Jo teigimu, „būtų naivu galvoti, kad jie galėtų pastatyti AE“.
Strateginį investuotoją, anot jo, ketinama pasirinkti per šiuos metus. Apie būtinybę rasti strateginį investuotoją ministras prabyla nebe pirmą kartą.
Per metus esą turėtų galutinai paaiškėti ir „Leo LT“ likimas.
„Šiandien padarykime pirmą žingsnį – perimkime valdymą, jeigu perėmus valdymą pasirodys, visuomenė pati pripažins, kad „Leo LT“ tarnauja visuomenės interesams, tada bus galima galvoti, kad tegul ji toliau veikia. Jeigu perėmus valdymą matysis, kad tie interesai nėra užtikrinami, kad strateginiai projektai nevyksta, kad siekiama pelno, o ne užtikrinti tuos interesus, kuriuos turi valstybė – vartotojų interesus ir energetinį saugumą, tada, be abejo, tokio objekto ir nereikia“, – kalbėjo ministras.
Tuo tarpu „Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika DELFI sakė manantis, kad strateginio investuotojo atsiradimas yra realus ir sveikas dalykas.
„Mes irgi panašiai galvojame, kad strateginio investuotojo atsiradimas kuriame nors etape būtų labai sveika įmonei, bet tai turėtų nuspręsti, ne „Leo LT“ valdyba, bet bendrovės akcininkai“, – kalbėjo G. Mažeika.
DELFI primena, kad 2008-ųjų gegužę sukurtą bendrovę „Leo LT“ sudaro dvi valstybei priklausančios elektros įmonės – „Lietuvos energija“ bei „Rytų skirstomieji tinklai“ – ir AB VST, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę.
61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Vyriausybė, 38,3 proc. – „NDX energija“.
Kovo pradžioje Konstitucinis Teismas nusprendė, kad „Leo LT“ įsteigimas neprieštarauja Konstitucijai, tačiau kai kurie kiti straipsniai vis dėlto prasilenkia su pagrindiniu šalies įstatymu.
