Pasižiūrėti ugnies žaidimų misterijos susirinkę svečiai iš pradžių gailėjo, kad tokias gražias skulptūras pasiglemš ugnis. Tačiau prasidėjus misterijai įsitikino, kad ji - ne naikintoja, o menininkų bendraautorė.
Skambant sutartinei "Lioj lyja ta gervela" pirmoji nušvito Kazio Venclovo skulptūra "Sėja". Iš šiaudinio tinklo, tarsi sėtuvės, ugnis į žemę "sėjo" pamažu įsižiebiančius degančius kamuolius.
Antrąją ugnies skulptūrą Arvydas Ališanka paskyrė visiems, šiais metais mirusiems. Staigiai stulpu į dangų kilusi ugnis išryškino tai, ką slėpė šiaudai - ant kiekvienos "Gedulo liepos" šakos tupinčius paukščius - vėles.
Dar pasidžiaugti saulės šiluma kvietė Ryto Belevičiaus skulptūra "Saulė sodų sadina". O konstruktyvus Mariaus Grušo "Jievaras" tarsi vėl grąžino į realybę - nebe žaismės, o tylos ir susikaupimo laiką.
Senovės lietuvis pasaulio medžiu vadino ne tik jievarą, bet ir verbą kupolę, o vasarą - pražydusį paparčio žiedą. Kaip tik jo simboliką savo ugnies skulptūrai "Paparčio žiedas" ir naudojo menininkas Gediminas Piekuras.
Kaip ir kasmet, derliaus nuėmimą ir vasaros pabaigą simbolizavo paskutinioji lygiadienio ugnies misterijos skulptūra - Viktoro Geraščenkos "Senas ožys" ir efektingi pirotechnikų grupės "Blikas" fejerverkai.
Ugnies žaidimų misterijoje skambėjo sutartinių atlikėjų grupės "Trys keturiose" atliekamos sutartinės. Drauge su giedotojomis improvizavo perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
Mistinę ugnies šventės nuotaiką kūrė grupė "Duo zikr" iš Peterburgo - drauge su A. Gotesmanu improvizavę dainininkai Olga Tkačenko ir Igoris Silinas bei apeiginio folkloro grupė "Kūlgrinda".
Tradicinį lygiadienio renginį Vilniaus etninės veiklos centras organizavo 9 kartą.