Kokia visuomenė - toks ir elitas, - neabejoja kai kurie žinomi mokslo, verslo bei kultūros atstovai, kalbėdami apie šios sąvokos esmę. Ir priduria, kad nėra ko stebėtis - daugybę tikrųjų elito atstovų Lietuva prarado dėl emigracijos karo metu, pokario tremčių bei komunistinės santvarkos, kur vertybės buvo visai kitokios. O posovietinis elitas dar nesusiformavo - juk valstybei vos 20 metų.
Su neigiamu atspalviu
Pasak leidinių "Kas yra kas Lietuvoje" vyriausiosios redaktorės Vaidonės Tamošiūnaitės, žmonės suteikia labai skirtingas reikšmes elito sąvokai.
"Jeigu imsime Tarptautinių žodžių žodyno apibrėžimą, - "visuomenės viršūnė, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš aplinkos", - tai galim turėti labai daug visokių elito atmainų. Žiūrint, kuriuo atžvilgiu mes ją išskirsim. Turto? Proto? Sugebėjimų? Įtakos? Įvaizdžio? Suktumo? Pats prancūziškas žodis kilęs iš žodžio "rinkti" - tai būtų rinktiniai asmenys", - sako ji.
Tiesa, V. Tamošiūnaitė atkreipia dėmesį, kad tam "išskirtinumui" ir "rinktinumui" galima suteikti ir teigiamą prasmę, ir neigiamą. Pavyzdžiui, nuo Rolando Pakso dilemos laikų, jo šalininkų retorikos dėka, žodžiui "elitas" lietuvių kalboje buvo suteikta nauja reikšmė, maždaug lygi sovietinio laikotarpio "nomenklatūros" sąvokai. Buvo sukurta priešprieša tarp elito ir likusios visuomenės, nors pagal apibrėžimą, elitas YRA visuomenės dalis, ir turėtų būti geriausia.
Taigi, anot V. Tamošiūnaitės, elitas yra visada, tik klausimas, ar būtent tą visuomenės dalį mes juo vadiname.
"Kai kalbame apie kokios nors srities elitą, pavyzdžiui, teatro, gali kilti abejonių dėl vienos ar kitos konkrečios asmenybės, bet iš esmės visi suvokia ir sutaria, kas tai yra. Yra ir verslo elitas - turbūt tai daugiausiai versle pasiekę žmonės. Dar galima pridėti, kad pasiekę savo sugebėjimais ir teisėtais būdais, nes jei neteisėtais - tai jau ne verslo, o sukčių elitas", - pastebi ji.
Tačiau pradėjus kalbėti apie visą visuomenę, o ne apie atskiras sritis, sąvoka pasidaro nebe tokia aiški. Vieniems, anot V. Tamošiūnaitės, elitas ima atrodyti valdančioji koalicija ir jos aplinkos žmonės, kitiems - žurnaluose aprašomų vakarėlių dalyviai ir pan.
"Deja, dauguma versijų daugiau neigiamos nei teigiamos. Kažkodėl kai kas nors sako, tarkim, "Nekrošius neabejotinai priklauso Lietuvos teatro elitui", niekas nė nemano galvoti, kad tai skamba kaip nors neigiamai. Tačiau kai yra sakoma "Lietuvos elitas", ar "valdžios elitas", dažnai tai daroma su ironija ar pagieža", - sako V. Tamošiūnaitė.
Elito, jos teigimu, nebūti negali, bet reikia suprasti, kad jeigu išskiriame žmones pagal turtą - turtuolių elitą, - tai nereiškia, kad jie bus geriausi, sąžiningiausi ar labiausiai sektini, tiesiog kriterijus buvo tik turtas.
"Ar Seimas yra elitas? Valdžios elitas, be abejo, - taip. Bet, tarkime, jeigu apsibrėšime visuomenės elitą kaip "nepriekaištingos reputacijos, garbingus žmones, puoselėjančius bendražmogiškas vertybes, daugiausiai nuveikusius savo atitinkamoje veiklos srityje ir savo pastangomis pasiekusius aukštą statusą joje bei gerbiamus savo srities kolegų daugumos, galinčius būti pavyzdžiu kitiems", - tikrai ne kiekvienas Seimo narys pateks į taip įvardintą visuomenės elitą.
Bet vėlgi, į taip apibrėžtą visuomenės elitą nepatektų genialus dailininkas, kuris muša savo žmoną, nors dailininkų elitui jis neabejotinai priklausytų", - reziumuoja V. Tamošiūnaitė.
Stokojame pavyzdžių
Bendrovės "Hortus Investment Banking" direktorius Valdemaras Vaičekauskas, konferencijoje skaitęs pranešimą "Lietuvos verslo elitas: atsakomybė ir vertybės", taip pat atkreipia dėmesį, kad elito sąvoka kelia nemažai diskusijų.
Vis dėlto, anot jo, nors pasaulyje yra nemažai elito teorijų, tačiau yra ir tokių dalykų, dėl kurių sutinka jų visų šalininkai.
"Elitas yra neišvengiamas, tai - socialinės tikrovės dėsnis. - sako V. Vaičekauskas. - Elitas - negausi, bet įtakinga žmonių grupė, nebūtinai turtinga. Ji pasižymi organizuotumu ir specifinėmis psichikos savybėmis, yra savarankiška. Ta grupelė geriausiai reprezentuoja visuomenės vertybes. Kokia visuomenė, toks ir elitas."
Pagal teorijas, elitas kuria vertybes, ugdo visuomenę, yra atviras ir atskaitingas, savikritiškas, turi vidinį norą tarnauti kitiems.
 |
|
Istoriškai elitui buvo svarbus garbės kodeksas. Luomas įpareigojo laikytis žodžio. Negarbė būdavo nuplaunama tik krauju Vygantas VAREIKIS, istorikas |
"O kaip situacija Lietuvoje? Per paskutinius 200 metų turėjome 8 kartas nelaisvės. Iki XX amžiaus vidurio pramonėje ir prekyboje dominavo kitataučiai. XX amžius Lietuvai - ėjimo iš kaimų į miestus amžius, urbanizacijos plėtra. Laisva rinka ir privati nuosavybė - tik 20 metų. Tik dabar prasideda verslo savininkų kartų kaita", - atkreipia dėmesį V. Vaičekauskas.
Anot jo, mūsų visuomenė yra etninė, o ne politinė - lietuvis save tapatina su kalba, istorija, papročiais, o ne su valstybe ir pilietinėmis teisėmis.
"Vyrauja sovietiniai mąstymo stereotipai - į valdžią žiūrima kaip į malonių ir gėrybių dalintoją, tarp piliečių ir valdžios yra didelis atotrūkis, būdingas nepasitikėjimas vieni kitais, kuo labai stebisi užsieniečiai, taip pat iniciatyvos stoka ir sykiu noras naudotis visuomenės sukurtomis gėrybėmis", - pastebi V. Vaičekauskas.
Dėl silpnos pilietinės moralės visuomenė atlaidžiai vertina tokius pažeidimus kaip mokesčių slėpimas, kyšininkavimas, kontrabanda, pretendavimas į valstybės skiriamas pašalpas neturint tam teisės ir pan.
Prieš kelerius metus atliktos apklausos duomenimis, anot V. Vaičekausko, net 85 proc. mūsų visuomenės negerbia verslo, jis nėra traktuojamas kaip vertės kūrėjas. Jaunimas neugdomas būti sėkmingas, laimingas ir pasiturintis.
"Ką galime daryti? Turime suprasti, kad kaip mąstome, tokia ir bus mūsų ateitis. Lietuva stokoja gerų pavyzdžių, kurie būtų suformuoti kaip sektini kultūriniai elgesio modeliai. Verslas ir atsakingi visuomenės atstovai turi rodyti pavyzdį, verslui turėtų rūpėti gerinti savo įvaizdį", - sakė V. Vaičekauskas.
Klaipėdoje - ikisovietinis elitas
Pasak klaipėdiečio istoriko Vyganto Vareikio, mūsų šalies politinis ir kultūrinis elitas formavosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kai jį sudarė bajorų luomas.
"LDK laikais bajorai gaudavo ne tik karo išsiauklėjimą - gebėjo asistuoti damoms, šokti, kalbėti ir skaityti įvairiomis kalbomis", - pasakojo V. Vareikis.
Lietuvoje XVI amžiuje plito lotynų kalba. Tiesa, XIX amžiuje bajoriškasis elitas jau buvo mokomas prancūziškai. Bajorų vaikams dažnai samdydavo guvernantę anglę, o mokytojas būdavo prancūzas, beje, mokęs ne tik prancūzų kalbos, bet ir manierų.
Dar vienas dalykas, svarbus elitui, buvo garbės kodeksas.
"Luomas įpareigojo laikytis žodžio. Negarbė būdavo nuplaunama tik krauju, taigi tarp šio luomo atstovų pasitaikydavo savižudybių", - sakė V. Vareikis.
XIX amžiuje Lietuvoje, valdomoje Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos elitas prie valdžios nebuvo leidžiamas, tačiau didelio skirtumo tarp Lietuvos ir Rusijos bajorų nebuvo - šis sluoksnis buvo labai išsilavinęs ir išskirtinis.
Pasak V. Vareikio, politinis elitas egzistavo ir tarpukariu, nepriklausomybės laikais - prezidentas Antanas Smetona, jį supantys ministrai, karininkai, universiteto profesūra ir kt.
"Jie buvo gavę tinkamą išsilavinimą, kalbantys ne viena kalba - vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų. A. Smetona mokėjo lotynų bei graikų kalbas. Tuometiniam užsienio reikalų ministrui Augustinui Voldemarui vertėjo nereikėjo - išvykęs susikalbėdavo kokia tik reikia kalba", - sakė V. Vareikis.
Tiesa, istorikas atkreipia dėmesį, kad ir anais laikais valdžioje nebuvo viskas taip gražu - pasitaikydavo kontrabandos priedangos, lėšų pasisavinimo bei sukčiavimo atvejų.
Visiškai kitokį atspalvį elitas įgavo sovietmečiu. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva smarkiai nukraujavo - nuo sovietinio režimo pabėgo apie 70 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo daugybė mokslininkų, literatų ir kitų elito atstovų. Tie, kurie nepabėgo, dauguma atsidūrė Sibire.
"Tą vietą užėmė naujai formuojamas komunistinis elitas - dažnai ženkliai silpnesnis, kilęs iš darbininkiškojo sluoksnio, neišsilavinęs, bet lojalus", - sakė V. Vareikis.
Laimei, ir šiuo laikotarpiu turėjome kuo pasidžiaugti. V. Vareikis atkreipia dėmesį į vadinamuosius tautinius komunistus - išsilavinusius, dalyvaujančius kultūriniame gyvenime. Vienas iš jų buvo klaipėdiečių iki šiol geru žodžiu minimas Alfonsas Žalys. Elito atstovu istorikas laikytų ir dabartinį Tarybos narį Valentiną Greičiūną.
Vis dėlto šis elitas priskirtinas prie ikisovietinių laikų, o naujasis, anot V. Vareikio, dar tiesiog nėra susiformavęs.
Informacija
Elitas - iš Kauno
Projekto "Kas yra kas Lietuvoje" redakcija, remdamasi 2000-2006 metais sukauptais duomenimis apie iškiliausius ir įtakingiausius šalies žmones, atliko tyrimą, kad nustatytų, iš kurio Lietuvos miesto ar regiono kilo daugiausiai žymių veikėjų.
Paaiškėjo, kad apibendrinus 10450 asmenų biografijų, įtrauktų į didžiuosius žinynus "Kas yra kas Lietuvoje" (tyrime nebuvo vertinami regioninių ir specializuotų biografijų sąvadų duomenys), elito lopšiu laikytinas Kaunas. Jame gimė beveik 15 proc. labiausiai nusipelniusių šalies žmonių.
Antroje vietoje - Vilnius, kurį kaip gimimo vietą nurodė 10,75 proc. į 2000-2006 m. biografijų žinynus įtrauktų žmonių.
Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje gimė žymiai mažiau iškilių šalies asmenybių - atitinkamai 4,85, 3,83 ir 3,21 proc.
Užsienyje nurodo gimę maždaug 5 proc. į žinynus įtrauktų žinomų asmenų.
Iš Vilniaus - gausiausia valdžios ir kultūros veikėjų.
Vertinant 2006 metų žinyno "Kas yra kas Lietuvoje" duomenis pagal atskiras veiklos sritis - valdžios, mokslo ir švietimo, kultūros, medicinos, sporto ir verslo, Kaunas pirmauja visur, išskyrus valdžios ir kultūros sektorius. Klaipėda - ketvirtoji, visose srityse lenkianti Panevėžį, išskyrus mokslą ir švietimą.
Pirmoji žymių žmonių karta - iš kaimo. 2000-2006 metų duomenimis, penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose gimė apie 36 proc. šalies elito, o likusioje Lietuvoje - maždaug 60 proc.
Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad iš kaimo kilusių žinomų visuomenės narių mažėja, o gausėja dalis iš didžiųjų šalies miestų.
Lyginant 2000-2006 m. ir tik 2006 m. įtakingiausių veikėjų gimimo vietas, labiausiai išaugo Vilniaus įtaka, sparčiai daugėja asmenų, kildinančių save iš Klaipėdos. Kauno pozicija šiek tiek susilpnėjo, tačiau išlieka aukščiausia.
Valdemaras VAIČEKAUSKAS, Bendrovės "Hortus Investment Banking" direktorius
Elitas yra neišvengiamas, tai - socialinės tikrovės dėsnis. Elitas - negausi, bet įtakinga žmonių grupė, nebūtinai turtinga. Ji pasižymi organizuotumu ir specifinėmis psichikos savybėmis, yra savarankiška. Ta grupelė geriausiai reprezentuoja visuomenės vertybes. Kokia visuomenė, toks ir elitas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą