Privačių ir valstybinių miškų valdytojai sako susiduriantys su miškininkų trūkumu. Artimiausiu metu teks galvoti ne tik kuo pakeisti į pensiją išeisiančius darbuotojus, bet ir kaip pritraukti vis rečiau šią specialybę besirenkančius mokinius. Specialistai atkreipia dėmesį – jei nebus paruošiama pakankamai miškininkų, šalies miškų būklė prastės.
Tarpukaryje miško, kuriame dabar darbuojasi miško auginimo specialistė Gražina Banienė, nebuvo – ten buvo vykdomi sodinimo darbai. O šiandien jau tarp žaliuojančių medžių vaikščiojanti specialistė sako, kad miškininko darbas keičiasi ir tampa vis sudėtingesnis.
„Nereikia įsivaizduoti, kad tas miškininkas tik vaikšto po mišką, žiūri, stebi. Iš tikrųjų daugiau nei pusė darbo, tai darbas kabinete su technologijomis, su dokumentais, su programomis“, – pasakoja miško auginimo specialistė G. Banienė.
Tačiau ateityje rasti kvalifikuotų miškininkų gali būti ypač sudėtinga. Jau dabar valstybiniuose ir privačiuose miškuose trūksta specialistų. Be to Valstybinių miškų urėdija skaičiuoja, kad 40 darbuotojų pensinio amžiaus, dar maždaug 50 jį pasieks per dvejus metus.
„Urėdija yra viena didžiausių valstybės valdomų įmonių, veikianti visoje Lietuvoje ir regionuose. Natūralu, kad kaita mūsų nėra didelė, tačiau darbuotojų trūkumą ir laisvų vietų tam tikrais momentais turime. Šiai dienai laisvų pozicijų yra apie šimtas“, – nurodo Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Pasak Miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininko, nesirūpinant miškais, jų būklė prastės, tai būtina daryti ir dėl klimato kaitos. Specialistų trūkumas ateityje taip pat darys nemažą įtaką ir verslui. Jei nepavyks aprūpinti įmonių mediena, jos kelsis į užsienį, o likusią žaliavą teks eksportuoti.
„Jei mes sugebėsime aprūpinti pramonę žaliava, kuriasi ir darbo vietos. Tai čia turėsime apdirbimą, geresnę pridėtinę vertę kuriančią pramonę čia Lietuvoje“, – teigia Miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
Tačiau mokiniai retai renkasi miškininko profesiją. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas skaičiuoja – prieš penkerius metus miškininkystės studijas pasirinko penkiasdešimt jaunuolių, o prieš dvejus mokytis pradėjo tik 10 studentų.
„Paskaičiuota, kad kasmet reikia priimti apie penkiasdešimt studentų į universitetines studijas, kad ateityje būtų užtikrintas miškininkystės specialistų poreikis, o šiuo metu priimame apie 10–15. Tai yra tikrai per mažai“, – pabrėžia VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Vitas Marozas.
Profesoriaus teigimu, bandoma ieškoti būdų, kaip pritraukti mokinius rinktis miškininkystę. Pernai Aplinkos ministerija skyrė skatinamąsias 250 eurų stipendijas pirmo kurso studentams. Tačiau Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas sako labiausiai nerimaujantis dėl to, kad siekiama uždaryti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją.
„Kada bandoma iš viso labo dviejų aukštųjų mokyklų Lietuvoje palikti tik vieną, jie byloja apie tai, kad mes matyt kažką labai neteisingai darome“, – įsitikinęs Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas.
Specialistai pabrėžia, kad miškininkų trūksta ir užsienyje, ypač Ispanijoje, Graikijoje ar Prancūzijoje.
