„Aš nevertinu niekaip, nesikišu į rinkimų kampaniją. Mes turime nemažą kiekį žmonių ir pasirinkimas Lietuvoje tikrai yra įmanomas. Labai linkiu žmonėms padaryti jiems tinkamus sprendimus“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje teigė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai.
Įvertino trečius metus Ukrainoje besitęsiantį karą: tai didele dalimi yra Vakarų kaltė
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja, kad tai, jog Ukrainoje jau trečius metus tęsiasi Rusijos sukeltas karas, didele dalimi yra Vakarų kaltė.
„Kad Ukraina kariauja jau trečius metus, tai yra rodiklis, kad viskas yra per vėlai – ne tik paskutinis (JAV paramos – ELTA) paketas, bet ir apskritai mūsų reakcija yra pavėluota, nepakankama“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
„Ir mes, Vakarai, didele dalimi kalti, kad toks karas įvyko, kad toks karas vyksta ir kad tiek yra sugriuvimų ir žūčių“, – pridūrė ji.
JAV Atstovų Rūmai šeštadienį pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Parlamentarai priėmė atitinkamą įstatymo projektą, kuriame numatyta Kyjivui skirti 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų). Paketas apima ir ginantis nuo Rusijos skubiai reikalingus ginklus. Šį sprendimą patvirtino ir JAV Senatas.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos, o Pentagonas suskubo pranešti, kad į Kyjivą jau keliauja 1 mlrd. JAV dolerių vertės paketas, kuriame – būtina oro gynybos ir artilerijos sistemų amunicija. Visgi šis sprendimas skirti paramos paketą Ukrainai Atstovų Rūmuose buvo įstrigęs nuo vasario mėnesio.
Vasario 24 d. buvo paminėtos antrosios karo Ukrainoje metinės.
Įspėja dėl JAV prezidento rinkimų baigties: Europos atžvilgiu jie baigsis nelabai gerai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad šį rudenį vyksiančių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimų baigtis taps iššūkiu Europos Sąjungai (ES). Dvi kadencijas šaliai vadovavusi politikė neabejoja, kad ES turės tapti savarankiškesne saugumo ir gynybos klausimais.
„Kaip bepasibaigtų rinkimai JAV, jie Europos atžvilgiu baigsis nelabai gerai. Nes, (žvelgiant – ELTA) visiškai objektyviai – Amerikos visuomenė skaldosi, išlieka noras užsidaryti kontinente. Tai artimiausiais dešimtmečiais tik didės“, – Lietuvos narystės ES dvidešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: 20 metų narystės patirtys ir perspektyvos“ penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Nesvarbu, kokie rinkimai bus, nenoriu kritikuoti nei vieno, nei kito (kandidato – ELTA), bet abu variantai yra savotiškai, tik skirtingai, rizikingi ir mums nepalankūs“, – teigė prezidentė.
Todėl, pažymėjo buvusi šalies vadovė, Europa bus priversta prisiimti vis daugiau atsakomybės už savo pačios saugumą.
„ES turės virsti gynybine ir saugumo organizacija, norime to ar nenorime. Ir ne tik Putinas mums padės tai padaryti, bet ir Amerika“, – sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad šių metų lapkričio 5 d. JAV vyks 60-ieji prezidento rinkimai.
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užpuolimo atveju. D. Grybauskaitė svarsto, kad laukiant, kol Lietuvą stotų ginti visas NATO blokas, gali užtrukti ilgiau nei yra minėjęs buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.
„Jei kažkas norėtų sužinoti, ar apskritai yra 5 straipsnis, aišku, kad pirmiausia situacijoje išlįstų regioniniai susitarimai ir pirmiausia mums padėtų ne NATO, kaip organizacija, bet atskira grupė norinčių šalių. (...) O kol ateis kiti – kaip Benas Hodgesas sako – dvi savaitės – bijau, kad gali būti ir blogiau“, – Lietuvos narystės ES dvidešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: 20 metų narystės patirtys ir perspektyvos“ penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Grubiai šnekant – suprantate, kad 5 straipsnis yra permission, ne commitment? Leidimas ginti nereiškia įsipareigojimo. Įsipareigojimas yra (prisiimamas – ELTA) laisvanorišku pagrindu“, – sakė politikė.
„Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.
D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu globalios tarptautinės organizacijos silpsta visame pasaulyje.
„Globalios institucijos, deja, degraduoja, o regioniniai centrai ir organizacijos kyla. Ar tai būtų Afrikos kontinentas, ar amerikiečiai, kurie izoliuojasi, ar Europa – dabar, deja, yra tas laikotarpis, kada regioniniai susitarimai tampa svarbesni. Jie gali būti tikrai įgyvendinami, kitaip nei tarptautiniai Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos arba NATO (susitarimai – ELTA)“, – sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
