What do you think?
Rate this book
Svetimšalių legionas
"Svetimšalių legionas" - tai beveik autobiografinis 13 novelų romanas. Pagrindinis romano herojus kareivis Lum-Lumas.
275 pages, Hardcover
Published January 1, 1959
About the author
Viktor Fink
3 books(Виктор Финк). Jewish-Russian fiction writer, essayist and memoirist.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
April 11, 2020
Vienas netikslumas: knygos pagrindinis herojus yra ne Lum-Lumas, o Samovaras - jo lūpomis ir papasakota visa ši istorija.
Knygą, kurią namuose radau labai atsitiktinai, skaičiuoja 61-uosius savo metus. Sena, nutrinta, pripeckiota, tačiau tokia nuostabi! Knyga - beveik autobiografinis paties autoriaus 13-kos novelių romanas. Romantiška Pirmojo pasaulinio karo istorija? Visiškai ne. Tai ironiška, sukrečianti ir tikruosius karo žiaurumus atskleidžianti istorija. Tačiau nemažai ir gražių akimirkų, gražių ir linksmų nuotykių. Labiausiai širdį sušildė pasakojimas, kai prancūzų legionieriai susidraugavo su vokiečiais. O nutiko taip, kad prancūzų legionierius (aišku, tarp jų nebuvo nei vieno prancūzo) paskyrė į patį baisiausią postą, kuriame jiems teko pabūvoti. Vokiečiai savo tranšėjoje kiūtojo ne per toliausiai, todėl vaikinai linksmai apsimėtydavo žiurkėmis kartu palydėdami jas rusiškais keiksmais. Netrukus vienas vokietis be ginklo apsilanko pas pas priešus, pas legionierius, tranšėjoje. Ir ką jūs galvojate? Jie visi susėdę kalbasi, draugauja ir supranta, kad yra lygiai tokie patys likimo kaliniai.
„Viskas pakito per tuos metus: protas, išmintis, visos žmogiškosios sąvokos, visi įvaizdžiai apie žmogų. Matėme sužvėrėjimą, ir jis mūsų nepiktino: mes patys smukome iki žvėrių. Matėme padorumo žlugimą, socialistinio Internacionalo bankrotą, religijos krachą. Mes netekome žmogiškojo pavidalo. Mes išvydome siaubingą žmogaus išsigimimą, mes jauni XX amžiaus pradžios žmonės, išauklėti humanitarinių mokslų, literatūros, poezijos, muzikos, mes, dar neseniai tikėję gyvenimo grožiu, proto spindesiu ir absoliučia galia. Taip, mūsų mandatus galima laikyti visiškai patikrintais.“
Knygą, kurią namuose radau labai atsitiktinai, skaičiuoja 61-uosius savo metus. Sena, nutrinta, pripeckiota, tačiau tokia nuostabi! Knyga - beveik autobiografinis paties autoriaus 13-kos novelių romanas. Romantiška Pirmojo pasaulinio karo istorija? Visiškai ne. Tai ironiška, sukrečianti ir tikruosius karo žiaurumus atskleidžianti istorija. Tačiau nemažai ir gražių akimirkų, gražių ir linksmų nuotykių. Labiausiai širdį sušildė pasakojimas, kai prancūzų legionieriai susidraugavo su vokiečiais. O nutiko taip, kad prancūzų legionierius (aišku, tarp jų nebuvo nei vieno prancūzo) paskyrė į patį baisiausią postą, kuriame jiems teko pabūvoti. Vokiečiai savo tranšėjoje kiūtojo ne per toliausiai, todėl vaikinai linksmai apsimėtydavo žiurkėmis kartu palydėdami jas rusiškais keiksmais. Netrukus vienas vokietis be ginklo apsilanko pas pas priešus, pas legionierius, tranšėjoje. Ir ką jūs galvojate? Jie visi susėdę kalbasi, draugauja ir supranta, kad yra lygiai tokie patys likimo kaliniai.
„Viskas pakito per tuos metus: protas, išmintis, visos žmogiškosios sąvokos, visi įvaizdžiai apie žmogų. Matėme sužvėrėjimą, ir jis mūsų nepiktino: mes patys smukome iki žvėrių. Matėme padorumo žlugimą, socialistinio Internacionalo bankrotą, religijos krachą. Mes netekome žmogiškojo pavidalo. Mes išvydome siaubingą žmogaus išsigimimą, mes jauni XX amžiaus pradžios žmonės, išauklėti humanitarinių mokslų, literatūros, poezijos, muzikos, mes, dar neseniai tikėję gyvenimo grožiu, proto spindesiu ir absoliučia galia. Taip, mūsų mandatus galima laikyti visiškai patikrintais.“
Displaying 1 of 1 review