Pilys, dvarai, palivarkai, sodai, parkai, tvenkiniai ir jų sistemos – visa tai yra materialusis didikų palikimas. Išlikę statiniai ar žalieji plotai tyliai šnabžda ir apie tai, ko neapčiuopsime – apie nematerialųjį paveldą, apie tai, kas dar užfiksuota metraščiuose, žmonių atsiminimuose. Daugeliui šiandien kyla klausimas, o kiek to palikimo turime. Daug. Tereikia apsidairyti, surasti savyje norą pažinti, sužinoti, o tada, nuo to sunkiai suvokiamo informacijos kiekio, jau gali pritrūkti oro. Didikų tarnystė valstybei, vedybiniai interesai, ambicijos politikos, mokslo ir meno pasauliuose, siekis kurti ir būti moderniais, suformavo tankų dvarų tinklą, kuris po truputėlį retėja.
Po nepriklausomybės atkūrimo į kultūros vertybių apskaitą buvo patekę 817 dvarų, iš kurių 239, visiškai sunykę arba neišlikę, buvo išbraukti iš sąrašo. 2004 m. buvo parengta Lietuvos dvarų duomenų bazė, kurioje 2017 m. duomenimis buvo 579 dvarai. 2018 m. įdiegus naują Kultūros vertybių registrą, sužinoti, kiek dvarų yra į jį įtraukti, tapo beveik nebeįmanoma.
Kultūros paveldo departamentas savo tinklalapyje skleidžia gerąją žinią apie rekonstruotus ir naujam gyvenimui prisikeliančius dvarus. Rubrikoje „Sugrįžtantys dvarai“ aprašyti jau 35 sėkmės atvejai.
Naujieji šių dienų dvarininkai ir muziejininkai yra susibūrę į Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją. Narystė nėra privaloma, tad jų tinklalapyje nepavyks surasti visų renovuotų, rekonstruotų pilių, dvarų ar palivarkų. Asociacijos gretose šiuo metu yra 68 dvarų ar pilių valdytojai ir savininkai.
Tinklalapyje „Mokslo Lietuva“ pateikiama Valstybinės kultūros paveldo komisijos nario Algimanto Gražulio išsami Lietuvos dvarų istorinės raidos apžvalga 2014 m.: „Lietuvos dvarų paveldas, samprata ir kultūra“ I d. ir „Lietuvos dvarų paveldas, samprata ir kultūra“ II d.
Sraigūnas Lėtūnas pasižvalgė į dvarus ir sudarė nedidelį žemėlapį. Čia nerasite visų kultūros vertybių apskaitoje esančių dvarų. Tikslas buvo sužymėti tuos, kurie jau laukia keliautojų, ir tuos, kurie galbūt apgriuvę, bet gali papasakoti išskirtinę istoriją ar pasiūlyti išskirtinį reginį. Purpurine spalva pažymėti dvarai, pilys ar dvarvietės pritaikytos turizmui; oranžine – apgriuvę ar įspūdingais griuvėsiais virtę dvarai; geltona – prižiūrimi, sutvarkyti dvarai, tačiau pastatais galima pasigrožėti tik iš toliau, nes juose įsikūrusios mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos ar gyvena žmonės, kurie nepageidauja, kad jų namuose lankytųsi svečiai.
Žemiau žemėlapio Sraigūnas Lėtūnas dėlioja savo takelius, kuriais vaikštinėja ir neužmirštamas istorijas pasakoja tiems savo klausytojams, kuriems yra brangus didikų palikimas, kurie spindinčiose ar apgriuvusiose sienose nori matyti ne tik plytas, langų ar durų profilius, bet ir tai, ką nematomuose metraščiuose įrašė tų dvarų gyventojai.
© Sraigūnas Lėtūnas
Didikų Tiškevičių, Krišpinų-Kiršenšteinų ir Eperješų rezidencinės pilys prie Nemuno (Žemaitija)
Didikų Bartkovskių, Potockių, Koidelių ir Komarų dvarai Zanavykijoje (Sūduva)
Didikų Radvilų, Komarų, Roppų ir Baženskių dvarai (Aukštaitija)