2. I
• Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
II
• Kaip ir kodėl jie susiję su finansų rinkomis
III
• Įtaka akcijų rinkoms
IV
• Įtaka obligacijų rinkoms
V
• Įtaka valiutų rinkoms
VI
• Išvestiniai instrumentai
VII
• Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių
4. Makroekonomikos pagrindai (I)
Ekonomikos šaka, nagrinėjanti pasirinkimus valstybių ir pasaulio lygmenyje.
Ekonomika yra mokslas apie pasirinkimus.
Kaip didinti realų uždarbį ? Kaip skatinti BVP ? Kaip kurti augimą ? Kaip didinti socialinę
gerovę ? Kaip paskirstyti baigtinius resursus ?
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
5. Makroekonomikos pagrindai (II)
• Svarbiausi yra lūkesčiai !
• Jei žmonės tikės, kad bus infliacija – ji ir bus.
• Viską visur lemia pasiūla ir paklausa, nesvarbu ar reali, ar dirbtinė.
• Bet dirbtinai galima sudaryti tik trumpalaikius efektus, o realūs ilgalaikiai kyla iš lūkesčių ir
tikėjimo ateitimi.
• Kaip kyla burbulai ir panikos ? Iš tikėjimo, kad viskas bus labai gerai/labai blogai.
Makroekonomikos esmė, sukurti teisingus ekonominius lūkesčius ir skatinti jų tvarumą.
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
6. Makroekonomikos pagrindai (III)
• Makroekonomika nėra statinė - ji pastoviai keičiasi ir vystosi
• Nedarbas nebėra tiesiog nedarbas – freelanceriai
• Darbo užmokestis nėra tik atlyginimas
• Kredito rinka nėra kontroliuojama tik bankų
• Finansų rinkos ir finansinis turtas turi vis stipresnes sąsajas su vartojimu ir išlaidomis
• Socialinė atskirtis tampa vis didesne problema – ignoruojamas finansinis turtas !
• Demografiniai pokyčiai keičia ir makroekonomikos suvokimą
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
7. Problemos dėl statiškumo
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
0
50
100
150
200
250
2009-01-01 2011-01-01 2013-01-01 2015-01-01
Vidutinis valandinis užmokestis SPY
8. Monetarinės politikos pagrindai (I)
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
Monetarinė politika yra centrinio banko siekis, valdant pinigų kainą bei kiekį rinkoje, įtakoti
realius ekonomikos faktorius ir ekonomikos dalyvių lūkesčius.
Keičiama palūkanų norma reiškia besikeičiančią pinigų kainą- kuo palūkanų norma didesnė,
tuo pinigai kainuoja brangiau, tuo sunkiau visi juos skolina. Ir vice versa.
Keičiamas pinigų kiekis taip pat turi keisti pinigų kainą- kuo pinigų daugiau, tuo visi juos
vertina mažiau, tuo lengviau juos skolina. Ir vice versa.
9. Monetarinės politikos pagrindai (II)
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
• Svarbiausi yra lūkesčiai !
• Jei žmonės tikės, kad laisvų ir pigių pinigų bus daug, jie juos lengvai skolins.
• Jei žmonės patikės, kad skolintis ir skolas grąžinti gali būti sunkiau, skolintis ir skolinti jie
norės mažiau (2008 metų credit markets contraction).
• Viską lemia pasiūla ir paklausa, tačiau dirbtinę paklausą sukurti kartais labai sunku, net ir
prie neribotos pasiūlos.
• Tačiau realiai ekonomikai monetarinės politikos efektai yra labai abejotini ir didžiausia įtaka
jaučiama finansų rinkose trumpuoju/vidutiniu periodu.
Monetarinės politikos esmė, sukurti teisingus kredito rinkų lūkesčius ir skatinti jų
tvarumą.
10. Monetarinės politikos pagrindai (III)
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
• Monetarinė politika, veikdama pinigų rinką, siekia paveikti realius faktorius
• Nedarbas, kainų lygis, produktyvumas
• Viengubas mandatas – kainų lygis (ECB)
• Dvigubas mandatas – kainų lygis ir nedarbas (FED)
• Bet dabartinė pinigų politika yra reaktyvi ir realiai neveiksni
• Paveikia tik finansų rinkas – pvz QE, palūkanų normos etc etc
• Reikalinga makroprudencinė politika, kuri apimtų viską žymiai plačiau, ne tik pinigų kainos
kontrolę
11. Makro ir monetarinė politika (I)
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
Šaltinis: http://www.brookings.edu/blogs/ben-bernanke/posts/2015/04/28-taylor-rule-monetary-policy
13. Apibrėžimai (I)
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
• Paklausa/pasiūla – bendrai rinkoje išreikštas noras kažką pirkti/parduoti
• Palūkanų norma – pinigų kaina
• Infliacija – tam tikro prekių krepšelio praeities kainų pokytis
• Nedarbas – kiek žmonių regione nori, bet negali dirbti
• BVP – skaičius apie nieką
• Importai/eksportai – valiuta išreikšta suma prekių ir paslaugų, kurios atvyko/išvyko iš šalies per tam
tikrą periodą
• Pinigų bazė – rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekis (pinigai ir indėliai)
• Racionalūs lūkesčiai – realybe paremtas tikėjimas tam tikru ateities scenarijumi
• Reali ekonomika – ekonomika ir ekonomikos faktoriai, atmetus finansų rinkas
• Kreditų rinka – skolinimosi rinkų visuma ir sąlygos jose
• Finansų rinkos – wonderland’as aka Narnija
• Forward guidance – CB aiškinimas, ko jie tikisi ir ką planuoja ateityje
• Kiekybinis lengvinimas – buhalterinės centrinio banko operacijos
14. Apibrėžimai (II)
Kada kas svarbu investuojant ?
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
• Paklausa/pasiūla – bendrai rinkoje išreikštasnoras kažką pirkti/parduoti(visada)
• Palūkanų norma – pinigų kaina (trumpuoju periodu)
• Infliacija – tam tikro prekių krepšelio praeities kainų pokytis (prieš CB susitikimą)
• Nedarbas – kiek žmonių regione nori, bet negali dirbti (visada)
• BVP – skaičius apie nieką (kartais prieš svarbų CB susitikimą)
• Importai/eksportai – valiuta išreikšta suma prekių ir paslaugų, kurios atvyko/išvyko iš šalies per tam
tikrą periodą (siekiant įvertinti CB veiksmus, geriau kiekiu, ne valiuta)
• Pinigų bazė – rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekis (pinigai ir indėliai) (kartais)
• Racionalūslūkesčiai– realybe paremtas tikėjimastam tikru ateitiesscenarijumi(visada)
• Kreditų rinka – skolinimosirinkų visuma ir sąlygos jose (visada)
• Reali ekonomika – ekonomikair ekonomikosfaktoriai,atmetus finansų rinkas (visada)
• Finansų rinkos – wonderland’as aka Narnija (labai retai, per esminius sukrėtimus)
• Forward guidance – CB aiškinimas,ko jie tikisiir ką planuoja ateityje(visada)
• Kiekybinislengvinimas– buhalterinėscentrinio banko operacijos (visada)
15. Kontekstas visuomet svarbu
Svarbiausia yra kontekstas – jei ECB arba FED sako, kad svarbu yra BVP, tuomet BVP yra
svarbu; jei svarbu infliacija, tuomet svarbu infliacija; etc etc.
Svarbu rinkos sentimentas – jei rinka laukia tam tikrų duomenų ir visi apie tai daug kalba, tie
duomenys gali turėti realią įtaką ir vice versa.
Pavyzdžiui reali ekonomika ar kreditų rinka svarbu visuomet, nes jos kuria ilgalaikes
tendencijas, kai tuo tarpu dauguma kitų faktorių dažniausiai sukuria trumpalaikius efektus.
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
16. Dabartinė situacija
Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai
120000.00
125000.00
130000.00
135000.00
140000.00
145000.00
Total nonfarm payrolls
70.000
75.000
80.000
85.000
90.000
95.000
100.000
105.000
110.000
115.000
2000-01-01 2003-01-01 2006-01-01 2009-01-01 2012-01-01 2015-01-01
BVP defliatorius
18. II
• Kaip ir kodėl viskas susiję
su finansų rinkomis
19. Makroekonomikos įtaka (I)
• Sprendimai dėl išlaidų, nedarbo mažinimo ar produktyvumo didinimo įtakoja finansų rinkas
• Taip pat finansų rinkas įtakoja ir makroekonominiai faktoriai
• Mažėjantis nedarbas reiškia didesnį vartojimą
• Augantys atlyginimai reiškia didesnį vartojimą ir geresnius paketus darbuotojams
• Kylanti infliacija reiškia tikėjimą, kad ateityje viskas bus gerai
• BVP pagreitis dalinai rodo bendrą užimtumo ir produktyvumo pokytį
• Kreditų rinkos pokyčiai rodo tikėjimą ateitimi
Makroekonominių rodiklių tendencijų visuma rodo lūkesčių pokyčius
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
20. Makroekonomikos įtaka (II)
Ne konkretus tam tikro periodo skaičius, o tendencija yra svarbu
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
-0.400
-0.200
0.000
0.200
0.400
0.600
0.800
94.000
96.000
98.000
100.000
102.000
104.000
106.000
108.000
110.000
112.000
2009-01-01 2011-01-01 2013-01-01 2015-01-01
BVP defliatorius Pokytis
21. Makroekonomikos įtaka (III)
Ne konkretus tam tikro periodo skaičius, o tendencija yra svarbu
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
-1000
-800
-600
-400
-200
0
200
400
600
120000
125000
130000
135000
140000
145000
2009-01-01 2011-01-01 2013-01-01 2015-01-01
Total Non Farm Payrolls Pokytis
22. Makroekonomikos įtaka (IV)
Ne konkretus tam tikro periodo skaičius, o tendencija yra svarbu
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
-15
-10
-5
0
5
10
15
20
0
50
100
150
200
250
2009-01-01 2011-01-01 2013-01-01 2015-01-01
SPY Pokytis
23. Monetarinės politikos įtaka (I)
Trigubas efektas
• Skatinami racionalūs lūkesčiai
• Duodama/atimama pinigų keičiant jų kainą arba kiekį
• Centrinis bankas turi daugiau informacijos ir žino daugiau
• Centrinis bankas reaguoja į makro padėtį ir stengiasi ją gerinti arba išlaikyti
• Kuomet padėtis prasta – teigiamai vertinamas situacijos gerinimas
• Esant gerai arba gerėjančiai padėčiai ir pakankamai geriems lūkesčiams, į griežtinimą
reaguojama palankiai
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
24. Monetarinės politikos įtaka (II)
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
9000
9500
10000
10500
11000
11500
12000
12500
13000
2014.11.03 2015.02.03 2015.05.03 2015.08.03
DAX indeksas
- ECB spaudos konferencijos su M. Draghi
26. Monetarinės politikos įtaka (IV)
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
170
175
180
185
190
195
200
205
210
215
0
10
20
30
40
50
60
70
80
2015.01.02 2015.05.02 2015.09.02
Kėlimo tikimybė (kairė) SPY (dešinė) Linear (Kėlimo tikimybė (kairė))
27. Sąsaja su rinkomis (I)
• Žmonės ir įmonės veikia ekonomikoje
• Makro duomenys rodo, kaip gyvuoja ekonomika
• Monetarinė politika veikia pinigų rinką ir reguliuoja jų kainą, atsižvelgiant į makro faktorius
• Kuo daugiau laisvų pinigų žmonės turi, tuo jie daugiau investuoja, tuo didėja paklausa
finansiniams instrumentams
• Daugiau pinigų galima turėti tiek dėl geros makro padėties, tiek dėl lengvai dalinamų pinigų
Tačiau kartais lengvai dalinami pinigai nėra leidžiami investicijoms, ypač esant dideliam
ankstesniam įsiskolinimui.
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
28. Sąsaja su rinkomis (II)
Svarbiausia yra tai, į ką kreipia dėmesį centriniai bankai ir apie ką kalba visa rinka. Šie
dalykai dominuoja tendencijas trumpuoju/vidutiniu laikotarpiu.
Ilguoju laikotarpiu rinkas dominuoja makroekonominės ir monetarinės politikos
tendencijos – ne pavieniai skaičiai, bet tendencijos.
Labai pavojinga išsirinkti “tikrai svarbų” rodiklį ir jį sekti, jei jis tikrai svarbus tik Jums.
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
29. 0
2
4
6
8
10
12
14
16
1980 1984 1988 1992 1996 2000 2004 2008 2012
• Trumpuoju laikotarpiu rinkos buvo veikiamos neigiamai
• Ilguoju periodu augimas ir yra augimas
Sąsaja su rinkomis (III)
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
30. Makro ir monetarinė politika yra neatsiejami
• Makro duomenys įtakoja monetarinę politiką ir vice versa
• Fiskalinė politika taip pat svarbi, tačiau turi mažiau įtakos finansų rinkoms
• Todėl daugiau dėmesio skiriame monetarinei politikai
• Bet žiūrint iš makro pusės, monetarinė politika nuo rinkų neatsiejama
• Todėl daug kas kalba apie makroprudencinę politiką
Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
34. Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
Įtaka akcijų rinkoms (III)
35. Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis
Įtaka akcijų rinkoms (IV)
-0.2
-0.15
-0.1
-0.05
0
0.05
0.1
0.15
0
50
100
150
200
250
1993.01.29 1998.01.29 2003.01.29 2008.01.29 2013.01.29
SPY Pokytis
37. Įtaka obligacijoms (I)
Įtaka obligacijų rinkoms
-0.5
0
0.5
1
1.5
2
2.5
3
3.5
ECB palūkanos
0
1
2
3
4
5
6
2005.01.03 2010.01.03 2015.01.03
5 metų IRS
• Rinka ir toliau nesitiki palūkanų augimo Europoje
• ECB tikėtina plės kiekybinio skatinimo programą bei galimai toliau mažins palūkanų normas
38. Įtaka obligacijoms (II)
Įtaka obligacijų rinkoms
Monetarinė politika obligacijų rinką visuomet veikia vienodai – kylant
palūkanoms, auga obligacijų pajamingumai ir mažėja jų kainos (ir vice versa)
0
0.5
1
1.5
2
2.5
3
3.5
4
4.5
5
2005.01.03 2010.01.03 2015.01.03
Vokietijos 10 metų VVP
39. Įtaka obligacijoms (III)
Įtaka obligacijų rinkoms
0
5
10
15
20
25
1962.01.02 1972.01.02 1982.01.02 1992.01.02 2002.01.02 2012.01.02
10 metų JAV VVP FED palūkanos
Monetarinė politika obligacijų rinką visuomet veikia vienodai – kylant
palūkanoms, auga obligacijų pajamingumai ir mažėja jų kainos (ir vice versa)
40. Įtaka obligacijoms (IV)
Įtaka obligacijų rinkoms
Monetarinė politika obligacijų rinką visuomet veikia vienodai – kylant
palūkanoms, auga obligacijų pajamingumai ir mažėja jų kainos (ir vice versa)
4.50
5.00
5.50
6.00
6.50
7.00
7.50
8.00
8.50
2014-01-02 2014-05-02 2014-09-02 2015-01-02 2015-05-02 2015-09-02
JAV šiukšlinių obligacijų pajamingumo vidurkis
46. Išvestiniai instrumentai (I)
• Išvestiniai instrumentai tapo labai svarbūs
• Bendras jų kiekis, išreikštas USD, viso pasaulio BVP viršija 15-20 kartų
• Jie gali sukelti rimtas sistemines rizikas – 2008; 2011
• Kaina dažnai tik priklauso nuo bazinio instrumento kainos, tad monetarinės politikos ir
makro faktorių įtaka nėra aiški
• Rinkos yra menkai kontroliuojamos
• Po krizės vykdyta clearing houses idėja yra gera, bet gali kelti dar didesnes sistemines
rizikas
Išvestiniai instrumentai
49. Prie išvestinių geriau nekišti rankų
• Pirmiausia, nes esate paskaitoje apie ekonominę analizę rinkoje
• Derėtų suprasti paprastus instrumentus
• Tik supratus paprastus, galima nagrinėti išvestinius
• Išvestines priemones makro/monetary veikia išvestinai
• Pagal TA nagrinėti daugelio išvestinių instrumentų kainas yra tiesiog iracionalu
Galime tikėtis, kad DAX šiandien atsidarys aukščiau, tačiau ateities sandoris gali būti
žemiau, nes vakar visi tikėjosi, jog rinka mėnesį užbaigs aukščiau, nei tikisi šiandien.
Išvestiniai instrumentai
51. Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių (I)
• Turto klasės gali būti skirstomos pagal riziką
• Kuomet baimė auga, pinigai bėga iš rizikingų į mažiau rizikingus aktyvus
• Rizika gali būti tiek regioninė, tiek sisteminė, tiek turto klasės, tiek individualių instrumentų
• Rizika visuomet priklauso nuo konteksto
• Rizikos/grąžos sąryšiai yra dinamiški – div stocks vs bonds; Swaps vs treasies
Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių
52. Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių (II)
Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių
0
1
2
3
4
5
6
7
8
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
20000
2000.01.03 2005.01.03 2010.01.03 2015.01.03
DJIA 10 metų JAV VVP
53. Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių (III)
Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių
70
75
80
85
90
95
100
105
110
115
120
2015.01.02 2015.05.02 2015.09.02
SPY JAV įmonių obligacijos (inv lygio) JAV 10 metų VVP
54. Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių (IV)
Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių
98.78
97.56
101.55
84
86
88
90
92
94
96
98
100
102
104
106
2015.01.02 2015.05.02 2015.09.02
SPY 10 metų ĮVP JAV 10 metų VVP
56. Regioninis srautų judėjimas tarp turto klasių (I)
• Dėl interneto sklaidos ir bendro pasaulio išsivystymo lygio, pasaulio rinkos tapo atviros
visiems
• Todėl padidėjo pinigų srautų geografinis judėjimas
• Renkamasi remiantis lūkesčiais ir rizika/grąža
• Pinigų srautų judėjimas tarp valstybių lemia tiek valiutų, tiek VP kainų judėjimą
Jei JAV kels palūkanos, tuomet kils ir jų obligacijų pajamingumas. Todėl, nesikeičiant
besivystančių rinkų obligacijų pajamingumams, pastarųjų rizikos/grąžos santykis, lyginant
su JAV popieriais, padidės. Tai yra, rizika nebebus taip pat gerai kompensuojama. Tad
racionalus investuotojas išeis iš besivystančių rinkų gerokai prieš palūkanų augimą
Jei DAX yra santykinai pigesnis, nei SPX, o ECB ketina skatinti rinkas- visai apsimoka
keliauti į Europą.
Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių
57. Regioninis srautų judėjimas tarp turto klasių (II)
Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1986.12.29 1990.12.29 1994.12.29 1998.12.29 2002.12.29 2006.12.29 2010.12.29 2014.12.29
DJIA Hang Seng
58. Regioninis srautų judėjimas tarp turto klasių (II)
Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių
24.29
17.62
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
2010.07.23 2012.07.23 2014.07.23
EM debt
59. Srautų suvokimas
• Elementari rizikos/grąžos taisyklė
• Rinkos fokusas
• Makro situacijos skirtumai
• Monetarinės politikos skirtumai
• Geopolitiniai klausimai
• Specifiniai turto klasės bruožai (noras išsaugoti vertę vs noras uždirbti)
• Specifiniai regiono bruožai (saugus užutėkis vs spartus vystymasis vs priklausomybė nuo
žaliavų)
Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių
