Sausio 13-oji – virtualiose parodose

Minint Laisvės gynėjų dienos 30-metį, Seimo kanceliarija parengė virtualių parodų, liudijančių dramatišką 1991-ųjų istoriją. Jose pristatomi dokumentai, nuotraukos, autentiški garso įrašai, kita informacija.

Visos parodos pristatomos Seimo interneto svetainėje.

Iš Archyvo skyriaus

Visiškai naują virtualią parodą „1991 metų sausis–vasaris: nuo kruvinos agresijos link tarptautinio pripažinimo“ parengė Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyrius.

Parodos rengėjai primena, jog Lietuva į 1991 m. įžengė būdama įtampos su Sovietų Sąjunga apogėjuje. Pasitelkdamas Lietuvos Komunistų partiją ir promaskvietiškai nusiteikusią organizaciją „Jedinstvo“ SSRS politinis režimas pabandė sukelti masinius protestus ir sukurti sąlygas valstybės perversmui.

Pretekstu protestams prieš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (AT) vykdomą politiką tapo Vyriausybės nutarimas nuo 1991 m. sausio 7 d. pakelti maisto produktų kainas. Protestuodama prieš šį nutarimą, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų susirinkusi sovietinį režimą palaikanti minia bandė juos šturmuoti.

(AT) kainų pakėlimą atšaukė, o pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo priversta atsistatydinti.

Šiuo laikotarpiu (AT) priimtuose dokumentuose atsispindi įtempta to meto padėtis, pokyčiai Vyriausybėje, bandymai atsilaikyti prieš ginkluotą sovietų agresiją.

Į sausio 10 d. SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo pateiktą ultimatumą, kuriuo reikalauta paklusti SSRS Konstitucijai, AT atsakė neturinti nei teisės, nei rinkėjų mandato atsisakyti Lietuvos Respublikos suvereniteto, ir kreipėsi į Lietuvos žmones, sakydama, kad „nors ir jausdami pavojų savajai tėvynei, džiaugiamės, kad Jūs esate kartu su mumis. Jūsų buvimas čia yra geriausias atsakymas į TSRS Prezidento ultimatumą“.

Reaguodami į kreipimąsi, žmonės iš visos Lietuvos vyko budėti prie svarbiausių valstybės pastatų (Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės rūmų, Televizijos ir radijo komiteto, Televizijos bokšto, Telefonų ir telegrafo stoties).

Sausio 11-ąją AT gynėjai ir savanoriai davė ištikimybės priesaiką Lietuvos Respublikai, pagrindinis jų ginklas buvo meilė Tėvynei.

Tuo metu SSRS pradėjo atvirai demonstruoti karinę jėgą.

Sausio 13-osios naktį žuvo 14 laisvės gynėjų, tačiau žmonės neišsigando, nesitraukė nuo AT rūmų. Priešingai, jau kitą rytą pradėjo statyti barikadas iš armatūros tinklų, gelžbetonių blokų, statybinių plokščių.

Plebiscitas

AT, atsakydama į SSRS planus 1991 m. kovo 17 d. organizuoti referendumą dėl Tarybų Sąjungos ateities, 1991 m. vasario 9 d. suorganizavo Lietuvos gyventojų visuotinę apklausą – plebiscitą, per kurį daugiau nei 90% balsavusių piliečių (ir trys ketvirtadaliai visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų) pasisakė už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika.

Plebiscito rezultatai pralaužė ir diplomatinę blokadą: vasario 11 d. atkurtą Lietuvos valstybę pripažino pirmoji šalis – Islandija, o vasario 28 d. – Danija.

Praėjus trims dešimtmečiams nuo istorinių įvykių, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyrius siūlo prisiminti juos, peržiūrint 1991 m. sausio–vasario dokumentus, saugomus Lietuvos Respublikos Seimo archyve.

Prisiekę nesitraukti

Dar vieną virtualią naują parodą, „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“, parengė LR Seimo kanceliarija. Joje eksponuojami rečiau rodyti kadrai, kai kurie – pirmą kartą.

Trumpi komentarai prie nuotraukų pristato kiekvieno įamžinto įvykio kontekstą.

Nuotraukos apima laikotarpį nuo 1991 m. sausio 8 d., kai buvo pabandyta jėga užimti Lietuvos parlamentą, iki 1991 m. kovo 11 d., kai minint pirmąsias Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo metines buvo pagerbtas žuvusių Laisvės gynėjų atminimas.