Bangos uosto prieigose
Jachta „Lilla W“ į krantą prie Klaipėdos buvo išmesta pernai rugsėjo 15 d., kai rengėsi įplaukti pro vartus.
18.07 val. į jachtą prie vartų smogė didelė banga ir už borto nuplovė kapitoną ir vieną jo padėjėjų. Dar vienas padėjėjas buvo likęs prie vairo. Jis pakvietė jachtos viduje buvusius likusius įgulos narius. Bandyta gelbėti kapitoną ir jo padėjėją. Smogė antroji banga, po to trečioji, už borto atsidūrė dar du žmonės, lūžo jachtos stiebas. Vienas žmogus sugebėjo įsiropšti į jachtą, trys pradėjo plaukti link kranto. Visi buvo su gelbėjimosi liemenėmis.
Žmogus, ant kranto ieškojęs išmesto gintaro, 18.15 val. pastebėjo dreifuojančią jachtą ir paskambino pagalbos telefonu 112.
Situacija su jachta prieš uosto vartus buvo užfiksuota uosto stebėjimo kamera. Ji padėjo sudėlioti tragedijos seką.
Jachta į krantą buvo išmesta 18.42 val. Iš 7 įgulos narių gyvi liko 5. Netrukus buvo rastas kapitonas, jį bandyta gaivinti, bet nepavyko. Po avarijos praėjus 11 d., rugsėjo 26-ąją, Klaipėdos uoste prie 56 krantinės buvo rastas kartu su kapitonu iš laivo iškritusio jo padėjėjo kūnas be gelbėjimosi liemenės.
Daug smulkių klaidų
Jachta į krantą išmesta esant audrai. Į Klaipėdą jachta su 7 žmonių įgula plaukė iš Gdansko. Žinojo, kad Baltija bus nerami, prieš išplaukiant įgula balsavo – plaukti ar ne.
Viena iš priežasčių, kodėl net ir būdami su liemenėmis žmonės nuskendo, nurodyta ta, kad jie nemokėjo, o dalis, pašaukti iš jachtos vidaus, ir nespėjo tinkamai užsidėti liemenių.
„Bavaria 37 Cruiser“ tipo 10,9 m ilgio jachta buvo beveik nauja, statyta 2018 m. Vokietijoje.
Kas lėmė, kad ji nesugebėjo įplaukti pro Klaipėdos uosto vartus?
Kaip įprasta tokiais atvejais, nurodytos kelios avarijos priežastys. Iškritus už borto jachtos kapitonui, kiti įgulos nariai nelabai mokėjo ir žinojo, kaip naudotis dalimi jachtos gelbėjimosi priemonių. Trys įgulos nariai vairinėje, nors ir buvo su liemenėmis, bet nesinaudojo saugos diržais, kad neiškristų už borto. Vėliau nepavyko pasinaudoti ir gelbėjimosi plaustu. Nepasinaudota ir jachtoje buvusiu signalo pirotechnikos rinkiniu.
Padaryta prielaida, kad už borto iškritus dviem įgulos nariams prie vairo likęs trečiasis įgulos narys, buvęs su akiniais, juos pametė ir sutriko, bet sugebėjo iškviesti jachtos viduje buvusius kitus įgulos narius.
Viena iš priežasčių, kodėl net ir būdami su liemenėmis žmonės nuskendo, nurodyta ta, kad jie nemokėjo, o dalis, pašaukti iš jachtos vidaus, ir nespėjo tinkamai užsidėti liemenių. Jachtoje buvo naujausios, pneumatinės liemenės. Netinkamai užsidėjus liemenes jos smuko. Tuo paaiškinama, kad po vienuolikos dienų uoste rastas žmogus buvo be liemenės.
Nepasirinko tinkamo kurso
Apžiūrėjus jachtą pamatytos, aplink sraigtą apsivyniojusios virvės. Jos sustabdė laivo variklį. Manoma, kad virves, kurių galai „blaškėsi“ po denį, iš specialių gamyklinių krepšių „ištraukė“ ta pati banga, kuri nuplovė kapitoną ir jo padėjėją. Jachtos kapitonas buvo patyręs, turėjo visus reikalingus dokumentus. Jachta jau prieš kelias savaites buvo apsilankiusi Klaipėdoje. Jos kapitonas žinojo įplaukimo į Klaipėdos uostą ypatumus. Tačiau dalis įgulos narių patirties neturėjo. Du iš viso niekada neplaukė per audrą, vienas jachta plaukė pirmą kartą. Svarstyta, kodėl pasirinktas plaukimas labai prastu oru, kai buvo didelis bangavimas. Gal įgula neturėjo ryšio, negalėjo gauti tikslių prognozių? Po avarijos buvo rasta sunaikinta jachtos ryšio ir navigacijos įranga.
Ar įgula buvo pasirengusi plaukti blogu oru? Mat nerasta tokiam orui tinkamų burių komplekto ir jų tvirtinimo įrangos. Ar jachtos įgulai reikėjo rizikuoti plaukti į Klaipėdos uostą? Esant dideliam vėjui ir bangavimui, tai laikoma sudėtinga.
Buriavimo aprašuose nurodyta, kad „per audrą, esant vakarų vėjui, įplaukiant į Klaipėdos uostą bangos lūžta, gali suskaldyti jachtą“. Taip pat prieš vartus susidaranti stipri srovė.
Lenkijos buriavimo specialisto Jeržio Kulinskio vadovėlyje „Porty Lotwy i Litwy“ (Latvijos ir Lietuvos uostai) nurodyta esant stipriam šiaurės ir vakarų vėjui iš viso neplaukti į Klaipėdos uostą – jo įplaukos kanalas platus, bet plaukimas tarp molų sudėtingas, ypač jachtoms silpnais varikliais.
Pagal liudytojų parodymą, plaukdama į Klaipėdos uostą jachtos įgula pasirinko neteisingą kursą. Jachta plaukė lygiagrečiai kranto orientuodamasi į pietinio molo galvutę. Kai pamatė „baltus „Klaipėdos naftos“ kupolus“, susidūrė ir su didžiausiu bangavimu bei srove, tapo sunku valdyti jachtą. Avarijos priežasties tyrėjai pagrindine įvardijo navigacijos klaidą, nes buvo pasirinktas netinkamas artėjimo prie vartų kelias, kitoks, nei rekomenduojama.
