22 min
2018 08 07
Vidutinis skaitymo laikas:
5 min.
Azartiniai lošimai: kaip juos vertinti?
Kaip reikėtų vertinti azartinius lošimus? Apie du trečdalius apklaustųjų laikosi nuomonės, kad norintieji lošti turi tam teisę.
Nuo senų laikų žmonės mėgdavo situacijos kontrolę perduoti atsitiktinumui, tokiu būdu išvengdami didelių pastangų patiems kurti savo gerovę ir saugumą. Tam pasitarnaudavo azartiniai lošimai, lažybos, loterijos. Archeologiniai duomenys liudija, kad šešiasieniai lošimo kauliukai Mesopotamijoje buvo naudojami dar 3000 m. pr. Kr. Didžioji kinų siena buvo finansuojama iš loterijų pajamų. Loterijomis viešuosius pastatus finansuodavo ir romėnai.
Pasaulyje, kuriame lošimų rinka per metus auga apie 4 procentus, valstybės įvairiai riboja azartinius lošimus: islamo valstybėse jie draudžiami, vakarietiškose – leidžiami su išlygomis ir ribojimais. Šalyse, pasižyminčiose liberaliu azartinių lošimų ir loterijų reguliavimu, iš šios veiklos surinkti mokesčiai teikia joms ekonominę naudą: pvz., Italijoje jie sudaro 1 procentą valstybės surenkamų pajamų, JK – 0,52 proc. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia tik 0,11 proc.
 |
| Psichologas G. Navaitis
Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL |
Pasak psichologo dr. Gedimino Navaičio, azartas yra stipri emocija, turinti teigiamą ir neigiamą užtaisą. Teigiamą, nes skatina saviraišką, kūrybingumą, pažinimą. Neigiamą, nes sukelia norą nepagrįstai rizikuoti ir priklausomybę. Pagrindinė azartinių lošimų kritikos ir jų ribojimo priežastis yra azartinių lošimų, lažybų ir loterijų sukeliamos psichologinės ir socialinės problemos. Apibendrintai teigiama, kad apie 3 proc. Žemės gyventojų gali turėti sunkiai kontroliuojamą polinkį lošti. Tyrimai liudija, kad su azartu susijusias problemas ir gebėjimą jas įveikti gali lemti psichologinės asmens savybės, socialinė aplinka, taip pat genetiniai veiksniai.
Lošimai, lažybos ir loterijos Lietuvoje
Lietuvoje loterijos ir azartiniai lošimai yra populiarūs, jie vis labiau tampa laisvalaikio ar noro greitai praturtėti išraiška. Azartiniai lošimai Lietuvoje pradėti reglamentuoti 2001 m. priimtu Azartinių lošimų įstatymu, o loterijos – 2004 m. priimtu Loterijų įstatymu. Už lošimų priežiūrą atsako Lošimų priežiūros tarnyba prie LR Finansų ministerijos.
Ilgą laiką diskusijos apie azartinių lošimų žalą apsiribodavo ne mokslinių tyrimų duomenimis, o nuostatomis „iš oro“. Dr. G. Navaitis monografijoje „Azartas. Lošimas, lažybos, loterijos“, kurioje buvo pristatyti 2016–2017 m. tyrimo apie azartinius lošimus, lažybas ir loterijas rezultatai, teigia, kad Lietuvoje visuomenės gana prieštaringą požiūrį į azartinius lošimus lemia daugiau emocijos, nei racionalūs mokslu grįsti argumentai. Antai, įvairiose medijose skelbiama socialinė reklama įspėja apie lošimų žalą, tuo tarpu per sporto rungtynių transliacijas galima stebėti kazino reklamas. Pasak monografijos autoriaus, toks situacijos prieštaringumas kliudo prognozuoti socialinį azartinių lošimų, lažybų ir loterijų poveikį visuomenei, nes prognozei būtina ne tik situacijos ir jos sukeliamų problemų analizė, bet ir paslaugų sferos pokyčių numatymas.
Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų loterijos bilietams per pastaruosius 12 mėnesių išleido pinigų ir tai darė nuolat.
Norėdama išsiaiškinti azartinių lošimų paplitimą Lietuvoje bei jų poveikį visuomenei, 2016–2017 m. Mykolo Riomerio universiteto bei UAB „Vilmorus“ tyrėjų grupė atliko tyrimą „Azartinių lošimų paplitimas Lietuvoje ir jų poveikis socialinei gerovei“. Tyrime dalyvavo daugiau kaip tūkstantis respondentų, iš jų – 44,9 proc. vyrų, 55,1 proc. moterų, tai atitiko Lietuvos gyventojų sudėtį. Lietuviai sudarė 86,4 proc., rusai – 5,7 proc., lenkai – 5,6 proc., kitos tautybės – 1,9 proc. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, tautybę, išsilavinimą (61,5 proc. apklaustųjų neturi aukštojo išsilavinimo), šeiminę sudėtį, pajamas ir t. t. taip pat atitiko Lietuvos gyventojų rodiklius.
Atlikta apklausa patvirtino, kad azartiniai lošimai, lažybos ir loterijos yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, kuriame vyrauja loterijos. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų loterijos bilietams per pastaruosius 12 mėnesių išleido pinigų ir tai darė nuolat. Kiti būdai tenkinti azartą mažiau paplitę. Tyrimas neatskleidė reikšmingų azarto pokyčių: daugumos dalyvių įsitraukimas į azartinius lošimus, lažybas ir loterijas nepakito, o daugiau nei ketvirčio – netgi sumažėjo. Tam įtaką padarė prarastas domėjimasis azartiniais lošimais, sumažėjusios finansinės galimybės, gyvenimo prioritetų pokyčiai.
Apklausa atskleidė, kad bent kartą gyvenime iš pinigų lošė kiek mažiau nei penktadalis respondentų, o tai rodo didelį azartinių lošimų paplitimą. Dažniausiai lošimus iš pinigų bandė 16–18 metų amžiaus jaunuoliai, dažniau vyrai, nei moterys. Dauguma respondentų bent kartą dalyvavo loterijoje, o moterys loterijos bilietus pirko aktyviau nei vyrai. Daugiausia respondentų (57,2 proc.) loterijos bilietams įsigyti per mėnesį išleido iki 4 eurų, 34,8 proc. – nuo 5 iki 10 eurų, 5,8 proc. skyrė 11–30 eurų. Daugiau kaip 31 euro loterijos bilietams skyrė labai nedidelis respondentų skaičius. Loterijos bilietus dažniau pirko profesinę mokyklą ar aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys apklaustieji. Tipiškas loterijų dalyvio portretas: 30–39 metų amžiaus asmuo, turintis profesinį išsilavinimą ir gyvenantis Panevėžyje, kituose miestuose ir kaimuose. Momentinėse loterijose dalyvavo apie trečdalis apklaustųjų, daugiausia asmenys iki 21-ų metų ir tarp 30–39 metų amžiaus – daugiausia šiauliečiai. E-loterijose aktyviausiai bilietus pirko, išleisdami iki 10 eurų per mėnesį, santykinai žemesnes pajamas gaunantys asmenys.
Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys respondentai dažniau rinkosi azartinius lošimus. Kazino (ruletė, pokeris ir kt.) per pastaruosius (iki apklausos) mėnesius žaidė santykinai mažas respondentų skaičius. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad lošiama savo gyvenamojoje aplinkoje – išvažiuojamasis turizmas lošti į užsienį nėra populiarus. Interneto erdvėje lošė apie 2,5 proc. respondentų (dažniau vyrų), daugiausia studentų, moksleivių ar bedarbių: šioje erdvėje auga azartinių lošimų mastas. Azartiniai lošimai neregistruotose lošimų vietose nėra paplitę.
Žymiai mažiau apklaustųjų lažinosi lažybų punktuose dėl sporto rezultatų – apie 5 proc. Nustatyta, kad dažniausiai lažintis buvo linkę vyrai tarp 20–29 metų, daugiausia gyvenantys Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Lažybos dėl šunų, žirgų ir pan. Lietuvoje nėra populiarios.
Įsitraukimo į azartinius lošimus priežastys ir pasekmės
Dauguma tyrimo dalyvių lošdami tikėjosi laimėti dideles pinigų sumas, tačiau šeštadalis lošiančiųjų įsitraukdavo norėdami būti tarp žmonių ar įveikti įtampą. Tuo tarpu jauni asmenys – iki 21 metų – siekė padaryti įspūdį aplinkiniams. Pastebėta, kad psichologinės priežastys – kova su nuoboduliu, siekis nugalėti, įtampos sumažinimas lošiant buvo daugiau būdingos vyrams.
Dauguma tyrimo dalyvių neturėjo problemų dėl azartinių lošimų, lažybų ar loterijų: jie neprašė pinigų iš kitų žmonių, nebuvo linkę nusižengti, skolintis ar kažką parduoti, norėdami atsilošti. Tik labai maža dalis tyrime apklaustų dalyvių kartais lošimui skirdavo daugiau pinigų, nei galėjo sau leisti.
Tyrimas taip pat atskleidė gana prieštaringą požiūrį į azartinius lošimus Lietuvoje: trys ketvirčiai apklaustųjų sutiko, kad žmonės turi teisę lošti azartinius lošimus, jei jie to nori. Tačiau apie 60 proc. manė, kad yra per daug galimybių lošti, o lošimai neturėtų būti skatinami. Apie 45–50 proc. apklaustųjų neturėjo aiškios nuomonės apie azartinių lošimų žalą ar naudą visuomenei.
Pristatydama tyrimo rezultatus visuomenei, prof. dr. Irena Leliūgienė, socialinės pedagogikos ekspertė, teigė, kad mokyklose per mažai skiriama dėmesio azartinių lošimų prevencijai, nes azartiniai lošimai „jaunėja“. Deja, bet šiuo metu dėl azartinių lošimų problemos Švietimo ir mokslo ministerijoje net nediskutuojama.
Probleminiai lošėjai
Lietuvoje 2018 m. kovo 27 d. duomenimis įregistruoti 3537 prašymai, iš kurių 85 proc. įregistravo 18–40 metų asmenys – daugiausia vyrai. Tačiau šis rodiklis neatskleidžia tikrosios lošimų priklausomybės esmės, nes asmenys, įsiregistravę į šį registrą, iš dalies kontroliuoja savo polinkį lošti. Tikslesnių duomenų, galinčių atskleisti lošimų priklausomybės mastą, šiuo metu nėra.
Patologinis lošimas yra sunkiausia priklausomybės nuo azartinių lošimų forma: tai yra psichinės sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia savikontrolės praradimu lošiant bei sukelia finansinių nuostolių, atima domėjimąsi šeima ir darbu, taip pat sukelia neteisėtą elgesį.
Remiantis tam tikromis tarptautinėmis metodikomis (DSM-IV ir PGSI) nustatyta, kad probleminių lošėjų tarp respondentų galėjo būti iki 2 proc. Daugeliu atveju tai buvo 30–39 metų amžiaus, nesusituokę, gaunantys didesnes pajamas vyrai. Šiai lošėjų grupei galimai būdingas alkoholinių gėrimų, tabako, narkotikų ir azartinių lošimų kompleksas. Pastebėta, kad probleminiai lošėjai vadovaujasi iliuzija, kad „šį kartą tikrai pasiseks“. Jie klaidingai suvokia situaciją, patys bando suvaldyti potraukį azartiniams lošimams. Nedaugelis jų ieško pagalbos, o tie, kuriems jos reikia, daugiausia kreipiasi į artimuosius.
Lošėjai būna probleminiai ir patologiniai. Skirtumas tarp jų toks, kad probleminiai lošėjai gali liautis lošti, o patologinė priklausomybė jau įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą. Patologinis lošimas yra sunkiausia priklausomybės nuo azartinių lošimų forma: tai yra psichinės sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia savikontrolės praradimu lošiant bei sukelia finansinių nuostolių, atima domėjimąsi šeima ir darbu, taip pat sukelia neteisėtą elgesį.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, kurioje lošimai sėkmingai reguliuojami, respondentų, leidusių pinigus azartiniams lošimams per paskutinę savaitę iki tyrimo, yra tapatus. Skirtumas tik toks, kad Lietuvoje daugiau dalyvaujama loterijose, tuo tarpu JK dažniau lošiama internete, kazino, B kategorijos lošimų automatais. Galimai probleminių lošėjų skaičius abiejose šalyse nedidelis. Tyrimo „Azartinių lošimų paplitimas Lietuvoje ir jų poveikis socialinei gerovei“ duomenų tarptautinis palyginimas leidžia konstatuoti, kad loterijų ir azartinių lošimų reguliavimas Lietuvoje yra gana veiksmingas, tačiau ekspertai pastebi, kad švietimo sferoje lošimų prevencija nepakankama.
Tekstas parengtas pagal dr. Gedimino Navaičio monografiją „Azartas. Lošimai, lažybos ir loterijos“. 2016 m. sukurta mobili aplikacija, skirta valdyti norą lošti: www.losimuine.lt“. Jos kūrėjai – UAB „Dialogas“ vadovas Gintaras Labutis ir jo kolegos.
...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie mūsų darbo. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.
