KELTAI IŠ LATVIJOS – „LIETUVIŠKI“

Iš Venstpilio į Nyneshamną Švedijoje ir Travemiundę Vokietijoje plaukiojantys jūrų keltai jau sudaro rimtą konkurenciją laivybos linijoms iš Klaipėdos.

Bilietai perkami iš anksto

Vos ne kas antras automobilis, riedėjęs į keltą „Scottish Viking“, kuris plaukia į Nyneshamną, buvo su lietuviškais numeriais – tiek sunkvežimiai, tiek lengvieji automobiliai ar mikroautobusai.

Beje, mikroautobusų – netgi daugiau nei lengvųjų automobilių. Tai liudija apie didelį darbo jėgos srautą iš Baltijos šalių į Švediją.

Nyneshamnas yra netoli Stokholmo, kur darbo jėgos poreikis yra didesnis, todėl čia masiškiau juda mikroautobusai su darbininkais. Nemažai lietuvių iš Venstpilio į Nyneshanmą plaukia tam, kad nuvyktų dirbti į Norvegiją. Dalis plaukia ir žvejoti į tą pačią Švediją ar Norvegiją.

Keltis keltu iš Ventspilio į Nyneshamną ypač patogu vykstant į centrinę ar šiaurinę Norvegijos dalį. Latvijos keltais mieliau naudojasi iš Vilniaus ar Kauno vykstantys žmonės, jau nekalbant apie Šiaulių ar Panevėžio zonas.
Kelto maršrutas iš Venstpilio į Nyneshamną jau yra pakankamai paklausus. Per savaitę jis plaukia penkis kartus – kiekvieną vakarą, išskyrus pirmadienį ir penktadienį.

Kai pradėjome domėtis keltu, agentūroje išgirdome, kad bilietus geriau įsigyti gerokai iš anksto, nes vėliau galima nebegauti.

Tai patvirtina ir atsiliepimai internete. Lietuvos turizmo agentūrų, kurios prekiauja kelto bilietais, interneto puslapiuose žmonės teiraujasi atliekamo bilieto.
Nors Latvija ir Švedija yra šalys toje pačioje Šengeno zonoje, tačiau keltui atplaukus, muitinės ir policijos tarnybos nuosekliai tikrina kiekvieną išvykstantį automobilį. Pagrindinis klausimas toks: kiek vežate alkoholio ir cigarečių?

Laivas pigumu neišsiskiria

Sekmadienio vakare, kai išplaukėme iš Ventspilio į Nyneshamną, kelte buvo palyginti nedaug lengvųjų automobilių ir mikroautobusų. Gerokai daugiau keltas plukdė sunkvežimių.

Pagrindinę keleivių dalį sudarė sunkvežimių vairuotojai. Nebuvo matyti girtų. Tai ir suprantama. Keltas plaukia 10 valandų. Per tą laiką galima prisigerti, bet išsiblaivyti nespėsi.

Galbūt dėl tos priežasties ne itin noriai buvo lankomos kelto parduotuvės. Jose, kaip ir kituose keltuose, pardavinėjamas alkoholis, cigaretės, kvepalai ir saldumynai.

Tie, kas plaukioja nuolat įvairiais keltais, teigė, kad Venstpilio – Nyneshamno kelte kainos yra mažesnės.
Tačiau taip nepasirodė. Pusryčiai kelte kainuoja 25 litus, pietūs – 45 litus. Laive yra po vieną barą ir restoraną. Alaus bokalas kainuoja du eurus – panašiai kaip ir iš Klaipėdos plaukiojančiuose „DFDS Seaways“ keltuose.
Galbūt kiek pigesnės kajutės: sėdima vieta – 80 litų, viena vieta kajutėje – 200 litų, visa kajutė – nuo 480 iki 835 litų. Plukdytis lengvąjį automobilį kainuoja nuo 260 iki 330 litų, priklausomai nuo jo ilgio. Kai keltas plaukia dieną, o tokie reisai yra, kajučių kainos yra perpus mažesnės.

Keltas „Scottish Viking“ yra palyginti naujas, statytas 2009 metais Italijoje. Tai labiau keleivinis nei krovinis laivas. 186 metrų ilgio „Scottish Viking“ gali priimti apie 200 automobilių ir 800 keleivių.

„Stena Line“ keltai Ventspilio uostą pavertė jūrinės keltų laivybos uostu. Jūrų keltais gabenami kroviniai šiame uoste jau sudaro apie 6 proc. nuo bendros jo krovos. Didesnė dalis šių krovinių – pervilioti iš Klaipėdos uosto.

Labiausiai augantis operatorius

Keltu „Scottish Viking“ operuoja Švedijos laivybos linija „Stena Line“.

Ji nuolat plečia keltų laivybos verslą Baltijos jūroje. Šiuo metu „Stena Line“ jau operuoja šešiomis keltų laivybos linijomis. Be jau minėtos Ventspilio–Nyneshamno linijos „Stena Line“ jūrų keltai dar plaukioja tarp Ventspilio ir Travemiundės, tarp Liepojos ir Travemiundės, taip pat tarp Treleborgo Švedijoje ir Rostoko Vokietijoje ir Treleborgo bei Zasnico.

Dar viena „Stena Line“ keltų linija yra tarp Lenkijos Gdynės ir Švedijos Karskronos uostų. „Stena Line“ keltai plaukioja iš Geteborgo į Kylį, taip pat iš Geteborgo į Frederikshamną ir iš Frederikshamno į Oslą.

Taip pat „Stena Line“ operuoja laivybos linijomis Šiaurės ir Airijos jūrose. Iš viso ši kompanija naudojasi 39 jūrų keltais.

Švedijos laivybos kompanija „Stena“ nuo seno garsėjo kaip krovininės laivybos kompanija. Perpirkus jūrų keltus, „Stena“ dabar sudaryta iš dviejų dalių – „Stena Line“ ir „Stena Bulk“. Krovininė laivyba ir toliau išlieka svarbiausia.

„Stena Bulk“ valdo apie 100 krovininių laivų, įskaitant tris dujovežius, 6 tanklaivius, po tris „Panamax“ ir „Aframax“ laivus, 23 „Suezmax“ laivus, kurių dedveitas apie 158 tūkst. tonų.

Bendra kompanijos „Stena“ apyvarta 2013 metais siekė per 30 milijardų Švedijos kronų (apie 11,4 mlrd. litų). Iš jų „Stena Line“ apyvarta siekė apie 11,2 milijardus Švedijos kronų (apie 4,2 mlrd. litų). Iš keltų linijų veiklos gautas 300 mln. Švedijos kronų (apie 114 mln. litų) pelnas.

Krovinių augimas jūrų keltų linijose 2013 metais siekė 15 proc. Tai siejama su naujų linijų įsigijimu Baltijos jūroje. 2012 metais „Stena Line“ perpirko laivybos linijas iš „Scandline“. Tarp jų – ir keltų laivybos liniją iš Ventspilio į Nyneshamną.