10% krovą mažinantis Klaipėdos uostas išlieka lyderiu Baltijos šalyse
Kol tranzitinius krovinius prarandantys Baltijos šalių uostai stebi mažėjančią krovą, apyvartą augina Rusijos jūrų vartai.
Klaipėdos uostas per dešimt šių metų mėnesių išliko pirmas Baltijos valstybėse ir ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
Uoste per dešimt mėnesių perkrauta 27,1 mln. t krovinių 10% mažiau nei pernai sausįspalį.
Tuo metu Rygoje krova mažėjo 18%, iki 15,7 mln. t, Ventspilyje 24%, iki 9,1 mln. t, o Liepojoje 6%, iki 5,9 mln. t.
Jungtinis Talino uostas Nasdaq biržoje kol kas nurodo tik 9 mėnesių rezultatus. Skaičiuojant perkrautus krovinius, jų apimtis per pirmuosius 3 šių metų ketvirčius mažėjo 31,3%, iki 9,5 mln. t.
Daugiausia krovinių šiemet pritraukė trys Rusijos uostai: Ust Lugos 98,2 mln. t, ten krova smuko 3,2%, Primorske augo 9%, iki 52,6 mln. t, Sankt Peterburge didėjo 23%, iki 40,2 mln. t, Kaliningrade 11%, iki 7,7 mln. t, Vyborge 16%, iki 1,2 mln. t, o Vysocke krova smuko 16%, iki 10 mln. t.
Lenkijos naftos koncerno Orlen valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės Orlen Lietuva Būtingės naftos terminalas per 10 šių metų mėnesių perkrovė 7,5 mln. t naftos 14% daugiau nei pernai tuo pat metu (6,6 mln. t).
2022 metais terminale perkrauta 8,2 mln. t naftos, arba 2,6% daugiau nei 2021 metais.
Per Būtingės terminalą Orlen Lietuva nuo 2006-ųjų vidurio importuoja naftą tik savo reikmėms.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Logistika
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti