AZARTINIAI LOŠIMAI: LEGALŪS PRIEŠ ŠEŠĖLINIUS

Prieš kiek daugiau nei dvidešimt metų Lietuvoje buvo legalizuoti azartiniai lošimai, bet nelegali rinka klesti. Legalių lošimų rengėjai neveiksnumu kaltina Lošimų priežiūros tarnybą (LPT).

Tik daugėja

Prieš keletą metų įkurta Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA) pasisako už atsakingą šios srities verslą Lietuvoje, kai klientai laisvalaikiu gali mėgautis saugiu ir smagiu lošimu tinkamai reguliuojamoje ir konkurencingoje aplinkoje.

Tačiau vandenis šioje rinkoje drumščia nelegalai. Lošimų organizatoriai pastebi, kad nelegali azartinių lošimų rinka kasmet auga. Pasak ALVA vadovo Sauliaus Petravičiaus, valstybė skiria mažai dėmesio nelegaliai šalyje organizuojamiems lošimams internetu. Nelegali rinka ne tik daro žalą valstybei ir vartotojams, bet atveria kelius sukčiams, pinigų plovimui.

Asociacijos atstovai pabrėžė, kad azartinių lošimų įstatyme kasmet nustatoma vis daugiau ribojimų ir prievolių licencijas organizuoti lošimus Lietuvoje turinčioms ir čia mokesčius mokančioms įmonėms. Tačiau nelegalių lošimų rengėjai klesti, nes jiems negalioja jokie įstatymai. Iš valstybės pusės jų atžvilgiu vyrauja nebaudžiamumas, o legalus verslas paliktas vienas dorotis su šiomis problemomis.

Asociacijos vadovas pasakojo, kad ne kartą bandė atkreipti institucijų dėmesį: „Praėjusiais metais atlikome du eksperimentus – lengvai prisijungėme prie nelegalias lošimų paslaugas siūlančių bendrovių svetainių, susikūrėme lošimo paskyras, jas papildėme lėšomis iš lietuviškų finansų įstaigų sąskaitų ir palošėme. Eksperimentai buvo atlikti stebint antstoliui, o jų rezultatai su užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis perduoti LPT, Finansų ministerijai (FM), Generalinei prokuratūrai, įstatymų leidėjams.“

Kartais sunku vertinti reitingus arba rikiavimą, nes iki galo nėra aišku, kaip tai apskaičiuojama. Reikia suprasti, kad kalbame apie nelegalią rinką, kurios mastą apčiuopti be galo sudėtinga.

Deja, pasak ALVA, atlikti eksperimentai minėtų institucijų dėmesio nesulaukė.

S. Petravičiaus teigia, kad oficialių duomenų dėl nelegalių lošimų paplitimo masto nei valstybė, nei verslas šiuo metu neturi, tačiau lošimų organizatoriai stebi situaciją rinkoje ir mato, kad daugėja nelegalius lošimus internete siūlančių svetainių, priimančių žaidėjus ir jų pinigines įmokas iš Lietuvos. Internete, socialiniuose tinkluose plinta reklama, skatinanti lošimo priemones, kurios pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra draudžiamos.

Socialinė žala

Nelegalūs lošimai, panašu, nesudėtingai pasiekiami. Lietuvos teritorijoje visiškai lengvai prieinami šimtai nelegalius lošimus siūlančių svetainių. Dalis jų pasiekiamos net neatliekant jokių papildomų veiksmų, prie kitų nesunku prisijungti, pasinaudojus vaizdo instrukcijų pagalba.

Įvedus google paieškoje „casino internete“ ar panašius raktažodžius, galima nesudėtingai rasti nelegalias lošimų paslaugas Lietuvoje teikiančias svetaines. Jose siūlomos įvairios premijos, dovanos klientams, nors nuo 2021 m. vasaros Lietuvoje registruotos įmonės nebegali to daryti.

Anot asociacijos atstovų, šios aplinkybės kartu su „lengvatinėmis mokestinėmis sąlygomis“ ir dėl to siūlomu didesniu laimėjimų fondo procentu yra didelis konkurencinis nelegalių organizatorių pranašumas.

LPT yra blokavusi mokėjimus į daugiau kaip 155 nelegaliai lošimus organizuojančių bendrovių sąskaitas ir prieigą prie daugiau nei 1,4 tūkst. interneto svetainių, kuriose organizuojami nelegalūs lošimai.

ALVA įsitikinusi, kad toks santykis yra dėl to, kad, pradėjus riboti prieigą prie vienos svetainės, jos adresas greitai pakeičiamas kitu, paprastai prie jo pridėjus vieną skaičių. Ir nelegali šventė tęsiasi.

„Nelegali rinka ne tik daro žalą valstybei ir visuomenei, bet ir atveria kelius sukčiams, pinigų plovimui. Be to, neapsaugo vartotojų asmens duomenų, jų įmokėtų pinigų, o tie, kuriems lošimas jau kelia riziką dėl priklausomybės, negali pasinaudoti valstybėje ir legaliai veikiančiose įmonėse taikomais savikontrolės instrumentais, pavyzdžiui, savęs apribojimo registru ir panašiai“, – grėsmes minėjo ALVA vadovas S. Petravičius.

Nesuvokiama: ALVA vadovo S. Petravičiaus teigimu, valstybė skiria mažai dėmesio nelegaliai šalyje organizuojamiems lošimams internetu. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

ALVA 2022 m. kelis kartus ragino LPT atlikti tyrimą, ar žmonėms, pateikusiems prašymus LPT tvarkomam apsiribojusių lošti galimybę asmenų registrui, iš tikrųjų pavyksta atsiriboti nuo dalyvavimo azartiniuose lošimuose – tiek legaliuose, tiek nelegaliuose.

LPT asociacijai atsakė, kad pavyko apklausti tik 39 asmenis, iš kurių pusė neatsakė į svarbiausius klausimus. ALVA atstovai stebisi – per pirmą 2023 m. pusmetį registrui prašymus pateikė beveik 9 tūkst. asmenų, iš kurių LPT sugebėjo apklausti tik 39, o atsakymus gauti tik iš pusės.

Remiasi tyrimu

Lošimų priežiūros tarnyba apie nelegalią lošimų rinką kalba remdamasi 2021 m. „H2 Gambling Capital“ atliktu tyrimu, kurio rezultatai parodė, kokią Europos nuotolinių lošimų rinkos dalį sudaro lošimai licencijuotose svetainėse, t. y. kuriose šalyse Europos lošėjai dažniausiai lošia legaliai.

„LPT, bendradarbiaudama su Danijos Karalystės azartinių lošimų priežiūros tarnyba „Spillemyndigheden“, gavo minėto tyrimo rezultatus, kuriuos nori apžvelgti ir pasidalinti su jumis, nes Lietuvoje vis dar yra pasisakančių ir manančių, kad nelegali lošimų rinka šalyje užima didelę dalį ir dažnas lošėjas renkasi lošti nelegaliai“, – dėstoma „Kauno dienai“ atsiųstame atsakyme.

Tyrimo metu buvo vertinta, kiek lošėjų internete lošia legaliai, pas licencijuotus šalies azartinių lošimų organizatorius, o kiek – nelegaliai.

„Iš atlikto tyrimo rezultatų matyti, kad Lietuva ES patenka į šalių, kuriose daugiau asmenų renkasi legalias nuotolinių lošimų svetaines, dešimtuką ir užima septintą vietą. Tiksliau, 85 proc. lošimų vyksta legalioje nuotolinių lošimų rinkoje, nelegali rinka sudaro 15 proc.“ – teigė Lietuvos lošimų prievaizdai.

Remiantis šiuo tyrimu, 2021 m. Lietuvoje pajamos iš legalios ir nelegalios lošimų rinkos internete, sumokėti negauti mokesčiai pasiskirstė taip: licencijuoti nuotoliniai lošimai turėjo beveik 102,2 mln. eurų pajamų ir sumokėjo beveik 13,3 mln. eurų mokesčių. Nelegalūs nuotoliniai lošimai per 2021 m. turėjo apie 18 mln. eurų pajamų ir nesumokėjo beveik 2,4 mln. eurų mokesčių.

Skelbiama, kad Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos per 2023 m. devynis mėnesius sudarė 161 mln. eurų. Iš nuotolinių lošimų uždirbta 107 mln. eurų.

„Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, būtina pažymėti, kad Lietuva yra viena iš tų Europos šalių, kuri aktyviai blokuoja nelegalių lošimų svetaines. Šiuo metu LPT nuolat atnaujinamame ir pildomame Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąraše – net 1462 domenai“, – teigė atsakingos institucijos atstovai.

Tarnyba pabrėžė ir tai, kad nelegalios svetainės esą blokuojamos efektyviai – uždaromi ne tik domenai, bet ir duodami privalomi nurodymai mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą vykdančiu subjektu.

Riboja, bet ne tuos

Tačiau legalių lošimų organizatorių atstovai skeptiškai vertino LPT teikiamus tyrimų rezultatus jau vien dėl to, kad pateikiamas 2021 m. situacijos vertinimas, iki legaliems organizatoriams pritaikytų reklamos ir kitų ribojimų.

„Kartais sunku vertinti reitingus arba rikiavimą, nes iki galo nėra aišku, kaip tai apskaičiuojama. Reikia suprasti, kad kalbame apie nelegalią rinką, kurios mastą apčiuopti be galo sudėtinga, ypač todėl, kad kalbame apie šešėlinę rinką internete, kuris ištrina valstybių, žemynų sienas“, – pastebėjo Lietuvos lošimo operatorių asociacijos vadovas Mantas Zakarka.

Anot M. Zakarakos, asociacijos nariai visad laikėsi pozicijos dėti pastangas, kad šešėlinė rinka būtų kuo mažesnė. Esą reguliavimas turėtų būti toks, kad žmonėms nebūtų paskatų naudotis ta šešėline rinka, o ne tik vadovautis tuo, kaip atrodome tarp kitų valstybių.

Anksčiau aprašytas eksperimentas apie galimybę prisijungti ir žaisti nelegalioje svetainėje buvo atliktas iki vėliau įsiteisėjusių ribojimų legaliems lošimų organizatoriams. Legaliems lošimų rengėjams apribota reklama, lošimus skatinančios dovanėlės ir kitos draugystę stiprinančios priemonės, o nelegalai ir toliau galėjo reklamuotis, lankytojams siūlyti dovanėles.

„Dažniausiai siūlant ar priimant sprendimus, susijusius su šiuo sektoriumi, nekalbama apie šešėlį, pamirštame, kad šešėlinė rinka kenkia ir žmonėms, ir valstybės biudžetui. Suprantu norą sugriežtinti ir sureguliuoti, bet ar įsitikiname, kad tas sugriežtinimas ar reguliavimas spręs tikrąją problemą?“ – retoriškai klausė M. Zakarka.

Progresu legalūs organizatoriai vadino tai, kad apskritai vis dažniau apie šias problemas viešai diskutuojama. Nelegalias interneto paslaugas sunku ir apčiuopti, ir įvertinti tikrąjį mastą.

Pasak M. Zakarkos, mėgstama badyti pirštais, pasitelkiant priklausomų žmonių pavyzdį: „Esą, žiūrėkite, kaip blogai reklamos, ką padarė, bet gal tas žmogus net ne Lietuvoje licencijuotose įmonėse ta veikla užsiima. Ir jei taip ir yra, vadinasi, jo nesaugo absoliučiai niekas – nei mūsų įstatymai, nei LPT. Norisi edukuoti žmones apie tai, kas yra šešėlis ir kodėl jis yra blogis.“

Skatina priklausomybę

Atlikdama nelegalios nuotolinių lošimų veiklos stebėseną ir siekdama efektyviau vykdyti veiklą, LPT nustatytiems subjektams pirmiausia išsiunčia įspėjimus, kad šie veiklą Lietuvoje vykdo nelegaliai ir ją privalo nedelsiant nutraukti, ir tik vėliau yra atliekami nelegalios nuotolinių lošimų veiklos tyrimai.

Be to, siunčiami pranešimai kitoms finansų įstaigoms, kurios neturi licencijos ir Lietuvoje savo veiklos nevykdo, tačiau būna nustatomos atliekant tyrimą dėl nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojo, taip pat informaciniai pranešimai tų šalių priežiūros institucijoms apie tai, kad subjektas, kuriam institucija yra išdavusi lošimų licenciją, nelegaliai savo veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje.

Pasak LPT atstovų, nelegalias nuotolinių lošimų paslaugas Lietuvoje teikiančių įmonių domenų blokavimą gerokai pagreitino ir palengvino galimybė blokuoti iš karto kelias veidrodines svetaines.

Įvertino: Lošimų priežiūros tarnybai liejasi kaltinimai dėl neveiksnumo. (Lietuvos priežiūros tarnybos nuotr.)

Veidrodinėmis vadinamos alternatyvios svetainės, kurios veikia tuo pačiu metu, tačiau skiriasi jų domeno vardas, jas valdo tas pats subjektas, svetainių išvaizda yra identiška, jos turi tą patį prekės ženklą ir prie tokių svetainių galima prisijungti tais pačiais prisijungimo duomenimis – elektroninio pašto adresu, lošėjo ID ir / arba slaptažodžiu.

Panašu, kad LPT taip paveikė geri Lietuvai 2021 m. tyrimo rezultatai, kad vertindama priklausomų lošimams asmenų galimas rizikas įklimpti nelegaliuose lošimuose apsiribojo lakonišku pastebėjimu: „LPT lošėjų skundų dėl nelegalių lošimų organizatorių negauna, informacijos apie pradėtus ikiteisminius tyrimus neturi.“

Tačiau rizika neesant skundų išlieka. Licencijuoti lošimų organizatoriai privalo prisijungti prie savanoriškai save apribojusių lošti asmenų registro ir turi akylai stebėti, kad koks nesusitvardęs žmogus neimtų staiga lošti. Jei klientas registrui yra pateikęs prašymą – lošti jam neleidžiama.

Tačiau nelegalūs lošimų organizatoriai prie šios registro nėra prisijungę ir prašymus apriboti galimybes lošti pateikę asmenys be jokių problemų gali lošti nelegaliose svetainėse.

Neretas atvejis, kai artimieji priverčia asmenį pateikti prašymą registrui, asmuo pateikia ir jo aplinkai atrodo, kad lošimo problema išspręsta, tačiau toks asmuo ir toliau lošia nelegalias paslaugas siūlančiose svetainėse.

ALVA išskiria, kad nelegalios veiklos neigiami padariniai stiprina neigiamą visuomenės ir politikų reakciją, dėl to legaliai veikiantys lošimų organizatoriai patiria neigiamus griežtėjančio reguliavimo padarinius.

Ieško sprendimų

Su nelegalių lošimų iššūkiais susiduria ir ES, ir viso pasaulio valstybės. Už valstybės politikos formavimą Lietuvoje atsakinga FM. Jos atstovai antrino LPT papasakotam tyrimui ir nurodė, kad Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas ir taikoma praktika, įgyvendinant priemones prieš nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus, yra viena efektyviausių Europos kontekste.

Ne visos valstybės, taikydamos sankcijas prieš nelegalios lošimų veiklos vykdytojus, blokuoja atsiskaitymus, prieigą prie tokios svetainės, kaip tai daroma Lietuvoje.

18 mln. eurų – tiek 2021 m. pajamų gavo nelegalių nuotolinių lošimų rengėjai, nesumokėję beveik 2,4 mln. eurų mokesčių.

„FM, siekdama efektyviau kovoti su nelegalia nuotolinių lošimų veikla, svarsto galimybę pakeisti galiojančią mokėjimo operacijų, susijusių su šią veiklą Lietuvoje vykdančiomis bendrovėmis, blokavimo schemą“, – planus atskleidė ministerija.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą privalomi nurodymai finansų įstaigoms blokuoti mokėjimus nelegaliai nuotolinių lošimų paslaugas Lietuvoje teikiančioms bendrovėms vykdomi teismo sprendimu, nustačius ir užblokavus šias paslaugas siūlančią interneto svetainę.

Ministerija svarsto šią schemą keisti: „Finansų įstaigos mokėjimo operacijas galėtų vykdyti tik su į vadinamąjį „baltąjį sąrašą“ įtrauktomis lošimų įmonėmis. Į šį sąrašą būtų įtraukiamos tos įmonės, kurioms įstatymų nustatyta tvarka išduotos licencijos ir leidimai organizuoti lošimus Lietuvoje.“

Savaime suprantama, kad nepatenkančioms į šį sąrašą lošimo paslaugas siūlančioms įmonėms mokėjimo operacijos būtų blokuojamos. „Atsižvelgiant į tai, kad planuojami pakeitimai paliestų visas mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas, įskaitant ir „FinTech“ mokėjimo paslaugų teikėjus, siūlymas šiuo metu yra vertinamas ir tolimesnėms diskusijoms bus teikiamas pirmoje kitų metų pusėje“, – nurodė FM.

Ministerija pabrėžė, kad Lietuvoje veikianti nelegalių lošimo svetainių blokavimo sistema yra vertinama kaip viena efektyviausių Europoje, tačiau neneigia žinanti, kad net ir užblokuotas svetaines bandoma apeiti įvairiais būdais:

„Ši problema aktuali ne tik lošimų sektoriui, todėl priežiūros institucijos, susiduriančios su panašiais iššūkiais, bendradarbiauja tarpusavyje ir nuolat ieško naujų technologinių sprendimų, siekdamos nelegalių svetainių blokavimą padaryti kuo veiksmingesniu ir efektyvesniu.“