DEŠIMT LIETUVOS MOTERŲ ĮKVEPIANČIŲ MOTERIS LYDERYSTEI 2019 VASARA
ASMIK GRIGORIAN –
OPEROS SOLISTĖ, PAKERĖJUSI PASAULĮ 166 psl.
ALGIRDAS STONYS –
STARTUOLIŲ MENTORIUS, IMPORTUOJANTIS OPTIMIZMĄ 130 psl.
30
LIETUVOS STARTUOLIŲ,
ĮKVEPIANČIŲ TIKĖTI LIETUVA 74 psl.
GITANAS NAUSĖDA KAINA – 4,50 EUR
TURI VISAS GALIMYBES TAPTI PREZIDENTU GITANU
DIDŽIUOJU
ph. Andrea Ferrari www.isto.It • www.baxter.it
TURINYS
VASARA
49
SPECIALUS ŽURNALO VALSTYBĖ 2019 M. VASAROS NUMERIS
TEMA 15 18 28 39 64
Koks bus Gitano Nausėdos Lietuvos elitas? Elitas, kurios vertybės turėtų įkvėpti Prasideda svarbiausia metų kova Nepriklausomos Lietuvos lyderiai Gitanas Nausėda gali tapti Gitanu Didžiuoju
EKONOMIKA 18
74 4
74 92 98 108 116 122 130 138
Progresyviausi Lietuvos startuoliai Pokalbis su Tomu Dirvonsku Startuolių eros mohikanai Įjunkime moterų ekonomikos variklį Pokalbis su Beata Tiškevič Moterų lyderių 10-ukas Pokalbis su Algirdu Stoniu Technologijų naujienos
108
TURINYS ISSN 2538-6956 Leidėjas VšĮ Demokratijos plėtros fondas
Prenumerata +370 603 70 777 prenumerata@valstybe.eu
Direktorius Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu
Reklamos projektų vadovas Žilvinas Šileikis +370 683 31 933 zilvinas@valstybe.eu
Redakcija T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius +370 674 93 159 info@valstybe.eu
Reklamos projektų vadovė Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu
Red. kolegija Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Monika Baltrušaitytė Autoriai: Eduardas Eigirdas, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Arūnas Spraunius, Urtė Malinauskaitė, Nerijus Cibulskas, Liucija Armonaitė Kalbos redaktorė Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu Dizainas Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu Analizės ir tyrimų skyriaus vadovė Aušra Katkauskienė ausra@valstybe.eu
Žurnalo tiražas: Spausdinto – 6 177 egz. El. versijos prenumerata – 1 897 Žurnalas internete: www.valstybe.eu Viršelių nuotraukų autoriai: Arturas Steponavičius, Irmantas Gelūnas, Lukas Balandis, Gedmantas Kropis Spausdintą tiražą audituoja „KPMG Baltics“, UAB
156 Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą. Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.
POLITIKA 145 Ar leisime užtrolinti ir G. Nausėdą? 148 I. Šimonytė – premjerė tik fantazijose 152 Pokalbis su Amiru Maimonu
122 6
92
Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė
LAISVALAIKIS 156 164 166 172 178
Ar Lietuvoje gali gimti kino šedevras? Rekomenduojamos knygos A. Grigorian – Lietuvos žvaigždė, nušvitusi pasauliui Įkvėpimai Rekomenduojami renginiai
166
AKIMIRKA
AKIMIRKA
GERIAUSIA IŠ GERIAUSIŲ Į operos solistę Asmik Grigorian viso pasaulio akys įsmigo dar pernai, kai Zalcburgo festivalyje (Austrija) Romeo Castellucci režisuotoje Richardo Strausso operos „Salomėja“ premjeroje atlikdama pagrindinį Salomėjos vaidmenį ji privertė žiūrovus ploti tiek, jog mažai trūko, kad delnai užsidegtų. Šis nepakartojamas reginys, kaip rašė užsienio spauda, sukūrė naują Salomėją – tokią, kurią pranokti bus labai sunku, nes kartelė pakelta itin aukštai. Šiemet ilgalaikis Asmik įdirbis, jos šimtaprocentinis atsidavimas kiekvienam vaidmeniui sulaukė pelnyto ir, reikėtų pridurti, laukto įvertinimo – balandžio 29-osios vakarą Tarptautinių operos apdovanojimų ceremonijoje Londone, teatre „Sadler’s Wells“, ji buvo pripažinta geriausia 2018-ųjų operos soliste. Nors Asmik šis titulas neatvers naujų kelių, nes jie jau ir taip atsivėrę (jos grafikas sudarytas dvejiems metams į priekį), Lietuvai šis įvertinimas itin svarbus. Jis simbolizuoja, kad Lietuvos operos mokykla yra išties aukšto lygio, o mūsų solistai turi visas sąlygas užkariauti pasaulio scenas, jeigu, žinoma, įdės tiek darbo, kiek jo įdėjo Asmik. PAULIAUS GASIŪNO NUOTR.
8
9
AKIMIRKA
AKIMIRKA
VILTIES PREZIDENTO IŠKILIMAS Matydami Gitano Nausėdos pergalę 2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, nemažai žmonių prisiminė, kad 2017 m. vieno iš žurnalo VALSTYBĖ numerių viršelį papuošė G. Nausėdos nuotrauka su užrašu „Vilties prezidentas“. Daug mažiau žmonių prisiminė, kad taip žurnalo redakcija tikslingai siekė išryškinti šio lyderio potencialą ir užkirsti galimybę, kad prezidento poste įsitvirtintų Ramūno Karbauskio ar Visvaldo Matijošaičio tipo oligarchai ar jų įtakai pasiduodantys asmenys.
Ir, deja, tik vienetai prisimena, kad ant viršelio po užrašu „Vilties prezidentas“ buvo klausimas „Kokio lyderio reikia nomenklatūrai, o kokio – Lietuvai?“ Taip bandėme atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog neužtenka, kad rinkimus laimėtų žmogus, nesusijęs su oligarchinėmis ar nomenklatūrinėmis grupėmis bei puikiai gebantis suvokti skirtumus tarp nomenklatūrinio ir oligarchinio tipo valstybės bei pilietinės demokratijos. Svarbu ir tai, kad naujasis lyderis norėtų kurti pilietinę demokratiją ir išlikti nepriklausomas nuo
oligarchinių ir nomenklatūrinių grupių, nes neabejojame, kad jos dar prieš pirmąjį rinkimų turą pradėjo darbuotis, kad naujai išrinktas prezidentas būtų silpnas ir nuo jų priklausomas. Nors rinkimai baigėsi, kova dėl įtakos, valdžios ir to, kokia bus Lietuva, nesibaigia niekada. 2017 m. rašėme, kad G. Nausėda gali tapti vilties prezidentu, o šiandien tik nuo jo paties pastangų priklausys, ar metiniame žurnalo VALSTYNĖ numeryje galėsime rašyti, kad šie metai tapo Lietuvos vilties prezidento iškilimo metais. DAINIAUS LABUČIO (ELTA) NUOTR.
10
11
AKIMIRKA
AKIMIRKA
MENININKĖS, NUKOVUSIOS ŽVĖRĮ „Šokantys, rūkantys monstrai ir migrantų prikimštas laivas, kuris nuskęsta. Šiemet iškilo atmintyje ilgam išliksiantis išskirtinis Lietuvos paplūdimys, pilnas pasmerktų vasarotojų“, – rašo „The Guardian“. „Siurrealus, išmintingas, baletiškas trijų menininkių darbas“, – skelbia BBC. „Sunku kurti gerą meną apie klimato kaitą, bet Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje yra galinga išimtis“, – praneša „Artnet News“. Tokių liaupsių pasaulio žiniasklaida negailėjo trims Lietuvos meninin-
12
kėms – režisierei ir scenografei Rugilei Barzdžiukaitei, rašytojai ir dramaturgei Vaivai Grainytei bei kompozitorei Linai Lapelytei, kurių opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ pasauline meno olimpiada krikštijamoje 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje nuskynė aukščiausią apdovanojimą – „Auksinį liūtą“. Apie klimato kaitą, visuotinį nuovargį ir kūniškumą kviečiantis susimąstyti ir istoriniame Venecijos arsenale, karinio jūrų laivyno teritorijoje esančiame pastate, rodomas kūrinys
išsiskiria originaliu režisūriniu sprendimu – dirbtinį paplūdimį ir dainuojančius, ant smėlio besivartančius, besideginančius vasarotojus žiūrovai gali stebėti iš viršaus. Iš lūpų į lūpas Venecijoje pasklidusi legenda apie nepakartojamą Lietuvos paviljoną į karinio jūrų laivyno teritoriją subūrė minias lankytojų ir viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį patraukė dar prieš oficialų atidarymą. Lietuvai ši pergalė – išskirtinis ir istorinis įvykis, mūsų šiuolaikinį meną iškeliantis iki pasaulinių aukštumų.
13
REDAKCIJOS SKILTIS
Koks bus Gitano Nausėdos Lietuvos elitas? Jau tampa įprasta, kad žurnalo VALSTYBĖ specialų numerį „Elitas“ esu priverstas pradėti nuo priminimo, kodėl toks žurnalas būtinas. Nemažai piliečių, vien išgirdus žodžių junginį „Lietuvos elitas“, prasideda traukuliai ar net panikos priepuoliai, juos nuoširdžiai stebina, kodėl tokiai šlykščiai temai skiriamas visas žurnalo numeris. Tai galiu kuo puikiausiai suprasti, nes ir mano reakcija į Lietuvos žiniasklaidoje dominuojantį vadinamąjį elitą dažnai yra panaši. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje yra tik dviejų rūšių elitas. Visų pirma, tas, kuris dalyvauja vakarėliuose ir demonstruoja savo drapanas bei ferarius – manyčiau, kad jis skirtas tautai bukinti. Ir yra kitas elitas, nuo kurio, nepaisant jo nuolatinių pastangų vaizduoti superpatriotus, per 100 km trenkia nomenklatūriniu naftalinu ir kuris aptarnauja dominuojančią nomenklatūrą ar net geopolitines galias ir taip padeda visuomenę ne tik bukinti, bet ir valdyti. Bet ar tai turėtų stebinti? Juk tai visai logiška, jei nomenklatūrinės, oligarchinės ar jas palaikančios geopolitinės struktūros stengiasi perimti žiniasklaidos kontrolę ir formuoti bei iškelti sau palankų elitą, kad jis užpildytų eterį ir atliktų reikiamą darbą. Tai galime stebėti ir šiandien: susidaro įspūdis, kad susivieniję Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino bičiuliai, remdamiesi nomenklatūrinėmis ir oligarchinėmis galiomis, baigia išstumti prezidentę Dalią Grybauskaitę ir jos simbolizuojamą proeuropietišką, antikremlišką bei antioligarchinę politiką. O to padaryti be naujai suformuoto ar, tiksliau, reanimuoto nomenklatūrinio ir naftalininio elito, užpildžiusio naujienų portalų eterį, būtų neįmanoma. Jis ne tik su Kremliaus troliais užtrolino prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Ingridą Šimonytę, bet ir toliau sėkmingai trolina visuomenę, kad ji būtų lengvai valdoma ir neturėtų nė žalio supratimo, kokia Lietuva šiandien kuriama ir kokia turėtų būti kuriama, kuris elitas yra tikrasis ir stiprina valstybę, o kuris yra deleguotas nomenklatūrinių ar oligarchinių galių ne tarnauti visuomenei, o jai valdyti ir padėti stambiajam kapitalui koncentruoti įtaką bei kapitalą. Manyčiau, jog dėl to pozicija, kad apie elitą ir taip rašoma per daug, yra klaidinga. Iš tiesų tai galioja tik kalbant apie naftalinį elitą, o apie tikrąjį Lietuvos elitą, jo vertybes ir tikslus, taip pat apie tai, kokią Lietuvą turime kurti ir koks elitas yra įgalus tai daryti, sąmoningai tylima. Nes tai trukdytų naftalininiam elitui primesti savo tiesą. Todėl jei nenorime, kad Lietuvoje egzistuotų
tik drapanas demonstruojantis elitas, turime išsiaiškinti, kuo tikrasis elitas skiriasi nuo nomenklatūrinio. Ir tai reikia daryti nedelsiant, nes šiuo metu Lietuvos politikoje ir demokratijoje vyksta tektoninis lūžis – į prezidentūrą žengia naujasis Lietuvos vadovas ir jį, be jokios abejonės, bus stengiamasi apstatyti naftalininiu elitu, o nuo jo pasirinkimo, kokį elitą jis stiprins, gali priklausyti, tiksliau, priklausys, Lietuvos ateitis. Štai atkūrus Nepriklausomybę pirmu išrinktuoju Lietuvos prezidentu tapęs Algirdas Mykolas Brazauskas pasirinko remtis nomenklatūriniu elitu, todėl ir šiandien didžiausią įtaką Lietuvoje turi buvusių komunistinių struktūrų bičiuliai ir jų aplinkoje išaugę oligarchai, nuo šių jėgų priklausoma teisėtvarka ir žiniasklaidos struktūros. O prezidentas Valdas Adamkus, patekęs į šią nomenklatūrinę „gadynę“, pasistengė apsisiausti inteligentijos ir demokratinių jėgų skydu, bandė demokratizuoti nomenklatūrinį kapitalizmą, todėl susiformavo puošnių priėmimų prezidentūroje kultūra. Jų pagrindinė idėja tikriausiai buvo siekis, kad naftalininis elitas persismelktų demokratinėmis vertybėmis. Deja, kažkas nesuveikė, nes iš šio taikaus sambūvio išaugo tokie projektai kaip oligarchinis koncernas „Rubicon“, oligarchinis projektas „Leo LT“, susiformavo „Gazprom“ įtakos tinklas ir visiškai neatsakingas valstybės valdymo stilius (iki 2008). Na, o prezidentė D. Grybauskaitė pasirinko kitokią strategiją – atsisakė susiformavusio elito paslaugų, išlydėjo jį pro prezidentūros duris ir užraukė elituko labai pamėgtą priėmimų kultūrą. Prezidentė suformavo nematomą elitą – manyčiau, kad jis iki šiol Lietuvai teikė daugiausia naudos. Jo išskirtinis bruožas tas, kad, būdamas nepriklausomas nuo oligarchinių ir nomenklatūrinių struktūrų, jis nuosekliai gynė Lietuvos valstybės ir visuomenės interesus. Ir nors šis elitas buvo nematomas, tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad, nepaisant oligarchinės ir nomenklatūrinės Seimo daugumos bei jos įtakos, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kvėpuoti tapo daug lengviau. Nebeliko oligarchų klanų, koncerno „Gazprom“ ir panašių struktūrų, kurios siautė praėjusiame šimtmetyje, įtakos. Todėl būtų labai gerai, kad tai nesikeistų. Bet tai gali keistis, nes, kaip rašau šio numerio vedamajame, ir geopolitinė kova dėl dominavimo, ir kova dėl valstybės kontrolės nesibaigia niekada. Būtent todėl bene svarbiausia yra tai, kad šioje kovoje visuomenė galėtų remtis ne tuo elitu, nuo kurio pykina, o tuo, kuris ją gina ir kuriuo piliečiai gali didžiuotis. EDUARDAS EIGIRDAS 15