T. Povilauskas: dėl geopolitinės aplinkos gali būti įvairiausių gamybos ir tiekimo trikdžių

Atnaujinimai visame tekste

Minkštasis nusileidimas ir toliau yra pagrindinis JAV ir euro zonos ekonomikos raidos scenarijus šiemet ir kitąmet, tačiau perspėjama, kad dėl karų Ukrainoje ir Gazoje gali būti įvairiausių gamybos ir tiekimo trikdžių pasaulyje, todėl reikia būti pasirengus įvairiems ekonomikos raidos scenarijams.

„Pirmą pusmetį patirsime stagnaciją, o antrą pusmetį prasidės atsigavimas“, – pristatydamas atnaujintą prognozę Lietuvai antradienį sakė Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas. Tačiau, jo teigimu, ištrūkti iš sąstingio spąstų šiemet nebus lengva.

SEB prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje toliau mažės iki 2% 2024 m. nuo 8,8% pernai, tačiau padidės iki 2,7% 2025 m. Palyginti, pernai lapkritį tikėtasi, kad infliacija Lietuvoje šiemet sumažės iki 2,8%, o kitąmet – 2,6%.

Perkamosios galios ir vartojimo atsigavimas šalyje šiemet tęsis. Namų ūkių lūkesčiai dėl finansinės padėties pokyčių šiemet yra istoriškai dideli, ir tai suteikia pagrindo daryti prielaidą, kad namų ūkiai šiemet vartos daugiau, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiemet prognozuojamas vidutinių namų ūkių pajamų pokytis bus gerokai didesnis negu tikėtina infliacija.

„Sumažinome šių metų infliacijos prognozę nuo 2,8% iki 2%, nes metų pabaigoje įvyko spartesnis kainų lėtėjimas, nei tikėjomės anksčiau. Toliau augant atlyginimams ir mažėjant infliacijai matysime, kad atotrūkis tarp gyventojų pajamų ir išlaidų taip pat mažės“, – pridūrė SEB ekonomistas.

T. Povilausko teigimu, prekių eksportas stabtelėjo, o paslaugų tebeauga, laukiant, kad euro zonoje metų pradžioje bus fiksuota nedidelė recesija.

„Džiugina tai, kad reeksportas į Rytus traukiasi, kai anksčiau stebėta tendencija, kad sankcionuotos prekės į Rusiją judėjo per aplinkines valstybes. Gerai, kad Lietuvoje su valdžios ir su muitinės pagalba reeksportas sugrįžo į iki karo stebėtą apimtį“, – kalbėjo T. Povilauskas. 

SEB ekonomisto teigimu, jeigu pagrindinių užsienio prekybos partnerių ekonomika ne tik kad neatsigautų, bet ir suprastėtų, Lietuvos BVP pokytis būtų daug kuklesnis, negu tikimės dabar.

„Praėjusių metų Estijos ekonomikos nuosmukis, viršijęs 3%, irgi turėtų priminti, kad tokių nedidelių ir nuo eksporto priklausomų šalių BVP pokyčiai gali nemažai svyruoti“, – pridūrė T. Povilauskas. 

[infogram id="02eca44c-3e44-40cf-b243-23f5a288cea0" prefix="qo0" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 01 23"]

Metų sandūra siurprizų neatnešė

Atnaujintoje SEB „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ pažymima, kad 2023 m. pabaiga ir pirmas šių metų mėnuo didelių siurprizų neatnešė.

Pramonės nuosmukis prislopo, o namų ūkių vartojimas dėl atsigaunančios perkamosios galios rodė nedidelius, šiek tiek teigiamus ženklus. Tačiau, esant tokiai geopolitinei padėčiai, kai vyksta karas Ukrainoje ir Gazoje, gali būti įvairiausių gamybos ir tiekimo trikdžių pasaulyje, „reikia būti pasirengus įvairiems ekonomikos raidos scenarijams“.

Išlaikoma ankstesnė prognozė, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs kukliai. 

„Apskritai dėl dabartinės geopolitinės padėties, kai naujų investuotojų iš užsienio sulaukiame gerokai mažiau negu anksčiau, neigiami padariniai bus juntami gana ilgai. Kita vertus, vietos verslo ir jau čia įsikūrusių užsienio investuotojų investicijos kol kas viršija lūkesčius. Šiemet ir toliau teigiamą įtaką ekonomikai darys valstybės investicijos“, – pažymima apžvalgoje.

Nurodoma, kad dėl šiemet vyksiančių Prezidento ir Seimo rinkimų veikiausiai bus daug kalbų viešojoje erdvėje, bet faktinių valdžios sprendimų, kurie keistų dabartinę mokesčių sistemą, reikėtų tikėtis tik kitais metais.

[infogram id="41555a8c-0897-4143-9a4c-22dd999cc623" prefix="CDr" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: SEB bankas 2024 01 23"]

Euro zona, JAV, palūkanos

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 0,5%. Prognozė šiek tiek sumažinta, palyginti su lapkričio prognozėmis. Euro zonos ekonomika praėjusių metų antrą pusmetį neturėjo išvengti techninės recesijos. Šių metų pradžia nežada didelių permainų, ir visi atsigavimo lūkesčiai sudėti į antrą pusmetį bei turinčią atsigauti gyventojų perkamąją galią. Vidutinė metinė infliacija euro zonoje šiemet turėtų būti vos 1,3%, (t.y. žemiau pinigų politikos tikslo), tačiau bazinė infliacija dar sieks 2,3%. 

„SEB analitikai mano, kad Europos Centrinis Bankas šiemet bazines palūkanų normas mažins keturis kartus, ir bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (Deposit Facility Rate) sumažės nuo 4% iki 3%. Kitų metų pabaigoje palūkanų norma turėtų būti 2%“, – pranešime cituojamas T. Povilauskas.

JAV ekonomikos rodikliai gerokai viršijo lūkesčius, nurodoma SEB pranešime. Šalies BVP pernai veikiausiai padidėjo 2,4%, arba netgi labiau negu 2022 metais. 

Pažymima, kad priešingai negu euro zonoje, namų ūkių vartojimo mastas pernai JAV prislopo nedaug, o investicijos augo net sparčiau, palyginti su 2022 metais. Nemažai tokį augimą lemia ir ekonomiką skatinanti fiskalinė politika – pernai JAV biudžeto deficitas viršijo 8% BVP. Šiemet prognozuojamas 1,6% ekonomikos augimas. Vidutinė metinė infliacija JAV turėtų būti 2,4%. Nekeičiama prognozė, kad JAV centrinis bankas pirmą kartą palūkanas sumažins gegužę, ir tų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus 4%, arba 1,5 proc. punkto mažesnė negu dabar. Euras JAV dolerio atžvilgiu metų pabaigoje turėtų būti brangesnis negu dabar ir kainuoti 1,14 USD.