Olando Kepurė
Atnaujinta 2020 m. lapkričio mėn. 05 d.
Olando kepurė prie Baltijos jūros
Olando kepurė – gamtos paveldo objektas. Taip vadinamas skardis, esantis tarp Girulių ir Karklės. Jį suformavo lendynmetis. Olando kepurė yra pati lankomiausia vieta kelyje nuo Klaipėdos iki Karklės. Skardžio aukštis siekia 24-25 metrus, ši vieta laikoma aukščiausia Lietuvos pajūrio vieta. Gamtos paminklo vaizdas ir reljefas nuolat kinta, nes ji yra smarkiai veikiama Baltijos jūros bangų mūšos ir daugybės požeminių šaltinių, kurie graužia šlaitą. Nuolat į Baltijos jūrą su šaknimis virstantys medžiai, žemyn slenkantys žemių lopai yra nuolatinis procesas, ir būtent jis yra laikomas viena iš vertingųjų Olando kepurės gamtos paminklo savybių.
Prie Olando kepurės įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pastatę automobilį lankytojai miško takais pasiekia skardį, ant kurio yra medinė apžvalgos aikštelė. Nuo Olando kepurės apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabūs Baltijos jūros ir akmenuotų paplūdimių vaizdai. Paplūdimiai prie Olando kepurės yra akmenuoti. Šių akmenų sąnašos atsirado dėl nuolat plaunamos, ledyno suformuotos uolienų sankaupos.
Olando KEPURĖ – Istorija
Olando kepurės vieta daugybę metų buvo puikus orientyras jūreiviams. Pušų ir ąžuolų giria apaugęs miškas sudarė ryškų kontrastą aplink esančiai smėlio lygumai, todėl buvo gerai matomas jūreiviams. Olando kepurės vieta pradėta žymėti maždaug XVII amžiaus pabaigoje, sudarant žemėlapius jūreiviams. Oficialiai žemėlapiuose toks kalno pavadinimas įteisintas apie 1818 metus. Panašiu laikmečiu pastatyti ir laivus įspėjantieji ženklai.
Kodėl vadinama Olando kepure
Pavadinimas Olando kepurė (oficialiai vadinama Olandų kepure, bet visiems geriau žinomas vienaskaitinis pavadinimas), manoma atsirado dėl to, jog žiūrint iš Baltijos jūros pusės, skardis primena olandišką kepurę. Šiuo vardu skardį vadindavo išskirtinai jūrininkai. Vietiniai gyventojai vietovei, kuri jiems kėlė kitokias asociacijas nei jūreiviams, ilgą laiką turėjo kitą pavadinimą – Melnmuižė. Melnmuižė išvertus į lietuvių kalbą reiškė juodasis dvaras.
LITORINA pažintinis takas
Pažintinis ekologinis takas LITORINA driekiasi nuo Olando kepurės Klaipėdos kryptimi. Litorinos pažintinio tako ilgis apie 2 kilometrai. Įveikti visą taką nuo pradžios iki pabaigos, neskubant, užtrunka apie 1-2 valandas. Takas paženklintas informaciniais stulpeliais.
Žygeivius Litorinos pažintinis takas veda skardžiais, Baltijos jūros pakrantėje. Šie skardžiai yra išlikusi, prieš 8000 metų tyvuliavusios Litorinos jūros kranto linija. Tęsiant žygį pasiekiamas unikalus miškas, kurį prieš daugiau nei šimtą metų pasodino Klaipėdos miesto pirklių gildija. Dėl šios priežasties, kad miškas yra nenatūraliai susiformavęs, o sodintas žmogaus rankomis, jame sutinkami visai šiam Lietuvos kraštui nebūdingi medžiai. Miške auga šimtamečiai maumedžiai, platanalapiai klevai, bukai ir kėniai. Šių neįprastų pajūriui medžių miškas primena dvaro parką. Vaikščiojant taku lankytojai gali ne tik pasigrožėti pasakiškais Baltijos jūros ir buvusios Litorinos jūros kranto vaizdais, bet ir susipažinti su istorija. Prie visų istoriškai ar geologiškai svarbių objektų pastatytos informacinės lentelės.
Ši pasivaikščiojimo trasa tinkama kiekvienam – įspūdingas kraštovaizdis ir raminantis Jūros ošimas abejingų nepaliks. Pasiekus galutinį pažintinio tako tikslą, atgal galima grįžti paplūdimiu, arba išeiti į automobilių sustojimo aikštelę.
Atstumai nuo Olando kepurės:
- Karklė – 0,5 km;
- Giruliai – 4 km;
- Klaipėda – 8 km;
- Palanga – 18 km.