Kiekvieną vakarą, 18 valandą, Graikijos gyventojai įsijungia televizorius ir mato reginį, kurio įprastu metu nematytų.
Prie stalo atokiu atstumu vienas nuo kito sėdi du vyrai: infekcinių ligų gydytojas Sotiris Tsiodras ir civilinės saugos ministras Nikos Hardalios.
Šie du asmenys – šalyje atpažįstamiausios figūros pastaruoju metu, kai kalbama apie koronaviruso protrūkį Graikijoje.
Jų pastangos nenuėjo veltui – 11 mln. gyventojų turinčioje šalyje trečiadienio vakarą užfiksuota 2,1 tūkst. viruso atvejų ir tik 102 mirtis. Tai keliasdešimt kartų mažesni skaičiai, palyginti su kitomis didžiosiomis Europos valstybėmis.
Sėkmingos kovos nesitikėjo
Graikija sėkminga kova nustebino visą Europą.
S.Tsiodras jau teigė, kad viruso atvejų kreivė plokštėja, nors ekspertai sutinka, jog artėjantis stačiatikių Velykų savaitgalis gali daug ką pakeisti.
Tradiciškai šį savaitgalį graikai planuoja keliauti į kaimo vietoves švęsti svarbiausios religinės šventės.
Šalies galimybės kautis su tokia krize pandemijos pradžioje buvo vertinamos itin skeptiškai. Graikija vis dar nėra atsitokėjusi po didžiulio ekonomikos nuosmukio, o valstybės sveikatos sistema nėra atsigavusi.
Valstybės ligoninėse yra tiktai 560 intensyviosios terapijos lovų. Todėl šalis turėjo rinktis strategiją, kai tikimasi, kad didžioji populiacijos dalis įgis imunitetą nuo koronaviruso.
Graikijoje, kaip ir Italijoje, ketvirtadalį šalies gyventojų sudaro pensinio amžiaus žmonės.
„Tokia yra realybė ir mūsų silpnybė, kurią mes puikiai suprantame. Kai šalyje buvo užfiksuotas pirmas viruso atvejis, mes aktyviai pradėjome tirti žmones ir juos izoliuoti, – apie pandemijos malšinimo strategiją kalbėjo daktaras Andreas Mentis. – Kai žmonės ėmė grįžti iš Ispanijos ir kitų šalių, kur buvo užfiksuoti daug užsikrėtusiųjų, mes juos karantinavome viešbučiuose.“
Politikai sugebėjo susivienyti
Daugelis ekspertų šį Graikijos gebėjimą deramai kautis su pandemija vertina ir kaip politinį laimėjimą, nes politinės partijos vieningai sutarė, kad mokslininkų vaidmuo šioje kovoje bus svarbiausias.
„Buvo aišku, kad mums reikės įsiklausyti į mokslininkų balsus. Graikai žino, kaip įveikti krizes, jie žino, kas tai yra. Būtent tai ir leidžia mums prisitaikyti“, – tikino premjero patarėjas Alexas Patelis.
25 asmenų komitetas reikalavo įvesti visuotinį karantiną, ganėtinai šiurpų pasirinkimą šaliai, kuri dar tik rodė ekonomikos atsigavimo ženklus.
Dar vasario mėnesį Graikija uždraudė visus karnavalus ir paradus. Kovo 10 dieną buvo uždarytos švietimo įstaigos, o po kelių dienų ir pramogų, laisvalaikio erdvės ir įstaigos.
Nors daugelis gyventojų iš pradžių nesutiko su tokiomis priemonėmis, dabar galima sakyti, kad koronaviruso plitimas buvo pristabdytas dėl ankstyvo reagavimo į šią problemą.
Gyvena elektroninėje erdvėje
Karantinas leido šalies vyriausybei pagaliau išbandyti skaitmenines reformas, kurios padės apsaugoti gyventojus ir kartu modernizuos valstybę.
„Kai prasidėjo pandemija, supratome, kad reikia palengvinti vyriausybės darbą. Mes pradėjome siųsti raginimus neiti iš namų gyventojams į mobiliuosius telefonus. Taip net 250 tūkst. žmonių išvengė pavojingų vizitų pas gydytojus“, – pabrėžė skaitmeninės valdysenos ministras Kyriakos Pierrakakis.
Daugelis dokumentų ir biurokratinių procesų persikėlė į skaitmeninę erdvę.
„Pakeitę susisiekimo ir bendravimo pobūdį tikimės, kad piliečiai atgaus pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis“, – pridūrė K.Pierrakakis.
Graikija per karantiną dvigubai padidino intensyviosios terapijos lovų skaičių, bet vietos medikai teigia, kad šalis dar negali jaustis saugiai ir yra būtina atlikti daugiau testų dėl koronaviruso.
Nerimą kelia ir dvi migrantų stovyklos, kuriose buvo užfiksuota koronaviruso atvejų.
Ekspertai tikina, kad jos gali tapti tiksinčiomis viruso bombomis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
