Savivaldybė žada, kad jau birželį taboro Vilniuje neliks. Esą netrukus bus nugriautos paskutinės lūšnos, o kone puse amžiaus romų gyventoje teritorijoje galėtų įsikurti, pavyzdžiui, logistikos centras. Esą puikiai sekasi ir romų integracija: per 50 šeimų nuolat gauna paramą būstui. Tačiau kur pasidėjo kone 400 buvusių taboro gyventojų, valdininkai nežino. Policija sako, kad nykstant taborui, prekyba narkotikais pasklido po miestą.
Nors taboras jau pustuštis, šalia prekyba kvaišalais toliau vyksta. Penktadienį įkliuvusi moteris slėpė kone 100 dozių, vadinamųjų lankstinukų. Už tai gresia įkalinimas iki 10 metų.
Moteris dar prieš pusantrų metų išsikėlė iš taboro į butą Naujamiesčio rajone. Dabar sako, esą atvyko pardavinėti švirkštų.
„Buvę gyventojai atvažiuoja kaip į darbą, prekiauja čia, po to vakare išvažiuoja“, – sako Vilniaus Antrojo policijos komisariato viršininkas Erikas Jalovikas.
Vien antrasis policijos komisariatas, kuriam ir priklauso taboro teritorija, kasmet pradeda po kelis šimtus tyrimų. Tačiau, nykstant taborui, iš čia į miestą traukiasi ir prekyba narkotikais.
„Dalinai ta prekyba persikėlė ten, kur, sakykime, yra paklausa, ten bus ir pasiūla. Tačiau mes tuos pačius veiksmus atliekame ir mieste, bet mieste yra daug patogiau sulaikyti“, – tikina E. Jalovikas.
Savivaldybė pripažįsta, duomenų, kur ir kaip gyvena buvę taboro gyventojai, turinti tik apie maždaug 50 šeimų.
Pusei suteikta parama būsto nuomai: vienam asmeniui kompensuojama apie 90 eurų per mėnesį. Likusiems skirtas savivaldybės socialinis būstas, tarp kurių ir Leonardas Christovas. Jis sako, turėjęs gyventi Pilaitėje, tačiau namo gyventojams nesutikus dėl romų kaimynystės, įsikėlė į butą be patogumų, ir vėl visai šalia taboro.
„Mes nepradėjome konfliktuoti, reikalauti nėra prasmės – kuo patikės: manimi, čigonu, ar lietuviu. Žinoma, kad lietuviu“, – sako romas.
Parama iki šiol pasinaudojo tik penktadalis romų, gyvenusių tabore.
„Kitos šeimos randa kitas vietas, kur apsigyventi. Prieš kelerius metus, 2015 metais, tabore gyveno apie 500 žmonių per surašymą. Jeigu jų dabar liko 100, tai tie maždaug 400 arba 350, jie yra tie savarankiški“, – teigia Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Romų integracija besirūpinantis Išvanas Kvik pabrėžia, kad savivaldybės parama padeda retam, nes, pavyzdžiui, ji suteikiama tik anksčiau registruotiems tabore, socialinis būstas skiriamas tik daugiavaikėms šeimoms, negelbsti ir skiriama parama būsto nuomai.
„Žmonės bijo priimti romų tautybės žmones ir antras dalykas yra ne
romų problema, o visų žmonių problema ta, kad jie turi turbūt kažkokių šešėlinių centų, tų pinigėlių ar dar kažko ir nenori rodyti. Žinokit, mes pasikeitėme labai. Ar pasikeitė visa Lietuva, priimanti mus ,tai va šito aš nežinau“, – tikina I. Kvik.
Prie permainų tabore sako prisitaikytų ir paskutiniai čia likusieji. Tačiau jie neturi nei kur, nei už ką išsikelti. Kol kas jų laukia tik 5 tūkstančius siekiančios baudos, jei iki birželio nenugriaus namų.
