Nuo šių metų Kaziuko mugėje kasmet planuojama pristatyti vieno kurio nors Lietuvos regiono tradicinę ir šių dienų kultūrą.
Šių metų Kaziuko mugėje daugiausia dėmesio bus skiriama Dzūkijai ir dzūkams. Šeštadienio rytą Šv. Kazimiero bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Dzūkijos krašto žmones, o Rotušės aikštėje visą dieną vyks Dzūkų dienų renginiai, kuriuose dalyvaus Dzūkijos liaudies meistrai ir meno kolektyvai iš Pietų Lietuvos miestų ir miestelių. Dzūkų dienos šurmuliuos ir kitose Vilniaus vietose - Mokytojų namuose, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje ir kt.
Šeštadienio vidurdienį Gedimino prospekte prasidėjo ir karnavalinės mugės eitynės iš Nepriklausomybės aikštės į Rotušės aikštę.
Sekmadienį Kaziuko mugės renginiai tęsis visame senamiestyje, o juos vainikuos liaudies meistrų apdovanojimo ceremonija Rotušės aikštėje.
Kaziuko mugė - išskirtinė iš sostinėje vykstančių tradicinių švenčių. Visų pirma gilia istorine tradicija, - ji kilusi iš šventojo karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Laikui bėgant bažnytinę šventę lydinti prekyba išaugo iki spalvingos trijų dienų Kaziuko mugės.
Turėdama šimtmečių tradiciją, rodydama rankų darbo išmoningus gaminius, vaišindama kulinarinio paveldo valgiais, džiugindama unikaliomis vilnietiškomis verbomis, mugė neturi lygių aplinkiniuose kraštuose. Istoriniai šaltiniai byloja, kad ši šventė buvo ne tik liaudies meistrų sambūris, sutraukdavęs amatininkus iš atokiausių Lietuvos kampelių ir kaimyninių šalių, bet ir smagus mugės lankytojų ir jos dalyvių pasibuvimas su įvairiausių žanrų muzikantais, artistais.
