Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Vagnorkėms“ – 25-eri

Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, Lietuva atgavo realią nepriklausomybę ir ėmė tvarkytis visiškai savarankiškai, be jokio Kremliaus įsikišimo. Bet šiame jubiliejiniame kontekste buvo primiršta, kad likus vos porai savaičių iki realios nepriklausomybės įtvirtinimo Lietuva padėjo pagrindus savo finansinės sistemos savarankiškumui. Kaip nujausdama, kad jau netrukus taps visateise šeimininke savo kieme, tad ir ekonomikoje, Lietuvos Vyriausybė, tuomet vadovaujama Gedimino Vagnoriaus, 1991 m. rugpjūčio 5 d. šalyje įvedė bendruosius talonus – sovietų (kurie jau netrukus tapo rusiškais) rubliams lygiagrečią valiutą, rašo „Verslo žinios“.

Tai buvo pirmieji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos laikinieji pinigai. Labai jau paprasti, net primityvūs, neturintys beveik jokių apsaugos priemonių, be to, nuolat ėdami milžiniškos infliacijos. Bet tokie mieli ir savi, nes tai buvo pirmi lietuviški pinigai po ilgos ilgos, dešimtmečius trukusios, pertraukos. Juos vadinome „vagnorkėmis“ pagal premjero pavardę, arba „žvėriukais“ dėl banknotų reverse nupieštų pempių, bebrų ir elnių. Iš pradžių „vagnorkės“ būdavo išmokamos kaip priedas kartu su algomis rubliais. Parduotuvėse už kai kurias prekes tekdavo atsiskaityti dalimi rusiškų, dalimi lietuviškų pinigų. Bet jau iškart „vagnorkių“, skirtų Lietuvos vidaus rinkai apsaugoti nuo rublių kapšus atsivežusių pirkėjų iš Rytų ordų, kursas posovietinės valiutos atžvilgiu ėmė pastebimai augti, ir taip parodė, kad lietuviška ekonomikos ir finansų sistema kur kas tvirčiau stovi ant kojų, nei sparčiai vertę prarandančius rublius nespėjančios spausdinti Rusijos.

Toks pereinamasis laikotarpis, kai šalies finansų sistema buvo iš dalies priklausoma ir nuo Maskvos, truko dar metus. 1992-ųjų rugsėjį iš trijų aukščiausių pareigūnų suformuotas specialusis Lito komitetas priėmė nutarimą dėl bendrųjų talonų pripažinimo vienintele laikinąja valstybės valiuta ir rublių išėmimo iš apyvartos. Šis nutarimas įsigaliojo 1992 m. spalio 1 d. Dar beveik po metų – 1993 m. birželio 25 d. – įvestas litas, jis kainavo 100 „žvėriukų“.

Rekomenduojami video