Columbus +17,8 °C Rūkas
Antradienis, 7 Geg 2024
Columbus +17,8 °C Rūkas
Antradienis, 7 Geg 2024


Dainius ŠEPETYS
žurnalistas
 

Lietuvos miškai: kaip sugrūsti juos į GAR rėmus?

2023/07/23


Europos Parlamentui patvirtinus eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus inicijuotą Gamtos atkūrimo reglamentą (GAR), kuriuo bus siekiama didinti biologinę ekosistemų įvairovę ir padidinti nevienodo amžiaus miškų dalį, „Ūkininko patarėjas“ aiškinosi, kokiais būdais tai būtų daroma ir kokių pokyčių mūsų giriose galima tikėtis.

Galimybės – ribotos

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius redakcijai sakė, kad kiekviena Europos Sąjungos šalis GAR įgyvendinti turės parengti nacionalinius teisės aktus, kuriuose bus numatyta, kokiomis priemonėmis, kokia apimtimi ir kaip turėtų būti įgyvendinama nuostata dėl įvairiaamžių medynų ploto miškuose didinimo. „Jau dabar yra diskutuojama dėl teisės aktų pakeitimų, kuriais numatomos priemonės, lemsiančios nevienodo amžiaus medynų ploto dalies didėjimą“, – kalbėjo A. Kasperavičius.

Pasirodo, Lietuvoje vienaamžių medynų dalis yra didžiausia (61 proc.), o įvairiaamžių (trijų ar daugiau kartų) medynų tėra 6 proc. „Prielaidų tipingiems įvairiaamžiams medynams formuotis turime nedaug, nes nėra daug medžių rūšių, kurios augtų antrame arde, jau nekalbant apie trečią ar ketvirtą ardus“, – aiškino specialistas, pabrėždamas, kad faktiškai turime tik vieną tik-
rai unksminę medžių rūšį – eglę (medynuose dažniausiai skiriami du ardai: pirmasis (vyraujantis, viršutinis) ardas – vyrauja pagrindiniai aukščiausi medžiai. Antrasis ardas (žemutinis) – tai žemiau pirmojo ardo augantys medžiai. Paprastai antrajame arde auga ūksmę pakenčiantys ir jauname amžiuje lėčiau augančių rūšių medžiai – aut. past.).

Dar viena ūksminių medžių rūšis – liepa, bet jos ūkinė vertė maža. Prie ūksminių medžių dar galima pridėti ir skroblą, buką (savaime auga Šilutės, Jurbarko apylinkėse), skirpstą, guobą (šie kenčia nuo ligų), priskirtinas ir klevas bei dar kelios rūšys. Bet realiausias pretendentas į įvairiaamžių medynų formavimą – eglė.

Vienodo amžiaus medynai – produktyvesni

Lietuvoje grynų medynų, t. y. tokių, kur vyraujanti medžių rūšis sudaro daugiau kaip 85 proc. medyno tūrio, yra apie 27 proc. Mišrūs, su antru ardu medynai sudaro 25 proc., o daugiausia yra mišrių vienaardžių medynų – 48 proc. „Reikšmingas grynų medynų kiekis nulemtas pakankamai didelio neturtingų augaviečių ploto, ypač Dzūkijoje, kur paprastai vyrauja gryni pušynai“,– aiškino A. Kasperavičius .

Pasak specialisto, įvairiaamžiai medynai savo produktyvumu ir anglies absorbcija negali prilygti vienaamžiams. Taip yra dėl šių priežasčių: vienaamžiai medynai trumpiausiu laiku suformuoja ištisinę medžių lajų dangą, užtikrindami intensyviausią fotosintezę ir aukštą produktyvumą. Tokiuose medynuose palyginti nesudėtingai galima reguliuoti tarprūšinius medžių, esančių vienoje lajų plokštumoje, santykius ugdomųjų kirtimų būdu.

Tipiškuose įvairiaamžiuose medynuose medžių lajos išsidėsto keliose plokštumose (arduose), kur jų tarpusavio santykiai ir jų reguliavimas yra žymiai sudėtingesni. „Priklausomai nuo kartų skaičiaus, susidarys gerokai ilgesnis mažai produktyvus laikotarpis, reikalingas skirtingų kartų medžių lajų ištisinei dangai skirtingose plokštumose susiformuoti“, – medynų auginimo procesus komentavo VMT direktoriaus pavaduotojas. Anot jo, čia bus patiriami laiko nuostoliai, kol atskirų ardų ar grupių medžiai išsprendžia tarpusavio konkurencinius santykius ardo ar medžių grupės viduje. Tokie medynų formavimosi ypatumai gali nulemti visu trečdaliu mažesnį įvairiaamžių medynų produktyvumą, palyginti su vienaamžiais medynais.

Avantiūra, kuri padidins medienos kainas

„Turime įvertinti ir tai, kad Lietuvos sąlygomis neturime pakankamai medžių rūšių, galinčių produktyviai augti kitų medžių polajyje, ypač mažesnio našumo augavietėse“, – kalbėjo A. Kasperavičius, akcentuodamas, kad, nepaisant praktikoje taikomų atrankinių kirtimų, Lietuvoje nėra tipiškų įvairiaamžių etaloninių medynų.

Pasak pašnekovo, čia pavyzdžiu neturėtume imti Vakarų Europos, kur yra įvairiaamžių medynų, bet ten auga bukai, kėniai, pocūgės su palyginti vienoda auginimo trukme bei gerai prisitaikantys prie įvairaus laipsnio šviesos nepritekliaus. Kad būtų išvengta klaidų, siūloma patvirtinti ilgalaikę mokslinių tyrimų programą ir organizuoti tyrimus, siekiant atrankiniais kirtimais formuoti įvairiaamžius medynus.

Pasiteiravome, kaip nevienodo amžiaus miškų auginimas paveiks medienos kainą, ir sužinojome, kad įvairiaamžio medyno auginimas yra sudėtingesnis, reikalaujantis žymiai aukštesnės kvalifikacijos specialistų, turinčių didesnę patirtį. Tačiau tokio medyno našumas (išaugintas medienos tūris ploto vienete per laiko tarpą, sukauptas CO2 kiekis ir pan.) ir medžių prieaugis yra mažesni nei vienaamžių medynų auginimo atveju. Taigi, šios aplinkybės lems aukštesnę medienos, išaugintos ivairiaamžiame medyne, savikainą ir galų gale produkcijos kainą (jei įvairiaamžių medynų auginimas nebūtų valstybės remiamas).

Albertas Kasperavičius teigė, jog tam, kad būtų išvengta klaidų, reikia patvirtinti ilgalaikę mokslinių tyrimų programą, siekiant atrankiniais kirtimais formuoti įvairiaamžius medynus.

Miške procesai trunka šimtmečius

Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis, komentuodamas redakcijai šią situaciją, juokaudamas retoriškai klausė: „Kiek anksčiau iš lyg ir patikimų šaltinių buvo pasirodžiusi informacija, kad vieno kėkšto nauda vienam hektarui miško yra vertinama 8 tūkst. eurų, tai ar galima tuo patikėti?“ Pasak pašnekovo, noras atkurti tai, kas buvo prieš 100 metų, yra toks pat, kaip kad dabar senutė pareikštų, jog ji vėl nori būti mergaite.

„Daugiau medžių rūšių, didesnio miškų atsparumo negandoms, žinoma, reikia, kaip ir sveikos ekosistemos yra labai sveikintinas dalykas, tačiau reglamente pateikiami įgyvendinimo būdai – grynas absurdas“, – kalbėjo LMSA vadovas, teigdamas, kad iki vykdymo tokie planai neprieis. Anot jo, žemės ūkyje galima vienus metus sėti rapsus, kitus – kviečius, trečius – dar ką nors, o miške taip padaryti neįmanoma, nes čia viskas užtrunka dešimtmečius ar šimtmečius.

Algis Gaižutis griežtai sukritikavo GAR projektą.

„Matyčiau tokį atkūrimą tik degradavusiose žemėse, ir tai reikia viską detaliai įvertinti, apskaičiuoti, kokio dydžio kompensacijos turės tekti žemių savininkams už atimtą teisę naudotis savo turtu, nes čia, kaip ir žemės ūkyje – jei dirbamą lauką paversime šlapyne, juo naudotis nebebus galimybių“, – savo pastebėjimus dėstė A. Gaižutis, pridurdamas, kad, matyt, nenorima visko paversti pūvančia aplinka ir balansas privalo išlikti.

Darant prielaidą, kas būtų jeigu būtų, pašnekovo klausėme, o kaip gamtos atkūrimas paveiktų medienos kainas? „Medienos kaina priklausys nuo apribojimų ir reikalavimų“, – sakė A. Gaižutis, primindamas, kad kiekviena veikla, kuri reikalauja papildomų kaštų, didina galutinę produkcijos kainą.

 

Algio GAIŽUČIO, Valstybinės miškų tarnybos ir redakcijos  nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/05/07

Medžiotojų bendruomenė: pokyčių keliu

Gegužės 2-ąją Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos IV rūmų salėje vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) visuotinis narių suvažiavimas. Kaip ir įprasta tokių renginių metu, buvo pristatytos bei patvirtintos LMŽD tarybos,...
2024/05/07

Lietuvoje stabdomas nelegalių rusiškų daržovių įvežimas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) imasi veiksmų užkirsti kelią nelegaliam daržovių įvežimui iš Rusijos. Jau sustiprinta kontrolė, atliekami į Lietuvą patenkančių produktų laboratoriniai tyrima...
2024/05/07

Gausiam šilauogių derliui prireiks ne tik trąšų – dalinamės patikrintu receptu

Pirmąkart šilauoges tręšėme prieš kelias savaites, kai sprogo pumpurai. Tada joms labiausiai reikėjo azoto. Norint sulaukti geresnio derliaus, dar teks patręšti ir kitomis, bet vien jų neužteks. Parūgštintas vand...
2024/05/07

ES atveria duris naujiems alkoholiniams gėrimams. O ką siūlo Lietuvos valdžia?

Lenkai jau trina rankas, kad Europos Parlamentui ir Tarybai reglamentu iš dalies pakeitus Europos Sąjungos (ES) taisykles dėl spirituotų gėrimų, galės šiai rinkai pristatyti naują nacionalinį produktą – bulvių spiritą. Tuo pat ...
2024/05/07

Susitarta dėl miškovežių sugadinamų kelių sutvarkymo Vilniaus rajone

Vilniaus rajono savivaldybė su VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl medienos vežimo savivaldybės vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis.
2024/05/07

Prasideda balsavimas iš anksto Prezidento rinkimuose ir referendume

Gegužės 7 d. prasideda tris dienas truksiantis balsavimas iš anksto Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo.
2024/05/06

Pieno kainų rizikos valdymas: JAV ir Italijos patirtis

(VDU ŽŪA langas) Pieno produktų kainos iš prigimties svyruoja dėl sezoninės gamybos, geopolitinių neramumų, situacijos pasaulinėse rinkose ir kitų priežasčių. Šiuos iššūkius šalys siekia spręsti įvairiomis riziko...
2024/05/06

BNS klausia kandidatų į prezidentus apie gynybą: vienija oro gynyba, skiria – šaukimas

Prasidedant rinkimų savaitei, naujienų agentūra BNS pristato trijų dalių straipsnių ciklą, kuriame prezidento posto siekiantys kandidatai atsako į BNS užduotus svarbiausius klausimus gynybos, užsienio politikos bei teismų ir teisėsaugos temomis.
2024/05/06

Lietuvos europarlamentaras – daugiausiai papildomų pajamų gaunantis EP narys

Viktoras Uspaskichas, Europos Parlamento (EP) narys, nurodė kasmet gaunantis 3 mln. eurų papildomas pajamas, susijusias su įmone UAB „Edvervita“. Tai sudaro daugiau nei trečdalį visų europarlamentarų deklaruotos papildomų pajamų sumos ...