- Pirmosios valiutų valdybos buvo įvestos XIX a., o visame pasaulyje paplito XX a. pirmoje pusėje. Jis tapo nebepopuliarus maždaug po 1950-ųjų, nes ekonomistai ir politikos kūrėjai manė, esą centrinių bankų vykdoma diskrecinė pinigų politika gali paskatinti spartesnį ekonomikos augimą. Būtent dėl įsivaizduojamų centrinės bankininkystės pranašumų, o ne dėl kokių nors valiutų valdybos trūkumų dauguma šalių pakeitė savo valiutų valdybas centriniais bankais, tačiau rezultatai dažniausiai būdavo prasti.
Po komunizmo griūties susidomėjimas valiutų valdyba atgijo dėl šio modelio paprastumo, efektyvumo ir puikios reputacijos praeityje. 1992-1997 metais Estija, Lietuva, Bosnija ir Bulgarija įsivedė į valiutų valdybą panašias sistemas. Argentina tokią sistemą įsivedė 1991 m. - ją iš dalies paskatino ankstesnė valiutų valdybos veikimo patirtis prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Visos šios valiutų valdybai giminingos sistemos turi tam tikrų spragų, kurių nebuvo daugelyje ankstesnių valiutų valdybos modelių. Argentinos atveju tos spragos prisidėjo prie didžiulio šios sistemos ir visos Argentinos ekonomikos žlugimo 2001 ir 2002 m.
Be valiutų valdybos, yra ir kitų sistemų, kurios apriboja diskrecinę pinigų politiką. Istoriškai labiausiai paplitusios yra dolerizacija (šiandien dar egzistuoja kai kuriose šalyse) ir laisva bankininkystė (šiuo metu išnykusi, bet vis dar įmanoma). Visose šiose sistemose bendra tai, kad nėra vietinio centrinio banko, spausdinančio nacionalinę valiutą. Euras taip pat to pasiekia, tik kitaip nei kitose sistemose. Visoms joms būdinga tai, kad jos padėjo išvengti aukštos infliacijos epizodų.
- Balandžio 1 d. valiutų valdybai Lietuvoje sukanka 15 metų. Gal dar pamenate Lietuvos ekonominę situaciją prieš 15 metų, kai buvo diegiamas valiutų valdybos modelis? Kokią matote valiutų valdybos įtaką Lietuvos ekonomikai?
- Tuometiniam Ministrui Pirmininkui A. Šleževičiui apsilankius Estijoje 1993 m., valiutų valdyba tapo ypač svarbiu klausimu. Didelį įspūdį jam padarė Estijos valiutų valdybos sistema ir jis teiravosi, kas jos autorius. Po to jis susisiekė su manimi Paryžiuje ir 1994 m. sausio 26 d. pakvietė mus su žmona privačių pietų Vilniuje. Ministras Pirmininkas jau buvo apsisprendęs, kad Lietuvoje bus įvedamas valiutų valdybos modelis ir kad aš būsiu valstybės konsultantas šiame projekte. A. Šleževičius buvo įsitikinęs, kad taisyklėmis grindžiama valiutų valdyba laikys Lietuvos banką už trumpo pavadėlio ir uždės tvirtą biudžeto apynasrį parlamentui.
Lietuva galėjo pirmoji įsivesti valiutų valdybą ir iš karto sukurti patikimą valiutą. Tačiau ji lūkuriavo beveik dvejus metus stebėdama Estiją, tuo tarpu jos pažanga pinigų ir apskritai ekonominės politikos srityse buvo labai lėta. Lito patikimumo įstatymas paspartino pažangą, suteikdamas valiutai tvirtesnį pamatą ir tokį pasitikėjimo lygį, kuriam prilygo tik kelios kitos Vidurio ir Rytų Europos valiutos.
- Kokios svarbiausios lietuviškosios valiutų valdybos sistemos pamokos? Ar Jūsų teoriniai lūkesčiai išsipildė?
- Kaip ir tikėjausi, infliacija smuko iki vienaženklių skaičių, valiutos kursas tapo stabilus. Be to, šios aplinkybės išliko ilgą laiką. Lito persiejimas prie euro sustiprino Lietuvos ekonominę integraciją su Vakarų Europos šalimis.
- Ar Lietuvos ekonomika šiandien atrodytų kitaip, jei prieš 15 metų mūsų šalis nebūtų įdiegusi valiutų valdybos? Kokie galėtų būti skirtumai?
- Lietuvą galėjo ištikti Latvijos likimas. Latvija kurį laiką eksperimentavo su laisvai plaukiojančiu valiutos kursu, tada perėjo prie kelių valiutų krepšelio, kol galiausiai susiejo latą su euru gerokai vėliau nei Lietuva. Galų gale visai neseniai Latvija pareiškė, kad jos centrinis bankas veikia kaip valiutų valdyba, tačiau jos sistema neturėjo jokio teisinio pagrindo, kokį Lietuvai suteikė Lito patikimumo įstatymas. Kai praėjusį rudenį Latvijai iškilo sunkumų, Latvijos bankas sumažino savo užsienio rezervų atsargas žemiau 100 proc. ribos, taip iš dalies siekdama gelbėti "Parex" banką. Latvijoje tvyrojo devalvacijos baimė ir šalies vyriausybė turėjo kreiptis į TVF bei kitas institucijas dėl paskolų, kurios, palyginti su šalies ekonomika, buvo gana didelės.
- Pasaulyje nėra daug šalių, turinčių valiutų valdybos sistemas. Kaip manote, kodėl? Ar po dabartinės krizės situacija pasikeis? Kokius kitus sprendimus galėtumėt pasiūlyti ateičiai?
- Kaip jau minėjau, valiutų valdybos modelis ilgam buvo išėjęs iš mados ne dėl jo trūkumų, o dėl menamų centrinės bankininkystės privalumų. Daugelio šalių ekonominiai duomenys būtų geresni, jei jos turėtų valiutų valdybas, o ne nacionalinius centrinius bankus, tačiau politikams paprastai nepatinka jų veiksmų apribojimas, ką padaro valiutų valdybos sistema. Man idealiausia tokia sistema, kurioje vyksta visiška konkurencija tarp valiutų, kurioje žmonės gali laisvai sudaryti sutartis ta valiuta, kuria tik nori, o finansinės institucijos gali laisvai eksperimentuoti siūlydamos bet kurį sutartinį atsiskaitomąjį vienetą, kuris, jų manymu, žmonėms bus priimtinas. Piniginiai poreikiai išsirutulioja laikui bėgant, o konkurencija leidžia institucijoms evoliucionuoti kartu su jais.
- Ar dabartinė globali ekonomikos krizė turi ką bendro su valiutų valdybos modeliu? Kaip valiutų valdyba veikia ir atsilaiko ekonominių krizių metu? Kokie kiti ekonominiai procesai vyksta recesijos metu esant valiutų valdybos sistemai?
- Jokia monetarinė sistema negali apsaugoti ekonomikų nuo visų iškilsiančių problemų. Pasaulio ekonomika traukiasi, ir šiais metais augs tik kelių šalių ekonomikos. Tačiau verta paminėti, kad pirmoji banga šalių, patyrusių sunkių problemų dėl valiutos, buvo šalys, turinčios centrinius bankus - Europoje tai Islandija, Ukraina, Latvija, Vengrija ir Baltarusija.
Jei spekuliacijos dėl lito sustiprėtų, Lietuva gali rinktis eurizaciją, kaip pasielgė Juodkalnija 1999-aisiais. Slovakijos, neseniai tapusios Europos centrinio banko nare, ir Juodkalnijos, nesančios šio banko nare, patirtis rodo, kad euras suteikia monetarinio stabilumo. Europos Sąjungos sukurti barjerai eurizacijai yra nelogiški ir duoda priešingus rezultatus esant dabartinei finansų krizei.
- Kokius privalumus ir trūkumus Lietuvos ekonomikai suteikia valiutų valdybos sistema šiandien?
- Šiuo metu visos šalys išgyvena sunkumus dėl pasaulio ekonomikos krizės. Lietuvoje šiuos sunkumus švelnina valiutų valdybos sistema. Trumpai tariant, reikalai būtų kur kas prastesni, jei Lietuva turėtų bet kurį kitą valiutos kurso režimą - nebent būtų tapusi Europos pinigų sąjungos nare. Tai man primena apie klaidingus Europos Komisijos ir ECB sprendimus 2006 m. - būtent uždrausti Lietuvai tapti Europos pinigų sąjungos (EPS) nare. Dabar jau galima skaičiuoti šių blogų 2006 m. sprendimų kainą ir EPS šalims narėms, ir Lietuvai.
- Vyraujančios ekonominės minties atstovai į defliaciją žvelgia su baime (tai kartais neišvengiama šalyse, turinčiose valiutų valdybas, dėl pinigų pasiūlos sumažėjimo). Kaip tai pakomentuotumėt? Ar žmonėms tikrai reikia bijoti defliacijos?
- Vyraujantis požiūris yra neteisingas. Valiutų valdybos sistemos nėra linkusios į ilgalaikius defliacijos proveržius. Tai patvirtina mano "95 proc. taisyklę": 95 proc. to, kas publikuojama arba transliuojama apie ekonomiką ir finansus, yra arba klaidinga, arba nereikšminga.