„Septyniasdešimt metų šiame name gyvenau, čia ir mano tėvai gyveno, o dabar turiu prašytis pastogės pas vaikus. Savi jie, aišku, bet vis tiek gyvensiu užkuriomis“, – atsiduso Birutės gatvės 16C name visą savo amžių praleidusi Vilija Mickevičienė.
Nors praėjus kelioms dienoms po gaisro ji ir kaimynai jau buvo susitaikę su nelaime, ateitį gaubė nežinia. Kur teks glaustis, ar sulauks savivaldybės pagalbos, kaip reikės remontuoti nudegusį namo stogą?
Dviejų aukštų namą administruojančios bendrovės „Mano būstas Vilnius“ direktorė Dovilė Kernagienė pripažino: prireiks didelių investicijų, kad būstas vėl būtų tinkamas gyventi. Mat sudegė ne tik stogas, bet ir jį laikiusios konstrukcijos.
Žmones iškėlė per langus
Didžiulis gaisras Žvėryne kilo gruodžio 1-osios naktį. Ugniagesiams skambinęs žmogus teigė, kad dėl liepsnos gyventojai negali išbėgti į lauką, nes degė durys.
Atskubėjus gelbėtojams namas dega atvira liepsna, o du suaugusieji ir vaikas iš tiesų buvo įkalinti antrajame aukšte. Juos teko iškelti per langus.
Paryčiais užgesinus gaisrą ir suskaičiavus padegėlius paaiškėjo, kad be pastogės liko vienuolika namo gyventojų. Jiems savivaldybės Civilinės saugos skyrius suteikė laikiną gyvenamąją vietą.
D.Kernagienė guodėsi bent tuo, kad gaisras nepareikalavo aukų, nors nuostoliai dideli.
Bute – laipsnis šilumos
Pirmadienį V.Mickevičienės bute sukosi ne tik kaimynai. Išnešti, pervežti daiktus iš vandeniu sulaistyto buto išdaužtais langų stiklais pasisiūlė ir visai nepažįstami žmonės.
Tarkim, Artūras pasiūlė krovininį mikroautobusą ir laikiną pastogę Trakų rajone.
Didžiausias rūpestis šeimininkei – kaip išnešti neseniai įsigytą brangią lovą, kuri netilpo pro duris. Ją teko ardyti.
O seną šeimos pianiną vilnietė nusprendė padovanoti. Tik atsirado ne vienas, kuris panoro ne tik priglausti muzikos instrumentą, bet ir paaukoti nelaimės prispaustai moteriai.
Jos bute drabužiai greitai prisigerdavo dūmų kvapo, o termometras kambaryje rodė vos vieną laipsnį šilumos. Tokiomis sąlygomis toliau gyventi neįmanoma.
Pasisiūlė pervežti turtą
„Mano būstas Vilnius“ direktorė D.Kernagienė jau penktadienį pažadėjo nelaimėliams tris mikroautobusus, kuriais jie galėjo pervežti savo turtą. Po savaitgalio krovininis transportas taip pat laukė Birutės gatvėje.
„Tai turbūt pirmas kartas, kai po gaisro tiek žmonių iš Žvėryno bendruomenės atsiliepė į pagalbos šauksmą. Padeda ir mūsų įmonė, ir mūsų rangovai“, – minėjo „Mano būstas Vilnius“ vadovė.
Kol kas pastato administratorius tik ieškos būdų konservuoti pastatą, nes jis įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl visus remonto darbus reikės derinti su paveldosaugininkais.
Nepavyko pakliūti į vidų
Antrojo aukšto gyventojas Rytis Kripas daugumą turto pirmadienį jau buvo iškraustęs. Jis prisipažino sulaukęs tiek pagalbos ir dėmesio, kad kartais būdavo sunku surikiuoti darbus.
Tad jam vėliau padėjo tik kaimynė Kamilė. Jos butą ugnis buvo visiškai nusiaubusi, vilnietė guodėsi bent tuo, kad pastaruosius 12 metų jame niekas negyveno.
Apskritai jo Kamilė dar dorai neapžiūrėjo, nes įėjimas užverstas nuodėguliais. Tad jai pavyko tik padaryti kelias nuotraukas iš palėpės. Jose – vien juoda spalva.
„Mėginsime pakliūti ir į mano butą. Vienoje vietoje siena nestora, vien gipskartonio, tai išmušime skylę ir apžiūrėsime patalpas“, – kalbėjo Kamilė.
Į Vilnių važiuos vaistų
V.Mickevičienei teks glaustis pas dukterį 40 kilometrų nuo Vilniaus: „Visą gyvenimą Žvėryne praleidau, vaistų gaudavau Žvėryno vaistinėje šalia namų, o dabar tokį kelią iki jos važiuosiu. Štai kaip likimas pakrypo.“
Antrajame aukšte gyvenusio R.Kripo buto lubos ne vienoje vietoje kiauros, o pro skyles matyti dangus.
Pirmąsias dienas po gaisro vyras su šeima gyveno viešbutyje: „O dabar teks prašytis socialinio būsto. Niekada net blogiausiame sapne nesapnavau, kad reikės eiti su ištiesta ranka.“
Šalia veikė Kino studija
Šalia degusio Birutės gatvės namo buvo įsikūrusi Kino studija. Beje, ir V.Mickevičienės butas susijęs su kinu, nes jos tėvas buvo Kino studijos direktorius.
Kino studijai išsikrausčius iš Žvėryno, jai priklausę pastatai degė du kartus. „Abu kartus gaisrininkus kvietėme mes, kaimynai“, – kalbėjo V.Mickevičienė.
O kai kino studija persikraustė iš Kauno į Vilnių, ji buvo dar mažas vaikas. Ji 1946-aisiais įsikūrė pastatų komplekse Birutės gatvėje, kur tuo metu gyveno karinio dalinio karininkai. Kino studijai buvo rekonstruoti ir pritaikyti filmų gamybai penki namai.
Žvėryno medinukui – daugiau nei šimtas metų
Birutės gatvės 16C namas – istorizmo stiliaus, jis pastatytas 1914 metais, o projekto autorius – populiarus to meto architektas Antonas Dubovikas.
„Pažvelkime į šį namą iš pietryčių. Supaprastintas, sausas, kaip ir buvo būdinga šio architekto vėlyvojo laikotarpio projektuotiems namams, fasadas. Jokių gražumynų, pozuojančio dekoro. Kai pažiūri, paprasčiausi langų apvadai, labai jau elementarios (vėlgi gal stačiokiškai, tarkim, elementarios) balkonų dėžės“, – apie šį Žvėryno namą rašė kraštotyrininkas ir Vilniaus medinės architektūros tyrinėtojas A.Stabrauskas.
Jam atrodė keistas architekto sumanymas kairiąją pietų fasado pusę palikti be langų.
A.Stabrauskui pati įdomiausia šio namo dekoro detalė viršuje. Tai muzikos instrumento lyros formą primenantis elementas. O ties tarpuaukščiu išlikę stambūs profiliuoti rombai.
