KTU profesorė apie vadovavimą besikeičiančiame pasaulyje – koks turi būti šiuolaikinis vadovas?
Lyderių ar vadovų poreikis mūsų visuomenėje nenuginčijamas. Būtent jie skirtingų gebėjimų ir asmenybių darbuotojus geba suburti į tvirtą komandą, siekiančią rezultatų. Dažnai gerą vadovą įsivaizduojame kaip savo srities profesionalą, kuris yra dėmesingas darbo vietoje kylantiems sunkumams bei pasiryžęs padėti juos išspręsti. Tačiau ar to užtenka? Kauno technologijos fakulteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) dekanė prof. Edita Gimžauskienė sako, jog gero vadovo standarto nėra.
Iš tiesų labai abejoju, ar idealaus vadovo profilis egzistuoja, nes juk viskas priklauso nuo konteksto: organizacijos tipo, naujos veiklos pobūdžio, įmonės gyvavimo ciklo stadijos. Šis kontekstas lemia tai, kokio vadovo tuo momentu organizacijai reikia. Tai reiškia, kad vieno tinkamo vadovo iš principo būti negali, teigia E. Gimžauskienė.
Profesorė tęsia, jog kiekvienam laikmečiui būdingas savas vadovo tipas ir savi lyderystės ar asmenybės bruožai, tačiau svarbiausia, jog vadovo pareigos netaptų savitiksliu dalyku, kai klausiama, kas aš būsiu, o ne, ką aš galiu duoti organizacijai.
Gerą vadovą galima pastebėti pagal pasiektus rezultatus ir komandos narių, darbuotojų nuomonę. Tačiau pasiekti balansą tarp į rezultatą orientuoto ir gero vadovo, kurį visi myli, nėra labai paprasta. Kartais atrodo, jog pasirinkimas yra tarp: arba geras, arba dirbantis vadovas, sako ji.
Lyderiais ir gimstama, ir tampama
KTU EVF dekanės, jau dešimtmetį vadovaujančios fakulteto komandai, darbo, o kartu ir gyvenimo filosofija yra grindžiama atvirumu ir tiesumu: aštrus humoro jausmas jai padeda tinkamai iškomunikuoti sudėtingas tiesas.
Tačiau, kad ir kokį būdą pasakyti nemalonią tiesą pasirinktų vadovas, anot E. Gimžauskienės, svarbiausia gebėti priimti iššūkius keliančius sprendimus ir prisiimti atsakomybę už pasekmes. Tai yra vienas svarbiausių lyderystės bruožų.
Kalbant apie lyderystę, dažnai klausiama: lyderiais gimstama ar tampama? Svarbu atskirti kelis dalykus ko galima išmokti, ką galima išsiugdyti studijų proceso metu ar kaupiant darbo patirtį ir ko nepakeisi. Išmokti galima pagrindinių įrankių, fundamentalių žinių, pavyzdžiui, strateginio valdymo įrankių ir kitų metodų, be kurių strateginio valdymo procesas nevyktų, teigia E. Gimžauskienė.
Anot ekspertės, vadovas, neturintis pagrindinių finansinių žinių, negalės tinkamai įvertinti biudžeto, o nežinodamas rinkodaros principų iškomunikuoti klientams vertės pasiūlymo, todėl šiuos dalykus išmokti yra būtina.
Kita dalis įgūdžiai, kurie yra išugdomi studijų proceso metu arba padedant realioms vadovavimo praktikoms, pavyzdžiui, komandinis darbas. Ir, galiausiai, yra dalykų, kurių tu neišmoksi ir neišsiugdysi, nes esi toks, koks esi, tęsia KTU EVF dekanė.
Nors vieno gero vadovo standarto nėra, E. Gimžauskienės teigimu, egzistuoja įvairūs vadybiniai profiliai, pavyzdžiui, vadovai antrepreneriai, integratoriai, administratoriai. Priklausomybę tam tikram vadovo tipui lemia asmeninės savybės ir vertybinės nuostatos tai, koks jis ar ji yra. Tačiau visas kitas žinias ir gebėjimus galima įgyti.
Vienerių metų studijos vadovams
KTU studentai dar studijų metais turi įvairių papildomų galimybių išbandyti vadovo vaidmenį. GIFTed Masters ugdymo programa magistro studijų studentams suteikia lyderystės darbo aplinkoje gebėjimų, o EVF vykdomas Hands-on projektas leidžia išbandyti jėgas sprendžiant verslo iššūkius, su kuriais realios įmonės ir organizacijos susiduria šiandien.
Mes studentus išvedame iš jų komforto zonos, nes komandinius darbus jie paprastai yra įpratę daryti kartu su bendrakursiais savo tradiciškai vienos disciplinos rėmuose, pavyzdžiui žmonių išteklių vadyba, marketingas ar finansai. Šiuo atveju bendram darbui susiburia skirtingos verslo kompetencijos, proceso metu yra simuliuojamas vadovų komandos darbas, testuojami nestandartiniai spendimai susiję su realiais verslo iššūkiais. Tokiu būdu ne tik išmokstama bendradarbiauti su skirtingų sričių atstovais, bet ir siekti bendro rezultato, pasakoja E. Gimžauskienė.
Universitetas suteikia galimybę atnaujinti žinias ar įgyti naujų gebėjimų ir tiems, kurių karjeros kelionė jau įsibėgėjo. Vadovams skirtos 1012 mėnesių trukmės Verslo administravimo KTU MBA studijos ugdo lyderystę pokyčių metu ir didina atsparumą verslo aplinkoje.
Antrus metus vykdoma programa yra orientuota į pokyčių lyderystę ir į vidurinės grandies vadovus, nes net ir turint tobulą, aukšto lygio vadovų valdyboje apgintą strategiją, ji gali atsidurti stalčiuje dėl to, jog nėra kam ją įgyvendinti. Vidurinė grandis vaidina esminį vaidmenį pokyčių procese, o pokyčiai šiandien yra objektyvi realybė, teigia KTU EVF dekanė.
Pasak ekspertės, skaitmeninės transformacijos, žiedinės ekonomikos, tvarumo sprendimai yra įmonių ir organizacijų kasdienybė, todėl šiuolaikinis vadovas turi būti dinamiškas ir greitas.
Svarbiausia atsinaujinti žinias ir gebėti priimti sprendimus greitai. Ateityje vadovų laukia įvairūs iššūkiai, tad taip pat svarbus ir verslo atsparumo didinimas. Naujausias iššūkis, prie kurio reikės prisitaikyti vadovams, tai skirtingų kartų darbuotojų valdymas, prognozuoja E. Gimžauskienė.
Vykdoma hibridiniu mokymosi modeliu
KTU MBA studijų programą studijuoti pasirinkę vadovai turės galimybę semtis žinių iš aukšto lygio Lietuvos ir užsienio dėstytojų bei verslo praktikų, o pabaigę studijas įgis ne tik verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, bet ir kompetencijų pokyčių sertifikatą. Kitas studijų išskirtinumas tarpdiscipliniškumas, derinantis technologines ir vadybos žinias.
Pasirinkome netradicinį požiūrį studijų programoje sugretinti vadybines verslo žinias su technologiniu projektu. Programa susideda iš keturių pagrindinių blokų: prasideda analizuojant strategiją ir verslo modelius, tęsiasi technologinių tendencijų ir transformacijų projekte, vėliau studentai gilinasi į inovacijų valdymo ypatumus ir nagrinėja organizacijos vystymo procesus, sako EVF dekanė.
Kiekvienas minėtasis blokas susideda iš teorinės, diskusinės dalies ir projekto, kurį vadovai gali vykdyti pasitelkdami savo darbovietės pavyzdį. Anot E. Gimžauskienės, būtent tai ir yra studijų programos išskirtinumas vadovai gali ne tik įgyti naujausių srities žinių, lavinti strateginį ir kritinį mąstymą, bet ir studijų metu vykdomų projektų rezultatus pritaikyti praktikoje.
Programa yra sudaryta atsižvelgiant į įtemptą vadovų gyvenimo būdą, todėl vykdoma hibridiniu mokymosi modeliu. Dauguma užsiėmimų rengiami nuotoline mokymosi forma, o kontaktiniai vadovams patogioje lokacijoje tris dienas per mėnesį (ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais).
Verslo administravimo KTU MBA studijų programą studijuoti kviečiami bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnį įgiję ir ne trumpesnę kaip trejų metų praktinio darbo patirtį turintys asmenys. Norintieji studijuoti šią studijų programą, stojimo metu turės pateikti su studijų programos tema susijusią esė bei dalyvauti motyvaciniuose pokalbiuose.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti