Naujienos

VMT: Kaip naudojami ir atkuriami Lietuvos miškai

Įvairių gandų skleidimas, jog Lietuvos miškai nyksta iš tikrųjų neturi jokio pagrindo,- įsitikinęs ir argumentais savo poziciją grindžia Valstybinės miškų tarnybos svetainėje paskelbtame straipsnyje prof. habil.dr. Andrius Kuliešis.

Kaip naudojami ir atkuriami Lietuvos miškai? Toks klausimas yra aktualus kiekvienam besidominčiam Lietuvos miškais. Kartais juo yra spekuliuojama, siekiant pasireklamuoti, pasirodyti „tikruoju gamtininku“.

Ne kartą, siekiant įrodyti, jog Lietuvoje kažkas negerai su miškais, buvo pasitelktas Estreguil et al., 2007 parengtas Europos miškinguose landšaftuose susiformavusių miškų vidinės dinamikos žemėlapis. Šiuo darbu iš tikrųjų buvo siekiama įvertinti ne miškingumo kaitą, bet miško masyvų vidinės struktūros stabilumą. Žemėlapis parengtas dešifravus 1990-2000 m. kosminius vaizdus, atsiribojus nuo miško masyvų pakraščių. Darbo metodikoje nurodoma, kad turimi kosminio vaizdo duomenys neleido aptikti net jaunuolynų, nekalbant jau apie kirtavietes. Tyrimo rezultate buvo nustatyta, jog tik mažiau nei pusė visų Europos miškų pasižymi pagrindinių miško plotų stabilumu, tuo tarpu Europos Ministrų konferencija 2011 m Osle pripažino, jog Europos miškų plotai 1990-2010 m padidėjo 7.8 proc., Lietuvos - per tą patį laikotarpį – 10.2 proc.

Estreguil et al. 2007 parengtoje studijoje Lietuvos miškai su intensyvia miškininkyste, tuo metu vykusiu, dar ir iki šiol nepamirštu (1992 – 1996), eglynų džiuvimu, palikusiu gilų antspaudą šalies miškų landšafte, buvo priskirti nestabiliam landšaftui, bet tai nėra miško ploto mažėjimo įrodymas.

 

Lietuva turi labai modernią, būdingą tik šalims su labai intensyvia miškininkyste, miškų inventorizacijos sistemą, leidžiančią patikimai kontroliuoti situaciją šalies miškuose. Reguliariai, kas 10 metų, atliekama miškų inventorizacija kiekviename miško sklype, atitinkančiame miškų įstatymo reikalavimus, nesvarbu kokia miškų nuosavybė. Šie duomenys naudojami ūkinės veiklos projektavimui, jos organizavimui, miškų kadastro vedimui, miškų apskaitai.

Šios inventorizacijos metu kontroliuojamos visos kirtavietės, įstatymo normos laikymasis dėl miško atkūrimo kirtavietėse. Apibendrinti bei aktualizuoti visos šalies miškų duomenys kasmet skelbiami „Lietuvos miškų ūkio statistikoje“ (www.amvmt.lt).

Strateginiam miškų ūkio planavimui, miško ūkinės veiklos efektyvumo nešališkam įvertinimui valstybės lygyje, yra vykdoma nacionalinė miškų inventorizacija (NMI) atrankos metodu. Jos metu gaunami objektyvūs, nepriklausomi nuo informacijos tiekėjų, duomenys apie miško plotų ir tūrių bei jų prieaugių balansus. Šie duomenys (lent.) skelbiami Valstybinės Miškų Tarnybos ataskaitose, svetainėje www.amvmt.lt., kas 5 metai atskiru leidiniu. 

Metai	Miško žemės plotas 1000 ha	Medynų plotas 1000 ha	Kirta-viečių plotas 1000 ha	Pagrindiniai kirtimai, vidutiniškai per metus			Miško atkūrimas vidutiniškai per metus				Miško įveisimas vidutininškai per metus			Savaiminis miškų plitimas vidutiniškai per metus, 1000 ha
				Valstybi-niuose miškuose	Kituose miškuose	Iš viso	Visuose miškuose		Valstybinės reikšmės		Valsty-binėje žemėje	Priva- čioje žemėje	Iš viso
							Iš viso	Želdinta	Iš viso	Želdin- ta
1998-2002	2074.3	2004.8	17.2	8.6	4.0	12.6	-	-	-	-	-	-	1.1	2.9
2003-2007	2108.1	2036.2	21.5	11.2	9.7	20.9	19.1	8.3	10.9	6.2	0.9	0.6	1.5	6.6
2007-2011	2172.7	2085.8	23.0	10.6	9.5	20.1	15.8	8.7	8.3	5.8	1.3	1.2	2.5	9.0

Iš pateiktos lentelės duomenų matyti, jog miško ploto didėjimo 1998 -2011 metais garantas yra miškų veisimas ne miško žemėjevidutiniškai 1,1 -2,5 tūkst. ha kasmet, savaiminis jų plitimas 2.9 – 9.0 tūkst. ha kasmet, savalaikis kirtaviečių atkūrimas. Neatkurtų kirtaviečių plotas NMI metu fiksuojamas labai artimas kasmet iškertamų miškų plotui. Pagal Miškų įstatymo normą jų gali būti ir daugiau.

Nuogąstaujama, jog nuo 1990 m. kirtimų mąstai padidėjo dvigubai. Iš tiesų, pradedant minimu laikotarpiu Lietuvos miškuose pradėjo subręsti didžioji dalis karo ir pokario metais susiformavusių minkštųjų lapuočių medynų, kurių optimalus kirtimo amžius yra 41 (drebulynai) – 61 (beržynai, juodalksnynai) metai.

Ne visada laiku buvo sureaguota į šių medžių rūšių didėjančius brandžių medynų plotus ir dabar yra susikaupę dideli plotai perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų, dėl ko yra patiriami nuostoliai dėl medienos kokybės praradimo ar iki 1.5 karto ir daugiau prailginto medynų auginimo laiko.

Eglynų kirtimų intensyvinimą nulėmė padažnėjusios audros, sausros, kinivarpų invazijos, tačiau šiuo metu ir eglynai yra kertami sulaukę gerokai didesnio, nei yra optimalus kirtimo amžius. Eglynai yra atkuriami didesniame plote, nei jie augo iki šiol ir jų dalis Lietuvos miškuose didėja.

Pastaruoju metu didėja brandžių pušynų plotai ir tai tęsis dar 3-4 dešimtmečius iki brandą pasieks praeito šimtmečio V-VI dešimtmečiuose įveisti ne miško žemėse želdiniai. 2012.01.01. datai III-IV grupės valstybinės reikšmės miškuose turėjome 179 tūkst. ha, privačiuose 194 tūkst. ha, iš viso 373 tūkst. ha brandžių medynų. Sumažinę šį plotą apie 13 tūkst. ha medynų plotu, kuriuose dėl gamtosauginių apribojimų (lizdavietės, kertinės buveinės, kiti vertingi objektai) kirtimai yra uždrausti, turime 360 tūkst. ha brandžių medynų, kuriuos kertant po 17- 20, o nustačius savininkus rezervuotiems miškams – po 20- 22 tūkst. ha kasmet, šio ploto pakaks vidutiniškai 18 metų, per kuriuos subręs jaunesni medynai, taip nenutrūkstamai užtikrinant tolygų miško naudojimą.

Dabartinis Lietuvos miškų funkcinis suskirstymas, rūšinė sudėtis bei nustatyta medynų auginimo trukmė, išreikšta optimaliu kirtimo amžiumi, rodo, jog kasmet Lietuvoje galima kirsti ir pastoviai užtikrinti tolygų naudojimą 22-23 tūkst. ha plote. Taip palaipsniui būtų pasiektas ir tolygus visų amžiaus grupių medynų atstovavimas Lietuvos miškuose. Lietuvos Miškų įstatyme įteisinta nuostata, jog iškertamas medienos tūris neturi viršyti medienos prieaugio. 1998-2011 m laikotarpyje kasmet Lietuvos miškuose priaugo po 16-17 mln. m3 medienos. Tame pačiame laikotarpyje visais kirtimais buvo iškirsta ne daugiau nei 10 mln. m3 stiebų per metus, t.y. Lietuvoje šiuo metu yra kertama 60 proc. viso medienos prieaugio.

Vyresni nei 100 amžiaus medynai Lietuvos miškuose yra kaupiami I-II grupių miškuose (14 proc. viso ploto). Per porą dešimtmečių be abejonės negalėjo susikaupti didesnis jų kiekis. III-IV grupės miškuose vyresni nei 100 m medynai gali būti pušies, ąžuolo. Iš viso šiuo metu turime 5.7 proc. medynų vyresnių nei 100 metų amžiaus (NMI 2010) iš jų 82 000 ha pušynų, 17 000 ha eglynų, 11 000 ha ąžuolynų, p 3 000 ha uosynų ir beržynų, 2 000 ha juodalksnynų, 1 000 ha kitų medžių rūšių medynų.

Skleidžiama mintis, jog daugiausia anglies dioksido „užrakinta sengirėse“ nėra teisinga, kadangi sengirėse labai daug žuvusių medžių, kurie žymią dalį sukaupto anglies dioksido vėl atpalaiduoja į aplinką. Miško ekosistemų išsaugojimo, biologinės įvairovės palaikymo ir didinimo, kiti gamtosauginiai reikalavimai yra tenkinami I-II grupės miškuose, iš viso apie 14 proc. miškų teritorijos. Taip pat visa eilė gamtosauginių apribojimų yra taikoma ir III- IV grupės miškuose, plyno kirtimo kirtavietėse biologinės įvairovės gausinimo tikslu paliekama apie 3 proc. augančių medžių. Vykdant pagrindinius kirtimus vis labiau orientuojamasi į neplynus kirtimus, išsaugant nepertraukiamą miško dangą. Šiuo metu jie yra taikomi beveik 30 proc. pagrindinio naudojimo ploto. Miškuose yra išskirta virš 9 tūkst. kertinių buveinių, kuriose ne tik valstybiniai miškininkai, bet ir privačių miškų savininkai vis dažniau atsisako vykdyti pagrindinius kirtimus. Nuo 2008 m Valstybinė miškų tarnyba tokiems miško savininkams yra išdavusi virš 200 pažymų.

Miško kirtimai yra kontroliuojami išduodamais Valstybinės miškų tarnybos specialistų kirtimų leidimais. Po kirtimo savalaikis ir kokybiškas miško atkūrimas yra kontroliuojamas tų pačių specialistų iki pasiekiamas teigiamas rezultatas. Neatkurtų kirtaviečių plotai 2001-2011 m. laikotarpyje nedaug teviršijo 1 metų kirtimų plotą (lent.). Pastaruoju metu privačiuose miškuose daugėja atkuriamų miško plotų sodinimo būdu.

Įvairių gandų skleidimas, jog Lietuvos miškai nyksta iš tikrųjų neturi jokio pagrindo. Patikimais metodais, ne iš vieno šaltinio reguliariai gaunama informacija leidžia tvirtinti, jog Lietuvos ištekliai - plotai ir medienos tūriai nuolatos didėja, kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai savalaikiai atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus.

Prof. habil.dr. Andrius Kuliešis