Įprasta, kad rudenį lauke sumažėja sportuojančių žmonių – vengdami peršalimo ligų, jie mieliau renkasi sporto sales, o jei tokių galimybių neturi, vėl sportuoti sau pasižada pavasarį, atšilus orams. Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai pataria neišsigąsti šalčių ir stiprinti organizmo imuninę sistemą aktyviai leidžiant laiką lauke.
Fizinis aktyvumas – tai bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių organizmo energijos sunaudojimo veiksnių ir todėl yra svarbus organizmo energijos balansui palaikyti.
Fizinis aktyvumas gali reikštis penkiose žmogaus gyvenimo srityse:
- laisvalaikio,
- profesinėje (vaikams ir paaugliams tai mokykla),
- namų ruošos,
- mobilumo (transporto),
- sporto.
Įvairių fizinio aktyvumo rūšių panaudojimas asmens gyvenime yra būtinas gerai sveikatai pasiekti ir palaikyti. Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas – tai bet kokia fizinio aktyvumo forma, kuri lavina funkcinius gebėjimus ir teikia naudos sveikatai, nesukeldama jai pavojaus ar žalos. Vaikams fizinis aktyvumas užtikrina sveiką augimą ir vystymąsi, gerą savijautą, nervų sistemos veiklą, ko pasekoje gerėja mokymosi rezultatai. Yra sudaryta fizinio aktyvumo piramidė vaikams (1 pav.).
1 pav. Fizinio aktyvumo piramidė vaikams
Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas suaugusiems – leidžia nepervargstant atlikti kasdienines užduotis. Pagyvenusiems, senyvo amžiaus žmonėms pakankamas fizinis pajėgumas – galimybė džiaugtis laisvalaikio pramogomis ir tuo pačiu išlaikyti socialinį aktyvumą (žr. 2 pav.).
2 pav. Fizinio aktyvumo piramidė suaugusiems
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras teikia sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir suaugusiems, kartu pabrėždamas mokslo įrodytą fizinio aktyvumo naudą mūsų sveikatai.
Ne mažiau 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 dienas per savaitę suaugusiems sumažina pavojų susirgti šiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis:
- širdies ir kraujagyslių ligomis;
- insultu;
- II tipo cukriniu diabetu;
- storosios žarnos vėžiu;
- krūties vėžiu.
Didesnis fizinės veiklos intensyvumas teikia ir didesnę naudą sveikatai, ir tinkamas pvz., kompleksinei antsvorio ir nutukimo profilaktikai bei gydymui.
Mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai per dieną turi sukaupti ne mažiau 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos kasdien.
Moksliniais tyrimais įrodytas sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo poveikis:
- mažina arterinę hipertenziją;
- mažina osteoporozės riziką ir stabdo jos progresavimą;
- mažina senų žmonių kritimų bei kaulų lūžimų pavojų;
- neleidžia atsirasti antsvoriui ir nutukimui bei stabdo jų progresavimą;
- gerina bendrą kaulų ir raumenų sistemos būklę, kuri tiesiogiai susijusi su didele dalimi reumatinių susirgimų (osteoartroze, stuburo kaklo ir juosmens dalių skausmais ir kt.);
- pagerina protinę veiklą ir psichinę žmogaus sveikatą, mažina depresiją, nerimą ir nervinę įtampą;
- stabdo žalingų įpročių plitimą tarp vaikų ir jaunimo (tabako, alkoholio ir kitų toksinių medžiagų vartojimo profilaktika).
Kalbant apie fizinį aktyvumą, būdą gerai savijautai palaikyti, daugelis iškart pagalvoja apie mankštas sporto salėse arba bent jau bėgiojimą po kelis ar keliolika kilometrų kasdien. Paprasčiausiai, reikia tik neatidėlioti ir pradėti, o metų laikai neturi įtakos fizinių krūvių dydžiui. Kiekvienas metų laikas yra suderinimas su sportu lauke. Sportuojant lauke, stiprinama organizmo imuninė sistema, sportas visada pakelia nuotaiką. Svarbu, kad žmogus pasirinktų jam patinkančią ir tinkančią sporto šaką ir įvertintų savo fizinį pajėgumą. Galima rinktis bėgimą, šiaurietišką ėjimą, dviračių sportą, judruosius žaidimus ir lauko treniruoklius.
Sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą galima pradėti nuo to, kad į darbą eiti pėsčiomis. Vietoj važiavimo liftu lipkite laiptais. Mažiau laiko praleiskite prie televizoriaus ar kompiuterio. Gryname ore praleistas laikas ir fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų, nervų sistemas.
Žinoma, prieš kiekvieną sportinę veiklą rekomenduojama pasitarti su sporto specialistu. Taip pat reikėtų pasirinkti šaltesnėms oro sąlygoms tinkamą sportinę aprangą ir vilkėti šviesą atspindinčias liemenes. Drabužiai turi būti daugiasluoksniai. Prie kūno esantis sluoksnis turi būti lengvas, gerai sugeriantis prakaitą, sulaikantis šilumą ir, svarbiausia, nevaržantis judesių. Viršutinis sluoksnis turi sportuojantį žmogų apsaugoti nuo lietaus ir vėjo. Atsižvelgiant į oro sąlygas, rekomenduojama dėvėti galvos, veido ir rankų apdangalus.
Vaikams taip pat patartina sportuoti lauke ir rudenį. Rekomenduojami įvairūs judrieji žaidimai. Svarbu atsižvelgti į jų amžių ir pomėgius. Sportuodami lauke, vaikai gauna daugiau deguonies, stiprina organizmo imuninę sistemą ir tuo pačiu aktyviai leidžia laiką su tėvais. Gerti šiltus skysčius. Atšąlant orams, žmogaus organizmas reikalauja daugiau energijos, todėl ir valgyti norisi daugiau. Vasaros metu sportuojantiems rekomenduojama naudoti daugiau angliavandenių ir skysčių, o žiemą – vitamino C. Pasportavus šaltu oru lauke, patartina gerti šiltus skysčius ir vengti labai šaltų gėrimų.
Sportuodami rudenį lauke, stipriname imuninę sistemą, aktyviai praleidus laisvalaikį su pakilia nuotaika ir jėgomis sugrįšite į darbą ar į mokslus. Puiki nuotaika ir fizinė savijauta suteiks daugiau jėgų ir energijos dirbti bei mokytis, didins pasitikėjimą savimi.
Informaciją parengė Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Sveikatos stiprinimo specialistė Lina Norkienė
