Ekonomistas: Lietuvos bankai priversti atlikti ECB vaidmenį

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, skaičiuoja, kad euro zonos šalyse infliacija dabar svyruoja tarp -2% ir 0%, todėl esą nesunku suprasti, kad jeigu infliacija euro zonoje liks tik šiek tiek didesnė negu 1% vidutiniu laikotarpiu, bazinė palūkanų norma euro zonoje ilgai nebus didesnė negu 0%.

„Kita vertus, Lietuvoje realioji natūralioji palūkanų norma ir infliacija yra kur kas didesnė negu euro zonoje, todėl ir bazinė palūkanų norma mūsų šalyje, ypač atsižvelgiant tai, kad ekonomika auga sparčiau negu potencialusis BVP, turėtų būti aukštesnė negu 0%. O dabar panašu, kad tokį ekonomiką subalansuojantį pinigų politikos vaidmenį Lietuvoje turi atlikti komerciniai bankai“, – išplatintame komentare dėsto p. Povilauskas.

Kaip žinia, ECB, ilgą laiką žadėjęs bazinių palūkanų nekelti bent iki šių metų pabaigos, po posėdžio Vilniuje retoriką dar pašvelnino ir dabar teigia, kad bazinės palūkanų normos esamame lygyje – ties 0% – išliks visą pirmąjį 2020 m. pusmetį. ECB palūkanas ties 0% laiko jau nuo 2016 m.

Skirtinga infliacija

SEB skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija euro zonoje net ir palyginti spartesnio augimo laikotarpiu (2016–2018 metais) vidutiniškai tebuvo vos 1,1%. Šiemet ECB ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija bus 1,3, o kitąmet – 1,4%. Tokia prognozuojama infliacija yra gerokai mažesnė, negu siekia ECB tikslinis lygis – 2% artima infliacija.

Praėjusiais metais metinė infliacija Lietuvoje siekė 1,9% (pagal suderintą vartotojų kainų indeksą – 2,5%). SEB bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet ir kitąmet Lietuvoje bus 2,5%.

Lietuvos banko duomenimis, šiemet balandį vidutinės paskolų iki 1 mln. Eur įmonėms palūkanos siekė 3,44%, o didesnių paskolų (nuo 1 mln. Eur) – 3,02%. Balandį vidutinės būsto paskolų palūkanos sudarė 2,40%, nors kai kurie ekspertai viešumoje jau kalba apie 2,5-2,7% rinkoje įsivyravusias vidutines būsto paskolų palūkanas.

Lietuvos bankas yra atvirai įvardijęs, kad dėl Lietuvoje augančių paskolų palūkanų gali būti kalta sumažėjusi konkurencija iš rinkos pasitraukus bankas „Nordea“, DNB, „Danske Bank“.

Nenori dviejų greičių Europos

ECB oficialiai deklaruoja, kad infliacija „vidutiniu laikotarpiu būtų mažesnio negu 2%, bet jam artimo lygio“.

ECB atstovai paprastai nesileidžia į diskusijas apie skirtingas bazines palūkanas skirtingose euro zonos šalyse, nes tai esą kurtų dviejų ar daugiau greičių euro zoną, o ne skatintų konvergenciją tarp šalių.

„ECB kainų stabilumą palaiko visoje euro zonoje. Siekiant mažesnės, bet 2% artimos infliacijos, paliekama vietos euro zonos šalių infliacijos lygio skirtumams, kurie ilgainiui turėtų išsilyginti. Už nulį didesnis tikslas padeda išvengti situacijos, kuomet kai kurioms šalims ar regionams tenka susitaikyti su itin maža arba net neigiama infliacija, kad galėtų konkuruoti su kitomis šalimis, kuriose infliacija yra didesnė“, – oficialiai aiškina ECB.