Politologai pasigenda lyderystės, ekonomistai – šalies gelbėjimo plano įvertinimo

„Manau, kad kalba vis dėlto yra silpnoka ir iš dalies dėl to, kad iš jo reikalaujama parodyti kažkokios lyderystės, nors man nelabai aišku, kas ta lyderystė yra. Tai skatinanti kalba, kuri gal labiau tiktų gimnazijos baigimo proga, kad jūsų Lietuva bus įdomi ir gera“, – dėsto politologas Kęstutis Girnius.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda logiškai sudėliojo temas – kalbėjo apie Gerovės valstybės viziją ir politikų bei visuomenės grupių telkimą.

„Svarbiausi teminiai dalykai, kurių aš ir laukiau šiame metiniame pranešime iš šio prezidento, jame yra, metinis pranešimas atitinka jam įprastą žanrą. Tačiau esminis klausimas, kiek aptartos temos pasako kažką naujo ar geriau paaiškina visuomenei prezidento poziciją ir kiek parodo paties prezidento pastangas prisidėti prie vizijos įgyvendinimo“, – teigė R. Vilpišauskas.

„Prezidentas yra kritikuojamas, kad nėra suteikęs konkretesnio turinio Gerovės valstybės idėjai, bet ir šįkart kalbėjo labai aptakiai, kad ji prasideda nuo ekonominių, socialinių rodiklių ir neįmanoma be pasitikėjimo ir teisingumo. Viskas tiesa, bet konkretumo trūko“, – kalbėjo K. Girnius.

Anot R. Vilpišausko, kurie siūlymai, pavyzdžiui, įteisinti elektroninį balsavimą užsienio lietuviams, pasirodė fragmentiški, o prezidentas detaliau nepaaiškino, kaip sieks telkti politikus veikti strateginėmis Lietuvai kryptimis.

„Vienas iš pavyzdžių yra Astravo atominės elektrinės klausimas, kur situacijos konstatavimas gana adekvatus, bet neaišku, o ką prezidentas ketina toliau daryti kaip politinių jėgų telkėjas. Tai taikytina ir kai kurioms kitoms sritimis“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Manau, jis galėjo labiau pabrėžti pastangas keisti politinę kultūrą, kad prezidentas nėra visus barantis visažinis, ir bando sugyventi su valdžia, bet kai neranda sutarimo, jis nebijo vetuoti įstatymų, tą jau dešimt kartų padarė“, – komentavo K. Girnius.

Pasikeitė stilius

Politologas Algis Krupavičius metinį pranešimą vadina programine kalba, kurioje aiškiai išdėstytos vertybės, principai ir keliami tikslai.

„Tarp eilučių kai kas yra, bet nėra laidomos susierzinimo ar pykčio strėlės. Galiausiai yra žinia kurti Lietuvą drauge ir per dialogą. Bet turint strategiją ir matant aiškius tikslus, o ne inkrementiškai arba reaguojant tik į tai, kas vyksta aplink“, – teigė sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.

„Nebeliko telegrafiško ir kapoto stiliaus. Jį pakeitė sklandus, nuoseklus ir dalykiškas, o vietomis kritiškas. Žurnalistams ir politikos apžvalgininkams neliko erdvės užsiėmimui skaičiuoti,  ką ir kiek prezidentas sukritikavo. Tai valstybės vadovo su žmogišku veidu kalba. Kai kur su juo gali nesutikti, bet į daug ką verta įsiklausyti ir visuomenei, ir politikams“, – sakė A. Krupavičius. 

Pasigedo ekonomikos, gyrė už dėmesį švietimui

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako metinėje kalboje pasigedęs daugiau dėmesio ekonominėms problemoms ir procesams. Anot jo, kritika Vyriausybės darbui dėl lėto ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimo buvo minimali, iškeliant pasiekimus valdant sveikatos krizę.

„Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – komentuodamas prezidento pranešimą sakė Ž. Mauricas.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis gyrė tą kalbos dalį, kurioje G. Nausėda nevengė kritikos valdantiesiems dėl nevykstančios švietimo reformos. 

„Neatliekamas mokyklų tinklo optimizavimas, vis dar nėra nacionalinio švietimo susitarimo ir buvo paraginta jį kuo greičiau priimti, užmiršti bet kokius skirtumus tarp kairių ir dešinių partijų, tarp vienų ar kitų politinių jėgų, tai yra partijų skola Lietuvai. Manau, tai vienas iš svarbiausių akcentų, kuris turėtų būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų ir korupcijos mažinimo, nes tik ant kokybiškos, tvarios švietimo sistemos mes galime sukurti ilgalaikę gerovės valstybę. Ne dabartiniams pensininkams, dabartiniams dirbantiesiems, dabartinei kartai, bet ir ateities kartoms“, – teigė N. Mačiulis. 

„Labai tikiuosi, kad politikai įsiklausys bent į šį patarimą ir nacionalinis susitarimas bus ir tos reformos, kurios vilkinamos du dešimtmečius, jos pagaliau prasidės“, – pridūrė jis.