Bakainių piliakalnis

Koordinatės: 55°27′58.6″ š. pl. 24°01′40.9″ r. ilg. / 55.466278°š. pl. 24.028028°r. ilg. / 55.466278; 24.028028
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bakainių piliakalnis

Bakainių piliakalnis
Bakainių piliakalnis
Bakainių piliakalnis
Koordinatės
55°27′58.6″ š. pl. 24°01′40.9″ r. ilg. / 55.466278°š. pl. 24.028028°r. ilg. / 55.466278; 24.028028
Vieta Kėdainių rajonas
Seniūnija Surviliškio seniūnija
Aukštis 19 m
Plotas 70x55
Priešpilis 170x75
Naudotas XIV a.
Žvalgytas 1898, 1968
Tirtas 1841 m.
Registro Nr. A358KP / 23741, 23742, 5163 / AR445

Bakainių piliakalnis su priešpiliu arba Pilis – piliakalnis Kėdainių rajone, Surviliškio seniūnijoje, Krekenavos regioniniame parke, Liaudės kairiajame krante, 1,4 km į vakarus nuo Liaudės ir Nevėžio santakos, šalia Bakainių kaimo. Pasiekiamas plentu  195  KėdainiaiKrekenavaPanevėžys  už Liaudės pasukus į kairę vakarų kryptimi, už 650 m vėl pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 450 m, priekyje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis pailgas, nutįsęs šiaurės-pietų kryptimi, stačių šlaitų. Viršūnės aikštelė netaisyklingos trapecijos pavidalo, apie 70 m ilgio, 55 m pločio. Šlaitai statūs, 19 m aukščio. Aikštelės vakariniame ir rytiniame gale yra 6–8 m aukščio pylimai, dabar nuskleisti, rytinėje pašlaitėje yra 170 m ilgio, 75 m pločio priešpilis, juosiamas 5 m aukščio pylimo ir 4 m gylio griovio. Ties priešpilio pietvakariniu kampu – kūgio formos 3 m aukščio pylimas.

Į rytus nuo aikštelės yra pirmasis papilys. Jo aikštelė trapecijos formos, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 145 (ŠV)-200 (PR)x63 (PV)-90 (ŠR) m dydžio. Joje rasta žiestos keramikos. Šiaurės rytiniame aikštelės gale supiltas 5 m aukščio, 16 m pločio pylimas. Pietiniame papilio šlaite, 5-6 m žemiau aikštelės yra terasa, kuria greičiausiai ėjo kelias į priešpilį. Aikštelės pietvakariniame kampe, ties įvažiavimu į piliakalnio aikštelę supiltas kūgio formos 3 m aukščio, 20 m ilgio, 11 m pločio pylimas greičiausiai gynybinio vartų bokšto vieta.

Į vakarus nuo aikštelės, už pylimo yra antras papilys. Jo aikštelė trikampė, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 10 m ilgio, 8 m pločio pietrytiniame krašte, 1,5 m žemesne šiaurės vakarų dalimi. 200 m į PV nuo piliakalnio yra II tūkst. pirmosios pusės senkapis.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1841 m. piliakalnį kasinėjo generolas Siversas, 1898 m. – A. Malgrenas, bet radinių neaptiko. XX a. pr. žvalgė Liudvikas Kšivickis, jo manymu, čia stovėjo Eigintų pilis, 1372 m. sudeginta kryžiuočių. 1968 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnio ir priešpilio aikštelės buvo ariamos, yra kultūrinio sluoksnio žymių. 0,2 km į pietvakarius nuo Bakainių piliakalnio yra Bakainių kapinynas.[1].

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak padavimo, kalnas supiltas buvusio mūšio vietoje: mūšyje žuvęs vadas, o žmonės nešę kepurėmis žemę ir jo kapo vietoje supylę didelį kalną. Iš trijų pusių piliakalnį supa upė, o iš šiaurės saugo pylimas. Tokią gerai įtvirtintą piliavietę 1372 m. mini kryžiuočiai.

Bakainių piliakalnis iš pietvakarių pusės
Bakainių piliakalnis iš pietvakarių pusės

|

Aplinkiniai piliakalniai

Baimainių piliakalnis 14 km Tričių piliakalnis 71 km Upytės piliakalnis 24 km
Naujaupio piliakalnis 15 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šukionių piliakalnis 17 km
Ambraziūnų piliakalnis 27 km Kalnaberžės piliakalnis 7 km Sangailų piliakalnis 23 km

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bakainių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.24. P.137-157.
  • L. Krzywicki. Zmudz starozytna. Dawni Zmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. – P.29-30,39,58.
  • L. Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, 1928. P.29-30,59.
  • J. Elisonas. Archeologinių ir šiaip įdomių vietų sąrašas // Švietimo darbas. -1925. – Nr.4-5.
  • L. Krzywicki. Wspomnienia (Na Zmudzi). Warszawa, 1957. T.I. P.395-396.
  • E. Prascevičius. Apie Hermano Vartbergės Livonijos kronikoje 1372 m. minimą vietovę Sassen // Voruta. Vilnius. 1995 m. Nr. 42, p. 8.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]