Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva išmoko atsispirti Rusijos propagandai ir išgyventi priešo pašonėje. Kaip ji pasakoja tinklalaidėje „One Decision“, kurią veda žurnalistė Julia Macfarlane ir buvęs Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos vadovas Richardas Dearlove`as, jau pirmojo susitikimo su Vladimiru Putinu metu 2010 metais buvo aišku, kad, nepasidavęs Maskvos įtakai, tu tampi priešu.
Tinklalaidėje D. Grybauskaitė tikino, kad Lietuva jau šimtmečius gyvena sudėtingoje geopolitinėje padėtyje tarp Rytų ir Vakarų, būtent dėl to lietuviai turi stiprų išgyvenimo įgūdį. Ji priminė Sovietų Sąjungos trėmimų istoriją ir Lietuvos iškovotą nepriklausomybę, nepasidavimą Rusijos žabangoms.
„Mes išmokome ne tik atsispirti tam, išmokome ir išgyventi“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Bet ir toliau Lietuva patiria didelį hibridinio karo sukuriamą spaudimą iš Rusijos. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos institucijos, mokyklos, darželiai gavo laiškus su grasinimais susprogdinti, apie užminavimą. Tačiau tai nesutrikdė ilgam institucijų darbo, nes, anot D. Grybauskaitės, Rusija pikta, bet neprotinga, nes kitaip suprastų, kad grasinimai šimtams institucijų neskamba rimtai.
„Jei priešas yra tiesiog labai piktas, jis neprotingas. Tai irgi mums padeda jį nugalėti“, – tvirtino D. Grybauskaitė.
Prezidentė prisiminė ir pirmąjį savo susitikimą su tuomet premjero postą vieną kadenciją užėmusiu Vladimiru Putinu 2010 metais Suomijoje. Tada visų Baltijos šalių lyderiai susitiko su tuomečiu Rusijos premjeru. D. Grybauskaitė prezidentės poste nebuvo praleidusi nė metų ir ją labai domino klausimai, susiję su energetika. Anot jos, tuomet Lietuva dujas iš Rusijos pirko 40 proc. brangiau nei Vokietija ir tikėjosi diskusijos dėl to.
„Kai ateini į tokį postą, visų pirma turi daug optimizmo, iliuzijų, nori turėti geresnius santykius ir bandai kontaktuoti su savo kaimynu atviromis rankomis ir atvira širdimi“, – apie turėtas viltis sako D. Grybauskaitė.
Pasak jos, nors susitikime ji bandė išsiaiškinti situaciją dėl dujų kainos, kokių yra problemų, ji suprato, kad Lietuva priversta mokėti už savo nuomonę, nepriklausomumą ir laisvę. Jau anksčiau prezidentė yra pasakojusi, kad 2010-ųjų susitikimo metu V. Putinas jai pateikė reikalavimų sąrašą, kuriame buvo reikalaujama nestatyti atominės elektrinės, būtinai bendradarbiauti su Rusija ir daug kitų reikalavimų. Ji jau tada teigia supratusi Rusijos korupcinę sistemą, kurioje didžiausia įtaka daroma per energetiką.
„Pirmasis susitikimas privertė mane nuspręsti, ką mums reikia daryti. Aš supratau, kad šitas žmogus ir šalis (Putinas ir Rusija – LRT.lt) nėra pasiruošusi priimti kaimynų, jie bando juos parklupdyti. Taigi, tu arba pasiduodi, arba tampi priešu“, – apie mintis po susitikimo pasakoja D. Grybauskaitė.
Būtent tai privertė D. Grybauskaitę galvoti išeitis, kaip mažinti energetinę Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos, kas ypač padėjo prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą. Tuomet prezidentės tikslas buvo pašalinti „Gazpromą“ iš Lietuvos akiračio ir tai sėkmingai buvo įvykdyta pastačius Suskystintųjų dujų terminalą (SGD).
„Stiprinant mūsų atsparumą, ironiškai galima pasakyti, Putinas mums padėjo būti pasiruošusiems ir kovoti su juo“, – juokauja prezidentė.
Anot jos, visiškai kitokia istorija galėjo būti, jei Rusija būtų sugebėjusi pagarbiai sugyventi su savo kaimynais. Dabartinėje situacijoje tokia perspektyva, anot prezidentės, atrodo visiškai neįmanoma. D. Grybauskaitė teigia, kad vis garsiau iš Vakarų pasigirstantys įspėjimai apie galimą Rusijos karą su NATO yra geras ženklas dėl pasiruošimo ir tikros grėsmės identifikavimo. Priešingą situaciją Europoje galima buvo matyti 2014 metais po Krymo okupacijos.
„Kai įvyko Krymo okupacija, aš buvau pirmoji ir galbūt vienintelė politikė, pavadinusi Rusiją teroristine valstybe. Tada buvau kritikuojama savo šalyje, savo kolegų Europoje, kad esu per daug plėšri, per daug ekstremali“, – prisimena D. Grybauskaitė.
Tuomet ji pasigedo Vakarų reakcijos. Jie paskyrė tik simbolines sankcijas ir nesiėmė rimtų veiksmų, kad sustabdytų Rusijos karo mašiną. Dabar, anot D. Grybauskaitės, Rusija neturi kitos išeities, ji gali tik palaikyti karo režimą ir turės daryti tai iki pabaigos.
„Europa pagaliau suprato, kad atgrasymas neveikia karo nusikaltėlių. Putino Rusija yra teroristinė ir karo nusikaltėlių valstybė. Būtent dėl to mums reikia ruošti savo gynybą, ne atgrasymą“, – aiškina D. Grybauskaitė.
Ji tikina, kad nereikia savęs apgaudinėti, nes antrasis Šaltasis karas jau prasidėjo ir tai matoma Rusijos naudojamose hibridinio karo priemonėse: „Mums šiandien yra gerai, kad ne tik kariuomenė, bet ir politikai apie tai pradeda kalbėti, bet dabar jau reikia ne kalbėti, o veikti kuo greičiau.“
V. Putino karas Ukrainoje parodė, kad Rusija kariauja barbariškais būdais, o civilizuotas karas yra neįmanomas. Todėl, anot D. Grybauskaitės, Vakarams reikia kuo greičiau suprasti, kad būtina stiprinti savo gynybos pajėgumus, nes Rusijos visuomenė ir ekonomika jau veikia karo režimu. Kaip pabrėžia prezidentė, karas Ukrainoje parodė, kad atsitraukimo taktika prieš Rusiją nepadės, nes po to gali nebelikti ką ginti.
Lietuva ribojasi su dviem Rusijomis – Kaliningrado sritimi ir Baltarusija. Bet D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad Lietuva jau pripratusi prie šio priešo alsavimo.
Artimiausiu metu Rusijoje pokyčių nematysime, įsitikinusi D. Grybauskaitė, nes spaudimas žmonėms labai stiprus ir prieš prezidento rinkimus šį pavasarį jis tik stiprės.
„Žmonės, kurie galėjo kažką pakeisti, dauguma pabėgo. O tie, kas liko, yra labai užspausti ir dauguma tiki oficialia propaganda“, – sako D. Grybauskaitė.
