Žymiausi ekonomistai

1918 metais, atkūrus Lietuvos Respubliką, susidarė palankios sąlygos ūkiui vystytis. Tuo laiku Lietuvos Respublika daug ką turėjo pradėti nuo nulio. Lietuvai pradedant savo ekonominę politiką, ji neturėjo nei pažangių ekonominių mokslų, nei žmonių, kurie būtų sugebėję dirbti toje srityje.
Ilgainiui buvo suprasta, kad norint įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę, būtina tvirtinti ekonomiką, kuri užtikrintų piliečiams visuotinę gerovę. Tos gerovės garantas - demokratiniais pagrindais kuriama valstybė, pajėgi plėtoti ūkį ir kartu užtikrinti socialinį teisingumą.
Atgavusi valstybingumą, Lietuva savitai formavo krašto ekonominę struktūrą. Daugiausia dėmesio valdantieji sluoksniai skyrė žemės ūkiui. Todėl pirmiausia ir aktyviausiai buvo organizuojami žemės ūkio kooperatyvai.
Įsikūrus universitetui, o vėliau ir kitoms respublikos aukštosioms mokykloms, sugebėjo parengti nemažą ekonominę literatūrą, nagrinėti įvairius, pirmiausia praktinio pobūdžio ūkinius klausimus. Iki 1918 m. Lietuvoje nebuvo nei vieno specialaus ekonomikos klausimais periodinio leidinio, trūko terminų. Palaipsniui visos šios bėdos buvo nugalėtos: atsirado periodinių ir neperiodinių ekonomikos srities leidinių bei originalių ir verstinių veikalų.
Ekonomikos srityje pradėjo reikštis Kauno universiteto ekonomikos profesoriai: A. Rimka, V. Jurgutis, P. Šalčius, D. Cesevičius.
A. Rimka išsiskyrė analitiškumu, V. Jurgutis – iškalbingumu ir giliu filosofiniu požiūriu į ūkinius procesus, P. Šalčius Lietuvoje buvo žymiausias kooperacijos teoretikas ir praktikas. Pasak V. Lukoševičiaus, D. Cesevičius dvidešimtojo amžiaus ketvirtuoju dešimtmečiu ypač pasireiškė kaip mokslininkas ir gabus pedagogas.
Šie profesoriai universitete dėstė: politinę ekonomiją, finansų mokslus, pasaulio ir šalies ūkio istoriją, statistiką, ekonominę geografiją ir ekonominę politiką. Visi šie dalykai buvo svarbūs tarpukario Lietuvos ekonomikai, norint suklestėti naujai valstybei.
A. Rimkos, V. Jurgučio, P. Šalnos ir D. Cesevičiaus indėlį į tarpukario Lietuvos ekonomiką ir pabandysime panagrinėti šiame darbe.
V. Jurgučio gyvenimas – tai prometėjiškos pastangos pažinti pasaulį ir pasitelkus istorinę žmonijos patirtį tartum išgauti iš Kūrėjo gyvenimo tvarkos Žemėje paslaptis. Ryškiausi europinės kultūros spinduliai jo dvasioje lūžo lyg prizmėje ir paskleidė naują šviesą čia, Lietuvoje.
Sakoma, kad V. Jurgutis buvo didžiausias Lietuvos finansininkas, ekonomistas – pedagogas, svarbiausias mūsų valiutos – lito – kūrėjas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!