Rusija bando parduoti kitoms šalims naują „pažangiausią“ tanką, kurio pati Maskva, panašu, pirkti nenori

Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.

 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Wikimedia commons.
 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Wikimedia commons.
 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Wikimedia commons.
 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Wikimedia commons.
 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Wikimedia commons.
 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Wikimedia commons.
 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Wikimedia commons.
 Rusija nori, kad kitos šalys pirktų jos pažangųjį tanką „T-14 Armata“ – tačiau pati Rusija neatrodo labai susidomėjusi naujuoju kūriniu.<br> Wikimedia commons.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 2, 2022, 4:10 PM, atnaujinta Sep 2, 2022, 4:14 PM

Rusijos kariuomenė nusipirko nedaug „T-14“, ir „Armata“ beveik nedalyvavo Ukrainos kare, kuris turėjo tapti naujosios kovinės mašinos kovos krikštu.

Nepaisant to, „Rosoboronexport“ – valstybinė ginkluotės kompanija, gaminanti „Armata“ – bandė parduoti naująjį tanką „Army 2022“ – didelėje gynybos parodoje, kurią remia Rusijos vyriausybė.

„Rusijos valstybinė ginklų eksportuotoja dar niekada nedemonstravo tanko „T-14 Armata“, – pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, pavadinusi naująjį tanką „pažangiausiu“.

Anksčiau 2021 m. Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykusioje parodoje IDEX buvo pristatytas tik maketas, todėl „Rosoboronexport“ teigė, kad susidomėjimą jos kūriniu išreiškė „maždaug šešios šalys“.

Nuo tada, kai 2015 m. „Armata“ buvo paviešinta, Rusijos naujos kartos tankas kėlė nerimą Vakarų analitikams, kurie baiminosi, kad jis gali dominuoti prieš NATO pagrindinius kovinius tankus – tokius kaip „M1 Abrams“, „Challenger 2“ ir „Leopard 2“ – kurie yra Šaltojo karo laikų gaminiai, sukurti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Nepavykus „Future Combat System“ projektui, kitas Amerikos tankas greičiausiai bus tik patobulintas „Abrams“. Europos šalys gali sukurti tanką „Main Ground Combat System“ – jei sugebės sutelkti politinę vienybę ir finansavimą – tačiau geriausiu atveju MGCS pasirodys ne anksčiau kaip 2035 m. O „Armata“ jau (kažkiek) veikia.

Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pasaulis įprato matyti rusiškus tankus, kurie iš esmės evoliucionavo nuo 1940-ųjų ir 1950-ųjų sovietinių „T-34“ ir „T-55“ iki dabartinių „T-72“ ir „T-90“. Šie tankai paprastai buvo mažesni, pigesni ir ne tokie brangūs kaip vakarietiški analogai – o tai užtikrino NATO, kad nors jos turimų tankų skaičiai yra mažesni, tačiau yra technologiškai pažangesni, todėl gali įveikti masines rusų šarvuotąsias pajėgas.

Tačiau ekspertus šokiravo naujas „Armata“ dizainas ir koncepcija – aukštųjų technologijų transporto priemonė su aktyvios apsaugos sistema, skirta prieštankinėms raketoms numušti, sudėtingais jutikliais ir duomenų tinklais, borto dronais ir aukšto lygio automatizavimu.

Visų pirma, „T-14“ turi 125 mm patranką, įtaisytą nuotoliniu būdu valdomame bokštelyje, todėl įgula gali likti saugiai pasislėpusi gerai šarvuotame korpuse. Plonesni tankų bokštelių šarvai dažnai yra pažeidžiamas taškas – kaip jau buvo pastebėta Ukrainoje, kur dėl Vakarų šalyse pagamintų prieštankinių ginklų nukentėjo daug rusų tankų.

Iš buvo panašu, atrodė, kad su Rusija pagaliau sukūrė tanką, galintį nugalėti NATO tankus ne kiekybe, o kokybe.

Tačiau atrodo, kad pati Rusija tuo suabejojo. Iš pradžių Maskva paskelbė apie planus iki 2025 m. įsigyti 2300 „Armatų“, kurių vieno kaina – maždaug 4 mln. dolerių. Bet iki 2020 m. šis skaičius sumažėjo iki 132 – nes Rusijos kariuomenė nusprendė modernizuoti turimus tankus.

„Armata „tapo daugelio naujų technologijų ir sistemų, įdiegtų joje, įkaite“, teigė Rusijos gynybos žurnalas „VPK“. – Iš pradžių tankas atrodė daugiau nei naujoviškas ir kėlė didžiulį susidomėjimą. Tačiau transporto priemonė buvo pernelyg brangi.

Dėl to Gynybos ministerija priėjo prie išvados, kad nereikia skubėti su didelėmis „Armatų“ partijomis, o daugiau dėmesio reikėtų skirti „T-72“, „T-80“ ir „T-90“, išnaudojant didžiulį modernizavimo potencialą, įgautą dar sovietmečiu“.

Tačiau Ukraina tvirtina, kad Rusijos tankų gamybą paralyžiavo Vakarų sankcijos, dėl kurių gamintojai neteko importuojamų komponentų – ypač elektronikos – ir kurių Rusija negali pasigaminti savo šalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje Ukrainoje rastų rusiškų ginklų rasta vakarietiškos elektronikos, kyla klausimas, ar Rusijos pramonė tebegali gaminti „Armatas“ – nes sankcijos tęsiasi.

Ir tai negali nekelti nerimo Kremliui. Kaip ir daugelis kitų Rusijos „stebuklingųjų ginklų“ – pavyzdžiui, keista branduolinė kruizinė raketa ir „nematomieji“ naikintuvai „Su-57“, kurie vargiai buvo naudojami Ukrainoje – naujieji Rusijos ginklai, atrodo, yra labiau susiję su propaganda nei su kariniais pajėgumais.

Jei tokia šalis kaip Indija, kuri nuo 1950-ųjų naudojo sovietų ir rusų gamybos tankus, nuspręstų nusipirkti bent kelias „Armatas“ – tai būtų gera reklama Rusijos technologiniam meistriškumui. Tačiau kyla klausimas, ar kitos šalys pasirinks tanką, kurio Rusijos gamyklos gali būti nepajėgios pagaminti – ir kurio pati Rusija neperka.

Parengta pagal „Business Insider“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.