Nerijus Mačiulis: 7 būdai kaip manipuliuoti statistika

Jis kalba, kad tyčia arba netyčia statistika yra nuolat manipuliuojama. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime ekspertas išskyrė 7 manipuliacijos statistika būdus, kuriais paaiškino, kodėl naudodami tuos pačius skaičius politikai ir ekonomistai įrodinėja skirtingas tiesas.

Vizualika

Ekspertas sako, kad pirmasis apgavimo triukas prasideda iliustruojant statistinę informaciją. Ja galima suklaidinti, apgauti ir pameluoti: „Pavyzdžiui, Lietuvos darbo rinkos aktyvumas auga labai sparčiai, kita vertus, bedarbių labai daug, aktyvumas nesikeičia pastaruosius 10 metų. Skalėse ši informacija sudaro skirtingą įspūdį, nors tai lygiai ta pati statistinė informacija, tik į priekį iškeltas skirtingas dėmuo“.

Aukštį matuojame barometru

„Dažnai pastato aukštį matuojame barometru arba, kitaip sakant, cituojama statistika bandoma įrodyti tai, ko tais duomenimis įrodyti neįmanoma“, – sako p. Mačiulis.

Kaip pavyzdį jis pateikia dažnai linksiuojamą statistiką apie jaunimo nedarbą: „Kiek anksčiau aiškinta, kad kas trečias jaunuolis Lietuvoje yra bedarbis, o tai yra netiesa. Iš tų 3 jaunuolių 2 yra moksleiviai arba studentai, o darbo rinkoje kalbame apie aktyvius asmenis. Geresnis jaunimo užimtumo rodiklis yra nedirbantis ir nesimokantis jaunimas. Jų Lietuvoje yra 9%, o tai daug mažiau negu daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių. Jaunimo užimtumo klausimu problematiškiausia šalis yra Italija.“

Palyginamoji bazė

Ponas Mačiulis palyginimą laiko dar vienu statistikos melu, pasak jo, iliustruoti ekonominių rodiklių pokyčius galima pasirenkant patogią palyginamąją bazę.

Ekspertas kritikuoja požiūrį, kad Lietuvai reikia vytis Skandinavijos šalis sukuriant daugiau etatų viešajame sektoriuje: „Viešojo sektoriaus darbuotojai sudaro 29%, Švedijoje beveik tiek pat, Norvegijoje, Danijoje šiek tiek daugiau – beveik 35%. Labai paranku pasilyginti su Skandinavija, bet šios šalys yra labiau išimtis negu taisyklė. Tai labai aukštų mokesčių, mažos šešėlinės ekonomikos ir efektyvaus viešojo sektorius šalys, kurios sau gali leisti tokią viešojo sektoriaus darbuotojų prabangą. Turtingų šalių vidurkis šiuo klausimu yra 21%, o tai trečdaliu mažiau darbuotojų negu Lietuvoje.“

Vidurkis

Pašnekovas sako, kad vidurkis dažnu atveju nepasako nieko, remdamiesi vidurkiu galime susidaryti labai klaidingą įspūdį apie situaciją. Dažnu atveju reikėtų kreipti dėmesį į skirstinį, o ne vidurkį. Šį statistikos melą jis paaiškina klaidingu įspūdžiu, kad esame mažiausiai finasinėse institucijose pasiskolinusi šalis.

„Skolos ir pajamų santykis Lietuvoje yra mažiausias Europoje – 27%. Tiek sudaro vidutinė skola metinių gyventojų pajamų. Čia svarbu įvertinti tai, kad Lietuvoje tik 15% gyventojų apskritai turi finansinių įsipareigojimų, o 85% neturi jokių skolų todėl, kad negal pasiskolinti iš bankų, nes neturi oficialių pajamų arba jų pajamos yra neadekvačiai mažos. Daug lietuvių gauna minimalų atlyginimą ir tai neįgalina jų skolintis iš finansinių institucijų“, – paaiškina ekspertas.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra trečias žemiausas ES. Šiuo vidurkiu lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją. Ponas Mačiulis paaiškina, kad tai taip pat nėra tiesa: „Viena iš mažo vidutinio atlyginimo priežaščių yra tai, kad didelė užmokesčio dalis yra išmokama ne atlyginimų forma arba pajamos gaunamos individualios veiklos liudijimo forma, kuri suteikia mažesnę mokestinę naštą. Mokestinių lengvatų pasirinkimas iškraipo statistiką. Būtent pagal tai skaičiuojamas oficialus vidutinis atlyginimas, bet realus yra toks kaip Estijoje, turbūt apie 1.000 Eur. Šį realų vidutinį atlyginimą iliustruoja ne vidurkis, o skirstinys.“

Koreliacija

Ekspertas teigia, kad iš daugybės duomenų visada galima surasti dvi kryptis, kurios tarpusavyje koreliuos labia įdomiai, o pagal tai galima susikurti hipotezę, kodėl tie duomenys koreliuoja: „Pavyzdžiui, nusikaltimų skaičius tenkantis 100.000 gyventojų Lietuvoje, ir nuo 2004 m. emigravusių gyventojų skaičius tenkantis 100.000 gyventojų. Koreliacija, priklausomai nuo nusikaltimo tipo siekia iki 90%. Čia labai lengva būtų padaryti hipotezę, kad iš Lietuvos emigravo nusikaltėliai.“

„Koreliacijomis galite parodyti ką norite, dėl to reikėtų jas vertinti labai atsargiai. Koreliacija ne visada rodo priežastingumo ryšį“, – pabrėžia ekspertas.

Apklausos ir tyrimai

Ponas Mačiulis neslepia, kad tai jo nemėgstamiausias statistikos aspektas, nes nemažai apklausų atliekama tam, kad įrodytų tai, ką nori įrodyti, o ne tam, kad kažką išsiaiškintų. „9 iš 10 respondentų sako, kad įvedus eurą kainos pakilo, o Statistikos departamentas rodo, kad pernai vidutinė metinė infliacija buvo 0,04%. Šis faktas sukuria neigiamą reakciją visuomenėje, nes visi gali lengvai įvardinti 10–20 paslaugų ar prekių, kurios pabrango, o Statistikos departamentas skaičiuoja tūkstančio prekių imtį ir čia didžiausią įtaką daro dujų ir benzino kainos pokyčiai, o ne pabrangę kruasanai Vilniaus senamiestyje, todėl visuomenės nuomonė ir Statistikos departamento duomenys išsiskiria.“

Dar pasak eksperto, apklausose didelę įtaką turi klausimo formuluotė: „Pirmojo Persijos įlankos karo metu atliktas tyrimas, kurio metu amerikiečių buvo klausiama: „Ar JAV turėtų panaudoti karinę jėgą prieš Iraką? 67% atsakė taip, o į kitą tyrimo klausimą „Ar JAV turėtų kariauti su Iraku“, tik 30% atsakė taip. Klausimo formuluotė padeda suformuoti atsakymą.“

Selektyvi statistika

Ponas Mačiulis pastebi, kad nepalanki statistika dažnai yra ingnoruojama: „Pagal mano subjektyviai atrinktus kriterijus: ŽIV paplitimą, maliarijos riziką, moteris darbo jėgoje, plačiajuosčio interneto prieigą ir pan. Lietuva patenka tarp 20 konkurencingiausių valstybių, tad pasakodamas apie Lietuvą užsienio investuotojams, rodysiu šią prezentaciją, bet kalbėdamas su politikais, kurie norėtų padaryti Lietuvą geresne valstybe, pristatysiu bendrą konkurencingumo indeksą (BKI), kuriame Lietuva yra daug prastesnėje vietoje (iš 140 reitinguojamų šalių Lietuva užima 36 vietą – VŽ).“

„Duomenų atranka visada yra tam tikras melas“, – teigia p. Mačiulis.

FOTOGALERIJA Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (82 nuotr.)