Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis, portalui delfi.lt komentuodamas tyrimų centro „Open Europe“ duomenis, teigė, kad Lietuvos politinis elitas yra gana dviveidis. Viena vertus, Lietuvos politikai viešumoje pasisako gana aršiai, kita vertus – mūsų šalis ne visuomet paremia griežtas sankcijas Rusijai.
Kaip pavyzdį jis pateikė Briuselyje vykusius svarstymus taikyti ar netaikyti plataus masto ekonomines sankcijas Rusijai, kuri buvo tik ką aneksavusi Krymo pusiasalį.
Griežčiausias priemones tuomet parėmė Lenkija, Estija ir Rumunija. Tarp šių šalių nebuvo Krymo krizės metu itin aštriai pasisakiusios Lietuvos. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, duodama interviu „The Wall Street Journal“, yra sakiusi, kad politinės ir diplomatinės sankcijos yra efektyvesnės nei ekonominės, nes jos atsisuks prieš pačią Lietuvą.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: „Mes svarstome visus variantus, bet darome tą atsakingai, nes kitaip būtų pažeisti mūsų ir mūsų piliečių bei ekonominiai interesai, nes sankcijos visada turi du galus, jos visada kenkia visiems, tai nėra vienpusis veiksmas“.
„Lietuvos politikai griežtai šneka vidiniam vartojimui, bet realūs jų veiksmai prasilenkia su žodžiais. Mes nesame tiek griežti ir solidarūs su savo partneriais, kai reikia priiminėti konkrečius sprendimus. Kai buvo diskusijos, kokias sankcijas taikyti Rusijai dėl jos veiksmų Kryme, tai galutinis variantas išėjo labai švelnus. O, pasak spaudos, griežčiausias sankcijas palaikė tik Rumunija, Lenkija ir Estija. Lietuvos tų valstybių sąraše nebuvo“, – sakė Š. Liekis.
Politologas taip pat primena, kad Lietuva neinicijavo konsultacijų pagal 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, tą padarė Lenkija.
Klausiamas, ar, jo nuomone, Lietuva labai priešintųsi pastangoms suvienyti Europos Sąjungos šalių narių užsienio ir gynybos politiką, Š. Liekis svarstė, kad politikai veikiausiai tam neprieštarautų, nes iš to jie „neuždirba“ politinių taškų.
„Politikai orientuojasi į vidinę rinką, užsienio ir gynybos politika nėra prioritetas. Politikai iš to neuždirba taškų. Kitaip tariant jie nėra renkami dėl vienos ar kitos pozicijos užsienio politikos klausimais. Politikus renka dėl pozicijos pensijų, išmokų, atlyginimų klausimais, todėl jie greičiausiai neprieštarautų didesnei federalizacijai šioje srityje“, – sakė politologas.
Š. Liekis sako, kad Lietuvos politikams tikriausiai palengvėtų, jeigu nebereikėtų rūpintis gynybos politika, kuri Lietuvoje, pasak politologo, yra tarsi podukra. Pašnekovo nuomone, Lietuvos politinis elitas net apsidžiaugtų, jeigu galėtų rinkėjams sakyti, kad gynybos klausimai sprendžiami europiniu lygmeniu, todėl jie nieko padaryti negali.