Lietuvos įvaizdis lietuvių literatūroje

I. Šiais laikais šalies, kurioje gyvename, įvaizdis paveikia mūsų požiūrį ir mūsų sprendimus, daro įtaką autoritetų pasirinkimams. Lietuva, Europos visuomenėje buvo lyg didelis kaimas, apaugęs miškais, kuriame žmonės nekalbėjo savo gimtąja kalba ir jos visai nesimokino. Šiuolaikiniame pasaulyje vargu ar įmanoma pabėgti nuo įvaizdžio.Tai madinga sąvoka, kuri turi daugybę prasmių, o šios prasmės neretai paneigia viena kitą. Tačiau autoriai Justinas Marcinkevičius ir Jonas Radvanas lietuvių tautą, tautos įvaidzį aprašė iš savų perspektyvų ir kūriniuose stengėsi pabrėžti meilę savajai tautai ir gimtosios kalbos saugojimą. Analizuodami Lietuvos įvaizdžio sampratą, galime išskirti dvi svarbiausias tyrimų kryptis: senųjų vals­tybės ir jos gyventojų paminėjimų apžvalgas bei teoriškai įprasmintas šiuolaikinių viešųjų ryšių orga­nizatorių pastangas pristatyti Lietuvą pasauliui. Įvairių sričių mokslininkai ir praktikai labai skirtingai supranta pačią įvaizdžio sąvoką, suteikdami jai ir istorinę ar literatūrinę, ir vadybinę ar politinę prasmę.
II. 1. Lietuva – gimtinė, tėvynė, motina ir visų mūsų namai, kur visi norime sugrįžti. Apie XVI amžiaus vidurį, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Renesanso epochos poetas, evangelikas, reformatas Jonas Radvanas, parašė poemą ,,Radviliada‘‘. Poema „Radviliada“, parašyta lotynų kalba, yra vienas ryškiausių XVI a. kūrinių Lietuvos literatūroje. Joje aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos kare, tuometės Lietuvos aukštuomenės puoselėta valstybinė ideologija, valstybės geografinis, istorinis, kultūrinis vaizdas. Poemoje atvaizduojama Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenybė, taip pat jo didžiausio priešo Ivano Rūsčiojo portretas. „Radviliada“ yra literatūrinis, vieno autoriaus sukurtas epas, skirtas Lietuvos valdovams, karžygiams, istorinėms asmenybėms išaukštinti. Taip pat poemoje autorius nepamiršta aprašyti Lietuvos. Pirmoje „Radviliados“ dalyje net garsiuosius Lietuvos miškus, kurie to meto Vakarų europiečiams buvo tik akivaizdus šalies ekonominio bei kultūrinio atsilikimo požymis, J. Radvanas pristato kaip didybės simbolį, kone pasaulio šerdį. Autorius labai gražiai aprašo Lietuvos gamtą ir upes.. „Radviliadoje“ pavaizduota Lietuva – Vytauto Didžiojo laikų valstybė. Valstybingumo sumenkimas po Liublino unijos, atplėštos didžiulės teritorijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinės galios silpnėjimas poemoje ignoruojamas it koks laikinas negalavimas, į kurį neverta kreipti dėmesio....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!