„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad gyventi į Lietuvą atvykstančių žmonių yra daugiau nei išvykstančiųjų. Taip esą yra todėl, kad žmogui pragyventi Lietuvoje darosi lengviau ir pigiau negu kitose užsienio šalyse, įsitikinęs ekonomistas.
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje N. Mačiulis kelia klausimą: „Kodėl šiemet į Lietuvą grįžta ir atvyksta daugiau gyventojų, nei iš jos išvyksta?“ Anot ekonomisto, taip yra iš dalies dėl to, kad Europos Sąjungoje (ES) mažėja valstybių, kuriose perkamoji galia ir galimybės vartoti yra didesnės nei Lietuvoje.
Pasak N. Mačiulio, praėjusių metų „Eurostat“ duomenys rodo, kad faktinis prekių ir paslaugų vartojimas (atsižvelgus į kainų skirtumus) Lietuvoje pasiekė net 90 proc. ES vidurkio (daugiau nei BVP vienam gyventojui, kuris pakilo iki 81 proc. ES vidurkio).
Ekonomistas teigia, kad faktinis prekių ir paslaugų vartojimo indeksas rodo pragyvenimo lygį ES šalyse. Kuo rodiklis aukštesnis, tuo pragyvenimo lygis geresnis.
„Dažnai lyginame kainas ir netgi atlyginimus, tačiau šis rodiklis apima ir gyventojų perkamąją galią, ir kainų lygį, ir tai, kiek prekių ir paslaugų gyventojai gauna nemokamai. Būtent pagal šį rodiklį Lietuva labai išsiskiria tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių“, – pastebi N. Mačiulis.
Gyvename geriau nei estai
N. Mačiulis mini, kad pagal faktinį prekių ir paslaugų vartojimo lygį lenkiame Latviją ir Estiją (atitinkamai 70 proc. ir 74 proc. ES vidurkio), o praėjusiais metais pavijome net Ispaniją.
„Įvertinus visus aspektus: pajamas, kainų lygį, ką nemokamai gauname iš valstybės, lietuviai yra labai arti Europos Sąjungos vidurkio“, – sako ekonomistas.
Jo pasiteiravus, ar galima teigti, kad gyvename geriau nei estai, nors jų šalyje atlyginimai yra didesni nei pas mus, ekonomistas tvirtino, kad taip. „Būtent 2018 metų statistika rodo, kad pagal suvartotų prekių ir paslaugų statistiką, įskaitant ir tas, kurias gauname iš valstybės, vidutiniškai vienam lietuviui teko daugiau prekių ir paslaugų negu estui“, – tvirtina N. Mačiulis.
Jis mini, kad nors pasiekta ir labai daug, toks didelis pragyvenimo lygio įvertis rodo, kad pagal pragyvenimo lygį toliau kilti statistiškai bus sudėtinga.
„Lengvieji augimo šaltiniai jau yra išnaudoti. Atsiranda vis daugiau augimą ribojančių veiksnių. Žmogiškojo kapitalo trūkumas, aukštas išsivystymo lygis, kada vien importuojant užsienyje pagamintas technologijas yra sudėtinga augti sparčiau. Todėl ateinantį dešimtmetį artėjimas prie ES vidurkio bus sudėtingesnis, tačiau tikėtina, kad jis tęsis ir toliau“, – LRT.lt sako N. Mačiulis.
Gero gyvenimo priežastys
Ekonomistas įvardija ir tris priežastis, kodėl pragyvenimo lygis šalyje sparčiai auga ir vejasi ES vidurkį.
Pirmoji – mažesnės kainos, ypač paslaugų. Ekonomisto teigimu, vidutinis kainų lygis Lietuvoje vis dar siekia tik 50 proc. ES vidurkio, tad vietos kainų augimui – daug.
„Kainos ir toliau sparčiau augs ir tai bus viena iš priežasčių, kodėl gyventojų perkamosios galios augimas ir vartojimo augimas bei artėjimas prie ES vidurkio bus lėtesnis. Dabar matome, kad sparčiai augantys atlyginimai tempia aukštyn ir paslaugų kainas. Todėl ateityje įpirkti aukštos kokybės paslaugas bus sudėtingiau“, – mano N. Mačiulis.
Antroji priežastis – Lietuvoje vis dar daug pajamų, kurios yra gaunamos ne už samdomą darbą, o jos ne visada yra tinkamai deklaruojamos (verslo liudijimai, individualios veiklos pažymos).
Trečioji N. Mačiulio įvardijama gerėjančio gyvenimo priežastis – didelę dalį paslaugų gyventojai gauna nemokamai arba beveik nemokamai iš valstybės (švietimas, sveikatos apsauga) arba iš labdaros ir paramos organizacijų.
Ekonomistas įsitikinęs, kad „nemokamų paslaugų kokybės ir prieinamumo gerėjimui yra daug erdvės, bet esmė nesikeičia – žolė pas kaimynus nėra žalesnė, net jei žiūrint per tvorą atrodo kitaip.“
Statistika gerėja
Lietuvoje faktinės žmonių vartojimo išlaidos, vertinant pagal perkamosios galios paritetą, 2018 metais sudarė 90 proc. ES vidurkio, Estijoje – 74 proc., Latvijoje – 70 proc., rodo trečiadienį paskelbti išankstiniai ES Statistikos tarnybos duomenys.
2017 metais Lietuvoje šis rodiklis siekė 88 proc., Estijoje – 73 proc., Latvijoje – 65 procentus.
Daugiausiai vartojimui pernai išleido Liuksemburgo gyventojai – 132 proc. ES vidurkio, o mažiausiai – bulgarai – 56 procentus.
Vienam gyventojui tenkantis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai sudarė 81 proc. ES vidurkio. Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis buvo atitinkamai 81 proc. ir 70 procentų.
2017 metais šis rodiklis siekė atitinkamai 75 proc., 79 proc. ir 67 proc. ES vidurkio.
