Pirtis savo rankomis. Dalinamės patirtimi.

Kaip pastatyti pirtį pačiam ir išvengti didelių klaidų? Smalsu?  Pasidalinau savo patirtimi, gal tai bus naudinga ir jums.

 

 

Planuojant statyti pirtį reikėjo įvertinti vietos, kur ji turėjo būti pastatyta sąlygas. Sklypas nedidelis, 15 arų, todėl ir pirtis turėjo būti nedidelė, kad liktų vietos uždaram pirties kiemui, baseinui. Pirties išmatavimus padiktavo statybinės medienos standartai. Lengviausia gauti 6 m ilgio medieną. Statant karkasinę pirtį tai ir buvo lemiamas momentas leidžiantis pastatyti nesudėtingą statinį. Todėl pirties išmatavimai yra 5 x 6 metrų.

Ieškant tinkamo pirties išplanavimo teko susidurti su pagrindine problema – tuo metu nebuvo pirties projektų skirtų sveikatinimo paslaugas teikiančių pirtininkų poreikiams. Todėl teko pastudijuoti senųjų dūminių pirčių brėžinius, pasižvalgyti Suomijoje esančiame pirčių muziejuje. Taip ir susiformavo vizija, kurią reikėjo perkelti į realybę.

Manau nėra tikslinga statant pirtį apsiriboti šeimos poreikiais. Juk bet kuri šeima turi gausybę draugų, kurie tikrai laikas nuo laiko apsilankys  svečiuose ir su malonumu pasišildys Jūsų pirtyje. Todėl bet kuri pirtis turi laisvai talpinti minimaliai 6 žmones. Tai optimalus skaičius, juk šeimos dydis irgi gali būti įvairus.

Kadangi buvo pasirinktas karkasinės pirties variantas, didelių reikalavimų pamatams nekilo. Pasirinktas šiais laikais tradicinis variantas, poliniai pamatai arba kitaip gręžtiniai pamatai. Jų įrengimas užtruko vos 2 dienas, tai greitas ir pigus būdas. Siekiant sutaupyti lėšų pasižvalgiau įmonėse prekiaujančiose plastikiniais langais ir suradau man tinkamus langus už labai puikią kainą. Turint langus galima pasiderinti ir karkasinio statinio konstrukciją, o tai leidžia tikrai sutaupyti nemažus pinigus. Statant pirtį nebūtina daryti labai storų sienų, juk mes pirtyje negyvensime. Didesnė šilumos izoliacija turi būti tik garinėje, kur būtina ilgiau išlaikyti šilumą ir garą. Kitose patalpose šilumos tikrai užteks kol prausimės pirtyje. Taigi statant karkasinę pirtį reikia vadovautis tradiciniais reikalavimais taikomiems bet kokiems statiniams. Renkantis išorinę lauko sienų apdailą ir stogo dangą siekiau išlaikyti vientisumą su gyvenamu namu ir kitais sklype esančiais statiniais. Todėl sienos buvo apkaltos vieno pjovimo lentomis, o stogo danga pasirinkta iš bituminių lakštų. Tai lengva stogo danga, ją naudojant galima montuoti lengvesnę stogo konstrukciją. Visos durys pirties viduje yra iš klijuotos medienos. Jos nesikraipo ir yra lengvai prižiūrimos. Lauko durys irgi buvo medinės, bet su laiku supratau, kad jos netinkamos. Priežastis – jos greitai peršaldavo žiemą, apledėdavo ir sunkiai užsidarydavo nes nuolatos kraipėsi. Vėliau buvo įstatytos metalinės durys, kurios neturėjo išvardintų problemų. Garinės durys irgi medinės, stiklinių atsisakiau sąmoningai nes tada į garinę patektų per daug nereikalingos šviesos. Garinėje įrengtas langelis, kuris neturi mums įprasto lango. Tai greičiau skylė, kuri iš vidaus uždaroma slankiojančia lenta. Tokią idėją nusižiūrėjau Suomiškose pirtyse ir esu ja labai patenkintas.

Pirties vidaus apdaila su laiku keitėsi labai nedaug. Visoje pirtyje yra betonuotos grindys apklijuotos akmens masės plytelėmis. Poilsio zonoje įrengtas elektrinis grindų šildymas. Prausykloje sienos iki pusės irgi buvo išklijuotos plytelėmis. Taip lengviau užtikrinti švarą . Likusi sienų dalis ir lubos yra iš vieno pjovimo pušinių lentų.  Po lentomis paliktas tarpas orui judėti, tai apsaugo nuo puvimo galimybės. Poilsio kambaryje sienos apkaltos medinėmis dailylentėmis, lubos kaip ir prausykloje iš vieno pjovimo lentų.  Garinėje sienos ir lubos įrengtos iš drebulinių lentų.

Specialiai ventiliacija įrengta tik garinėje ir prausykloje. Garinėje šaltas oras paduodamas į erdmę už krosnies apdailos ir sušilęs, per angą viršuje pasklinda garinėje. O panaudotas oras yra pašalinamas specialiai po gultais prie pat žemės įrengtu ortakiu, kuris yra sujungtas su kaminu. Kadangi pirtyje sumontuota periodinio kūrenimo krosnis, kaminas lieka laisvas iškūrenus krosnį, tada jis tampa ventiliacijos sistemos dalimi ir puikiai susitvarko su jam pavesta užduotimi. Prausykloje yra oro padavimo ir šalinimo angos, kurios gali būti atidarytos arba pilnai uždarytos. Poilsio kambaryje ventiliacija atliekama per 2 tradicinius langus.

Mano pirtyje krosnis išgyveno kelis modernizacijos etapus. Pirma krosnelė buvo visiems gerai žinoma metalinė dėžė apkrauta akmenimis. Kad sumažinti jos neigiamą poveikį – oro kaitinimą, aš sumontavau išorinį ekraną iš plytų. Tai leido nukreipti šilumą į akmenis, o įkaitusios plytos po pirties procedūrų džiovimo gultus. Tačiau ieškodamas švelnesnio garo ir pirtininko darbui labiau tinkančio garinės mikroklimato atsisakiau tokios krosnelės ir įsigijau periodinio kūrenimo krosnį. Tai sudėtingesnė krosnis, kurios naudojimas reikalauja žinių ir meilės pirčiai. Tokios krosnies kūrenimas atima daugiau laiko. Priklausomai nuo konstrukcijos, akmenų įkrovos dydžio, garinės dydžio šią krosnį reikia kūrenti nuo 32 iki 6 valandų. Savo krosnį užkuriu 6 valandos iki pirmo užėjimo. Aktyvaus kūrenimo reikia bent 4,5valandos, o po to dar 1- 1,5  valandos brandinti. Tačiau tokia krosnis atsidėkoja jos lankytojams už pastangas ir sugaištą laiką išskirtiniu garu ir šiluma, leidžia mėgautis pirties malonumais  ir vanotis net 6 valandas. Tokia krosnis yra idealus pasirinkimas šeimos pirčiai, tačiau ne visada pateisina komercines paslaugas teikiančių pirčių lūkesčius nes per dieną galima priimti vieną svečių kompaniją.

Kol pirtyje stovėjo nuolatinio kūrenimo, metalinė krosnelė, gultai buvo padaryti iš minkštos medienos, drebulės. Tikriausiai kitaip ir negalėjo būti, juk mediena įkaisdavo kaip ir oras garinėje. Tačiau pakeitus krosnį atsirado galimybė eksperimentuoti . Tada garinėje sumontavau netradicinius gultus iš kieto medžio – uosio. Kadangi periodinio kūrenimo krosnis kaitina akmenis, o ne orą, atitinkamai ir gultai negauna tiek šilumos, kad įkaistų iki nemalonios temperatūros. Jie visą laiką lieka maloniai šilti nuogo kūno prisilietimui.  Juos lengva valyti ir prižiūrėti. Kad būtų lengva valyti,  irgi būtina pasiruošti iš anksto. Gultus reikia įrengti taip, kad būtų galima lengvai apversti, nuplauti jų apatinę dalį ant kurios renkasi labai daug nešvarumų. Vasarą šį darbą malonu atlikti išnešus gultus į kiemą, palikti  saulutės spinduliuose.  Įrengiant gultus labai svarbu paruošti darbo vietą pirtininkui. Tam būtina pasirinkti tinkamą gultų aukštį. Dažniausiai jis būna tarp 80 ir 90 cm. Gultų plotis irgi labai svarbus. Mano garinėje įrengti vieno lygio gultai, kurių plotis yra nuo 80 iki 140 cm. Viena gultų dalis yra lengvai atlenkiama tam, kad būtų patogu vanoti 2 žmones vienu metu.

 

Savo pirtyje labai daug keisti neturiu ką. Nebent norėčiau pasididinti priepirtį ir jame įrengti 2 vietas atsigulti. Vasarą šį trūkumą kompensuoja uždaras pirties kiemas, kuriame yra 3 vietos atsigulti. O kam neužtenka gultų juk galima ir ant žolės pagulėti. Tačiau žiemą reikia šiek tiek daugiau nei vienos vietos, kuri yra šiuo metu. Dvi vietos būtų labai gerai :)

 

Straipsnis publikuotas žurnale "Mano sodyba"