – iš jo padarytas garas – teigiamai veikia centrinę ir periferinę nervų sistemas, yra labai veiksminga priemonė, padedanti įveikti širdies ir kraujagyslių ligas, hipertoniją, nuovargį. Jei dažnai persišaldote ir dėl to kamuoja sausas kosulys, tikrai pagelbės garai su piliarožių ar debesylų kvapais. Slogą ar gerklės skausmą padės pašalinti eukaliptų poveikis. Garai su ramunėlių, riešutmedžių kvapais veiksmingi odos susirgimams gydyti, o paplaukioję čiobrelių garuose miegosite it kūdikis. Šią procedūrą pakartoję keletą kartų, visai pamiršite, kas yra nemiga. Šiandienos mokslas sako, kad aromaterapija kartais yra net pats veiksmingiausias kai kurių ligų gydymo būdas. Mat kvapai, garai dėl savo ypatingos cheminės struktūros turi unikalią savybę prasiskverbti į ląsteles ir pamaitinti jas deguonimi, suaktyvinti jos cirkuliaciją. Taip užkertamas kelias įvairioms ligoms atsirasti.

Eteriniai aliejai – ir nuo nutukimo Prie pirties malonumų reikėtų priskirti ir masažą eteriniais aliejais, kuris organizmui duoda dvigubą poveikį: gydo ir pats masažas, jo metu per odą į organizmą patenka aliejų veikliosios medžiagos. Eteriniai aliejai – tai stipriai koncentruoti, biologiškai aktyvūs ir lakūs fitoorganiniai augalo junginiai, kurių sudėtyje yra per 100 įvairiausių komponentų. Dėl šios priežasties jų veiki- m o spektras ir yra toks platus. Šiandien pasaulis žino daugiau nei 300 eterinių aliejų, kurie saugo organizmą nuo įvairių ligų, šalina negalavimus, kelia teigiamas emocijas. Kadagių aliejus pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis, gerina kraujotaką ir mažina arterinį kraujo spaudimą, stiprina kraujagyslių sieneles, didina jų elastingumą. Kadangi iš kadagio išgautas eteris reguliuoja medžiagų apykaitą, jis yra ir veiksminga

priemonė nuo celiulito bei nutukimo. Be to, kadagių aliejus normalizuoja virškinimo trakto funkcijas, lengvina šlapimo išsiskyrimą. Kėnių aliejumi pirmiausia turėtų susidomėti moterys, kurias gąsdina raukšlės ar odos suglebimas. Kėnis naudingas ir gydant ginekologines bei urologines ligas. Šiuo aliejumi galima gydyti net nudegimus. Levandų aliejus – efektyvi nuskausminanti priemonė, kuri stimuliuoja kraujotaką, gerina atmintį, pakelia nuotaiką, palengvina kvėpavimą, mažina sąnarių skausmus, yra puikus antibakterinis vaistas. O valerijonas nuramina.

Medus – ne tik gardus Pastaraisiais metais pirtyse labai išpopuliarėjo medus, nors jo gydomosios savybės buvo žinomos jau prieš daugelį šimtmečių. Medus suminkština sausą odą, apsaugo ją nuo pleiskanų, gerina odos mitybą. Pirtininkai sako, kad medumi įsitrinti kūną geriausia baigiantis pirties procedūroms, kada kūnas jau yra stipriai įkaitęs, švarus ir atsipalaidavęs. Kad tepamas medus iš karto nenuvarvėtų, patartina juo išsitepti vėsesnėje patalpoje, o paskui vėl įsmukti į garinę pasikaitinti, kad medus gerai įsigertų. Joje taip pat reikėtų švelniai masažuojant odą medų įtrinti, kad dar labiau pagerėtų medžiagų apykaita, atsipalaiduotų raumenys. Po procedūros dera nusiprausti drungnu vandeniu. Pirtininkai perspėja, kad pirčiai naudojamas medus turi būti kokybiškas, šviežias, o jei ne sezono metas – tik gerai išlaikytas. Vanojimasis pirtyje yra tik pirties procedūros viršūnė, bet tikrai ne jos pabaiga. Pirtyje galima ir netgi privalu pasidaryti tikrą teigiamų pojūčių bei kūno kosmetinių procedūrų fiestą. Kur, jei ne pirtyje, oda geriausiai išbrinksta, suminkštėja, atsiveria ir išsivalo poros. Sakoma, kad pirtyje net paprasčiausi kavos tirščiai gali virsti puikia odos šveitimo priemone. Kavos tirščiais tiesiog plėšte nuplėšia negyvų ląstelių sluoksnį, oda parausta, tampa švelni kaip naujagimio. Tokią odą būtina pamaitinti duonele: juodos duonos riekutės pamirkomos vandenyje ir košele ištepama oda.

Sustiprėti padės mažos uogelės Aušra LAUMAKĖ Šaltalankius galima skinti ne tik rudenį, bet ir visą žiemą. Pašalę jie nesusitraiško, išlieka malonaus saldžiarūgščio skonio, maistingi ir turi gydomųjų savybių. Šaltalankiuose yra daugybė vitaminų, kitų mūsų organizmui gyvybiškai svarbių medžiagų. Uogose ypač gausu vitaminų C, E, P ir karotino. Šie vitaminai stiprina imunitetą, nusilpusiam organizmui padeda atgauti jėgas. Vitamino K kiekiu šaltalankiai tris kartus lenkia kitus vaisius. Šis vitaminas išlieka ir sušalusiuose vaisiuose. Juose esantys kumarinai ir oksikumarinai slopina uždegiminius proce-

sus, turi savybių apsaugoti nuo vėžio. Šaltalankių žievėje esantis alkoloidas serotoninas su kai kuriais junginiais stabdo piktybinių ląstelių augimą. Nuo podagros, reumato verta ruošti šaltalankių lapų arbatą. Organizmui stiprinti galima į arbatą lygiomis dalimis pridėti jonažolių, juodųjų serbentų lapų ar žemuogių lapų su žiedynais ir vaisiais. Visos fiziologiškai aktyvios medžiagos išlieka šaltalankių sultyse. Jas patariama gerti tris kartus per dieną prieš valgį po pusę stiklinės. Į vaisių sultis galima įmaišyti šlakelį pieno ir šaukštą medaus (nepatartina gerti, kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas). Vertingesnės sultys būna sumaišytos su gudobelių, aronijų, medlevų, juodųjų serbentų, obuolių, erškėčių ir

Šaltalankiai ypač tinka nusilpusiam organizmui ir imunitetui stiprinti.

kitų vaisių sultimis. Labai sveika valgyti trintų vaisių minkštimą su cukrumi (1:1). Nuo seno itin vertinamas šaltalankių sėklų ir minkštimo aliejus, kuriam neprilygsta joks kitas augalų aliejus. Abrikosuose, persikuose, moliūguose ir kituose augaluose taip pat yra

daug aliejaus, tačiau aliejus yra tik jų kauliukuose ar sėklose, o šaltalankių – pačiame uogų minkštime ir sėklose. Sėklų aliejus šviesus, neturi specifinio skonio, tamsus odelių aliejus rūgštokas. Aliejus turi nuskausminamąjį, antimikrobinį poveikį. Jis gerai gydo pragulas, žaizdas, nudegimus, nu-

Raimundo Šuikos nuotrauka

šalimus, skrandžio ir dvylikapirštės opas, ginekologines ligas. Oftalmologai pataria vartoti sergant keratitais, kitomis, ypač akies priekinės dalies ligomis, esant akies ragenos pažeidimams. Šaltalankių aliejus reikalingas kosmetikoje, ruošiant maitinamąsias veido kaukes.

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ðalèininkø rajone

Pavlovo respubliką pasiglemžė laikas, netrukus jos neliks ir atmintyje

Kodėl čia gyventi gera? Zdzislavas Palevičius, Šalčininkų r. savivaldybės meras

Šalčininkų herbe pavaizduoti raktai ir riešutų kekė. Toks meninis sprendimas dailininko Arvydo Každailio 2005-aisiais sukurtame herbe atsirado po ilgų svarstymų. Mieste turime 1410 m. statytą Šv. Petro Apaštalo bažnyčią, tad tie raktai yra šv. Petro. Jie heraldikoje simbolizuoja atvirą ir draugišką miestą. O riešutai – tvirtybės ir susitelkimo simbolis. Nuo senų laikų mūsų kraštas yra daugiakultūris ir daugiatautis. Herbe norėjome pavaizduoti, kad mes, šalčininkiečiai, – vieningi ir tvirti kaip kumštis. Aš esu vietinis iš pašaknų. Mano tėvai ir protėviai kilę iš Butrimonių seniūnijos Jančiūnų kaimo. Mūsų giminė iki šiol gyvena šiose vietovėse. Išvažiuoti gyventi kitur? Tokia mintis man niekada į galvą neatėjo. Baigęs Vilniaus pedagoginį universitetą žinojau, kad sugrįšiu atgal į savo rajoną. Dirbau mokyklos direktoriumi, buvau išrinktas Šalčininkų miesto meru. Prieš tapdamas rajono meru kelias kadencijas buvau vicemeras, tad gimtąjį rajoną pažįstu taip gerai, kaip savo namus, žinau jo problemas, labai stengiuosi jas mažinti, džiaugiuosi mūsų žmonių pasiekimais ir laimėjimais. Sniegas turbūt vienintelis dalykas šiemet, kurio nepalietė krizė. Tačiau žiema mūsų rajono neužklumpa netikėtai. Mes nuo vasaros ruošiame roges, tad džiugu girdėti, kad atvažiavote be trukdžių. Mūsų teritorijoje labai daug kaimų. Visi žmonės turi mašinas, visiems reikia išvažiuoti, tad nuolat reikia rūpintis keliais. Žiemą valyti, vasarą remontuoti. Pastaruoju metu tai tapo tiesiogine savivaldybės pareiga. Ieškome galimybių, atrandame naujų sprendimų. Kiekvienas seniūnas tariasi su ūkininkais, turinčiais traktorius, nuo rudens su jais sudarome sutartis, jie valo. Į komunalines įmones seniai niekas nesidairo. Aš labai myliu savo žemę, pažįstu žmones, domiuosi istorija, neabejingas paveldo puoselėjimui. Istorija yra mano hobis. Kai atvažiuoja svečiai, pats išsiruošiu su jais į rajoną. Noriu papasakoti, parodyti, nes kiekvienoje seniūnijoje, kiekviename kaime yra paveldo perliukų. Lietuvių, lenkų, baltarusių žemėse nuo seno vyko tragiška istorija, praūžė daug kovų, nukentėjo daugybė žmonių, kurie ne savo noru turėjo palikti gimtąsias žemes. Nukelta į 11 p.

Merkinės-Paulavos (Pavlovo) dvaro liekanos išgyvena paskutines savo dienas.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Šalčininkų seniūnijoje, pakeliui į Turgelius, dešiniajame Merkio krante, XVIII amžiuje buvo įsikūrusi savo istorine praeitimi įdomi Pavlovo respublika. Lilija VALATKIENĖ Šiandien iš garsiosios Pavlovo respublikos liko apgailėtini griuvėsiai. Net ne visi vietos gyventojai gali paaiškinti, kieno tie griuvėsiai. M.Bžostovskio vidurinės mokyklos direktorė Lucija Jurgelėvič, mokyklos paveldo muziejuje rodydama istorinės respublikos autentiškus eksponatus, tarsteli, kad, nuolat teisinantis pinigų stoka, mes rizikuojame prarasti praeitį. O be jos ir ateitis mažavertė.

Buvo klestinti ir pripažinta

Italų architektas Carlo Spampani Pavlovo respublikoje pastatė didingus rūmus.

Iš Italijos sugrįžęs kunigas, rašytojas ir reformatorius Povilas Ksaveras Bžostovskis (1739–1827 m.) iš didikų Korsakų nusipirko Mer-

kinės dvarą (nesietinas su Merkine ties Nemuno ir Merkio santaka) ir aplinkines žemes. 1 630 ha plote jis įsteigė respubliką. Kai kuriuo-

se šaltiniuose minima, kad dvarui priklausė 3 040 ha: ariamos žemės 1 668 ha, o likusiąją užėmė Merkinės šilas.

Netrukus dešiniajame Merkio upės krante buvo pastatyti nedideli modernūs ankstyvojo italų klasicizmo rūmai. Fasadą sudarė veranda su didingomis kolonomis. Jos parėmė pirmojo aukšto vidinį balkoną. LDK referendorius, kanauninkas P.K.Bžostovskis savo Merkinės dvare panaikino baudžiavą. Merkinės dvaro valstiečiai, P.K.Bžostovskiui sutikus, priėmė savivaldos įstatymą, suorganizavo atskirą miniatiūrinę respubliką, kuri užėmė tik tris kvadratines mylias. Respublikos gyventojai išsirinko valdžios organus: prezidentą, dviejų rūmų parlamentą, teismą, iždą, savišalpos kasą. Savo respubliką jie pavadino pirmojo prezidento Bžostovskio vardu – Pavlovo. Respublika turėjo savo pinigus, banką, antspaudą, gydytoją, kariuomenę, mokyklą. Prezidentas P.K.Bžostovskis savo valdose panaikino lažą, žemę išdalijo valstiečiams ir įvedė išperkamąjį mokestį. Jis rūpinosi valstiečių gyvenimu, kultūra, švietimu, vertė ir leido jiems įvairias knygeles. Tvarkai palaikyti sukūrė miliciją iš 137 jaunų vyrų. Milicija turėjo savo vėliavą su Maltos kryžiumi vienoje pusėje ir Bžostovskių herbu bei raide „P“ (Pavlovo) kitoje pusėje. Pats Merkinės dvaras buvo įtvirtintas. Iš visų pusių jį supo pylimas, ant kurio stovėjo tikros patrankos. Visi milicininkai turėjo ir savo uniformas. Respublikos monetos buvo didžiausia retenybė. 1791 m. balandžio 4 d. Lietuvos–Lenkijos (Žečpospolitos) Seimas oficialiai pripažino respubliką ir patvirtino jos gyventojų priimtą konstituciją. Nukelta į 10 p.

Gyveno laimingų žmonių laimės trupiniais Lietuvoje ir už jos ribų žinoma liaudies menininkė Ana Krepštul visą gyvenimą praleido gimtajame Tabariškių kaime. Lilija VALATKIENĖ Nuo vaikystės dėl ligos ji negalėjo vaikščioti. Paskutiniaisiais gyvenimo metais dailininkė nesikėlė iš lovos. Dievas jai pagailėjo sveikatos, bet apdovanojo talentu. Nepaisant

ligos dailininkė savamokslė nutapė per 3,5 tūkstančio paveikslų. Jos kūriniai – portretai, natiurmortai, peizažai, sakraliniai paveikslai – buvo eksponuoti įvairiose parodose, jų yra įsigiję muziejai, privatūs kolekcininkai ir bažnyčios. Nukelta į 11 p.

Įspūdingų Anos Krepštul portretų yra sukūręs garsus lenkų fotografas Kšištofas Heikė.

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48) Vėliau P.K.Bžostovskis pardavė dvarą grafui Friderikui Mošinskiui ir išvažiavo į užsienį. Naujieji dvaro šeimininkai iki mirties toleravo daugumą Pavlovo konstitucijos punktų, kol ji galutinai prarado savo galią. Numalšinus 1831 m. sukilimą, kuriame dalyvavo Pavlovo gyventojai, caro valdžia iki 1915-ųjų iš P.K.Bžostovskio pinigų mokėjo priedus prie felčerio ir mokytojo algų.

Sovietų pareigūnams rūmų likimas nerūpėjo

Tik ilgaamžiai medžiai ir seno dvaro griuvėsiai liudija apie buvusius šlovingus Pavlovo respublikos laikus.

Pavlovo respubliką pasiglemžė laikas, netrukus jos neliks ir atmintyje Atkelta iš 9 p.

Gražus, bet trumpas respublikos gyvenimas Mažoje valstybėje šalia Merkio gyveno apie 800 žmonių. Atvykę svečiai stebėdavosi Pavlovo valstiečių namais. Jie buvo statomi iš tašytų rąstų, styrojo kaminai, viduje buvo sumūrytos koklinės krosnys ir įrengtos virtuvės, namuose buvo stikliniai langai. Šalia namų žmonės veisė sodus ir kasė daržus. Žiemą, kai apmažėdavo žemės ūkio darbų, valstiečiams būdavo organizuojamos „akademinės dienos“, diskusijų vakarėliai jaunimui. P.K.Bžostovskis turėjo didelę biblioteką ir leido ja naudotis. 1974 metais Pavlovo respublika dar labiau įsitraukė į valstybės gyvenimą. Pavlovo milicija dalyvavo T.Kosciuškos sukilime. Pulkininkas J.Jasinskis apsigyveno Pavlove. Respublikos prezidentas

Dešinėje plento į Vilnių pusėje, šiaurinėje miesto dalyje, stovi XVIII a. statyta mūrinė 6 metrų aukščio šv. Jackaus koplyčia. Tai istorizmo epochos ažūrinė neobizantinė koplytėlė su portikais abiejuose tarpsniuose. Jos autorius – Laurynas Stuoka-Gucevičius. Šv. Jackaus skulptūra sovietmečiu buvo išplėšta.

M.Bžostovskio vidurinės mokyklos direktorė L.Jurgelėvič mokyklos paveldo muziejuje išsaugojo nemažai Pavlovo respublikos autentiškų eksponatų.

P.K.Bžostovskis skyrė pinigų, aprūpindavo kariuomenę maistu ir arkliais. Pavlovo respublika tais laikais domėjosi daugelis Europos valsty-

Atskira miniatiūrinė respublika užėmė tik tris kvadratines mylias. Į jos teritoriją galima buvo įvažiuoti pro puošnius vartus.

bių. Ji egzistavo 28 metus – nuo 1769 iki 1797 metų. Tad iki paskutinio unijinės Lietuvos padalijimo ir svetimųjų pavergimo karalius Sta-

Paveldo muziejaus nuotraukos

nislovas Augustas Poniatovskis valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Pavlovo respubliką ir Lenkijos karalystę.

Labiausiai P.K.Bžostovskio dvaras nukentėjo Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. 1970 m. viename dvaro pastatų buvo įsteigta ferma, kitame gyveno žmonės. 1988 m. garsus muziejininkas, dailininkas, paveldo puoselėtojas Vladas Drėma tuometiniam kultūros ministrui Lionginui Šepečiui yra rašęs: „Tarp Jašiūnų ir Turgelių stovėjo didelis Pavlovo dvaras. XVIII a. jis priklausė Povilui Ksaverui Bžostovskiui. Jis – LDK referendorius, 1769 m. panaikino savo dvare baudžiavą, suteikė valstiečiams savivaldybės teises su renkamais teisėjais, pastatė jiems mokyklą ir ligoninę. Tuoj po 1770 m. italų architektas Carlo Spampani pastatė čia didingus rūmus ankstyvojo italų klasicizmo stiliuje. Dar tarybiniais pokario metais rūmai buvo sveiki. Juose įsikūrė tarybinis ūkis ir laikė rūmuose grūdus. Vienas to ūkio direktorių prasivogė ir siekdamas nuslėpti nuostolius padegė rūmus. Po gaisro rūmai nebuvo remontuoti nei restauruoti. Be stogo ir perdengimų likę pastatai ėmė nykti ir griūti. Šiandien rūmų vietoje beliko tik plytų krūvos. Paminklų apsaugos įstaigos pareigūnams atrodo nebuvo žinoma Pavlove esančių rūmų nei istorinė, nei architektūrinė vertė. Jie nieko nepadarė, kad šį paminklą išsaugotų ateičiai.“

Dieveniškės – Mindaugo žemių šerdis Dieveniškių apylinkės – unikalios. Nors nuo Vilniaus nutolusios tik 80 km, bet daug kas čia kitaip. Kitoks net kraštovaizdis. Čia nebuvo paskutinio apledėjimo, tad kraštas žavi lėkštais kalvų šlaitais ir plačiais upių slėniais. Po keletą kilometrų besidriekiantys senoviniai gatviniai kaimai – gyvi, ne ekspoziciniai. Gatviniai kaimai gana tankiai užstatyti, čia nėra vienkiemių, tad nėra ir kaimo turizmo sodybų. Dieveniškės – pasienio zona, čia retai sutiksi nevietinį žmogų. Aplink Dieveniškes buvo Goštautų žemės ir dvarai. Viename jų su pirmuoju vyru Stanislovu Goštautu gyveno Barbora Radvilaitė. Ji melsdavosi Dieveniškių bažnyčioje, kuri pastatyta XV amžiaus viduryje. Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia turi klasicizmo bruožų, yra kryžminio plano, bebokštė. Virš šventoriaus vartų – neogotikinė varpinė. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčioje yra vertingų sakralinio meno kūrinių, o jos varpams beveik 200 metų. Bažnyčia minima 1471 m. Jai 1474 m. Martynas Goštautas atidavė miestelyje

pastatytą smuklę. XVIII a. pabaigoje su pertraukomis veikė parapinė mokykla. Po gaisro 1783 m. buvo atstatyta medinė bažnyčia. 1903 m. priešais bažnyčią pastatyta mūrinė varpinė su vartais. 1906 m. įsteigta Dieveniškių parapija. Prieš 620 metų kryžiuočių karo kelių aprašymuose Dieveniškės paminėtos kaip lietuvių didiko Mingailos tėvonija. Dabar, nepaisant atkampios geografinės padėties, Dieveniškės yra svarbi kryžkelė: čia susitinka tautos ir kultūros, istorinis paveldas ir nauji geopolitiniai interesai, pažanga ir tradicijos. Į Dieveniškių miestelio keturkampę aikštę (urbanistikos paminklas) susibėgantys penki keliai itin gerai simbolizuoja šio krašto misiją. Dieveniškių iškyšulys – Lietuvos valstybės pamatinių, Mindaugo žemių šerdyje. Nepaisant istorinių peripetijų, polonizacijos ir rusifikacijos bangų, iki šiol miestelis – senoviškai lietuviškas. Kraštas kupinas praeities dvelksmo. Tūkstantmečių pilkapynai, mitologiniai akmenys, seni ąžuolai. Kalbama, kad legendinis Napoleono lobis užkastas būtent kažkur šioje vietovėje.

Dieveniškių bažnyčioje melsdavosi Barbora Radvilaitė su savo pirmuoju vyru Stanislovu Goštautu.

Dieveniškių istorinis regioninis parkas saugo daugybę gamtos ir kultūros vertybių, yra parengęs įvairių kelionių maršrutų. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Gyveno laimingų žmonių laimės trupiniais

Ištvermės ir gerumo simbolis

„Ana buvo neįgali, niekur neišvykdavo iš namų. Tačiau žmonės mokėsi iš jos gyvenimo, ištvermės, gerumo, tikėjimo Dievą. Ji mylėjo visų tautybių žmones, gamtą, buvo savo krašto patriotė, mokėjo maloniai ir įdomiai bendrauti, nes buvo apsiskaičiusi, šviesi asmenybė“, – žmonių pagarbą ir meilę Anai prisimena jos sesuo. Menininkė kartodavo: „Mes, ligoniai, mokame gerbti kiekvieną šviesiausią akimirką mūsų tamsiame gyvenime, mokame gyventi meilės dalelėmis, kurių sveiki žmonės net nepastebi. Laimingų žmonių laimės trupinėliai tampa mums visu gyvenimu.“ Po paskutinio insulto 2004-aisiais Ana Krepštul jau negalėjo tapyti, nes kairioji kūno dalis buvo paralyžiuota. Fizinės jėgos ją visai apleido, bet ji nepasiduodavo. „Ana sirgo širdies ligomis, tad ligoninėse per metus nuolatos praleisdavo nuo 4 iki 10 mėnesių. Osteoporozė, du insultai, du infarktai, cukraligė. Vėliau atsirado alergija dažams. Kamuojama kaulų lūžių ji nebenorėdavo važiuoti į ligoninę, sakydavo: vis vien nevaikščiosiu, man tas Po paskutinio insulto Ana Krepštul jau negalėjo tapyti, nes kairioji kūno dalis buvo paralyžiuota. Menininkė gulėdama siuvinėjo. pats, kaip tie kaulai suaugs. Paskutiniaisiais metais ji visai nesikėlė iš lovos ir nebegalėjo tapyti. Jai tai buvo Tapo liaudies menininke tragedija, bet moteris nepasidavė, guDanutai Krepštul anuomet buvo lėdama siuvinėjo. Tad yra daugybė jos tik ketveri, tačiau šešiolika metų jau- siuvinėtų paveikslų. Tik neturime, kur nesnė sesė gerai prisimena, kaip Anos eksponuoti“, – pasakojo nuoširdi seliga progresavo ir kas pusmetį dėl vis sers slaugė ir jos kūrybos palikimo naujų kaulų lūžių ji buvo guldoma į saugotoja. ligoninę. „Mūsų mama buvo kurčia. Pamenu, kaip sesuo po operacijos apkurto. Mat ji gavo labai daug streptomicino. Ana baigė tik pradinę mokyklą ir buvo savamokslė. Jos svajonė toliau mokytis taip ir neišsipildė. Nenorėdama tėvams būti našta, Ana pradėjo siūti, tapė tik laisvalaikiu. Po Jaunesnioji Anos sesuo Danuta Krepštul Tabariškių pagrindinės mokyklos mutėvo mirties gydytojai nustatė, kad ji ziejuje saugo menininkės atminimą. niekados negalės vaikščioti. Jos jutrumpesnė 20 centimetrų. Pačiame dėjimo priemone tapo invalido veAtkelta iš 9 p. žydėjime Ana tapo invalide. žimėlis. Ana išgyveno 75 metus ir Ligos kamavo nuo vaikystės jaunystės Trejus metus jos koja buvo sugipsuota. turėjo 77 kaulų lūžius“, – apie ostePirmus žingsnius Ana žengė tik Vėliau tėvai užsakė specialų ortopedi- oporozės iškankintą seserį pasakojo sulaukusi dvejų metukų, tuomet, kai nį batą, kad mergina galėtų bent kiek D.Krepštul. niekas iš silpno vaiko to nesitikėjo. judėti. Tuo metu ji mažai tapydavo, Menininkės talentą, apsilankęs Būdama dešimties ji susirgo kaulų daugiausia siuvo. Ana norėjo padėti Tabariškėse, pirmas pastebėjo įžymus tuberkulioze, mergaitei pradėjo lū- tėvui. Jis buvo Tabariškių mokyklos geografas Česlovas Kudaba. Dažnai menininkę aplankydavo žinėti kaulai. mokytojas, vėliau dirbo šios mokyklos Jis padėjo Anai įsidarbinti anuo- svečiai. 2000–2006 metais TabariškėTada tėvas jai nupirko piešimo są- direktoriumi“, – prisiminimais dali- metiniame Vilniaus „Dailės“ kom- se kūrė garsus lenkų fotografas Kšišsiuvinį, spalvotų pieštukų, supažindi- josi jaunesnioji Anos sesuo Danuta binate. tofas Heikė. Profesorius atvažiuodano su piešimo pagrindais ir Ana pra- Krepštul, vedžiodama po Tabariškių „Mes veždavome jos paveikslus, vo su savo studentais ir per vasaros dėjo piešti. pagrindinės mokyklos muziejų. komisija atrinkdavo ir jie būdavo atostogas. Anos Krepštul vardo muziejus pardavinėjami visose „Dailės“ parJis daugybę kartų lankėsi Anos „Sulaukusi 20 metų, ji vėl susirgo tuberkulioze. Po sudėtingos operaci- įsteigtas 2008-aisiais, praėjus metams duotuvėse. Tada Anai buvo suteiktas trobelėje, sukūrė neįkainojamą seriją jos 16 mėnesių praleido ligoninėje. po menininkės mirties. Butrimonių liaudies meistrės vardas. 1985-aisiais fotonuotraukų apie neįgalios meniJai buvo operuota koja, išimtas kelias. vidurinei mokyklai Šalčininkų rajo- buvo surengta asmeninė jos darbų ninkės gyvenimą. Pamenu, sesuo net atsisėsti negalėjo. ne suteiktas jos vardas. paroda, Ana buvo pripažinta liaudies Ana Krepštul mirė 2007–ųjų spalį. Ana yra patyrusi klinikinę mirtį, taPirmas užrašas muziejuje „Atmin- menininke. Tačiau mama nesulaukė Menininkės laidotuvėse dalyvavo J.E. čiau – gydytojų nuostabai – išgyve- ties knygoje“ priklauso J.E. vyskupui šios džiugios akimirkos“, – prisiminė vyskupas J.Tunaitis ir trylika Vilniaus D.Krepštul. no. Po operacijos jos viena koja tapo Juozui Tunaičiui. krašto kunigų.

Nelemta man buvo baigti aukštųjų mokslų, tačiau kančias priimti išmokau turbūt universiteto lygiu.

Turtingas kūrybinis palikimas Anos Krepštul paveikslai saugomi daugiausia privačiose kolekcijose ir bažnyčiose. Ji nutapė per 3,5 tūkstančio paveikslų. Nemažai savamokslės menininkės darbų yra Italijoje, Vatikane, Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Australijoje, JAV, tačiau daugiausia kūrinių – Lenkijos ir Lietuvos bažnyčiose. Bažnyčioms paveikslus Ana dovanodavo. Popiežius Jonas Paulius II turėjo tris Anos tapytus ir vieną siuvinėtą paveikslą. Popiežius autorei parašė laišką-palaiminimą. Didžiausias paveikslas 2,5×1,15 m buvo tapomas ilgiausiai. Mat Ana dėl ligos negalėjo stovėti, o gulint piešti neįmanoma. Tad trumpai padirbėjusi, ji vėl guldavosi į lovą. Šis paveikslas yra Kanadoje. Ten yra miestas vardu Vilnius. Paveikslą pašventino Jonas Paulius II. Žmonės iki šiol prie to paveikslo meldžiasi.

Muziejuje atkurtas autentiškas A.Krepštul kambarys, kuriame menininkė praleiKlaudijaus Driskiaus nuotraukos do paskutinias gyvenimo dienas.

Kodėl čia gyventi gera? Atkelta iš 9 p. Mano seneliai irgi buvo išvežti į Sibirą. Įvairūs žmonių likimai, tačiau kiekvienas sugrįžęs į savo gimtąsias vietas stengiasi dėl ateities. Mūsų rajono žmonės – geri, lojalūs piliečiai. Man patinka, kai mane pavadina saviškiu, vadinasi, pasitiki. O aš žinau, kaip jiems padėti, turiu daug ateities planų. Svarbu būti optimistu ir nenustoti svajoti, juk svajonės turi savybę išsipildyti.

Rimantas Stočkus, Poškonių seniūnijos seniūnas

Šalčininkų kraštą galima laikyti mano antrąja gimtine. Esu įgijęs melioratoriaus specialybę. Prieš 30 metų, kai baigiau mokslus, paskyrė mane čia iš Panevėžio. Anuomet negalėjo niekas pasipriešinti. Baigęs mokslus gavai paskyrimą ir važiuok daug neklausinėdamas. Atsivežiau visą šeimą. Žmona yra kilusi iš Trakų rajono, nuo Aukštadvario pusės, tad galima sakyti, kad ji beveik vietinė. Gyvenamosios vietos pakeitimas jai nebuvo itin skaudus. Kai po trejų metų gavau butą, mintis apie sugrįžimą į gimtinę teko atidėti. Šalčininkų melioracijos valdyboje dirbau ilgai. Likimas taip susiklostė, kad nuo 2000 m. esu Poškonių seniūnijos seniūnas. Beje, iš trylikos seniūnų aš esu bene vienintelis lietuvis ir dar atvykėlis. Visi kiti kolegos rajone – vietiniai, todėl itin malonu, kad žmonės mane priėmė, manimi pasitiki. Per tuos trisdešimt metų buvo visokių minčių ir svarstymų sparnus pakelti. Prisipažinsiu, kad žmona apie tai vis dažniau galvodavo nei aš. Kas sulaikydavo? Aš nemėgstu blaškytis, įprantu prie vietos, šaknis suleidžiu kaip medis, neišrausi. Draugai, pažįstami, būstas priverčia sėsliai gyventi. Su Panevėžiu jokie saitai nebesieja, abu tėvai mirė, brolis Raseinių rajone įsikūrė. Pripratau, man gera su paprastais žmonėmis gyventi, pagelbėti jiems, būti reikalingam čia. Šalčininkų kraštą visi įsivaizduoja kaip labai lenkišką. Nepasakyčiau, kad čia lietuvių mažuma. Kai 1980-aisiais čia atvažiavau, tai lietuvių kalba buvo tikra retenybė. O dabar – tai išpūstas burbulas. Anuomet rusiškai susišnekėdavome, nes į melioracijos valdybą daug baltarusių atvažiuodavo dirbti. Iš pradžių man sunkoka buvo, tačiau greitai išmokau, džiaugiuosi, kad galiu ir lenkiškai susikalbėti. Mūsų seniūnijoje – 30 kaimų, per tūkstantis gyventojų, kalbančių lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių kalbomis. Gyvename pasienio zonoje, žemės pas mus prastos – smėlis, žvyras. Ūkininkauti labai sunku, pramonės jokios neturime. Tačiau Dievas mūsų kraštą apdovanojo gražia gamta, turtingais didžiuliais miškais, kuriuose pilna grybų ir uogų, senais istoriniais ąžuolynais, pilkapiais ir draugiškais, nuoširdžiais žmonėmis.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Mūsų paveldas

Dvaras traukė ir menininkus, ir mokslininkus Kadaise Jašiūnus garsinęs Mykolo Balinskio dvaras šiandien atrodo liūdnas ir apleistas. Vandalų siaubiamų rūmų praeities didybę užgožia medžiai, kapinaites baigia paslėpti Merkio pakrančių krūmynai. Bitė ANDRIJAUSKAITĖ Šalčininkų rajono savivaldybė, susirūpinusi apleistais pastatais ir parku, pateikė rūmų sutvarkymo projektą ir tikėjosi ES struktūrinių fondų finansinės paramos. Paraiška paskutiniame etape buvo atmesta.

Istoriją renka ir vaikai Tačiau šalčininkiečiai nenuleidžia rankų ir vėl teiks paraišką, nes Jašiūnų bendruomenė labai nori atstatyti dvarą. Dvaro parkas vasarą – mėgstama vieta, čia tradiciškai švenčiamos Joninės. Jašiūnų bendruomenė prieš keliolika metų aktyviai priešinosi dvaro privatizavimui. Norėta išsaugoti dvaro rūmus ir parką, padaryti jį miesto renginių ir švenčių vieta, turizmo traukos objektu. Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinės mokyklos mokiniai, vadovaujami direktoriaus Kazimežo Karpičiaus, per trylika metų surinko unikalią istorinę medžiagą apie dvarą ir garsųjį mokslininką, švietimo organizatorių, Vilniaus universiteto rektorių Joną Sniadeckį, palaidotą Balinskių dvaro kapinaitėse. J.Sniadeckio rektoriavimo metais Vilniaus universitetas tapo didžiausiu Europoje ir mokslo kokybe nenusileido nei Oksfordo, nei Kembridžo garsenybėms.

Dvarą valdė intelektualai

narys, „Vilniaus dienraščio“ redaktorius, istorikas M.Balinskis buvo visuomenėje gerai žinomas asmuo, todėl pas jį Jašiūnuose lankėsi daug žymių žmonių. Jis žinomas kaip „Vilniaus miesto istorijos“, „Vilniaus universiteto istorijos“ autorius. 1820 m. M.Balinskiui vedus Sofiją Sniadeckytę, Vilniaus universiteto profesoriaus chemiko Andriaus Sniadeckio vyriausiąją dukrą, dvare dažnai pradėjo lankytis ir Sniadeckių šeima. Jašiūnai tapo dar populiaresni, kai profesorius Jonas Sniadeckis, pasitraukęs iš rektoriaus pareigų, nutarė įsikurti čia su brolio dukros šeima. J.Sniadeckis laiškuose rašė, kad jam brolio šeima labai svarbi, be to, sušlubavo sveikata, suprastėjo regėjimas. J.Sniadeckio iniciatyva ir lėšomis 1824–1828 m. M.Balinskis ėmėsi statyti naujus rūmus pagal žymaus architekto Karolio Podčašinskio projektą. Rūmų statyba baigta 1828 m. birželio 24 d. J.Sniadeckis buvo labai skrupulingas, skaičiavo net savo išlaikymo Jašiūnuose išlaidas ir už viską mokėdavo. Jo poreikiai buvo kuklūs, tad pasirinko nedidelį kampinį kambarį šiaurinėje rūmų dalyje. Ten tilpo jo kabinetas, knygos ir rankraščiai. J.Sniadeckis Jašiūnuose gyveno iki mirties 1830 m. lapkričio 21 d. Per tuos metus Jašiūnai tapo kultūros centru, kuriame rinkdavosi profesūra, jaunimas, vykdavo diskusijos, poezijos vakarai, medžioklės.

Jašiūnuose J.Sniadeckio iniciatyva ir lėšomis 1824–1828 m. M.Balinskis ėmėsi statyti naujus rūmus pagal žymaus architekto

Slėnyje ilsisi įžymybės Jašiūnų dvaro ansamblyje Merkio slėnyje išsiskiria vėlyvojo klasicizmo rūmai. Juose ryškūs ir romantizmo bruožai. Manoma, kad tai vienas geriausių architekto K.Podčašinskio kūrinių. Šiauriniame flange XIX a. antroje pusėje išdygo priestatas. 1978 m. rūmai buvo restauruojami, iš dalies atkurtas vertingas XIX a. interjeras. Priešais rūmus yra oficina. Joje sovietmečiu veikė vaikų darželis. Pietų pusėje stovi svirnas, tarnų namas su arklide ir ratine, kalvė su ratine, atokiau – kumetynas, tvartai. 11 ha plotą užimantis dvaro parkas driekiasi palei Merkį, kitame jo krante yra dvaro kapinaitės. Tai vienas iš gražiausių Lietuvos klasi-

cistinių peizažinių parkų. Vingiuoti takai nuo rūmų tęsiasi išilgai upės slėnio. 1830 m., mirus J.Sniadeckiui, šeima nutarė jį palaidoti miškelyje priešais rūmus, dešiniajame Merkio krante, kur dvaro šeimininkas mėgo vaikščioti. Dabar čia aptvertos ir gražiai sutvarkytos Balinskių šeimos kapinaitės, kuriose suskaičiuojama 18 palaidotų asmenų. Iš jų svarbiausi: Vilniaus universiteto rektorius, astronomijos ir matematikos profesorius J.Sniadeckis (1756– 1830), istorikas M.Balinskis (1824– 1902), psichiatras, Peterburgo karo akademijos profesorius Jonas Balinskis (1824–1902) ir jų artimieji. M.Balinskis planavo pastatyti kapinėse koplyčią ir kreipėsi leidimo į vietos valdžią motyvuodamas tuo, kad Jašiūnuose nėra bažny-

Nuo XV iki XVIII a. pabaigos Jašiūnų dvarą valdė Radvilos. 1811 m. jį įsigijo Lietuvos tribunolo Kelių departamento viceministras Ignotas Balinskis. Po jo mirties dvaras atiteko jaunesniajam sūnui Mykolui Balinskiui. Vilniaus universiteto auklėtinis, Šubravcų draugijos (Lietuvoje veikusi liberali inteligentų draugija, satyros priemonėmis kovojusi su bajorijos konservatizmu ir obskurantizmu), Topografijos draugijos

Mirus J.Sniadeckiui, šeima nutarė jį palaidoti miškelyje priešais rūmus, dešiniajame Merkio krante, kur dvaro šeimininkas mėgo vaikščioti.

Buvusioje dvaro teritorijoje, Balinskių

čios. Atsakydamas vyskupas Andrius Benediktas Klangevičius leido Jašiūnų dvare viename kambaryje (buvusiame J.Sniadeckio kabinete) įrengti koplyčią. Toji koplyčia dvare veikė beveik šimtą metų, kol buvo pradėta statyti bažnyčia pačiuose Jašiūnuose.

Vertas didžiulės pagarbos ir šlovės Jašiūnų dvaras garsėjo savo biblioteka. Ją praturtino J.Sniadeckio atsigabentos knygos. VU bibliotekos Rankraščių skyriuje išliko dvaro bibliotekos 1899 m. katalogas, kuriame įrašyta daug vertingų knygų, inkunabulų. Bibliotekoje buvo ir anglų kalba 1729 m. išleistas K.Semenavičiaus „Didysis artilerijos menas“, 1640 m. M.Smigleckio „Logikos“ leidimas. Iš viso šiame kataloge suregistruoti 1 502 tomai, nors literatūroje minima, kad M.Balinskis buvo sukaupęs per 3 tūkstančius vertingų knygų, tarp jų – statutų, herbariumų, vertingų autografų.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Muziejus įsikūrė katilinėje Galima lažintis, kad tokios katilinės, kokią turi Šalčininkų rajono Baltosios Vokės miestelis, nėra nė vienoje Lietuvos savivaldybėje. Lilija VALATKIENĖ Liaudies meistras Edvardas Kurkianecas savo drožinėtas skulptūras laiko kieme, o katilinėje jis įrengė technikos ir buities muziejų. Seni padargai, mėsmalės, svarstyklės, spynos, varpai, laikrodžiai, gramofonų ir vinilo plokštelių kolekcijos netelpa lentynose. Katilinės sienos nukabinėtos unikaliais eksponatais, jų pilnos visos pakampės, o senas kontrabosas įtaisytas palubėje.

Kunigų stalas ir seno jūrininko kojos protezas Karolio Podčašinskio projektą.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

šeimos kapinaitėse, palaidota 18 garsių asmenų.

Dvaro istorija buvo kupina įvykių, čia rinkdavosi 1831 ir 1863 m. sukilimo dalyviai ir jų rėmėjai, buvo slaugomi sužeistieji. Dvaro savininkas M.Balinskis po 1831 m. sukilimo buvo suimtas, kurį laiką gyveno Varšuvoje ir į Jašiūnus sugrįžo 1847 m. M.Balinskis garsėjo vaišingumu, tad Jašiūnuose viešėdavo nemažai svečių, giminių, draugų ir šeimininko literatūrinio talento gerbėjų. 1855 m. per Užgavėnes linksmą M.Balinskio talentus šlovinantį eiliuotą madrigalą sukūrė ir vėliau Vilniuje J.Zavadskio spaustuvėje iš-

leido Antonis Edvardas Odynecas: „Kas nežino tavo nuopelnų, jog kaip antrasis Tvardauskis (tik ne burtais) mums Barboros dvasią prikėlei. [...] Ponas Mykolas, Jašiūnų šeimininkas, vertas pašlovinti ne tik mano liutnios stygomis, bet ir visos Lietuvos vargonais.“ Autorius turėjo galvoje M.Balinskio išleistus „Atsiminimus apie karalienę Barborą, Žygimanto Augusto žmoną“. 1939 m. pasitraukus šeimininkams dvaro turtai ir biblioteka nukentėjo. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad dvarą nusiaubė vieno gretimo kaimo gyventojai.

„Visi mano eksponatai turi savo istoriją“, – sako E. Kurkianecas, kai jo pasiteirauju apie kampe stovintį medinį kojos protezą. Kolekcininkas gali papasakoti, iš kur atkeliavę daiktai, žino ir kai kurių jų savininkų likimus. Pavyzdžiui, tą kojos protezą nešiojo senas jūrininkas, kuriam per nelaimingą atsitikimą laive metalinis lynas nutraukė koją. Kontrabosu grojo garsus kaimo muzikantas, o prie stalo, už kurio dabar sėdi E.Kurkianecas, sėdėjo net 22 parapijos kunigai. Kai klebonas nusprendė atnaujinti raštinę, senąjį stalą kaip trofėjų dovanojo Edvardui. „Daugybę metalinių daiktų teko gelbėti iš metalo supirktuvių. Negalvokite, kad supirkėjai man juos veltui atidavė. Darau medines skulptūras, jas parduodu, o už tuos pinigus perku visokius gelžgalius. Retai atsiranda žmogus, kuris geranoriškai muziejui dovanotų seną įdomų daiktą. Vis gaili, galvoja dar pravers, užkiša palėpėje ir pamiršta. Na, tie, kurie gerai mane pažįsta, žino, kad mano galva pramušta visokiomis idėjomis, tai patiki savo relikvijas saugoti“, – juokėsi Edvardas.

Liaudies meistras E.Kurkenecas Šalčininkų r. išgarsėjo buities paveldo puoselėjimu.

Viską galima liesti „Mano katilinėje galima visus buities paveldo eksponatus čiupinėti, vartyti. Mūsų senelių, protėvių daiktai atskleidžia istoriją, tradicijas, vertybes, kurios dabartiniam jaunimui atrodo lyg koks stebuklas iš praeities“, – kolekcininkas prisimena muziejuje apsilankiusių moksleivių reakciją. Žiemą E.Kurkianecas turi mažiau laiko, tad eksponatus tvarko vasarą. Katilinės viršininkas griežtas, dieną naktį reikia dirbti, apšildyti visą Baltosios Vokės gyvenvietę. Edvardas žino, kad pagal taisykles katilinėje pašaliniams žmonėms lankytis draudžiama. „Negi išvarysiu lauk, kai atvažiuoja būriai lenkų, vokiečių turistų, moksleiviai plūsta pamatyti saugomo paveldo. Daug kas rajone mane pažįsta, dėl to ir nukreipia apsilankyti“, – skėsteli rankomis labiausiai Lietuvoje lankomos katilinės darbuotojas.

Domisi girios istorija „Ten, Rūdninkų girioje, – turtinga Lietuvos istorija, – mosteli ranka Edvardas. – Mūsų apylinkėse nuo 1270-ųjų žmonės pradėjo kasti balos rūdą. Iš molio drėbtose krosnyse ją lydydavo. Į Vilnių veždavo parduoti išlydytą metalą, o amatininkai gamindavo įvairiausius apyvokos daiktus. Mūsų kraštas labai turtingas, nuo rūdos pavadinimų kilo ne vienas vietovės pavadinimas.“

Kas netelpa ant sienų, kolekcininkas įtaiso palubėje.

Kolekcininkas duoda pakiloti rūdos gabalą. Lengvas? Vadinasi rūdos jame nedaug. Kitas luitas sunkesnis. Anot E.Kurkianeco, rūdą atrasti nesunku, ją išduoda raudonas upelių vanduo. Kolekcininkas akcentavo Rūdninkų girios svarbą. Iki XVII a. vidurio giria buvo mėgstama Lietuvos valdovų ir jų svečių medžioklės vieta, čia būta didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaro. XIX a. Rūdninkų giria tapo prieglobsčiu daugeliui 1831 ir 1863 m. sukilėlių, o Antrojo pasaulinio karo metais joje slėpėsi iš stovyklų pabėgę belaisviai, vokiečių persekiojami žydai. Rūdninkų girioje E.Kurkianecas ėmė statyti naujus ir atstatinėti senus, laiko sumaitotus paminklus Armijai krajovai, rusų karininkams, kovojusiems prieš fašistus , sukūrė ąžuolinį kryžių partizanams, žuvusiems girioje per susirėmimus.

Vilniaus universiteto profesoriai Jašiūnuose Jašiūnų vardas svarbus ne tik tiems, kas domisi istorija ir Vilniaus universitetu. Čia gyvenę žmonės patys yra Vilniaus universiteto istorija: rektorius astronomas ir matematikas Jonas Sniadeckis, jo brolis chemikas Andrius Sniadeckis, dvaro šeimininkas istorikas Mykolas Balinskis, profesorius botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas, poetas Julius Slovackis, astronomas Petras Slavinskis, dvaro kaimynas Pavlovo respublikos įkūrėjas reformatorius kunigaikštis Povilas Bžostovskis ir daugelis kitų žinomų XIX a. veikėjų.

Šalčininkų r. Baltosios Vokės miestelio katilinėje Edvardas Kurkianecas ne tik įsteigė muziejų, bet ir kasmet puošia Kalėdų eglę. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Šalčininkų r. garsinę ir garsinantys žmonės Jonas Sniadeckis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus universiteto profesorius, 1807–1815 m. – rektorius. Mykolas Balinskis – istorikas, publicistas. Povilas Ksaveras Bžostovskis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, kunigas. 1769 m. įkūrė valstiečių savivaldos bendruomenę, vadinamąją Paulavos respubliką. Viktoras Stanevičius – 1921–1922 m. VU rektorius, lenkų reformatorius. Karolis Vagneris – vaistininkas, visuomenės veikėjas. Stanislovas Rapolionis – vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos pradininkas Vilniuje, pranciškonų vienuolyno vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Mykolas Mianovskis – žymus gydytojas ir mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius, Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos profesorius, katedros vedėjas ir rektorius. Ana Krepštul – Šalčininkų rajono garbės pilietė, tautodailininkė. Andžejus Stelmachovskis – Šalčininkų rajono garbės pilietis, lenkų teisininkas, politikas, visuomenės veikėjas. Svetlana Griaznova – viena garsiausių Lietuvos manekenių. Janas Milunas – muzikantas ir operos dainininkas. Karolis Vendziagolskis – politikas. Zbignevas Semenovičius – gydytojas, politinis ir visuomenės veikėjas. Veronika Duchnevič – gydytoja, visuomenės veikėja. Laima Šilalienė – Šalčininkų r. dailiojo jojimo sportininkų ir žirgų trenerė. Michalas Sinkevičius – sportininkas, treneris, tarptautinis teisėjas, visuomenės veikėjas. Valdemaras Novickis – olimpinių žaidinių ir pasaulio rankinio čempionas. Janas Antonis Jankovskis – mokytojas, visuomenės veikėjas. Adelė Zienienė – mokytoja, kraštotyrininkė, Šalčininkų r. Baltosios Vokės kraštotyros muziejaus įkūrėja, visuomenės veikėja. Miečislavas Machulakas – publicistas, tyrinėtojas, kelionių vadovų apie Šalčininkų r. leidėjas. Januszis Bieleckis – rašytojas. Ježys Karpovičius – fotomenininkas, nuotraukų albumo ir parodos apie Šalčininkų rajoną autorius. Antonis Ratkevičius – rankinio treneris, sporto mokyklos direktorius. Zigmuntas Sliževskis – sporto mokyklos stalo teniso treneris metodininkas. Stanislavas Mikonis – istorijos mokytojas, mokyklos direktorius. „Solčanie“, „Ejšiščanie“, „Znad Merečanki“, „Turgelianka“ – garsiausi rajono meno kolektyvai.

Grafų rūmuose karaliauja mūzos Reikšmingiausias Šalčininkų miestelio kultūros paveldo objektas – grafų Vagnerių rūmai. Bitė ANDRIJAUSKAITĖ 1880 m. statytuose dviejų aukštų neorenesanso ir neoklasicizmo stiliaus Martyno ir Karolio Vagnerių dvaro rūmuose šiandien karaliauja mūzos. Čia įsikūrusi Stanislovo Moniuškos menų mokykla.

Atokiau nuo Vilniaus Grafų Vagnerių šeima iš kartos į kartą perduodavo anticarines idėjas. Vaistininkas M.Vagneris dalyvavo 1794 m. sukilime, jo sūnus Karolis už anticarinę veiklą 1826–1829 m.

buvo kalinamas Peterburgo kalėjime, o 1830 m., prasidėjus sukilimui, buvo ištremtas į Sibirą. Po ilgų nelaisvės metų vaistininkas grįžo į namus. Keturiasdešimt šešerių sulaukęs K.Vagneris norėjo ramesnio gyvenimo. 1835 m. Karolis ir Ana Vagneriai už 35 000 rublių nusipirko dvarą Šalčininkų rytinėje miestelio dalyje ir persikėlė ten gyventi. Rūmai dviejų aukštų, su žemu keturšlaičiu stogu. Sienos – plytų mūro, tinkuotos. Dvaro planas – stačiakampis. Fasadai griežti, orderinių neorenesanso ir neoklasicizmo formų.

Dvaras minimas nuo XIV a. XV–XVI a. jis priklausė didikams Hlebovičiams, XVII–XVIII a. Chodkevičiams. 1835 m. dvarą nupirko Karolis Vagneris. Jo sūnus Vitoldas Vagneris 1880 m. pastatė naujus rūmus, spirito varyklą. Rūmai buvo rekonstruoti apie 1904 m. Buvo įvestas centrinis šildymas, elektros apšvietimas. Vagneriams sodyba priklausė iki 1939 m. Vėliau rūmų paskirtis ne sykį kito. Dvare buvo įsikūrusios komunistų partijos, vykdomojo komiteto būstinės, vėliau – ligoninė. Perplanuotas vidus labai didelių nuostolių dvarui nepadarė, tačiau, išsikrausčius ligoninei, teko dvarą nuodugniai restauruoti, atkurti jo didybę. Dabar čia veikia Stanislovo Moniuškos menų mokykla, organizuojami miesto kultūrinai renginiai. Yra išlikę šie dvaro sodybos pastatai: kumetynas, svirnas, spirito sandėlis ir salyklinė.

Pietiniame fasade platus šešių kolonų prieangis jungia rūmus su parku. Didikų sukurtas eklektinis interjeras buvo toks puošnus, kad galėjo varžytis su Rusijos carų Carskoje selo rūmų interjerais. Vestibiulis – neoklasicizmo stiliaus. Sienos su plokštėmis, virš jų – meandros ornamento juosta. Lubas skaido kesonai. Laiptinę nuo vestibiulio skiria arka, apvade ištapyta moderno stiliui būdingų irisų žiedų kompozicija. Laiptų pusėje arką puošia gipsatūros. Laiptinės sienos dekoruotos girliandų reljefais, lubos – klasicistiniais apvadais. Patalpose yra baltų ir spalvotų koklių krosnių. Jos neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Jų dekoras ampyro formų. Beveik visuose rūmuose – originalus ąžuolinis parketas.

Miesto aukso amžius Dvaras buvo rūpestingai puoselėjamas, modernizuojamas ūkis, sėkmingai investuojamos ir skolintos lėšos. Tėvo Martyno ir Karolio Vagnerių gyvenimas Šalčininkuose sutampa su šiuo miesto aukso amžiumi.

Dvaro koklių krosnis puošia ampyro formų dekoras.

Jie prikėlė kraštą, pastatė spirito gamyklą, sūrinę, lentpjūvę, lako ir temperos fabriką, tad gyventojai turėjo naujų pragyvenimo šaltinių. Spirito gamykloje, lentpjūvėje buvo įrengtos vonios, dušai, valgyklos darbininkams. Kai Raudonoji armija 1939 m. užėmė Vilniaus kraštą, grafo šeima pasitraukė į Angliją. Išvažiuodami iš Šalčininkų grafai Vagneriai paliko visą savo turtą. Jis buvo išgrobstytas, archyvas ir biblioteka – sudeginti.

Pamaldos koplyčioje

Svarbiausias istorinis paminklas Šalčininkų mieste – didikų Vagnerių rūmai – garsėja auksu dekoruota koncertų sale. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Kai 1944 m. sudegė Šalčininkų bažnyčia, pamaldas kunigas laikydavo kapinėse, grafų Vagnerių koplyčioje. Tai buvo kuklus, nedidelis, kompaktiškas, stačiakampio formos statinys, dengtas čerpių stogu. Pagrindinis fasadas buvo keturių toskaninių kolonų portikas. Fasadus juosė nesudėtingas karnizas ir pastogės trauka. 1949 ir 1986 m. ji buvo padidinta. 1840 m. statytos grafų Vagnerių koplyčios išsaugoti nepavyko. Dabar yra išlikę tik koplyčios rūsiai.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Dažniausiai talentingi žmonės būna ir darbštūs Labai retai viena šeima kuria televizijos laidą: Aistė Stonytė – žurnalistė, jos tėtis Česlovas – aktorius, brolis Audrius – kino filmų kūrėjas, režisierius. Virginija BARŠTYTĖ Stonių trio – taip juos įprato vadinti televizijos žiūrovai. Pokalbį su laidų vedėja Aiste Stonyte pradėjome nuo populiarumą pelniusios televizijos laidos „Legendos“. „Legendų“ nebematyti, ar jų era jau baigėsi? Tikrai ne. Tiesiog dėl krizės projektas pristabdytas, bet mes visi tikime, kad gal jau kitais metais darbą tęsime. Visus šiuos metus ne kartą suskausdavo išgirdus, kad viena ar kita kultūros pasaulio legenda atsisveikino su šiuo pasauliu. Taip ir nespėjome pakalbinti, įamžinti, palikti pokalbių ateities kartoms. Kartais žmogus išeina ir lieka tik sausas dokumentas. Ar laidai „Kinas kaip kinas“ sparnus išaugino „Legendos“? Ne visiškai taip. Pirmą kartą laidos idėja gimė po pokalbio su aktoriumi Kostu Smoriginu. Tuomet kalbėjomės apie legendinį kino operatorių Joną Gricių. O išjungus kamerą (dažniausiai taip nutinka), Kostas prisiminė ﬁlmavimo akimirkas, režisierių Vytautą Žalakevičių, virtuoziškai pamėgdžiojo jo kalbėjimo manierą. Tada pagalvojau, kad visuomet įdomiausia tai, ko žiūrovas dažniausiai nepamato – tai teatro ar kino užkulisiai. Taip gimė idėja sukurti laidą apie tai, kas lieka už kadro. Tėtis su broliu iškart pritarė naujos laidos „Kine kaip kine“ idėjai, aš neabejojau jos sėkme ir išliekamąja verte. Jaunam žmogui turėtų būti įdomu pamatyti, išgirsti, kaip sovietiniais laikais nuo Maskvos kultūros cerberių ir dorovės sergėtojų tarp eilučių buvo slepiamos prasmės, kaip kūrėsi lietuviško kino Ezopo kalba. Kas labiausiai įsiminė, rengiant šias laidas? Tai fantastiški, dideli žmonės. Įdomu tyrinėti jų likimų vingius, meilės istorijas, charakterius. Visi mūsų laidų herojai įdomūs ne vien kaip kūrėjai, bet ir kaip žmonės, nugyvenę spalvingus gyvenimus, kartais priėmę

gana drastiškus sprendimus. Kaupdama medžiagą apie kiekvieną, rengdamasi interviu, aš savaitę, dvi gyvendavau jų gyvenimu, o ir vėliau dar labai daug mąstydavau apie juos. Ar galima apibendrinti, ką visi jie turi bendro? Pirmiausia jie turi Dievo dovaną – talentą. Kalbama, kad daug ką gyvenime nulemia darbštumas. Ar talentui užtenka to, kas lieka? Dažniausiai talentingi žmonės būna ir darbštūs. Dar būtinas žiupsnis sėkmės. Ne kartą laidose kalbėjome apie tai, kad Lietuvoje nemažai neįvertintų kūrėjų, tokių, kurių talentas ir potencialas nebuvo iki galo išnaudotas. Gal jiems iš tiesų pritrūko to žiupsnio sėkmės? O gal trūko visuomenės išprusimo, toliaregiškumo? Jums, jauniausiai šeimoje, tenka vadovauti dviem vyrams – kūrėjams. Ar nesunku? Aš nevadovauju. Esame pasiskirstę pareigas ir atsakomybę, kiekvienas turime savo darbo barą. Aš kalbinu žmones, renku medžiagą. Tėtis, visą gyvenimą kūręs publicistines programas, dirba su archyvine medžiaga, kruopščiai atsijoja, kas reikalingiausia, žino, kur ką rasti. Brolis užsiima laidos režisūra. Natūralu, kad mane užgriūva organizaciniai reikalai – esu geriausiai susipažinusi su televizijos virtuve, biurokratija. Iš pradžių, tiesa, mes visi darėme viską, pirmas dvi savaites išvis neišeidavome iš montažinės. Bet tuoj supratome, kad yra ir kitų darbų: tėtis vaidina, brolis kuria ﬁlmus, dėsto ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, labai dažnai yra kviečiamas į kino festivalius, aš dar rašau, taigi supratome, kad darbais reikia pasidalyti. Kaip pavyksta prisikasti prie žmogaus gelmių? Juk ne kiekvienas gali atsiskleisti prieš televizijos kamerą? Atvirumo tema labai daug diskutuojame tarpusavyje. Būna, kad susiskambiname ir po montažo vakarais, nes visų trijų nuomonės neretai ski-

riasi. Kalbamės, koks tas herojus, ką iš tiesų jis norėjo pasakyti. Dažnai žmogus nutyli ar šneka užuominomis, net pats sau kai ko neįvardija, o kamera ﬁksuoja ir tas ne iki galo ištartas frazes. Ar galima tai parodyti, ar jis nesigrauš vėliau, ar nebus jam nesmagu? Tarpusavyje dažniausiai dėl to ir ginčijamės. S kir tingus mūsų požiūrius lemia charakteriai. Aš jautresnė, labiau saugau pa- Aistė – jautri natūra, ji neretai kaip kiaušinį saugo laidos herojų, kad jis, žiūrėdamas laidą, nesijaustų blogai. šnekovą, kad, Eltos nuotrauka gink Dieve, jis nesijaustų blogai, brolis su tėčiu ir talės atskleidžia, kad esu tėčio vai- kia kita veikla, suartina žmones, pjausgyvenime vadovaujasi tiesos ir atvi- kas, kitos – kad mamos. Vaikystėje tant pomidorus išnyksta visi statusai. rumo principais. nejaučiau scenos baimės. Tai iš tėčio. Jis, kaip visi aktoriai, matyt, jauVadinasi, idėja buvo gera, o jūs Jau vaikystėje svajojote apie žur- dinasi prieš lipdamas į sceną, bet tas pati išmokote daugybės dalykų. nalistiką? jaudulys paverčiamas gerąja energija. Tikėjomės daug ko išmokti iš čia Vaikystėje lankiau dramos būrelius, Tėčio balsas niekada nedreba. Jis turi dirbančių profesionalų, deja, patiems nebuvo dilemų, kur stoti, žinojau – bū- fantastišką atmintį, gali cituoti ištisas pasimokyti gaminti stinga laiko, nes siu aktorė. Gyvenau namuose, kuriuo- knygas. Mama rami, subtili, jautri. reikia sutvarkyti kalną organizacise repetuojama, kas sekmadienį kaip Matyt, tai, kas manyje moteriška, pa- nių reikalų. Smagu, kad mūsų idėją į mišias ėjau į spektaklius vaikams, o veldėjau iš jos. Moteriškumas apra- labai daug kas įvertino, palaikė, kad paskui – suaugusiesiems. Vėliau mąs- mina tą iš tėčio perimtą ugnį – greitą ji, gyvuodama pusmetį, pateisino lūkesčius. Jau ėmėme mąstyti apie točiau apie režisūrą, bet tais metais, kai reakciją, karštus sprendimus. baigiau vidurinę, nerinko nei aktorių, lesnes perspektyvas. Nežinau, ar tai nei režisierių kurso. Tad stojau į žurO jūsų įkurta „Kulinarijos stu- verslumas, ar tik mokymasis versnalistiką, o įstojusi suvokiau, kad esu dija“ ar turi ką nors bendra su te- lo. Darius tikrai verslus, o aš vis dar mokausi. Mes abu esame skautai. O levizija? Ne, tai pomėgis, virtęs verslu. Vi- tai reiškia, kad net sudėtingiausiosada mėgome gaminti, bet Lietuvoje je situacijoje gebame improvizuoti. nėra studijų, kur būtų galima išmokti Atidarę studiją dirbome tikrai labai tai daryti. Užsienyje kulinarinės stu- daug, nuo ryto iki vakaro visos kaldijos labai populiarios, žmonės užsira- bos sukosi tik apie tai. šo į kursus, mokosi, pagaminę ragauja. „Kulinarijos studija" – tai mano ir Ar esate skautė nuo vaikystės? draugo Dariaus idėja. Patalpas įrenNuo 12 metų. Tai buvo mamos ir gėme panašias į namus, čia ne tik pa- tėčio idėja – nuvežti mane į skautų togi virtuvė, bet ir minkštas kampas, stovyklą. Šiandien aktyviai nebeir kulinarinių knygų biblioteka. Su dalyvauju skautų gyvenime, tačiau profesionalių šefų pagalba studijoje stengiuosi vadovautis jų principais savose rogėse, nes nežinia, ar būčiau galima išmokti kokios tik nori virtuvės ir puoselėjamomis vertybėmis. tapusi talentinga aktore. paslapčių – tailandietiškos, prancūziškos, itališkos, patiems valgius pasigaKas svarbiausia tarp dviejų žmoKokius talentus esate paveldėju- minti, likti vakaroti. Šiuo metu studi- nių, be ko neįmanomas harmoninsi iš tėtės, mamos? joje kasdien vyksta kalėdiniai įmonių gas ryšys? Labai tikiu genetika. Vienos de- vakarėliai. Maisto gaminimas, kaip joMeilė ir ta pati vertybių skalė.

Moteriškumas apramina tą iš tėčio perimtą ugnį – greitą reakciją, karštus sprendimus.

„Karaliaus kalba“ nominuota net keturiolikai apdovanojimų Tikrais įvykiais paremta drama apie mikčiojantį Didžiosios Britanijos monarchą „Karaliaus kalba“ pretenduoja net į 14 BAFTA (British Academy Film Awards) apdovanojimų. „Juodoji gulbė“ nominuota dvylikoje, „Pradžia” – devyniose, „127 valandos” – aštuoniose kategorijose, o Auksinį gaublį kaip geriausias metų filmas gavęs „Socialinis tinklalapis“ pretenduoja tik į šešias statulėles. „Karaliaus kalba“ pretenduoja tapti geriausiu filmu, geriausiu anglišku filmu, režisierius Tomas Huperis – geriausiu režisieriumi, prizą už geriausią scenarijų pretenduoja gauti Deividas Seidleris, ge-

filmifilia.com nuotrauka

riausiu aktoriumi gali tapti Kolinas Firtas, geriausiu antro plano aktoriumi – Gefris Rašas, Helena Bonam Karter – geriausia antro plano aktore. Taip pat filmas pretenduoja į apdovanojimą už geriausią

muziką, garsą, montažą, kinematografiją, kostiumus, makiažą ir šukuosenas, geriausią dailininko darbą. Apdovanojimų ceremonija įvyks vasario 13 dieną.

Aristokratiška britų dvasia ir humoru paremtos istorinės dramos režisierius Tomas Huperis pabandė į karališkąją šeimą pažvelgti iš kitos perspektyvos ir papasakoti šiltą ir intymią istoriją apie monarchų išgyvenimus ir kasdienius iššūkius, su kuriais susiduriame ir mes, paprasti žmonės. Pirmoje XX a. pusėje Anglijos monarchiją ištinka tikras skandalas – karalius Edvardas VIII (akt. Gajus Pirsas) atsisako sosto, kad galėtų vesti nekilmingą ir išsituokusią moterį. Neramiu šaliai metu jo pareigų imtis tenka Edvardo VII broliui Jurgiui VI (akt. Kolinas Firtas). Tačiau vyras visai netrokšta sosto, be to, turi rimtą kalbos sutrikimą – jis mikčioja. Monarcho problemų spręsti iš Australijos atvyksta logopedas Lajonelis Lou-

gas (akt. Gefris Rašas), į kurį kreiptis Jurgį VI po daugelio nesėkmingų bandymų įveikti kalbos sutrikimą įtikina žmona Elžbieta (akt. Helena Bonam Karter). Nepatenkintas monarchas pasirodo logopedo kabinete ir iš karto susiduria su stačiokišku ir formalumų nepripažįstančiu australo būdu. Vadinti karalių mažybiniu vardu – viena iš daugelio keistuolio logopedo gydymo technikų. Be jos, gydytojas taiko daugybę neįprastų, o kartais net juoką keliančių būdų išgydyti Jurgio VI negalią. Karaliui tenka dainuoti, voliotis ant žemės ir net keiktis. Lajonelis supranta, kad karalius mikčioja dėl psichologinių priežasčių, tad jų abiejų laukia ilgas, sunkus ir iš šalies žiūrint linksmas darbas. ACME FILM inf.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gamta

Pusiaužiemis atėjo, barsukas verčiasi ant kito šono Žiemužė šiais metais nepašykštėjo puraus baltumo, žiemiškų džiaugsmų, bet kaip džiugu, kai ji išeina, pavirtusi čiurlenančiais upeliais.

Jeigu pučia smarkus vėjas, tarp žmonių kils dideli neramumai.

Kada barsukas verčiasi Tą dieną miške savo oloje ir barsukas nubunda, iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Žinoma, taip ir neprasimankštinęs. Koks gi miegas ant nugulėto šono? Prastas. Taigi ir sniegas greit susmegs, ir ateis ilgai lauktas ankstyvas pavasaris. Jeigu apniukę, barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos, o pagal tai suprasime, kad barsukas apsivertė ant kito šono ir vėl kietai įmigo. Pavasario sulauksime negreitai. Negana to, jis bus šaltas.

Ką reikėtų nuveikti pusiaužiemį?

Įsidienojus žiemužės balti patalai virsta linksmais pavasario upeliais.

Onutė DROBELIENĖ Kam įkyrėjo žiema, siūlome išbandyti senolių patarimą. Sako, tereikia suskaičiuoti dvylika praplikusių vyriškių. Ties dvyliktuoju tiesiog šūktelėti: „Prapulk!“ Ir šaltis dings.

Dienos ilgėja Kiek sunkiau sužinoti, kuris vyriškis visiškai plikas, kai spaudžiant šaltukui visi vaikšto užsimaukšlinę kepures. Tačiau liūdėti neverta, juk viduržiemį jau išgyvenome. Sausio 25-oji mūsų tradiciniame kalendoriuje buvo žymima kaip žiemos vidurys, o dzūkų se-

Autorės nuotrauka

noliai ir šiandien dar sako: ,,Dzienelė pailgėj per baronuko pėdelį.“ Nuo saulėgrįžos diena jau pailgėjo visa valanda ir devyniomis minutėmis. Liturginiame kalendoriuje ši diena skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomu apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Orai nulemia ateitį Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tą dieną į bažnyčią neskubėdavo. Tačiau sau-

sio 25-ąją visi labai įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmą, o popietinis – antrą žiemos pusę. Jeigu saulėta, buvo spėjama, kad bus graži vasara ir geri metai. Jeigu debesuota – tais metais daug žmonių mirs, o jeigu lyja ar sninga, tada laukia didelis kainų šuolis, nes javai dar laukuose supus.

Ūkininkai turėtų pasižiūrėti, ar dar pakankamai likę pašaro gyvuliams kitai žiemos pusei. Šeimininkėms vertėtų pasitikrinti, ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki pat naujo derliaus. SodininGK archyvo nuotrauka kui reikėtų sodą apeiti, papurtyti apšarmojusias obelis ir gyvybę pažadinti. Bitininkui derėtų pabelsti į apsnigtus avilius. Bildesį išgirdusios bitelės persikels ant kito korio. Ir gink Dieve, neliesti nieko, kam gali kirmėlės pakenkti. Ne veltui ši diena dar ir Kirmėline vadinta. Dzūkai tą dieną net bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nesukirmytų. Vyrai malkų iš miško

Jūrų muziejuje – medūzų žvaigždės Visais laikais paslaptingosios medūzos baugino jūrininkus. Apie šiuos duobagyvius sukurta daug legendų, kurias žmonės šimtmečiais perduodavo iš lūpų į lūpas. Nika PUTEIKIENĖ Vienas žinomiausių pasakojimų ateina iš graikų mitologijos, kurioje gorgona Medūza vaizduojama veriančiu paklaikusiu, mirtį nešančiu žvilgsniu. Ant jos galvos vietoje plaukų raizgosi gyvatės.

Į Klaipėdą atkeliavo iš Lenkijos Biologai teigia, kad mitai turi realų pagrindą, mat medūzos sugeba stipriais nuodais auką nužudyti per milijoninę sekundės dalį. Pavyzdžiui, vandenyje praktiškai nematomos, balkšvai žydros spalvos permatomos jūrų širšės (lot. Chironex) čiuptuvai gali užaugti iki 3 metrų ilgio. Nuo vienos medūzos pagamintų nuodų per tris minutes gali mirti 60 suaugusių žmonių. Biologų teigimu, Lietuvos jūrų muziejuje apsigyvenusios taškuotosios medūzos žmogui nepavojingos – gali tik nestipriai nudilginti. Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius iš Gdynės akvariumo muziejaus atsivežė dešimt taš-

Beje, „raketų“ variklį medūzos turėjo daug anksčiau negu jį išrado žmonės. Šie gyvūnai sugeba dideliu spaudimu pro burną išstumti vandenį ir stebėtinai greitai pajudėti iš vietos. kuotųjų medūzų. Kelionė iš Lenkijos užtruko apie pusę paros. Išgyveno devynios medūzos. Pasak biologo, gyvūnai buvo pervežti paprasčiausiame plastikiniame maiše su vandeniu iš akvariumo, kuriame jos gyveno. „Taškuotosios medūzos (Phyllorhiza punctata) anksčiau gyveno tik

tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o dabar jų yra ir Atlante, ir Karibų bei Viduržemio jūrose. Parvežtieji gyvūnai nedideli – jų skersmuo 2–6 cm, tačiau per keletą mėnesių išaugs dvigubai. Natūralioje aplinkoje šios medūzos išauga net iki 50 cm ir traukia akį baltais taškais, kurie išryškėja ant jų kūno kaip žvaigždės danguje. Jūroje jos išgyvena iki dvejų metų, akvariumuose – tik pusmetį ar kiek ilgiau. Mat šiems duobagyviams reikalingas nuolat silpnų srovių judinamas vanduo. Gdynės akvariumas medūzų pasidaugino iš polipų“, – pasakojo S.Karalius.

vių klasei ir yra vieni stambiausių planktono gyventojų. Jų kūnas gali būti daugiau kaip 2 m skersmens, sverti iki 300 kg, o čiuptuvai siekia net keletą metrų. Tik kelių rūšių medūzos prisitvirtina prie dumblių, o kai kurios nemažą gyvenimo dalį polipų pavidalu praleidžia jūros dugne. Nors medūzos gali plaukti sutraukdamos savo raumenis, joms sunku judėti net prieš silpną srovę, todėl neretai bangos jas išmeta į paplūdimius audrų metu.

neveždavo ir net nekapodavo, kad į medieną graužėjai neįsiveistų. Žemaičių moterys vilnų neverpdavo ir jų nekaršdavo, nes kandys įsiveis, drabužius išvarpys. Vyrai kirvio į rankas neimdavo, nieko iš medžio nedarydavo, kad kinivarpos medienos neišvagotų. Aukštaičiai net be obuolių, morkų, burokų tą dieną stengdavosi išsiversti. Senieji dzūkų kaimų gyventojai dar galėtų papasakoti, kad pusiaužiemyje ir meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Bet paskutinė meška Musteikos miškuose buvo nušauta 1868 metais. Pusiaužiemio diena, dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais, Kumeliuko krikštynomis. Viduržiemis – tik viena iš daugelio tradicinių metų švenčių. Kiek daug papročių išlikę, supranti tik pradėjęs domėtis ir gilintis. Atsiveria ištisas lobynas.

Viduržiemis – tik viena iš daugelio tradicinių metų švenčių. Kiek daug papročių išlikę, supranti tik pradėjęs domėtis ir gilintis. Paklausinėkite savo tėvų, senelių, vyresnio amžiaus kaimynų, giminaičių, ir jie papasakos daug įdomaus apie savo vaikystę, tradicijas ir papročius. Paskubėkite, kol dar nevėlu, kol mūsų kaimuose dar gyvena išmintis ir gyvoji tradicija. „Baltijos jūroje gyvena tik vienos rūšies – ausytosios medūzos (Aurelia aurita)“, – patikslino biologas S.Karalius. Beje, „raketų“ variklį medūzos turėjo daug anksčiau negu jį išrado žmonės. Šie gyvūnai sugeba dideliu spaudimu pro burną išstumti vandenį ir stebėtinai greitai pajudėti iš vietos. Medūzų kūnas drebutinis, panašus į skėtį, kurio apačioje per vidurį yra burna. Kūno pakraščiuose išsidėstę čiuptuvai, o ant jų – tūkstančiai dilgiųjų ląstelių. Staigiais judesiai sutraukdama savo skėtį ir iššvirkšdama vandenį, medūza daro reaktyvinį šuolį ir išgaubta puse plaukia pirmyn.

Greitaeigiai drebučiai Medūzos turi dvi dauginimosi stadijas: pirma, kai susijungia spermatozoidas ir kiaušinėlis ir iš jų išsivysto lerva planulė, kuri srovių nunešta į dugną prisitvirtina prie jo ir virsta polipu. Ir antroji, kai tas polipas pradeda gaminti mažas medūzėles, vadinamąsias efyras. Iš Gdynės į Klaipėdos jūrų muziejų atvežta ir polipų, iš kurių bus bandoma išsiauginti savų jaunų medūzų. Jūrų muziejuje apsigyvenusios medūzos žmogui nepavojingos. Sauliaus Karaliaus nuotrauka Medūzos priklauso duobagy-

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

Kultūra

Fotografijos ir skulptūros dermė

Piešinys ir akvarelė Buvau pamėgęs akvarelę lieti vasarą, kai netapydavau didelių daugiafigūrinių kompozicijų. Akvarelė buvo mano poilsis. Ji prašviesindavo paletę, mokė virtuoziškumo. Jeigu pasisekdavo, gimdavo dar viena novelė apie gamtą, žmogų.

Fotografo Raimondo Puišio ir skulptoriaus Kazimiero Martinaičio darbai parodoje papildo vienas kitą ir suteikia vilties. Autorės nuotrauka

Regina JASUKAITIENĖ Netiesa, kad meną kuriame kitiems. Jis gimsta iš saviraiškos būtinybės: tai, kas auga, bręsta, sprogdina žmogų iš vidaus, išsilieja eilėmis, paveikslais, meninėmis nuotraukomis. Fotografija įgavo „kvėpavimą“ atsiradus moderniems fotoaparatams, fiksuojantiems ne tik lapo krustelėjimą, bet ir rasos laše atsispindinčią spalvų paletę. Raimondas Puišys su fotoaparatu nesiskiria daugiau kaip 25 metus. Fotomenininkas, keliautojas, alpinistas, įkopęs į daugybę kalnų, nugalėjęs Elbrusą, Monblaną, aukščiausią Eurazijoje veikiantį Kliučių ugnikalnį, Kauno rajono viešosios bibliotekos ekspozicijų salėje pristatė fotoparodą „Liuteronų atmin-

tis“. Nuotraukose užfiksuota realybė sukrečia žiūrovus. Tai – apleistų liuteronų kapinių Sankt Peterburge vaizdai: nuvirtę, sudaužyti kryžiai, tvorose įaugę medžiai, šunys, dergiantys kapus, alkoholikai ir benamiai, čia radę prieglaudą. Nepagarba išėjusiesiems pribloškia. Ir vis dėlto apžiūrinėdama parodą stebėjausi iš nuotraukų sklindančia dvasine ramybe. Priežastį suvokiau vėliau. Toje pat salėje atidaryta ir garliaviškio skulptoriaus Kazimiero Martinaičio mažosios skulptūros paroda. Šis autorius – išskirtinai religinės tematikos skulptūrų kūrėjas: altorėlių, šventųjų, Mergelės Marijos su kūdikėliu ant rankų drožiniai, nudažyti sodriomis spalvomis, primena praėjusio šimtmečio liaudies meną.

Kūriniai paprasti, bet ne primityvūs atlikimo technika. Ramybę ir džiaugsmingą viltį skleidžiančios skulptūros parodoje – lyg fotografo Raimondo Puišio darbų minties tęsinys: kūniškajam apvalkalui nunykus, net ir tuomet, kai būsime užmiršti artimųjų, nebūsime apleisti amžinybės šviesoje. Parodoje dalyvavęs Raimondo Puišio mokytojas, nacionalinės premijos laureatas fotomenininkas Aleksandras Macijauskas pastebėjo iš pirmo žvilgsnio tokių skirtingų menų ir dar skirtingesnės jų raiškos dermę. Tuo gali įsitikinti patys parodos lankytojai. Paroda Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, Garliava) veiks iki vasario 11 d.

Kitą kartą gražus motyvas taip sužavėdavo, kad tuomet norėjosi tik vieno – sustabdžius šią akimirką, kuo greičiau ją įamžinti. Tuomet užsimiršti apie visokią meistrystę ir virtuoziškumą, netgi apie chrestomatinį akvarelės skaidrumą (pradedi tirštai teplioti), bet dirbi kaip išprotėjęs – užvaldytas priešais matomų spalvų skambumo, užkerėtas išrinkto motyvo nuotaikos ir kompozicinio ritmo. Kaip atradau akvarelę? Iš pradžių rašiau straipsnius apie ją, o tik vėliau pabandžiau lieti. Kad ir kaip būtų keista, bet Dailės akademijoje pradėjau dėstyti akvarelės kursą tada, kai pats dar mažai praktikavau šią techniką. Dabar, kai man 91-i, aš dažnai piešiu ar lieju akvarelę žiemos metu, savo studijoje. Drobę, kartoną pakeitė popieriaus lapas, kuris padiktavo ir kuklesnį formatą, ir specifinį meninį sprendimą.

Jūratė KEMEKLYTĖ-BAGDONIENĖ Šia paroda rūpi aktualizuoti klausimus apie meistro-mokytojo ir mokinio santykio reikšmę mūsų visuomenėje, kai moksleiviams ir studentams mokytojas jau nėra tik autoritetas. Net ir mokydamiesi norime būti visiškai laisvi, neįsipareigoję, nelojalūs mokytojui ir vertiname kūrybinę laisvę labiau už mokymąsi.

Žaviuosi senomis freskomis, dažnai jų įkvėptas perfrazuoju savaip jų meninį pasaulį. Bandau jas prijaukinti, pagyvinti mano vaizduotės pasaulyje. Atsiranda amžinos temos – moters veido grožis, motinos ir vaiko meilė, močiutės ir vaikaitės ryšys, vyro ir moters aistra, džiaugsmas, liūdesys, tyla, ilgesys... Pagal šias temas atitinkamai juda ir ranka su spalvotu pieštuku, flomasteriu, tušu, anglimi, akvarelės teptuku. Plačiai, lėtai ir greitai, aštriais kampais, susuktom linijom, barokiniais išraitymais arba asketiškai taupiai. Kartais ateina noras paskęsti smulkmenose, detalėse. Kitą kartą norisi patoso, net gesto, kartais riksmo. Augustinas Savickas Piešinio ir akvarelės paroda Savicko paveikslų galerijoje (Trakų g. 7, Vilnius) veiks iki vasario 24 d.

Aistra II.

Mokytojas ir mokiniai Užutrakio dvare – „Šokančios dainos“ Per pastaruosius du dešimtmečius Vilniaus dailės akademijoje išryškėjo naujas požiūris, kad ryškaus menininko-mokytojo įtaka mokiniui gali slopinti mokinio prigimtinę saviraišką. Ar tai tiesa? Mokytojas ne tik perteikia amato paslaptis, bet ir atskleidžia gyvenimo būdą, savo filosofiją, pasaulėjautą, savą tiesą, vertybes ir principus, kurie mokiniui pradedant eiti savu keliu lieka kaip laikysenos struktūra, leidžianti „šokti savo šokį“. Šioje parodoje galėsime stebėti, kaip žymaus grafiko M.P.Vilučio, turinčio ryškų savo braižą, savitą pasaulėjautą, gyvenimo filosofiją, buvimas šalia augančių mokinių veikė jų kūrybą. Ir kaip sekasi mokiniams toliau eiti vieniems savo kūrybos keliu. M.P.Vilučio darbai, eksponuojami parodoje, sukurti tuo metu, kai jis, kaip jo mokiniai dabar, buvo jaunas menininkas. Paroda „Akademijos“ galerijoje (Pilies g. 44/2, Vilnius) veiks iki vasario 5 d.

Modelio profilis.

Jaunieji atlikėjai B.Asevičiūtė, E.Butkus ir J.Sakalauskas siekia koncerte sujungti šokį ir dainą į išbaigtą pasirodymą.

Sausio 29 d., šeštadienį, 14 val. Užutrakio dvaro sodybos rūmų Gobelenų salėje įvyks kamerinis koncertas „Šokančios dainos“. Tai išskirtinis baleto artisto Eligijaus Butkaus, dainininko Jono Sakalausko ir pianistės Birutės Asevičiūtės projektas, kuriame atlikėjai sujungė muziką, šokį, poeziją ir teatrą. „Šokančios dainos“ įtrauks klausytojus į dainų ir baleto šokio sūkurį: gražiausias L. van Beethoveno, M.Ravelio, S.Rachmaninovo, D.Šostakovičiaus dainas papildys specialiai šiai programai sukurti choreografiniai numeriai. Per pertrauką bus galima pasižvalgyti ir po kitas rūmų sales, pasiklausyti kultūrologės Linos Sokolovaitės pasakojimo apie Užutrakio dvaro ir čia gyvenusių grafų Tiškevičių šeimos istoriją, apie šiuo metu vykstančius dvaro sodybos restauravimo darbus. Koncertą rengia vokalinės muzikos iniciatyvų grupė „United Voices“. Koncerto partneris – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. GK inf.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Laisvalaikis

Horoskopai E

(sausio 31– vasario 6 d.)

Avinai darbe neturėtų būti pernelyg aktyvūs. Visur kur elkitės atsargiai ir apdairiai, apgalvokite pasiūlymus po kelis kartus ir tik tada duokite sutikimą. Mažiau paisykite patarimų, daugiau pasikliaukite savo patirtimi ir nuojauta. Tai padės priimti reikiamus sprendimus.

Jaučiai turės koreguoti savo planus priklausomai nuo situacijos. Artimiausiomis dienomis nepakenks papildomas atsargumas ir apdairumas. Paprašykite mylimo žmogaus patarimo – kaip tik jis padės susivokti, kaip dera elgtis tomis ar kitomis aplinkybėmis.

Ožiaragiai kitą savaitę turi pasistengti kuo tiksliau paskirstyti finansinius išteklius. Tikimybė gauti papildomų lėšų šiomis dienomis maža, o išlaidos gali būti didelės. Teisingas biudžeto planavimas jums padės išvengti materialinių problemų.

gali tikėtis naujo profesinės veiklos posūkio, kurio padariniai bus tik malonūs. Sėkmė laukia pirmiausia tų, kurie dirba valstybinėje įstaigoje. Permainos darbe suteiks naujų finansinių galimybių ir leis įsigyti pirkinių, apie kuriuos seniai svajojote.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Drama. Arijai. Tara. Rika. Antis. Sankala. Vista. Kiemai. Tamsa. Urna. Teta. Tįst. Valka. Skala. Skurs. Sysas. Kampinis. Skardena. Kaliošai. Oda. Ėrai. Aistis. Vila. Nata.„Init“. Nėra. Asai. Horizontaliai: Ratai. Parankinis. Akina. Mirta. Majai. Ketus. Tamara. Avis. Stela. Įtaisas. Alka. Kisa. Skuos. Kalė. Skarda. Alsas. Kamara. Aitri. Vinis. Mina. Doina. Trešnės. Litai. Kasa. Naira. Skaitai. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SALDAINIAI.

(Užs. 4)

(Užs. 13)

(Užs. 2)

Prie pateiktų priebalsių pridėję reikalingas balses, sudarykite žodžius. Priebalsės pateikiamos eilės tvarka – taip, kaip jos išsidėsčiusios žodyje.

Vertikaliai: 1. GRV. 2. KLS. 3. ŠKS. 4. DRV. 5. KRTMS. 6. DN. 10. ŽLS. 11. GDS. 15. SBRS. 16. MTLS. 17. PDŽS. 18. PLT. 20. TRK. 25. KBJS. 27. BLNDS. 28. VTS. 29. SKL. 32. NLS. 33. SNS. 34. PR. 35. NTS. Horizontaliai: 7. MLS. 8. TR. 9. RKS. 12. ŽVGŽD. 13. VSTN. 14. LBS. 17. PLM. 19. SNTS. 21. LPS. 22. ST. 23. BKLS. 24. TK. 26. BK. 28. VNGS. 30. ŠKS. 31. SKL. 36. TRS. 37. PLNN. 38. MDS. 39. SR. 40. PLS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Skorpionai turi kontroliuoti save, kad išvengtų staigių nuotaikos pokyčių, kurie gali tapti nestabilios emocinės būsenos priežastimi. Bet kokiomis aplinkybėmis tvardykitės. Pasistenkite be konfliktų išspręsti iškylančius klausimus. Čia pirmiausia omenyje turimi santykiai su mylimu žmogumi.

JMergelės

Ratažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Skaitiklis. Branduolys. Semionovas. Stoglangis. Antologija. Gorbulskis. Aguonainis. Linoleumas. Donelaitis. Geometrija. Tramplinas. Savininkas. Straipsnis. Alizarinas. Tomahaukas. Zarasaitis. Vitkauskas. „Krakatitas“. Krasauskas. Praskiepas. Brazauskas. „Maskaradas“. Tetervinas. Dinozauras. Kasparovas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KURAPKOS.

Liūtai kitą savaitę darbe galės sureguliuoti neišspręstas problemas ir imtis naujų projektų. Vyresnybė palankiai įvertins jūsų idėjas. Gana svarbus jūsų sėkmės veiksnys bus artimųjų parama. Jų dėka jūs patikėsite savo jėgomis ir pasieksite norimą rezultatą.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Plyta. Šuo. Varėna. Musė. Trio. Vilna. Mikadas. Makaka. Niro. Kiuris. Dvasia. Kapela. Vėrė. Pečiai. Malta. Maradona. Butas. Loren. Mažuma. Radis. Gana. Salos. Risas. Lina. Horizontaliai: Virtuvė. Miglė. Lyguma. Aviganis. Mėnuo. KAD. Kava. Padėka. Karė. Puma. Meras. Para. Hesė. Čili. Balista. Baltaragis. Žada. Ali. Raudonėlis. Sankasa. Mina. Ona. Ūsas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: PIRKINIAI.

Svarstyklėms ateinančiomis dienomis bus suteiktas neblogas šansas pradėti puikią karjerą. Palankus aplinkybių susiklostymas leis realizuoti seną sumanymą, susijusį su išsilavinimu. Daug žada bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Dvyniai gali tikėtis finansinės padėties pagerėjimo. Tai leis stabilizuoti šeimos biudžetą. Kūrybiškas požiūris į darbą kitą savaitę bus deramai įvertintas. Antroje savaitės pusėje ypač malonūs ir šilti bus susitikimai su giminėmis ir įvairiausios šeimos šventės. Vėžių laukia apskritai sėkminga savaitė. Galėsite numatyti ateities planus ir pradėti juos realizuoti. Asmeninis gyvenimas gali suteikti dingstį susimąstyti apie tolesnį santykių su mylimu žmogumi tikslingumą ir pagalvoti, ar jie turi ateitį.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Šaulių laukia labai produktyvi savaitė. Jūs aktyviai ir ryžtingai sieksite užsibrėžto tikslo. Artimi žmonės jums padės. Vyresnybė pastebės jūsų pastangas ir jas deramai įvertins.

Vandeniai pasieks teigiamų rezultatų, spręsdami administracinius klausimus. Bus patenkinti prašymai, adresuoti vyresnybei ar aukštesnėms instancijoms. Pasistenkite tinkamai ir kuo naudingiau išnaudoti tokį produktyvų laikotarpį.

Žuvys kitą savaitę turi veikti labai aktyviai ir kryptingai, kad realizuotų visus numatytus planus. Čia pirmiausia omenyje turimi finansai, kur jūsų laukia įdomios galimybės. Neformalūs susitikimai bus naudingi jūsų profesinei veiklai.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Kaip atsikratyti nemigos

Daugeliui užtenka 7–9 valandų kokybiško miego. Tačiau, remiantis moksliniais tyrimais, kone trečdalis gyventojų lovose kasnakt kankinasi negalėdami užmigti. Bemiegė naktis – bloga nuotaika

Priežastys įvairios

Moterys (ypač po menopauzės) ir vyresni nei 60 metų žmonės kur kas labiau linkę į nemigą. Blogiausiai miega vienišiai – našliai, išsituokusieji, išsiskyrusieji. Vyresnio amžiaus žmonės miega trumpiau ar per anksti pabunda. Tai normalu – jiems reikia kur kas mažiau miego nei jaunystėje. Žmogui miegant smegenyse apdorojama per dieną gauta informacija. Miegas reikalingas tam, kad būtų išsaugoti pažintiniai gebėjimai, tokie kaip kalba, atmintis, mąstymas. Miegas svarbus smegenų vystymuisi. Nemiegoję kitą dieną jaučiamės lyg kamuotų sunkios pagirios. Vargina bloga nuotaika, įtampa, padidėja dirglumas, nuovargis, pablogėja atmintis. Ilgiau nemiegant didėja rizika susirgti depresija, širdies ir kraujagyslių ligomis, silpsta imuninė sistema.

Laikiną nemigą, trunkančią kelias naktis ar dvi tris savaites, gali sukelti patirtas stresas arba išgyvenimai, aplinkos trikdžiai: temperatūros pokyčiai, vaistų poveikis, didelis kofeino ar alkoholio kiekis arba rūkymas prieš miegą, nereguliarus darbo ir poilsio režimas. Tačiau pavojingiausia yra lėtinė nemiga, kai prastas nakties miegas tęsiasi mėnesį ar daugiau. Ją sukelia fiziniai ir psichiniai sutrikimai, ypač depresija. Miegas gali sutrikti dėl artrito, inkstų ligų, širdies nepakankamumo, astmos, Parkinsono ligos, skydliaukės sutrikimų, miego apnėjos. Apnėja (kaip ir knarkimas) atsiranda dėl gerklės raumenų atsipalaidavimo: žmogus miegodamas nustoja kvėpuoti iki 10 sekundžių, tai gali kartotis šimtą kartų per naktį. Smegenys siunčia pavojaus sig-

nalą, pažadindamos ir „liepdamos“ smarkiai įkvėpti. Po tokios nakties žmogus prabunda suprakaitavęs, išdžiūvusia gerkle ir skaudančia galva. Senstant šis kvėpavimo sutrikimas miego metu paūmėja. Dažniau apnėja vargina antsvorį turinčius žmones, kuriems per 40 metų, ir moteris po menopauzės. Knarkimas dažniau kenkia ne tam, kuris knarkia, o esančiajam šalia.

Nemigos nereikia bijoti Nereikia nemigos neigti ar labai jos baimintis, nes tada ji atkakliai bandys įsitvirtinti. Miegas visada ateina lengvai. Todėl turėtume negalvoti apie nemigą ar jos galimus padarinius. Geriau iš jos pasimokyti. Naktinis būdravimas skatina pažinti savo neatrastas ir neatpažintas slėptuves, pasverti savo klaidas ir nuodėmes.

Rimanto Dovydėno piešinys

Paprasti patarimai 1. Prieš miegą išgerkite mėtų ar gudobelių arbatos, šilto pieno ar valerijonų. 2. Atsigulkite kaskart tuo pačiu metu. Miegamajame turėtų būti tylu, išvėdinta, nei per šalta, nei per šilta. 3. Dvi valandas prieš miegą nereikėtų intensyviai sportuoti ar dirbti, tačiau lengvas pasivaikščiojimas gryname ore tikrai nuramins ir padės greičiau užmigti. 4. Nerekomenduojama prieš miegą žiūrėti įtempto siužeto, stipraus emocinio poveikio filmų ar televizijos laidų. 5. Popiečio miegas nerekomenduotinas turintiesiems miego problemų. Nebent jis truktų tik pusvalandį. 6. Atsisakykite cigarečių, kavos ir energinių gėrimų, turinčių kofeino.

Pasijuokime ••• •••

Laikas bėga nepastebimai, dar nepabudai, o jau į darbą pavėlavai... •••

Vaikšto žemaitis po zoologijos sodą, glosto tigrą, liūtą, beždžionę. Tik neliečia anakondos. Prižiūrėtojas klausia: – Kodėl neglostai anakondos? Žemaitis atšauna: – Aiškiai parašyta – ana konda. •••

Įlipa čiukčis į autobusą. Pasižymi vieną bilietą, paskui – dar vieną ir atsisėda prie vyriškio, o tas klausia: – Kam tau du bilietai? – Antras tam, kad jei pirmą pamesčiau, turėčiau kitą. – O jei ir antrą pamestum? – nustebęs teiraujasi vyras. – Dar nuolatinį turiu.

Koncertuoja Stasys Povilaitis. Vienas meistrų reguliuoja šviesą ir girdi: – Šviesk, švieski man vėl. Meistras padaro, kad stipriau šviestų, o Povilaitis ir vėl dainuoja: – Šviesk, švieski man vėl. Meistras dar labiau atsuka šviesą. Šviestuvai jau tuoj sprogs, o Povilaitis ir vėl: – Šviesk, švieski man vėl. Šviestuvai sprogsta. Tada Povilaitis dainuoja: – Kam sudeginai tu, tu, tu... •••

Suvalkijos mokykla. Chemijos mokytoja per pamoką klausia: – Mokiniai, štai aš dedu šią monetą į spiritą. Kaip manote, ar ji ištirps? – Žinoma, kad ne! – Teisingai. O kodėl? – Jei ji galėtų ištirpti, jūs ten jos nedėtumėte!

. Netiketas Zvilgsnis v

Ėjau vandens, atnešiau ledo!

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

TV programa LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30

Sausio 31, pirmadienis

12.00

13.40

„Snaiperio taikinyje“.

6.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.15 12.45 14.15 14.45 15.15 16.15 17.05 18.15

18.45 19.45 20.25 20.30 21.15 22.04 22.05 22.15 23.15 23.30

Labas rytas. Bėdų turgus (k.). Stilius (k.). Tarp Rytų ir Vakarų. Trembita. „Haris ir Hendersonai“ (k.). Talentų ringas (k.). Sporto panorama (k.). Savaitė (k.). Serialas „Makleodo dukterys“. „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) „Senis“. (N-7) „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). „Komisaras Reksas“. (N-7) Gamtos patruliai. Loterija „Perlas“. Panorama. Savaitės atgarsiai. Loterija „Perlas“. Savaitės atgarsiai. „Snaiperio taikinyje“. Vakaro žinios. Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

„Baltosios pupytės“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.55 Nuotykių f. „Griausmingieji Čarlio angelai“ (k.). (2003 m., JAV). (N-7) 11.55 Dviračio šou. 12.30 Pričiupom! 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime virtuvėje. Kulinarinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.05 Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Komedija „Operacija „Baltosios pupytės“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.40 „Grožio peilis“. (N-14) 1.40 „Išrinktieji“. (N-14)

„Naisių vasara“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 12.30 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Auklė 3“. (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) „CSI Majamis“. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

Žinios.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Šeštadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Seišeliai“ (k.). 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“ . 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.30 Amerikos talentai IV. 23.20 Karštas vakaras. 24.00 „Liejyklos gatvė“ (k.). 1.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

„Mentalistas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 „Haris ir Hendersonai“ (k.). 12.45 Ryto suktinis su Zita Kelmickaitė (k.). 14.15 Linksmoji šeimynėlė (k.). 14.45 Pasaulio panorama (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 Kažkas atsitiko (k.). 11.55 Dviračio šou (k.). 12.55 „Drakonų kova Z“. (k.). 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.05 Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Mentalistas“. (N-7) 23.30 „Ties riba“. (N-14) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

„Žvilgsnis į ateitį“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Paskutinė instancija. Gyvenimas yra gražus. Akistata. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Eurolygos apžvalga. Drama „Žvilgsnis į ateitį“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Moterų detektyvų klubas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

17.15 18.05 19.05 20.50 21.20 22.00 24.00 0.45

TV1 9.05 „Mano draugė beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano nuotykiai” (k.). 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. (N-7) 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė beždžionėlė“. 15.00 „Likimo kerai. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. (N-7)

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Vasario 1, antradienis

„Komisaras Reksas“.

15.20 16.00 16.30 17.00

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kvartetinės muzikos vakaras iš LRT archyvų (k.). Kompozitoriaus, pedagogo V.Klovos 85-mečiui. Vytautas Klova. Opera „Pilėnai”. Premjera. „Fanfanas Tulpė“. Nuotykių komedija. (N-7) Durys atsidaro. Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. Miesto kodas (k.). Pasaulio dokumentika. Kinijos miškai. Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai“. Likimai. Rašytojas Eduardas Cinzas. Žmonės kaip žmonės. Elito kinas. „Roma“. Tragikomedija. (N-14) Panorama. „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7)

„Dviguba tapatybė“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Sekmadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Mistinis trileris „Biblijos kodas“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). TV konkursas. 21.00 Geras filmas. Kriminalinis trileris „Dviguba tapatybė“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.00 Karštas vakaras. 23.40 „Liejyklos gatvė“ (k.). 0.40 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.40 Tauro ragas. 2.10 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų muzikos vakaras. 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Likimai. Rašytojas Eduardas Cinzas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.25 Režisieriaus H.Šablevičiaus 80-mečiui. Vakaras Vilniaus rotušėje (k.). 15.15 Žmonės kaip žmonės (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 17.15 Mano mylimi herojai. Dainuoja Gehamas Grigorianas (k.). 18.05 Veidai. Henrikas Šablevičius. Imu jūsų duoną. 1987 m. 19.05 LTV aukso fondas. „Mesjė!“ TV filmas. 1 d. 1986 m. 20.25 Kasdienybės aitvarai. 21.10 Vizijos ir tikrovė. Grafų Komarų dvaras Baisogaloje. 22.00 Durys atsidaro. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Kai gandras nuvilia“. 23.05 Pasaulio dokumentika. „Proto šturmas“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 „Gyvenimas pagal uošvius“.

TV1 9.05 „Mano draugė beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

18.00 Pokalbių laida apie sveikatą „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Moters auka“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Komedija „Atsarginiai žaidėjai“. (N-7) 22.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (k.). 23.45 „Jos vardas Nikita“.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05

TV6 9.25 9.40 10.10 11.10 12.10 13.10

20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.25

13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.10

Teleparduotuvė Universitetai.lt. Išlikimas. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Pragaro skalikai“. Siaubo f. „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!” Realybės šou. (N-7) 11.30 Šiandien kimba. 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

10.45 11.10 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 23.20

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj.

„Zoidai”. „Katinas ir kanarėlė“. „Įstatymas ir tvarka“. „Atskalūnas“. Teleparduotuvė. „ Galingasis šuo Kriptas“. Animac. serialas. „Likimo kerai“. „Jos vardas Nikita”. „Atskalūnas”. „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. „Moters auka?” „Įstatymas ir tvarka”. Veiksmo f. „Žmogus-voras“. (N-7) „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“.

TV6 9.25 9.40 10.10 11.10 12.10 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.10 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.20

Teleparduotuvė Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir ugnies ratas“. Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Komando“. Veiksmo trileris. „Narsioji širdis“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija.

24/7 (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Super L.T (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Kas tu toks? (k.). Žinios. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Naša Raša. Kas tu toks? Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.35 Susituokime. 15.35 Detektyvai. 16.15 TV serialas „Sužadėtuvių žiedas”. 17.10 Federalinis teisėjas. 18.15 TV serialas „Pėdsakas”. 19.00 Lauk manęs. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Aš noriu būti meras. 21.05 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.00 Vangos gimimo 100-osioms metinėms. 23.00 Lietuvos „Laikas”. 23.05 TV serialas „Isajevas”. 23.55 GKŠ. 0.50 Muzikinis kanalas. 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.25

Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. P.Šmitaitė. LR himnas.

Namų daktaras (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai Kas tu toks? 20 minučių. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.35 Susituokime. 15.35 Detektyvai. 16.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.10 Federalinis teisėjas. 18.15 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 21.55 Borisas Jelcinas. Pirmasis. 23.00 Lietuvos „Laikas”. 23.05 TV serialas „Isajevas”. 23.55 GKŠ. 0.50 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. K.Donelaitis. 22.58 LR himnas.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Vasario 2, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 15.15

Teisė žinoti.

„Samdomos žudikės užrašai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 „Haris ir Hendersonai“ (k.). 12.45 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Parodomoji programa (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. Pertraukoje – 22.04 loterija „Perlas”. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Neįtikėtinos istorijos“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Lietuvos supermiestas (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.55 „Drakonų kova Z“. (N-7) 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikimas virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. 21.00 Žvaigždžių klubas. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Samdomos žudikės užrašai“ (2008 m., D. Britanija). (N-7) 1.25 „Išrinktieji“. (N-14)

„Drąsos kaina“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.30 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Kodėl? Prieš srovę. Skubi pagalba 112. „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Moterų detektyvų klubas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

„Vagių pasaulis“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Mistinis trileris „Biblijos kodas“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). 21.00 Geras filmas. Kriminalinis trileris „Vagių pasaulis“ (2009 m., JAV, Vokietija). (N-14) 23.10 Karštas vakaras (k.). 23.50 Veiksmo f. „Karo kelias“ (k.). (N-14) 1.50 Statybų TV (k.). 2.20 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.15 18.05 19.05 20.50 21.35 22.00 22.35 23.30

24.00 0.45

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas”. 15.00 „Likimo kerai”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

8.00 8.30 9.00 11.30

12.00 13.00

„Bebaimis vairuotojas Dekeris“.

„Kaulai“.

„Varnos“.

13.30 14.20 15.15 16.00 16.30 17.00 17.15

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 „Haris ir Hendersonai“. 12.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 14.15 Gustavo enciklopedija (k.). 14.40 Gamtos patruliai (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Šiaulių universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Taurė perpildyta“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.50 Nauja daina 2010 (k.). 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.05 Žvaigždžių klubas. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris. „Bebaimis vairuotojas Dekeris“ (2008 m. Vokietija, Šveicarija). (N-7) 0.25 „Grožio peilis“. (N-14) 1.25 Sveikatos ABC (k.).

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Žiūrim ką turim. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) Vaikų balsas. (N-7) „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Paskutinė instancija. (N-7) Skubi pagalba 112. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Kriminalinė drama „Gyvenimas“ (2007 m., JAV). (N-14) „Kaulai“. (N-14) „Moterų detektyvų klubas“. (N-14) „Baimės įkaitai“. (N-14)

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Vasario 3, ketvirtadienis

„Senis“.

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Atgal į ateitį“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.). Veidai (k.). Vizijos ir tikrovė. Grafų Komarų dvaras Baisogaloje (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Atgal į ateitį“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas Senas televizorius. Atvirumo valanda. Veidai. Pokalbis su teatro ir kino aktoriumi V.Paukšte. 1988 m. Europos kinas. „Limonadinis Džo“. (N-7) Vakaro autografas. Sporto panorama. Kūrybos metas. Mindaugas Baužys. Pasaulio dokumentika. „Omanas. Dykumos rožės“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz 2010”. Panorama. „Dingę“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Be recepto (k.). 10.15 Girių horizontai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Šeima – šeimai (k.). 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). 21.00 Geras filmas. Trileris „Varnos“ (2005 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Karštas vakaras (k.). 23.40 Veiksmo f. „Tiesioginis kontaktas“ (k.). (N-14) 1.35 Autopilotas. 2.05 Bamba. (S)

17.40 18.15 19.05 20.50 21.30

22.00 22.35 23.30

24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz 2010” (k.). Veidai (k.). Kūrybos metas. Mindaugas Baužys (k.). „Makleodo dukterys“. Krašto garbė (k.). Vakaro autografas (k.). Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė Senas televizorius. Nuojautos. Likimai. Rašytojas Eduardas Cinzas (k.). Veidai. Arti toli. TV teatras. Juozas Baltušis „Gieda gaideliai”. 1980 m. Kuluarai. Laiko portretai. Romualdo Bakanausko paveikslai, žvelgiant iš viršaus. Savęs link. Sandoros skrynia. Pasaulio dokumentika. „Patruliai ant buivolų“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras iš LRT archyvų. Panorama. „24 valandos“. (N-14)

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė”. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas”. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas”. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas“. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 19.00 „Moters auka?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Veiksmo f. „Šarvai“. (N-7) 22.55 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 23.55 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.55 10.10 11.10 12.10 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.30

1.10

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Kapų plėšikė Lara Kroft“. Veiksmo f. Eurolygos rungtynės. TOP 16. Stambulo „Fenerbahce Ulker”– Kauno „Žalgiris”. Vaizdo įrašas. „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Dok. serialas „Gimę žudyti. Stipriausieji” (k.). (N-7) 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys (k.). 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

17.00 „Atskalūnas”. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 19.00 „Moters auka” 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Drama „Tema pokalbiui”. ( N-7) 23.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 24.00 „Jos vardas Nikita“.

TV6 9.55 10.10 11.10 12.10 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.45 0.15

Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir amazonės“. Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama “. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Pakaks kariauti“. Karo drama. Vienam gale kablys. Eurolygos rungtynės. TOP 16. Malagos „Unicaja”–Vilniaus „Lietuvos rytas”. Vaizdo įrašas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) Ekovizija (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Rinkimai į LR Seimą vienmandatėje Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29.

13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.35 0.25

Griūk negyvas! (N-7) Skonio reikalas (k.). Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Naša Raša. (N-7) Kas tu toks? Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.35 Susituokime. 15.40 Detektyvai. 16.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.15 Federalinis teisėjas. 18.15 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 21.55 Gyvenamoji aplinka. 23.00 Lietuvos „Laikas”. 23.05 TV serialas „Isajevas”. 0.00 GKŠ. 0.55 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.07 19.10 20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.35 00.25

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Čeičytė. LR himnas.

Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Kaimo diena. Kas tu toks? 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Verslo publicistika. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.30 Susituokime. 15.35 Detektyvai. 16.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.10 Federalinis teisėjas. 18.15 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 21.55 Žmogus ir įstatymas. 23.00 Lietuvos „Laikas”. 23.05 TV serialas „Isajevas”. 24.00 Spręskite patys. 0.50 Žvaigždėlaivis. 1.05 Muzikinis kanalas. 18.35 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Sirijos Gira. LR himnas.

Gimtasis kraštas

LTV2

Vasario 4, penktadienis

„Užnuodytas dangus“.

„Bučiuok bučiuok, šauk šauk”.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Taurė perpildyta“ (k.). 12.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. (k.). 14.10 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 23.00 Premjera. Trileris. „Užnuodytas dangus“ (2008 m., Kanada). (N-7)

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. Savaitės dvikova. Pramoginis šou. 21.10 Premjera. Komedija „Pono Byno atostogos“ (2007 m., Vokietija, D. Britanija, Prancūzija). 22.55 Premjera. Veiksmo trileris „Bučiuok bučiuok, šauk šauk” (2005 m. JAV). (N-14) 1.00 Drama „Svajonė“ (2005 m., JAV). (N-14)

„Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40

12.40 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10

23.00

0.35

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonija. Juokingiausi Amerikos vaizdeliai. „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Vaikų balsas 2011. Nuotykių f. „Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“ (2005 m., JAV). Parodijų komedija „Katastrofiškai nesėkmingas filmas“ (2008 m., JAV). (N-14) Komedija. „Mokyklos komanda“ (1999 m., JAV). (N-14)

„Lozoriaus kelias“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Gimanzistai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“. (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Amerikos talentai IV (k.). 14.50 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 21.00 Geras filmas. Veiksmo drama. „Lozoriaus kelias“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.10 Kriminalinė drama. „Gatvės kraujas“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.15 Autofanai. 1.45 Bamba. (S)

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15 13.10 13.30

15.00 15.30

17.00 18.50 20.25 20.30 21.00 23.30

Krikščionio žodis. Gimtoji žemė. „Atgal į ateitį“. „Aviukas Šonas“. Linksmoji šeimynėlė. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. „Meškutės Nidos nuotykiai“. Pasaulio panorama. LRT Didžioji rankinio taurė. Moterų finalas. Kauno rajono „HC GarliavaSM“–Panevėžio „KKSC–Silmeka“. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Sporto panorama. LRT Didžioji rankinio taurė. Vyrų finalas. Vilniaus „VHC Šviesa“–Klaipėdos „Žemaitijos Dragūnas“. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Pertraukoje – 16.10 Žinios. Sveikinimų koncertas. Istorinė drama. „Mėnulio pilnaties metas“. (N-7) Loterija „Perlas“. Panorama. 2011 m. „Eurovizijos dainų konkurso nacionalinė atranka. Premjera. Trileris. „Plačiai atmerktos akys“ (2007 m., JAV). (N-14)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai (k.). 12.40 Laiko portretai (k.). 13.10 Šalia mūsų. Laimės pasaga. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Sandoros skrynia (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Senas televizorius. Šurmas. 18.15 Veidai. Legendos. 19.05 „Zodiakas“. Vaid. f. 20.15 V.Bagdonas skaito J.Baltušio apsakymą „Paskutinis tylus džiaugsmas”. 20.45 Tarp žemės ir dangaus. 21.10 Dalia Kutraitė kalbina... Eleną Vizgirdienę. 1998 m. 21.35 Kabaretas. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Geriausi lietuvių kompozitorių kūriniai iš LRT archyvų. 24.00 Panorama. 0.45 „Žemė-2“.

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Vasario 5, šeštadienis

„Plačiai atmerktos akys“.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

TV programa

„Paveikslo vagystė“.

„DOA. Gyvos arba mirusios“.

„Lemiamas koncertas“.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Ogis ir tarakonai“. 6.55 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“. 7.20 „Kitas Džimio pasaulis“. 7.45 Animac f. „Laiko policija“. 8.10 Animac f. „Labai slaptos agentės“. 8.35 Animac. f. „Laslo stovykla“. 9.00 „Brangioji aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija. „Bethovenas 4“ (2001 m. JAV). 11.55 Nuotykių komedija „K-911“ (1999 m., JAV). 13.45 „Mano puikioji auklė“. 14.50 Telenovelė „Laukinė širdis“. 15.54 Nematomi. Tarp mūsų. 16.00 Telenovelė „Laukinė širdis“. 17.00 Farai (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.00 Kriminalinis trileris „Paveikslo vagystė“ (2005 m., JAV, Ispanija). (N-7) 23.50 Premjera. Biografinė drama. „Rėjus“ (2004 m., JAV). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 „Tusono sūnūs“. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Muzikinė komedija „Mokyklos miuziklas 2“ (2007 m., JAV). (N-7) 12.05 Komedija „Mano pirmosios vestuvės“ (2004 m., Kanada, D. Britanija). (N-7) 13.55 Komedija „Nuogas ginklas. Iš ypatingojo policijos skyriaus bylų“ (1988 m., JAV). 15.30 „Santykių terapija“. (N-7) 16.35 Gyvenimas yra gražus. 17.10 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija „Ledynmetis“ (2002 m., JAV). 20.35 Komedija. „Eisas Ventura. Naminių gyvūnėlių detektyvas“ (1994 m., JAV). 22.10 Veiksmo f. „DOA. Gyvos arba mirusios“ (200 m., D. Britanija, JAV, Vokietija). (N-7) 23.55 Drama. „Bėgantis paskui aitvarą“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Girių horizontai (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Nesėsi – nepjausi“. TV žurnalas. 11.30 Kung fu išmintis. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13.10 Nuotykių f. „Pirato širdis“. (N-7) 16.50 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Tarp miesto ir kaimo (k.). 21.00 Veiksmo f. „Lemiamas koncertas“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.00 Fantastinis veiksmo f. „Imperijos žlugimas“ (2006 m., Japonija). (N-7) 1.40 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora 9.15 Kelias. Laida evangelikams. 9.30 V.Bagdonas skaito J.Baltušio apsakymą „Paskutinis tylus džiaugsmas” (k.). 10.00 Dainų dainelė 2010. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.45 Šventadienio mintys. 13.15 Etnokultūros ratas. Mitai ir archeologija. 13.45 Laiko ženklai. Ved. Liudvika Pociūnienė. 14.30 Aktoriaus Sigito Račkio jubiliejui. Teatro popietė. Spektaklis „Galilėjus”. 16.50 Šventaragio slėnio mįslės. Vytauto Didžiojo kapavietės. 2011 m. 17.25 Muzikos istorijos. M.K.Čiurlionis. Žalia spalva. 18.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.). 19.00 Muzika gyvai. Vyrų choro „Varpas” jubiliejinis 55-mečio koncertas. 20.30 Veidai. Arti toli (k.). 21.10 TV spektaklis. Marijus Moretis „Džordano Bruno procesas”. 1974 m. 22.30 Panorama. 23.00 „Silezijos varpai“. Trileris. (N-14) 0.40 Būk artistas.

TV1 9.05 10.05 11.10 12.10

Sveikatos ABC (k.). „Tigrų sala“. „Arkliai”. Dok. serialas. „Pasivaikščiojimai“. Kino režisierius Ignas Miškinis. 12.50 „Ogis ir tarakonai”.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

14.30 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 19.00 „Moters auka”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Penktadienio detektyvas. „Inspektorius Džordžas Džentlis. Taika ir meilė“. (N-7) 22.45 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 23.45 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.55 10.10 11.10 12.10 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 22.00 22.50 23.50 0.50

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. „Spec. būrys“. „Vilko bilietas“. „Po uragano“. Kriminalinis serialas. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Pornožvaigždės išpažintis“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Rinkimai į LR Seimą vienmandatėje Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29.

13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 13.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Liežuvautoja”. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Detektyvė Džonson”. 21.00 Komedija „Džekas Šaltis“. (N-7) 22.55 Drama „Sukilimas“.

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 15.10 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.50 23.50 0.50

Teleparduotuvė Universitetai.lt. Dar pažiūrėsim. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Kašmyro mafija“ (2). Komedija. Mados reidas. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „Žvaigždžių vartai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne! Ledo kelias. Topmodeliai. „Spec. Būrys“. „Vilko bilietas“. „Po uragano“. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Pornožvaigždės išpažintis“.

Lietuvos ryto TV

10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Pagaminta Lietuvoje (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Trileris „Melagingai apkaltintas”. (N-14) 23.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.30 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.05 Stebuklų laukas. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 „Auksinio gramofono” premijos įteikimo ceremonija. 23.35 Vaidybinis f. „Prancūzas”. 1.20 Muzikinis kanalas. 18.35 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. B.Relevičius. LR himnas.

10.20 Dok. serialas „Gimę žudyti”. „Medžiotojų gaujos”. (N-7) 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.00 Žirgų lenktynės „Sartai 2011”. Tiesioginė transliacija iš Dusetų hipodromo. 15.00 Naša Raša. (N-7) 15.55 Nauda ūkiui. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.05 Lietuvos moterų krepšinio lygos „Žvaigždžių diena 2011”. Tiesioginė transliacija iš Utenos. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeštadienio detektyvas. Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Antikultūrinis bliuzas”. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Drama „Pasikėsinimas į Ričardą Niksoną”. (N-14) 23.30 Siaubo naktis. „Prieblandos metas”. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.15 12.15 13.05 14.10 15.20 19.05 20.00 20.15 21.20

6.54 7.10 8.00 9.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7)

22.00 23.05

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės.

16.03 16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.29 20.45 21.03 22.48

0.55

Naujienos. Top-shop. „Jeralaš”. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenimo skonis. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Mano genealogija. Dvyniai. Vienas likimas dviem. Gyvenamoji aplinka. TV serialas „Spąstai”. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Paris Hilton prožektorius. Melo detektorius. Vaidybinis f. „Meilė ant šieno”. Muzikinis kanalas.

Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija. Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. N.Miliauskaitė. 22.58 LR himnas.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Vasario 6, sekmadienis

„Dėmesio! Durys užsidaro“.

„Bornas. Galutinis tikslas“.

„Reakcija“.

„Liejyklos gatvė“.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Kurmis ir draugai“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Pulsas. 12.30 Pasaulio dokumentika. Tankai Auksiniame mieste. 13.30 Detektyvinis serialas „Šerioko Holmso nuotykiai“. (N-7) 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Romantinė komedija „Dėmesio! Durys užsidaro“ (1998 m., JAV). (N-7) 23.05 Elito kinas. Drama „Aistra“ (1969 m., Švedija). (N-14)

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Ogis ir tarakonai“. 6.50 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“. 7.15 „Kitas Džimio pasaulis“. 7.40 Animac f. „Laiko policija“. 8.05 Animac f. „Magija“. 8.30 Animac. f. „Laslo stovykla“. 8.55 Naujas ūkis. Pokyčių metai. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Peliukas Stiuartas Litlis 2“ (2002 m. JAV). (N-7) 11.25 Romantinė komedija „Noting Hilas“ (1999 m. JAV). (N-7) 13.55 „Mano puikioji auklė“. (N-7) 14.55 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Lietuvos supermiestas. 21.30 Premjera. Veiksmo f. „Bornas. Galutinis tikslas“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-7) 23.45 Premjera. Siaubo trileris. „Šikšnosparniai. Sunaikinimo operacija“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Nuotykių komedija. „Veiverlio pilies burtininkai“ (2009 m., JAV). 11.55 Komedija „Padavėjų varžybos“ (2009 m., JAV). (N-7) 13.45 Drama. „Paskutinis Amerikos plytininkas“ (2001 m., JAV). (N-7) 15.30 „Santykių terapija“. (N-7) 16.35 Dar pažiūrėsim. 17.10 Paskutinė instancija. 18.00 Tik tarp mūsų. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 „Eurobasket 2011“. Naujo krepšinio himno rinkimai. Tiesioginė transliacija. 21.30 Trileris. „Reakcija“ (2004 m., JAV, Kanda). (N-14) 23.20 Siaubo f. „Ir kalnai turi akis“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Statybų TV. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13. 10 „Merlino nuotykiai“ (k.). 14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654). 16.10 Smagiausios akimirkos. 16.45 Girių horizontai. 17.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Svajonių viešbutis: Mauricijus“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Kriminalinis trileris „Dviguba tapatybė“ (k.). (N-14) 0.50 Bamba. (S)

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–penktadienis 18.20 val. Humoro laida „Naša Raša“. (N-7) Ar žinote, koks remontas jūsų būstui tiktų labiausiai arba koks iš tiesų turi būti geras statybininkas? Kaip pasakyti viršininkui, kad jį mylite? Koks greičiausias būdas praturtėti ir garantuoti sau ramų gyvenimą? Kaip spręsti valstybės reikalus ir išmintingai valdyti šalį? Neeiliniai statybininkai, turtingiausi benamiai, netradicinės orientacijos gamyklos darbuotojas, valstybės labui dirbantys šalies vadovai – tai geriausio rusiško humoro serialo „Naša Raša“ herojai, kurie jums patars visais gyvenimo klausimais.

TV6 Antradienis, vasario 1 d. 21.30 val. Veiksmo trileris „Komando“. JAV. 1985 m. Rež. Mark L.Lester. Vaidina: Arnold Schwarzenegger, Rae Dawn Chong, Dan Hedaya, Alyssa Milano, Vernon Wells ir kiti. Buvęs specialusis agentas Džonas Matriksas gyvena ramų gyvenimą su dešimtmete dukrele, kol vieną dieną ją pagrobia tremtyje gyvenantis buvęs vienos iš Lotynų Amerikos šalių diktatorius. Pagrobėjai reikalauja mainais nužudyti dabartinį šalies prezidentą.

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su ... Ugne Barauskaite. 9.05 Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Pepė Ilgakojinė”. 1 d. 1977 m. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. Kūrybinė grupė. 12.45 Mūsų miesteliai. Gelgaudiškis. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 „Mėnulio pilnaties metas“. Istorinė drama. 1988 m. (N-7) 16.00 Skambina Petras Geniušas. 16.40 Dalia Kutraitė kalbina... Eleną Vizgirdienę (k.). 17.10 Krašto garbė. 18.00 Lietuvių dokumentika. „Tas, kurio nėra“. 19.00 Auksinės melodijos. 20.25 Durys atsidaro. Kultūros žurnalas. 21.00 Daivos Tamošaitytės knygos „Sena ir nauja” pristatymas Rašytojų klube. 22.30 Panorama. 22.45 Premjera. „Plačiai atmerktos akys“. Trileris. (N-14)

TV1

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30

9.05 Etno. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Tigrų sala“. Dok. serialas. 11.10 „Arkliai“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 13.45 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Policijos akademija“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Liežuvautoja”. 19.00 „Arti namų”.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.03 9.03

20.00 „Detektyvė Džonson”. 21.00 Lietuviško kino vakaras. Nuotykių filmas šeimai „Varnų ežeras“. 2006 m. 22.15 „Pasivaikščiojimai“. Kino režisierius Ignas Miškinis (k). 22.50 Retrospektyva. „Dailininkas Antanas Šakalys”. 23.20 „Policijos akademija”.

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė Mes, moterys.

22.00 22.50 23.50 0.50

Teleparduotuvė Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas. Jokių kliūčių! Ledo kelias. „Žvaigždžių vartai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne. „Greitis 2. laivo užgrobimas“. Veiksmo filmas. „Šeimos bičas“. Animacinis serialas. „Vilko bilietas“. Kriminalinė drama. „Po uragano“. Kriminalinis serialas. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius “. „Pornožvaigždės išpažintis“.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.35 14.03 14.28 16.30 17.03

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Šikšnosparniai vampyrai”. (N-7) 13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Antikultūrinis bliuzas”. (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. 18.08 Orai. 18.10 LKL čempionatas: „Lietuvos rytas” (Vilnius)–„Neptūnas” (Klaipėda). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 20.00 Žinios. 20.08 Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. 21.13 Orai. 21.15 24/7. 22.15 Vertas kinas. Trileris Vaid. f. „Seklys”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Drama „Saugus uostas”. Girių takais. Reporteris (k.).

20.00 21.05 22.10 22.50 0.35 1.25

Naujienos. Top-shop. „Jeralaš”. Laida kariams. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Vanga. Matomas ir nematomas pasaulis. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. TV serialas „Apaštalas”. Rolanas Bykovas. Vaidybinis f. „Palaidokite mane už grindjuostės”. Laikas. Didelis skirtumas. Pramoginė laida. Vaidybinis f. „Repetirorius”. Pozneris. Muzikinis kanalas.

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai.

17.30 18.10 19.03 20.03 20.33 20.45 21.03 22.48 22.58

Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. P.Drevinis. LR himnas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30

7.05 7.15 7.30 7.45 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.15 12.20 13.15 17.00 18.00

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV6 Trečiadienis, vasario 2 d. 21.30 val. Veiksmo filmas „Kapų plėšikė Lara Kroft“. JAV. 2001 m. Rež. Simon West. Vaidina: Angelina Jolie, Sean Hayes, Jon Voight, Daniel Craig, Leslie Philips, Iain Glen ir kiti. Pagrindinė herojė Lara Kroft yra drąsi, stipri ir fenomenaliai protinga lordo Henšinglio Krofto duktė, besimėgaujanti joga, naujausiais ginklais, greičiausiais motociklais ir kovomis su specialiai jai sukurtomis virtualiomis pabaisomis. Paslaptingai dingus jos tėvui lordui Kroftui, Lara sužino jo archeologinių tyrinėjimų paslaptį – kažkur pasaulyje yra relikvija, galinti sustabdyti laiką ir suteikti nemirtingumą... Ši neįkainojama relikvija prieš tūkstančius metų buvo padalyta į tris dalis ir tos dalys paslėptos trijų pasaulio šalių šventyklose...

TV3 Šeštadienis, vasario 5 d. 20.35 val. Komedija „Eisas Ventura. Naminių gyvūnėlių detektyvas“. JAV. 1994 m. Rež. Tom Shadyac. Vaidina: Jim Carrey, Courteney Cox, Sean Young ir kiti. Ką reiškia būti naminių gyvūnėlių detektyvu? Visų pirma reikia mokėti profesionaliai vertinti kriminalinį pasaulį. Antra, reikia nuoširdžiai mylėti gyvūnėlius. Vargu ar Eisas Ventura galėtų prisiekti atitinkąs šias sąlygas. O jam tenkanti užduotis – ne iš lengvųjų. Futbolo komandos talismanas – gyvas delfinas – pavagiamas prieš pat labai svarbias varžybas.

BTV Šeštadienis, vasario 5 d. 13.10 val. Nuotykių filmas „Pirato širdis“. Vokietija, Ispanija. 2006 m. (N-7). Rež. Miguel Alexandre. Vaidina: Darius Meškauskas, Gediminas Storpirštis, Irmantas Jankaitis, Lina Budzeikaitė, Mykolas Dorofėjus, Ken Duken. „Pirato širdis“ – istorija apie legendinį viduramžių piratą Klausą Štiortebekerį, dar vadintą jūrų Robinu Hudu. Dviejų dalių nuotykių epas pasakoja apie daugiau nei prieš 600 metų Šiaurės ir Baltijos jūrose baimę ir siaubą sėjusį pirmą piratą. XIV a. gyvenęs legendinis piratas K.Štiortebekeris jūrų platybėse – kaip ir Robinas Hudas giriose – kovojo su neteisybe ir galingųjų priespauda. Jis buvo ne tik Šiaurės ir Baltijos jūrų keliautojų siaubas, bet ir moterų širdžių užkariautojas. Piratas įsimyli pirklio dukrą Elizabetę, verčiamą tekėti už nemylimo vyro. Kova už mylimąją tampa žūtbūtinė. Įspūdingoje nuotykių dramoje nusifilmavo ir visas būrys lietuvių aktorių. Vieną pagrindinių vaidmenų atliko klaipėdietis aktorius Darius Meškauskas. Jo sukurtas Danijos kanclerio personažas – įsimintinas ir ryškus. Lietuviui teko garbė filmavimo aikštelėje nuolat bendrauti ir dirbti su vokiečių kino žvaigžde Gudruna Landgrebe. Pirato Štiortebekerio tėvą suvaidino Gediminas Storpirštis, motiną – Lina Budzeikaitė, o įspūdingą kunigą įkūnijo „Lėlės“ teatro aktorius Irmantas Jankaitis.

BTV Šeštadienis, vasario 5 d. 23.00 val. Fantastinis veiksmo filmas „Imperijos žlugimas“. Japonija. 2006 m. (N-7). Rež. Shinji Higuchi. Vaidina: Tsuyoshy Kusanagi, Ko Shibasaki, Etsushi Toyokawa, Mao Daichi, Mitsuhiro Oikawa, Mayuko Fukuda. Didžiulis žemės drebėjimas Suragos įlankoje negrįžtamai pakeičia Žemės plutos judėjimą. Mokslininkai apskaičiuoja, kad per artimiausius keturiasdešimt metų visą Japoniją užlies vandenynas. Daktaras Tadokoro, vadovaujantis vandenyno dugną tiriančiai mokslininkų grupei, yra įsitikinęs, kad Žemės plutos plokštės juda kur kas greičiau, o skęstančiai Japonijai gyvuoti liko vos 338 dienos. Vyriausybė sukuria naują departamentą, kuris imtųsi visų priemonių užkirsti kelią artėjančiai katastrofai. Žemės drebėjimai, cunamiai ir ugnikalnių išsiveržimai naikina šimtmečius kurtą Japonijos civilizaciją... Kur prieglobsčio ieškos paprasti gyventojai?

Gimtasis kraštas

Nenaudėliai programišiai Nežinomi programišiai įsilaužė į Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“. Programišiai Prancūzijos prezidento vardu paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad N.Sarkozi nedalyvaus 2012 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, į kurias pateko mūsų valstybė, vadovaudamasis blaiviu protu ir širdimi priėmiau sprendimą 2012 metais nebesiekti prezidento posto“, – paskelbė programišiai, kurie, kaip pastebima, tekste paliko daug klaidų. Be to, visiems norintiems buvo pasiūlyta prisijungti prie grupės, skirtos N.Sarkozi pasitraukimui iš prezidento posto 2012 m. gegužę. Pats Prancūzijos prezidentas skubėjo nuraminti savo gerbėjus ir paneigti programišių paskelbtą informaciją. „Šiandien į mano paskyrą „Facebook“ įsibrovė programišiai ir dar kartą patvirtino faktą, kad nė viena sistema nederėtų pasitikėti šimtu procentų. Gavau gerą pamoką ir galiu paneigti pasirodžiusią informaciją. Ačiū tiems, kurie laiku pastebėjo klaidą, ir tiems, kurie mane palaiko“, – vėliau parašė N.Sarkozi.

Vatikanas susirūpinęs Vatikanas pareiškė esąs susirūpinęs dėl pastarųjų sekso kaltinimų Italijos ministrui pirmininkui Silvijui Berluskoniui. Penktadienį magistratų teismas pradeda tyrimą dėl italų premjero, kuris kaltinamas naudojęsis nepilnametės prostitutės paslaugomis. Pats S.Berluskonis atmetė jam keliamus kaltinimus tvirtindamas, kad jie yra politiškai motyvuoti, ir pažadėjo nubausti magistratus, užvirusius šią košę. Vatikano kardinolas Tarčizijus Bertonė teigė, kad valdžioje esantys žmonės turėtų demonstruoti „tvirtesnę moralę“. „Bažnyčia kviečia ir ragina visus, ypač užimančius aukštus valdžios postus, sutvirtinti savo moralę bei teisingumo ir teisėtumo jausmą“, – teigė kardinolas T.Bertonė labai retame ir atvirai kritikuojančiame Vatikano pareiškime šiuo klausimu. Jis teigė, kad akylai šį klausimą stebintis Vatikanas pritaria Italijos prezidento Džordžo Napolitano susirūpinimui. Ketvirtadienį italų prezidentas teigė, kad ekonominio taupymo laikais valdžios žmonės turėtų rodyti daugiau „sveikos nuovokos ir atsakomybės“.

2011 m. sausio 28–vasario 4 d., Nr. 4 (48)

Įvairenybės B.Obamos duktė mokosi kinų kalbos

JAV prezidento Barako Obamos duktė Saša pasinaudojo Kinijos vadovo Hu Dzintao valstybiniu vizitu, kad pasipraktikuotų kalbėti kiniškai. Kaip papasakojo ketvirtadienį žurnalistams prezidento padėjėjo nacionalinio saugumo klausimams oficialus pavaduotojas Benas Rodsas, abu lyderiai specialiai priėjo prie devynerių metų mergaitės ir jos draugų per iškilmingą sutikimo ceremoniją Baltuosiuose rūmuose sausio 19 d. „Per valstybinę vakarienę Hu Dzintao garbei prezidentas B.Obama pareiškė, jog jo duktė dar labai maža, bet mokykloje jau mokosi kinų kalbos“, – sakė B.Rodsas. Anot pareigūno, „ji labai norėjo pakalbėti kiniškai su Kinijos lyderiu“. „Ne kiekvienam vaikui suteikiama galimybė ištarti savo pirmąsias frazes kinų kalba KLR vadovui. Bet Saša tokią galimybę turėjo“, – pridūrė B.Rodsas.

Gydytojai gelbės krokodilą Dniepropetrovske kovojama dėl Nilo krokodilo gyvybės. Odesos okeanariumo gyventojas prarijo mobilųjį telefoną. Beveik prieš mėnesį 14-metis krokodilas Gena prarijo iš lankytojos rankų netyčia išsprūdusį mobilųjį telefoną. Kurį laiką iš gyvūno pilvo netgi skambėjo įvairios telefono skambučių melodijos, o pats krokodilas labai nervingai reagavo į vibravimą pilve. Pradžioje veterinarai tikėjosi, kad telefonas iš krokodilo pilvo pasišalins natūraliu būdu. Tačiau kai pamažu gyvūnas ėmė prarasti apetitą,

okeanariumo darbuotojai sugalvojo neįprastą būdą, kaip paskatinti jį pasišalinti. Geną jie pavaišino delika-

tesu – riebiomis putpelėmis, į kurias prieš tai prileido laisvinamųjų. Tačiau pacientas putpelių taip ir neėdė.Pasak veterinaro, krokodilui teks daryti rentgeno nuotrauką ir gyvūną tikriausiai išgelbės tik operacija.

Reikalauja Nefertitės Egiptas informavo perdavęs Vokietijai oficialų reikalavimą grąžinti garsųjį Nefertitės biustą, kuris eksponuojamas Berlyne. Savo žingsnį Kairas motyvuoja tuo, kad skulptūra buvo nelegaliai išvežta iš Egipto teritorijos. Egipto aukščiausiosios senybių tarybos generalinis sekretorius Zahis Havasas pirmadienį pareiškė, kad atitinkamas raštas nusiųstas Hermanui Parcingeriui. Jis vadovauja fondui, atsakingam už Vokietijos viešuosius muziejus, taip pat ir už Naująjį muziejų Berlyne, kur išstatyta Nefertitė. Biustą 1912 metais aptiko vokiečių archeologas Liudvigas Borchartas. Anot Egipto pareigūnų, mokslininkas iškart suvokė „unikalų šio meno kūrinio pobūdį bei jo istorinę reiškmę“ ir biustą nelegaliai išsivežė. Vokietija vis atsisako grąžinti Nefertitės biustą teigdama, kad jis buvo legaliai įsigytas 1913 metais.

Kariškiai tirs mįslingus ženklus ryžių lauke Indonezijos karinės oro pajėgos nusiuntė savo sraigtasparnį fotografuoti mįslingų ženklų ryžių lauke

centrinėje Javos salos dalyje. „Išanalizavę nuotraukas mes galbūt atsakysime į klausimą, ar šie žen-

klai gali būti padaryti nežemiškų jėgų“, – pareiškė pajėgų vadas Imamas Sufatas. Indonezijos kosmonautikos agentūra LAPAN buvo nusiteikusi skeptiškai. „Mes nesiųsime tyrėjų, nes tai ne kosminis ir ne gamtos fenomenas. Mes įtariame, kad tai padarė žmonės“, – sakė LAPAN atstovas Tomas Džamaludinas. Mįslingus ženklus 20-metis vietos gyventojas sekmadienį pastebėjo ryžių lauke Jogdžakartos regione. Tai yra 30 metrų skersmens apskritimas, keli mažesni ratai ir trikampis. Vietiniai per pokalbį su žurnalistais spėliojo apie nežemišką kosminį laivą.

Nori, kad V.Leninas pagaliau būtų palaidotas Daugiau kaip du trečdaliai Rusijos gyventojų nori, kad Vladimiro Lenino kūnas būtų išneštas iš mauzoliejaus Raudonojoje aikštėje ir palaidotas. Tai savo interneto puslapyje paskelbė valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija, kuri surengė atitinkamą apklausą bolševikų vado mirties 87-ųjų metinių proga. Beveik 70 procentų iš daugiau kaip 258 tūkstančių tyrimo dalyvių teigiamai atsakė į klausimą „Ar pritariate pasiūlymui palaidoti V.Leniną?“ Nė vienas Rusijos lyderis kol kas nesiryžo priimti sprendimo šiuo klausimu. Rusijos komunistų partija 2007 m. per parlamento rinkimus iškovojo 11,57 proc. balsų, o jos lyderis Gena-

dijus Ziuganovas 2008 m. per prezidento rinkimus – 17,72 proc. balsų. Kremliaus atstovas penktadienį pa-

reiškė, kad valdžia kol kas neplanuoja išnešti V. Lenino kūno iš mauzoliejaus.

Atidarytas aukščiausias restoranas Aukščiausiame pasaulio pastate jau veikia ir aukščiausias pasaulio restoranas: sekmadienį 122-ame „Burj Khalifa“ dangoraižio aukšte Dubajuje duris atvėrė smagurių rojus „At.mosphere“. Šis restoranas yra 422 metrų aukštyje. Tačiau čia kai kuriems svečiams galva svaigs ne tik nuo aukščio, bet ir nuo kainų. Restorano savininkai vadina jį „vienu prabangiausių pasaulyje“. Restorane yra vietos 210 svečių. „Burj Khalifa“ aukštis siekia 828 metrus. Tai aukščiausias pasaulio pastatas. Jame yra daugiau kaip tūkstantis butų, prabangus viešbutis ir daugybė biurų. GK, Eltos inf. ir nuotraukos