"Tinkamos verslui makroekonominės aplinkos galimybės, kaip rodo praktika ir vakarietiška patirtis, slypi visų pirma pinigų ir fiskalinėje politikoje. Valiutų valdybos modelis tebėra, o šalyje įsitvirtino defliacija, kuri vėl stabdys gamybos, prekių ir paslaugų apimčių augimą, eksporto plėtrą", - teigia asociacijos prezidentas, Panevėžio kineskopų gamybos bendrovės "Ekranas" generalinis direktorius Eimutis Žvybas.
ELTA primena, kad Lietuvoje nuo 1994 metų veikia valiutų valdybos modelis, užtikrinantis fiksuotą nacionalinės valiutos - lito kursą bazinės valiutos atžvilgiu, visišką į apyvartą išleistų litų padengimą aukso ir užsienio valiutos atsargomis bei laisvą litų keitimą į bazinę valiutą ir atvirkščiai. Nuo šių metų vasario bazinė valiuta yra euras (oficialus santykis - 3,4528 lito už 1 eurą).
Pasak E.Žvybo, jau dabar daugelis eksportuotojų dėl mažėjančių kainų ir Lietuvos, ir užsienio rinkose patyrė defliacijos pasekmes. "Lietuvos bankas pasirinko pasyvų vaidmenį. Joks Vakarų valstybių centrinis bankas, vykdantis klasikinę pinigų politiką, netoleruotų nerealaus lito kurso, infliacijos bei įsigalinčios defliacijos", - tvirtina jis.
Tuo tarpu centrinis šalies bankas nurodo, kad svarbiausias pinigų politikos tikslas - siekti kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą.
"Fiksuotas kursas tokioje mažoje ir atviroje šalyje, kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai augti", - nurodo bankas.
Šiemet Lietuvoje nuo metų pradžios vartotojų kainos sumažėjo 1,4 proc. Didžiausio šalyje Vilniaus banko analitikai jau antrą kartą šiemet sumažino vartotojų kainų indekso prognozę nuo 1 proc. iki minus 1 proc. Kitais metais prognozuojama 1,5 proc. infliacija, 2004 m. - 2,5 proc. ir 2005 m. - 2,4 proc. Visos prognozės pagrįstos prielaida, kad valiutos kurso svyravimų poveikis kainų lygiui bus neutralus.
Verslininkai teigia, kad eksporto apimtis šiais metais didėjo sparčiau nei importo apimtys, ir tai įvyko ne dėl palankesnių makroekonominių sąlygų, Lietuvos pinigų ir fiskalinės politikos, bet eksportuotojų, vietinių gamintojų pastangų dėka plečiant savų produktų rinkas.
Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportas išaugo 3,5, importas - 12,3 proc. Eksportuota 14,1 mlrd. litų vertės prekių, o į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė - 20,3 mlrd. litų.
Tačiau, jų įsitikinimu, įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje, prisiimant šiuolaikinius ekonomikos globalizacijos iššūkius, ir išlaikyti savo eksporto konkurencingumą bei jį didinti esant nevienodose, blogesnėse konkurencinėse sąlygose lyginant su kitų šalių eksportuotojais užsienio rinkose ir netgi savo vietinėje rinkoje, lyginant su importuotojais, yra ūkio subjektams sunkiai įveikiamas uždavinys.
Pagal kuruojamas sferas ir kitas valstybės institucijas verslininkai kviečia imtis priemonių verslo sąlygoms gerinti.