Gyvenimas šiaip jau yra įdomus dalykas. Jis teka lyg Nemunas. Nesustodamas. Nėra kliūties, kuri jį priverstų bent stabtelėti ar sulėtėti.
Na ir išties, vargu, ar galima būtų kalbėt apie upę, kaip tekantį daiktą. Ar logiška taip susieti? Bet ką dažniausiai pamatome pakrantėje pažiūrėję į upės dugną?
Rusvą, dažniausiai tokį nešvaraus rudo atspalvio smėlį ar žvyrą. Pavienius pilkšvus nugludintus akmenukus sau įsitaisiusius patogiai iki pusės susmigusius dugne. Akmenukai vieni didesni kriauklės dydžio, kiti mažesni kaip trupinėliai.
Įsivaizduokime, kad upė yra realybė. O akmenukas – tai aš (taip, taip – tu irgi!). Pro mane teka gyvenimas ir realybė tokia, kokia ji yra – visiems vienoda, objektyvi. Upė tai ta pati – nesvarbu kur pažiūrėsi ar dėsi pėdą.
Bet kiekvienas akmenukas tą realybę patiria savaip, nes kiekvieno jų vieta upės vagoje vis kitokia. Vieni daugiau iškilę virš smėlio, kiti mažiau. Vieni platesni ir stambesni, kiti lieknesni. Reiškia vieni daugiau pajaučia sraunumo upės, kiti mažiau. Vieni gauna daugiau šviesos, kiti mažiau ir t. t.
Kitaip tariant, nėra nei vieno akmenuko, kuris tą pačią upę “pajaustų” vienodai. Toks potyris, kuomet mes (ar akmenukas) tą pačią upę “jaučia” skirtingai vadinama tikrove.
O tikrovė tai nėra realybė. Realybė yra objektyvi ir visiems vienoda. Šlapia, srauni, nesustabdoma.
Tikrovė – tai, kaip mes pajaučiame tą realybę su savo pojūčiais, emocijomis, savo mąstymu.
Mūsų patirtis, mintys, išgyvenimai iš anksčiau yra lyg tų akmenukų skirtingos vietos, ar dydis, ar gylis.
Kiekvienas mes iš tiesų būdami toje pačioje realybėje jaučiame ją skirtingai. Dėl to turime skirtingą nuomonę į tas pačias temas ar įvykus.
Vienas mūsų stebi tą patį įvykį prie pat kranto, o kitas galbūt upės gelmėje. Nors ir matome tą patį, bet jaučiame skirtingai.
Ir iš čia dažniausiai ateina atsakymas, kodėl kyla konfliktai, nesutarimai ar kodėl tiek daug skirtingų nuomonių į tuos pačius klausimus. Tiesiog mes visi turime savo asmenines tikroves į tą pačią realybę. Deja, bet karais jos tokios skirtingos, kad neišvengiamai susipykstame.
Kaip pamatyti visiems vienodą tikrovę? Ar tai apskritai įmanoma?