Prieš savaitę Europos lyderiai buvo nusivylę po to, kai JAV prezidentas D.Trumpas savo kalboje neišsakė aiškaus įsipareigojimo NATO sutarties 5 straipsniui, kuris teigia, kad vienos šalies užpuolimas vertinamas kaip agresija prieš visas NATO šalis.
Tai ypač didelį nerimą kelia Centrinės Europos šalims, kurios ribojasi su Rusija.
Politico.com duomenimis, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas, gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ir valstybės sekretorius Rexas Tillersonas primygtinai siūlė D.Trumpui savo kalboje paminėti JAV įsipareigojimą ginti sąjungininkus, tačiau tai nebuvo padaryta.
„The New York Times“ likus dienai iki kalbos gavo informaciją iš prezidento administracijos, kad šis teiginys tikrai bus įtrauktas į kalbą.
Tik D.Trumpui pradėjus kalbėti, jo komanda suprato, kad jis nusprendė jų patarimų nepaisyti. Dėl šio sprendimo prezidentas su patarėjais nekalbėjo. Tai buvo asmeninė D.Trumpo pozicija.
Šaltinių teigimu, dar ryte prezidentui buvo pateiktas visai kitas, visų pusių suderintas kalbos variantas, tačiau jis nebuvo panaudotas.
Suderintą kalbą D.Trumpas nusprendė suredaguoti pats ir dalies teiginių joje neliko. Prezidento rinkimų kampanijos metu D.Trumpas atvirai kritikavo NATO, tačiau po priesaikos savo poziciją sušvelnino.
Tai pat pranešama, kad D.Trumpo sprendimui įtaką galėjo padaryti jo administracijoje dirbantis nacionalistinių pažiūrų neslepiantis Steve'as Bannonas.
Ši prezidento kalba sukėlė audringą reakciją ne tik Europoje, bet ir JAV. „Esminio sakinio praleidimas gali sukelti rimtų pasekmių sėkmingiausiam kariniam Aljansui žmonijos istorijoje“, – teigė buvęs valstybės sekretorius Strobe'as Talbottas.
