Dar iki praėjusio penktadienio Silicio slėnio bankas (angl. „Silicon Valley Bank“) buvo 16-as pagal dydį JAV bankas, kurio vertė viršijo 200 mlrd. JAV dolerių, tačiau sparčiai augančios palūkanos ir netinkami investiciniai sprendimai prikirpo jam sparnus ir pasiuntė jį į vieną didžiausių finansų sektoriaus bankrotų per pastarąjį dešimtmetį.
Kovo 10 dieną Kalifornijos valstijos bankininkystės reguliuotojai uždarė „Silicon Valley Bank“ ir paskyrė Federalinę indėlių draudimo korporaciją (FDIC) banko indėlių valdytoja.
Viena iš banko bankroto priežasčių – augančių palūkanų kontekste negebėjimas valdyti rizikų ir prasti investiciniai sprendimai.
Didelė dalis banko klientų buvo Silicio slėnio technologinės bendrovės, kurios finansų įstaigoje laikė indėlius. Kovo 8 d. bankui pranešus apie bandymą pritraukti kapitalą, bendrovėms pasiųstas neigiamas signalas apie prastą banko finansinę padėtį, todėl šios suskubo atsiimti indėlius.
„SVB buvo labai specifinis bankas. Labai priklausomas nuo stambių indėlių, kuriuos dėdavo specifinės įmonės. Įvairios rizikos spekuliacinio kapitalo, kriptovaliutų bendrovės tarpusavyje susijusios, tad bankas tampa labai pažeidžiamas, jei visi vienu metu išsigąsta ir skuba atsiimti indėlius. Taip ir įvyko. Paaiškėjus, kad bankas turi mokumo problemų, visi suskubo atsiimti indėlius“, – bankroto priežastį vardija „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Skaičiuojama, kad vos per dieną iš 200 mlrd. eurų atsiimta indėlių už 42 mlrd. eurų.
„Tai yra milžiniškas atsitraukimas vienu metu“, – tvirtina N. Mačiulis.
Neturėdamas pakankamai grynųjų pinigų indėliams išmokėti bankas suskubo nuostolingai pardavinėti obligacijas, taip dar labiau pablogindamas padėtį.
Praėjus dviem dienoms po to, kai paskelbta apie kapitalo pritraukimą, 200 mlrd. JAV dolerių vertės bendrovė žlugo ir tai tapo didžiausiu banko bankrotu JAV nuo pasaulinės finansų krizės laikų.
Bankrotas persiristi į kitus sektorius neturėtų
Dar savaitgalį imta nerimauti, kad 16-o pagal dydį JAV banko bankrotas gali neigiamai paveikti finansų rinkas. Daliai žmonių akyse ėmė šmėžuoti ir 2008 m. „Lehman Brothers“ žlugimas, tapęs pirmąja domino kaladėle, pradėjusia ekonomikos griūtį.
Vis dėlto investuotojas, fondų „Milvas“ valdytojas Tautvydas Marčiulaitis įsitikinęs, kad bankrotas sukelti domino efekto neturėtų.
„Kol kas tokių ženklų nėra. Dar anksti sakyti, tačiau problema, panašu, buvo išspręsta. JAV pasakė, kad garantuoja, jog visi indėliai bus grąžinti iki paskutinio cento ir niekas neturi jaudintis. Tokiu būdu užkirsta rizika, kad įmonės suskubs atsiiminėti indėlius iš kitų bankų. Dar penktadienį toks nerimas buvo, tačiau, JAV ryžtingai įsikišus, kelti panikos nėra prasmės“, – sako T. Marčiulaitis.
Rizikas turėtų sumažinti ir kitų šalių veiksmai. Pavyzdžiui, pirmadienio rytą bankas HSBC Jungtinėje Karalystėje už 1 svarą įsigijo JAV žlugusio banko „Silicon Valley Bank“ padalinį šalyje.
Tiesa, nors investuotojas ramina, pavojaus signalų atsiranda vis daugiau. Savaitgalį JAV finansų sektorių krestelėjo dar viena žinia – žlugo kriptovaliutų srityje dirbęs bankas „Signature Bank“.
„Signature Bank“ bankrotas yra trečias pagal dydį JAV bankininkystės istorijoje – po „Washington Mutual Bank“ (2008 m.) ir SVB.
„Čia reikia pastebėti, kad šis bankas turėjo panašių problemų, kaip ir bankas SVB, todėl nemanau, kad koks nors regioninis JAV bankas, kur ūkininkai laiko pinigus, bankrutuotų, nes žmonės suskubs atsiimti indėlių. Tai menkai tikėtina“, – mano investuotojas.
ECB gali lėtinti palūkanų didinimą
Kalbėdamas apie SVB banko bankrotą N. Mačiulis pažymėjo, kad tai buvo itin rizikinga finansų įstaiga, o panašių bankrotų Lietuvoje ar euro zonoje tikėtis neverta.
Svarbu pabrėžti, kad tai buvo labai rizikingas bankas, labai rizikingai finansuojantis savo veiklą.
N. Mačiulis
„Bankas labai rizikingai vykdė veiklą. Indėlius investuodavo į ilgalaikius skolos vertybinius popierius, neapsidrausdamas nuo palūkanų normos rizikos. Kylant palūkanų normoms vertybiniai popieriai praranda vertę. Todėl čia svarbu pabrėžti, kad tai buvo labai rizikingas bankas, labai rizikingai finansuojantis savo veiklą, ko nors panašaus Lietuvoje aš nelabai įsivaizduoju. Pas mus yra visiškai kitokia turto ir įsipareigojimų struktūra“, – tikino ekonomistas.
Jo teigimu, skubus priežiūros institucijų įsikišimas taip pat turėtų užkirsti kelią bankrotui išplisti į kitus bankus.
„Priežiūros institucijos labai greitai puolė gelbėti indėlininkus ir užtikrino, kad šio vieno banko problemos neišplistų į kitus mažesnius regioninius bankus ir nebūtų indėlininkų panikos kituose bankuose. Iš pirminės finansų rinkų reakcijos šį rytą matome, kad pavyko šią paniką suvaldyti“, – sakė N. Mačiulis.
„Pavienių institucijų, veikiančių rizikinguose sektoriuose, tokiuose kaip kriptovaliutos, bankrotų gali būti, tačiau nieko panašaus į tai, ką matėme 2008 m.“, – pridūrė jis.
N. Mačiulis įsitikinęs, kad SVB banko bankrotas tiesioginio poveikio Lietuvos ekonomikai neturės, tačiau netiesioginių padarinių – gali. Anot jo, yra tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas kels lėčiau, nei planavo.
Tai vienas iš ženklų, kad palūkanų normų šuolis jau duoda savo rezultatą, sukuria finansinį stresą. Tai rodo, kad palūkanų normų pikas jau yra netoli.
N. Mačiulis
„Centriniai bankai gali šiek tiek išsigąsti toliau sparčiai kelti palūkanų normas. SVB bankrotas yra viena pirmųjų kregždžių, kai kylančios palūkanų normos apnuogina rizikingiausias finansų institucijas, įmones, kurios nevaldė palūkanų normų rizikos. Tai vienas iš ženklų, kad palūkanų normų šuolis jau duoda savo rezultatą, sukuria finansinį stresą. Tai rodo, kad palūkanų normų pikas jau yra netoli. Praėjusią savaitę finansų rinkose buvo lūkestis, kad ECB palūkanas pakels iki 4 proc., o šiandien tie lūkesčiai yra 0,25 proc. punkto mažesni“, – pažymėjo ekonomistas.
N. Mačiulis taip pat siūlo netapatinti SVB bankroto ir prieš daugiau nei dešimtmetį buvusios „Lehman Brothers“ griūties.
„SVB yra labiau vietinis bankas, neturintis didelio pėdsako JAV. Jis buvo orientuotas būtent į Silicio slėnio įmonių indėlių surinkimą ir jų investavimą. Aišku, bankas nemažas ir JAV prieš pusmetį užėmė 16-ą vietą. Tačiau jis tikrai ne toks svarbus, kaip „Lehmon Brothers“, kuris buvo penktas pagal dydį pasaulyje investicinis bankas, turėjęs savo pėdsakų visame pasaulyje. Todėl šių dviejų bankrotų nesiečiau“, – teigė ekonomistas.
