Pasauliui sumažėjus kviečia keliauti po Lietuvą

Lenkų rašytoja Olga Tokarczuk, už romaną „Bėgūnai“ 2018-aisiais pelniusi vieną svarbiausių literatūros apdovanojimų – „Man Booker Internationale Prize“, tame romane rašo: „Pasaulio yra per daug. Sakyčiau, jį vertėtų sumažinti, o ne plėsti, didinti. Vertėtų jį vėl uždaryti mažoje dėžutėje, nešiojamajame panoptikume, ir leisti mums į jį pasižiūrėti tik šeštadeniais po pietų /.../“.

Ir ką gi – pasaulis tapo toks mažas, koks, ko gero, niekada ir nebuvo. Vieniems jis susitraukė iki šalies teritorijos, kitiems – miesto, tretiems – namo ar buto, kuriame gyvena.

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ragina atrasti pasaulį Lietuvoje. Pasak Gerdos Butkuvienės, „Keliauk Lietuvoje“ projektų vadovės, ši vasara bus gera proga dar kartą aplankyti ir jau matytas, ir dar nežinomas vietoves. „Keliauk Lietuvoje“ siūlo šias.

Lietuvos Venecija

Mingė – nedidelis, vos apie pusšimtį nuolatinių gyventojų turintis žvejų kaimas Kuršių marių pakrantėje, Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Visai netoli Mingės, vos už 7 km į šiaurę, yra ir kitas žvejų kaimelis – Kintai.

nuotrauka::1

Dėl savo unikalaus gamtovaizdžio Mingė dar vadinamas „Lietuvos Venecija“, nes pagrindinė jo gatvė – Minijos upė. Per upę nėra pastatyta jokio tilto, tad vietiniai vieni pas kitus plaukia laiveliais.

Iš kaimo vandeniu lengvai pasiekiama Rusnė, Ventės ragas, Nida, kitos Kuršių nerijos gyvenvietės.

Žemaitijos Versalis

Nuo 1565 m. minimas Plungės dvaras, arba Oginskių rūmai, su antikinėmis skulptūromis ant stogo ir vienu didžiausių parkų (58,3 ha) Lietuvoje, neretai pavadinami Žemaitijos Versaliu. Dvaro parke tyvuliuoja septyni tvenkiniai, šalia rūmų įrengta terasa.

1806 m. šiuos rūmus įsigijo grafas Platonas Zubovas, 1873 m. – Mykolas Oginskis.

nuotrauka::2

Būtent Oginskiai 1879 m. pastatydino didingus, neorenesanso stiliaus (architektas Karlas Lorencas) rūmus. Rūmus dekoravo Kazimiero Somerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Interjerą puošė lipdyba, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai. Tai buvo Oginskių dvaro rezidenciniai rūmai. 1873–1902 m. dvare veikė muzikos mokykla. Joje mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

2012–2015 m. rūmai buvo restauruoti, dabar dvaro ansamblį sudaro dešimt XIX a. pastatų ir statinių.

Šveicarija Lietuvoje

Šįkart ne apie miestelį Jonavos rajone, o apie peizažą, nenusileidžiantį Alpių didybei. Pažintinis takas Kauno marių šlaite leidžia pasigrožėti Lietuvai neįprastu 5 ha ploto Kadagių slėniu. Tako pabaigoje auga ąžuolų ir liepų giraitė.

Lietuviškas Stounhendžas

Akmeninis saulės sistemos modelis šalia Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Molėtų rajone primena pirmykštes astronomines stebyklas, o muziejus siūlo pažvelgti į nemažiau mistiškus žmogaus ir kosminio pasaulio ryšius.

Beje, nuo balandžio 30 d. jau leidžiama pakilti į Lietuvos etnokosmologijos muziejaus apžvalgos aikštelę. Būtina registruotis telefonu.

Paulavos respublika

Dabartiniame Merkinės kaime, Šalčininkų rajone buvusią Paulavos respubliką (arba Pavlovo respubliką) 1767 m. savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Dvaro savininkas – respublikos prezidentas – panaikino baudžiavą ir leido valstiečiams laisvai tvarkyti savo turtą, verstis prekyba ir amatais, suteikė asmens laisvę, įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas, tad dvaro pajamos iki 1784 m. padidėjo daugiau kaip du kartus.

Paulavos respublika turėjo ir savo prezidentą, ir herbą, ir vėliavą bei pinigus, kurie tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams.

Valstybę vėliau pripažino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.

XVIII a. gyvavusios progresyviosios Paulavos respublikos laikus dabar mena dvaro griuvėsiai.

Lietuviška savana

Pažintinis takas Aukštumalos aukštapelkėje (Šilutės rajonas, Kintų seniūnija) leidžia pasijusti tarsi Afrikos savanoje. Kukli augmenija, neįprasta lietuvio akiai, ir neaprėpiamos platybės ir žavi, ir stebina.

Taką, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda, sudaro vienpusis 11 stotelių maršrutas su informacija. Kūlgrinda – XVIII a. palikimas, kai buvo nutiestas kelias skersai pelkės, sujungęs keletą pelkininkų kaimų. Juose tuo metu gyveno beveik 2.000 žmonių – pelkininkų, kurių dalis, kaip ir Bismarko kolonijos pionieriai, augino bulves bei kitas daržoves ir jas eksploatavo į Rytprūsius. Kiti dirbo durpyne.

Beje, su pelkininkų buitimi galima susipažinti Žalgirių pažintiniame take, kuris įrengtas Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustinyje.

Mažoji Olandija

Radviliškio rajone esančio Burbiškio dvaro parke tyvuliuoja tvenkinys su 15 salų ir 11 tiltelių, kalveles juosia kanalai, o dvaro prieigose kiekvieną pavasarį sužydi apie 200.000 tulpių.

nuotrauka::3

Dvaro parką puošia K. Ulianskio skulptūros – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir poeto Adomo Mickevičiaus paminklas, Šv. Mergelės Marijos skulptūra, liūtų skulptūros ant Liūtų tilto, Fauno ir Nimfos skulptūros, Baženskių šeimos biustai ir herbai.

Lietuvos Pompėja

Viduramžiais kilęs gaisras tarsi užkonservavo pirmosios Lietuvos sostinės istoriją. Mūsų dienų Kernavė – tik priminimas apie kažkada gyvavusį miestą.

Pasak istorikų, pirmieji gyventojai šiose vietose apsistojo IX tūkst. m. pr. Kristų.

nuotrauka::4

199,4 ha užimantis Kernavės kultūrinis rezervatas, kitaip – Kernavės archeologinė vietovė, 2004 m. buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip objektas, pristatantis gyvenviečių raidą baltiškame regione nuo paleolito iki viduramžių ir atspindintis vieną esminių Europos istorijos raidos etapų – pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniškąja, taip pat – kaip objektas, atstovaujantis kultūrinio kraštovaizdžio tipui su išlikusiomis archeologinėmis vertybėmis – senovės gyvenvietėmis ir piliakalnių gynybine sistema, reprezentuojančia fortifikacinių įrenginių struktūrą, raidą bei jų panaudojimą.