RestoranÅ³ verslas 2009/1

Nr. 1/2009 (29) 

Leidinys viešojo maitinimo, viešbučių ir 

pramogų srities specialistams 

www.restoranuverslas.lt 

Leidinio kaina 8 Lt 

ISSN 1822-3168 

Informacinis rėmėjas: 

VISOS LIETUVOS RESTORANAI, 

KAVINĖS, BARAI, KLUBAI, PICERIJOS, 

GREITASIS MAISTAS, Spec. parduotuvės, 

INFORMACIJA HORECA sektoriui 

RESTORANŲ RINKOS NAUJIENOS 

ALUS LIEJASI LAISVAI 

ĮDOMIOS KONCEPCIJOS 

INTERVIU SU A. GEČIENE 

PRIE SMETONOS BUVO KITAIP... 

MAITINIMO ĮSTAIGŲ REKLAMA INTERNETE 

PUSRYČIAI VIEŠBUČIUOSE 

ĮRENGIMAS / INTERJERAS IR EKSTERJERAS / VIRTUVĖ / BARAS / produktai / KONSULTACIJOS / INFORMACIJA VIEŠBUČIAMS

Naujas 

mūsų požiūris 

NAUJAS dizainas 

Naujutėlaitis pakuotės dizainas, aiškiai 

pabrėžtas arbatos mišinys ir 

sudedamosios dalys 

Ta pati nuostabaus skonio 

Lipton arbata 

NAUJAS pakelis 

Folijos plėvelė šviežumui išsaugoti, 

geresniam aromatui ir 

apsaugai nuo drėgmės** 

Arbatos etiketė 

Dabar etiketėje nebėra sankabėlės. 

Arbatos maišelį galima 

100 % paversti kompostu* 

*Išmesti arbatos maišelius į kompostą, kad jie suirtų, 

taip pat yra geras organinių arbatos lapelių turinio 

perdirbimo būdas. 

**Šaltinis: 2008 m. „Lipton“ ACAB saugojimo 

bandomosios, jutiminės ir analitinės išvados (Lipton 

ACAB Storage Trial, Sensory & Analytical Findings 2008). 

Reaton 

Tel. +370 5 2 330 390 

Nowaco Lietuva 

Tel. +370 37 490 790 

Sanitex 

Tel. +370 37 401 111 

Unilever Foodsolutions 

Mob. tel. +370 612 92726 

Tel. +370 5 2 499 235

edakcija 

BRANGŪS SKAITYTOJAI, 

Sudėtinga ekonominė situacija palietė visus. Restoranų ir viešbučių savininkai neslepia, kad dėl sumažėjusios 

apyvartos kartais temato vieną išeitį – įstaigos uždarymą. Ekonominio pakilimo laikotarpiu šiame 

versle atsirado nemažai naujokų, į aptarnavimo sferą atėjo dirbti daug jaunų žmonių, dar nežinančių, ar 

pasirinko teisingą sritį. Dabar, sumažėjus apyvartai ir pelnui, prispaudus bankų kreditams ar dideliems 

nuompinigiams, maitinimo ir apgyvendinimo versle išliks stipriausieji, labiausiai patyrusieji ar jau seniai 

investuotas lėšas atgavusieji verslininkai. 

Tačiau toks sudėtingas laikotarpis kai kam atrodo naudingas. Pastebime, kad vis dar atidaromos naujos 

maitinimo įstaigos, tačiau ne prabangūs restoranai, o nedidelės kavinukės, užkandinės. Į Lietuvą atkeliauja 

nematyti užsienio maitinimo įstaigų prekių ženklai, atnešdami naujų idėjų ir vietiniams verslininkams. 

Dalis pastarųjų teigia, kad krizės laikotarpis – tinkamiausias laikas naujam verslui pradėti, nes yra didesnis 

patalpų pasirinkimas, nukritusios jų nuomos kainos, daug lengviau surasti profesionalius darbuotojus, 

bendrauti su tiekėjais. Tereikia pasirinkti tinkamą vietą ir maitinimo įstaigos tipą. 

Naujų idėjų pasisemti galima ir žurnale „Restoranų verslas“. Kaip ir prieš keletą metų, kiekviename 

numeryje vėl pristatinėsime naujas, bet jau pasiteisinusias užsienio maitinimo įstaigų koncepcijas. Didelė 

dalis žurnalo tekstų bei daug kitokios naudingos informacijos skelbiama interneto portale Meniu.lt, HO- 

RECA profesionalams skirtoje rubrikoje. Ji tiesiogiai pasiekiama adresu www.restoranuverslas.lt. Apsilankykite, 

ieškokite, o jei nerandate reikalingos informacijos, klauskite, padėsime. 

Nuoširdžiai Jūsų, 

„Restoranų verslo“ ir Meniu.lt kolektyvas 

EN RESTAURANT BUSINESS is the professional magazine for restaurant owners, handlers, chiefs and employees. 

It is specialized in various actualities of restaurant and hospitality. It is free payable for all restaurants, 

bars and clubs of Lithuania. Also it is the effective marketing tool for HoReCa companies and suppliers. Periodicity 

– 6 times per annum. 

WWW.MENU.LT – the biggest internet portal in Lithuania about all restaurants, cafés, bars, pubs, clubs, catering 

service. All restaurants, cafes, bars, clubs of Lithuania are presented in special catalog, divided by cities, categories 

and other filters. 

There is the catalog of all HoReCa companies and suppliers in Lithuania and other information for restaurant 

owners, handlers, cooks and employees too. Here companies can present products and services for restaurant business. 

For advertisements questions and offers please contact us: 

„Strateginių projektų vystymo grupė” JSC 

Head office: Konstitucijos pr. 23C-618, 

Vilnius, Lithuania, tel./fax.: +370 5 2735919, 

e-mail: info@menu.lt; vytas@menu.lt 

Leidinio partneriai: 

Leidinio „Restoranų verslas“ užsakymo kortelę rasite internete 

http://kuponas.meniu.lt 

Leidinio redaktorius: 

Vytautas Mickevičius, 

mob. tel. 8 652 07520, 

el. p. vytas@meniu.lt 

Interjero rubrikos redaktorė: 

Elena Pipiraitė, 

mob. tel. 8 652 07522, 

el. p. elena@meniu.lt 

Dizainas ir maketas: 

Vilija Diglienė, 

mob. tel. 8 652 07523, 

el. p. dizainas@meniu.lt 

Reklama ir informacija, Vilnius: 

Andrius Zeigis, 

mob. tel. 8 652 33255, 

el. p. projektai@meniu.lt 

Donatas Kocys, 

mob. tel. 8 652 07521, 

el. p. konsultacijos@meniu.lt 

Rinkodaros skyrius: 

Artūras Nečejauskas, 

mob. tel. 8 699 37833, 

el. p. arturas@meniu.lt 

Leidinio žurnalistė: 

Elena Germanovič, 

mob. tel. 8 656 07555, 

horeca@meniu.lt 

Leidinio bendraautoriai: 

D. Kocys, R. Skripkaitė, 

A. Vyšniauskas, A. Zeigis 

Redakcija: 

Konstitucijos pr. 23C-618, 

Vilnius, tel. (8 5) 2735919, 

internete: www.restoranuverslas.lt 

Prenumerata: leidinio platinimo ir 

įsigijimo klausimais kreiptis 

tel. (8 5) 2735919, 

el. p. prenumerata@meniu.lt 

ISSN 1822-3168. Tiražas 3300. 

Spauda ir pozityvai: 

UAB „Tyliaus grafika“. 

Dėl spaudos broko kreiptis į 

spaustuvę. 

Nuotraukos: A. Zeigio, 

Meniu.lt archyvo, SXC, Food service 

Europe and Middle East 

Už reklamos turinį ir kalbą 

redakcija neatsako. Redakcijos 

nuomonė nebūtinai sutampa su 

autorių bei pašnekovų nuomone. 

Leidinio pavadinimas, koncepcija 

ir idėja, turinys ir stilius bei maketas 

priklauso UAB „Strateginių projektų 

vystymo grupė” ir yra saugomi 

LR įstatymų. Norėdami naudoti 

medžiagą iš leidinio, privalote gauti 

raštišką leidėjo sutikimą. 

© 

„Strateginių projektų vystymo 

grupė”, 2009 

www.meniu.lt www.sangaida.lt www.cafe-future.net www.mv.lt 

4 Restoranų verslas 1/2009

Turinys 

6 Naujos maitinimo įstaigos 

8 Rinkos naujienos 

Naujienos 

10 Alus liejasi laisvai 

INTERJERAS 

18 Įdomios koncepcijos 

koncepcija 

22 Aldona Gečienė: „Kai virtuvėje nebedirbsiu, 

vis tiek kur nors netoliese šmėžuosiu“ 

interviu 

24 Prie Smetonos buvo kitaip... 

Restoranų klasifikavimas tarpukario Lietuvoje 

istorija 

apžvalga 

26 Išrinkti geriausiai Lietuvoje kavą ruošiantys barmenai 

28 Kas bus svarbu 2009-aisiai 

sprendimai 

29 „R-Keeper 6100“ – funkcionalus sprendimas mažoms kavinėms 

29 Horeca rinkos naujienos 

30 Maitinimo įstaigų reklama internete 

34 Pusryčiai viešbučiuose 

35 2008 m. svetingumo sektoriaus statistika 

viešbučiams 

36 Perrinkta LRVVKA vadovybė 

37 2009 m. Lietuvos vyno čempionatas 

36 Tarptautinės parodos 

48 Restoranų ir viešbučių tiekėjai 

Informacija 

Restoranų verslas 1/2009 5

NAUJIENOS 

NAUJOS IR ATNAUJINTOS ĮSTAIGOS 

(2009 M. sausis-kovas) 

RESTORANAI 

„ALAUS NAMAI“ – Europos ir lietuvių virtuvių alaus restoranas, 

Goštauto g. 8, Vilnius. 

„DRAKONO LIEPSNA“ – kinų virtuvės restoranas, Jakšto g. 7, 

Vilnius. 

„FORTO DVARAS“ – lietuvių virtuvės restoranas, M. K. Čiurlionio 

g. 55, Druskininkai. 

„LAIKINOJI SOSTINĖ“ – mišrios virtuvės restoranas, Šarkuvos 

g. 1A (PC „Maxima“), Kaunas. 

„NAUJIEJI RYTAI“ – kinų virtuvės restoranas, Viršuliškių g. 42 

(PC „Pasidaryk pats“), Vilnius. 

„TRAPICHE STEAK HOUSE“ – kepsnių restoranas, Tiltų g. 26A 

(„Friedricho pasažas“), Klaipėda. 

„WALL ST“ – Europos ir mongolų virtuvių restoranas, 

Lvovo g. 25 („Vilniaus verslo uostas“), Vilnius. 

KAVINĖS-BARAI 

„BARCODE“ – kokteilių baras, Gedimino g. 30/23, Kaunas 

(vietoje baro „Orleanas“). 

„CHILLOUT“ – baras, Pylimo g. 8/2, Vilnius. 

„KOLEGOS“ – kavinė-baras, Žolyno g. 1 („Maxima“), 

Ukmergė. 

„MANO ALIBI“ – kavinė-baras, Totorių g. 18, Vilnius. 

„MIGDOLAS“ – kavinė-klubas, Savanorių pr. 170, Kaunas. 

„NUOŠALĖ“ – kavinė-baras, Sodų g. 9, Vilnius. 

„SCANDALOSO“ – kokteilių baras, Kęstučio g. 93, Kaunas. 

„SKRAJOJANTIS OLANDAS“ – baras, Bokšto g. 3, Vilnius. 

GREITASIS MAISTAS 

„AMARETTI“ – kavinė-užkandinė, Jogailos g. 13, Vilnius. 

„WOK TO WALK“ – azijietiško greitojo maisto baras, Vilniaus 

g. 19, Vilnius. 

KLUBAI 

„AULA“ – bliuzo klubas, Pilies g. 11, Vilnius. 

„EKSTAZĖ“ – naktinis klubas, Jakšto g. 9, Vilnius (vietoje 

„Vaidilos rūsio“). 

„NEWS BAR“ – baras, naktinis klubas, A. Vienuolio g. 4 

(pramogų centras „GCW“), Vilnius. 

„ROLLER“ – naktinis klubas, Smetonos g. 5, Vilnius. 

„VORO FORTAS“ – naktinis klubas, Pramonės g. 1, Alytus. 

SPECIALIZUOTOS PARDUOTUVĖS 

„GRAND PUB and WINE“ – vyninė, A. Vienuolio g. 4 (pramogų 

centras „GCW“), Vilnius. 

SODYBOS 

„MARGIO KRANTAS“ – sodyba, konferencijų salė, kavinė, 

Penkininkų k., Trakų r. 

„AKROPOLIS“ – prekybos ir laisvalaikio centras (Sodų g. 8, 

Šiauliai). Maitinimo įstaigos „Akropolyje“: 

„APOLLO BOULINGAS“ – boulingo klubas, Akropolio aikštė 

III-05. 

„BERNELIŲ UŽEIGA“ – lietuviškos virtuvės restoranas, Vairo 

alėja II-59. 

„CAN CAN PIZZA“ – picerija, Gubernijos alėja II-49. 

„ČILI PICA“ – picerija, Ventos alėja II-55. 

„PIENO BARAS“ – pieno kokteilių baras, Gubernijos alėja II-53. 

„SOPRANO“ – ledainės, Rūtos alėja I-60 ir Gubernijos alėja 

II-51. 

„VERO CAFE“ – kavos baras, Rūtos alėja I-66. 

„ALAUS NAMAI“ 

Vilniuje duris atvėrė tradicinio, tikro lietuviško alaus restoranas „Alaus namai“ 

(A. Goštauto g. 8). Tai pirmasis žingsnis Lietuvoje besikuriančio tradicinio 

gyvo alaus gaivintojų judėjimo kelyje. Šio restorano savininkai pasiryžę tapti 

„štabu“ judėjimo, išpažįstančio natūralaus, tradicinio lietuviško alaus vertybes. 

Alaus mėgėjai restorane galės paragauti 12 rūšių pilstomo lietuviško gyvo 

alaus, verdamo mažųjų aludarių, griežtai laikantis tradicinės tikro alaus gamybos 

technologijos. Ateityje tikro lietuviško pilstomo alaus asortimentas didės. 

Be pilstomo alaus, „Alaus namuose“ bus ir per 100 rūšių lietuviško bei importuoto 

alaus buteliuose ir skardinėse. Alaus mėgėjams atrinktos kokybiškiausios 

ir įdomiausios alaus rūšys iš viso pasaulio. „Alaus namų“ lankytojų patogumui 

tėra dvi alaus kainos: 0,5 l lietuviško alaus kainuoja 4,50 Lt, bet kurio užsienietiško 

alaus butelis – 7,50 Lt. Tiesa, bus ir alaus išskirtinio dizaino buteliuose 

už kitą kainą. Vairuojantys „Alaus namų“ lankytojai gali pasimėgauti pilstoma 

bei buteliuose parduodama lietuviška gira arba nealkoholiniu alumi. Norintiems 

pasistiprinti – įvairių tautų nacionaliniai patiekalai, gaminami su alumi. 

„DRAKONO LIEPSNA“ 

Vilniuje atidarytas jau antrasis kinų virtuvės restoranas „Drakono liepsna“ 

(Jakšto g. 7). Virtuvės šefas ir virėjai yra kilę iš Kinijos, todėl puikiai išmano šios 

virtuvės subtilybes. Restorane siūloma paragauti ne tik įvairiausių kinų virtuvės 

patiekalų, bet ir vyno: apelsinų, lyčių bei slyvų, taip pat lyčių putojančio vyno. 

Restorano interjeras ilgai „brandintas“, šeimininkų idėjas padėjo įgyvendinti 

dizainerė. Raudonmedžio baldai, suvenyrai bei originalūs paveikslai atvežti iš 

Kinijos. Patalpos dekoruotos įmantriais šviestuvais, marmuro stalviršiais. Valgiaraštis 

gana platus, todėl net ir išrankiausias lankytojas išsirinks sau patinkantį 

patiekalą. Restorane įrengtos patogios erdvės švęsti gimtadienius, jubiliejus. 

„EHOTEL TENNIS“ 

Kovo 1 d. duris atvėrė naujas viešbutis „Ehotel Tennis“. Ekonominės klasės 

viešbutis veikia daugiafunkciniame paslaugų ir sveikatingumo komplekse „SEB 

Arena“, Ąžuolyno g. 7, Vilniuje. Komplekse yra teniso, sieninio („skvošo“) ir virtualaus 

golfo aikštynai, konferencijų, aerobikos, treniruoklių salės, kineziterapijos, 

masažo, grožio salonai, jogos, psichologinės pagalbos centrai, sporto inventoriaus 

parduotuvės bei jaukus restoranas. Tai naujos koncepcijos sporto ir laisvalaikio 

centras, kuris yra orientuotas į itin plačią lankytojų auditoriją. Viešbutyje 

yra 101 kambarys, vienu metu jame galės apsigyventi iki 200 svečių. Taip pat 

veikia keturios konferencijų salės, kurias galima sujungti į dvi didesnes sales. 

Viešbučio restorane siūlomi europietiški patiekalai, moderni aplinka ir puikus 

aptarnavimas. Vienu metu restorane gali viešėti iki 140 asmenų. Jame laukiami 

papusryčiauti, papietauti ar pavakarieniauti norintys viešbučio svečiai, konferencijų 

dalyviai, taip pat visi, kurie sportuoja ar tiesiog lankosi komplekse. Restorano 

labai svarbių asmenų zonoje galima pasimėgauti išskirtiniais, gurmaniškais 

patiekalais bei puikiu vaizdu į teniso aikštynus. Organizuojami banketai, furšetai, 

įvairios šventės. 

„SKY BAR“ 

Šešerius metus įvaizdžio nekeitusiam panoraminiam sostinės barui „Skybar“ 

atnaujinti pakako vos trijų savaičių. Baro rekonstrukcijai vadovavo tinklo „Reval 

Hotels“ interjerą kuriantys Norvegijos dizaineriai Anne Bjornstad ir Einaras 

Salomonsenas. Jų sprendimu buvęs šaltas mėlynas „Skybar“ interjeras sušvito 

šiuo metu madingiausiais turkio, šokolado, sidabro ir aukso atspalviais. Buvo 

atnaujinti ne tik baldai. Patiesta nauja kiliminė danga, dirbtine oda aptrauktos 

kolonos bei pakabintos užuolaidos. Daugelis šių medžiagų specialiu užsakymu 

atgabentos iš Londone įsikūrusios dizainerių gildijos. Baras tapo ne tik šiuolaikiškesnis 

bei įgavo šiltesnės atmosferos, jame atsirado dar viena papildoma 

erdvė uždariems vakarėliams. Be salės „Delta“, kuri gali būti atskirta garso nepraleidžiančia 

konstrukcija, pageidaujantiems privatumo siūlomas užuolaidomis 

atskirtas kampelis. 

„SKRAJOJANTIS OLANDAS“ 

Pačiame sostinės senamiestyje, Bokšto g. 3, duris atvėrė nauja kavinė intriguojančiu 

pavadinimu – „Skrajojantis olandas“. Joje lankosi tiek bohemos atstovai, 

tiek valdininkai. Apsilankiusius stebina interjeras bei jaukumas, kuris vilioja 

sugrįžti. „Skrajojančiame olande“ lankytojai pasijunta kaip namie. Šeimininkai 

patys dekoravo mažas ir jaukias patalpas, po kaulelį surinko bei įgyvendino idėjas: 

atidengta mūrinė siena palikta autentiška, nerestauruota, laikraščiais ap- 


NAUJIENOS 

krauta ąžuolo statinė, padovanota prancūzų vyndario iš Langedoko regiono, odinės 

sofos, kėdės iš Olandijos, įmantrūs šviestuvai, aptraukti medžiaga arba dekoruoti 

spalvotu stiklu. Sienas puošia nuotraukos iš Indijos – parodos bus atnaujinamos 

kiekvieną mėnesį. Gera žinia išalkusiems naktį – virtuvė dirba visą parą. Kavinėje 

gaminama iš kuo šviežesnių produktų, nešaldytos mėsos bei žuvies. Receptus kūrė 

patys šeimininkai. Vynas, sultys ir daugelis produktų vežami iš mažų Italijos bei 

Prancūzijos gamintojų. Pirmame aukšte yra apie 30 vietų erdvė, o rūsyje įrengtos 

dvi jaukios salės, ypač pamėgtos porelių. Ateityje šeimininkai planuoja rengti renginius, 

įvairias degustacijas, parodų pristatymus. Ketvirtadienis kavinėje – sveikos 

mitybos diena. Tądien virtuvės meistras siūlo specialiai pagamintų vegetariškų, 

mažai apdorotų patiekalų. 

„MANO ALIBI“ 

Sostinėje, Totorių g. 18, duris atvėrė naujas vyno bei kokteilių baras „Mano 

alibi“. Toks pavadinimas išrinktas neatsitiktinai. Juk baras – vieta, kur žmogus 

nori atsipalaiduoti ir leisti sau šiek tiek daugiau. Pirmame aukšte veikia baras bei 

įrengta šokių aikštelė. Šios erdvės pasižymi laisva atmosfera, tinkančia bendrauti 

su draugais, pažįstamais ar pirmą kartą matomais žmonėmis. Ji pritraukia tuos, 

kurie mėgsta linksmai leisti laiką, praplėsti pažįstamų ar draugų ratą. Pakilusiųjų 

laiptais į viršų laukia kelios jaukios salės. Tai atsipalaidavimui skirta zona ir vyno 

baras. Antras aukštas skirtas ramesniam laiko leidimui. Atsipalaidavimo salėje 

– lengva prietema, minkšti ir patogūs baldai. Vyno bare rasite apie 80 rūšių vyno 

iš Senojo bei Naujojo pasaulio šalių. Valgiaraštyje – kruopščiai atrinkti patiekalai. 

Didžiausias yra prie vyno skirtų užkandžių pasirinkimas. „Mano alibi“ taip 

pat siūloma naujovė – „shot’ai“, kurie parduodami padėklais – po 12 arba 36 

taureles. Bare galima žaisti stalo žaidimus. Antradieniais vyksta itin didelio populiarumo 

sulaukusios „Protų kovos“, į kurias reikia registruotis iš anksto. Verta 

paminėti, kad šis žaidimas ypač populiarus Didžiojoje Britanijoje. Penktadieniais 

ir šeštadieniais vyksta diskoteka arba organizuojami teminiai vakarėliai, planuojama 

rengti karaokės vakarus. 

„VIA BALTICA“ 

Šalia Kauno, Via Baltica greitkelyje, atidarytas motelis-restoranas „Via Baltica“. 

Svečių laukia 28 vienviečiai ir dviviečiai kambariai bei 2 apartamentai. 

Svečių patogumui – erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Dviejose skirtingo 

stiliaus konferencijų salėse su konferencine įranga telpa apie 150 asmenų. 

Konferencijų dalyviams siūlomos kavos pertraukėlės, pietūs ir vakarienė. Svečiai 

kviečiami į pirtį su baseinu, o šalia esančioje salėje galima rengti vakarėlį 

ar šeimos susitikimą. Tolimųjų reisų, maršrutinių autobusų vairuotojams ar 

keliautojams siūloma viešųjų dušų paslauga. Restorane net ir išrankiausieji 

visada ras skanių, sočių ir šiltų europietiškos virtuvės patiekalų. Restoranui 

vadovauja „Auksinė šefė“ Rasa Kibildytė, išgarsėjusi televizijos šou. Pirmame 

restorano aukšte įrengta greitojo maisto linija, antrame – restoranas, o trečiame 

– didelė terasa. 

„alaus namai“ 

„via baltica“ 

„sky bar“ 

„drakono liepsna“ 

„EHOTEL TENNIS“ 

„mano alibi“ 


NAUJIENOS 

NAUJIENOS 

UAB „Baltic professionals“ virėjams 

siūlo naujieną – „Ballarini“ keptuvių, 

tinkamų naudoti ant visų tipų viryklių 

(taip pat ir indukcinių), liniją „Taormina 

Titanio“. Keptuvės yra su rankai malonia 

silikonine rankena, kuri gaminant 

neįkaista. Keptuvių danga buvo išrasta 

vienoje iš Šveicarijos laboratorijų. Dėl 

modernių technologijų galima pasiekti 

geriausius maisto gaminimo rezultatus. 

Indai sudaryti iš 7 sluoksnių. Naujos 

kartos ekologiška danga „Keravis“ 

– tai kietųjų mineralų mišinys. Tokia 

danga leidžia maistą gaminti su trupučiu 

arba visai be riebalų. Ji taip pat 

nesugeria maisto kvapų, todėl vieną po 

kito galima gaminti visiškai skirtingus 

patiekalus. Dėl aliuminio keptuvė greitai 

įkaista, tolygiai paskirsto šilumą, todėl 

taupomas laikas ir energija. Šios keptuvės 

atsparios karščiui, todėl galima kaitinti 

orkaitėse. Taip pat leidžiama plauti 

indų plovimo mašinose. 

Paslaugos „Čili 1822“ operatoriai, 

pristatantys „Čili“ tinklo patiekalus į namus, 

pradeda naudoti naujovišką technologiją, 

padedančią ilgiau išlaikyti 

maistą karštą. Pristatymo komplektas 

„FlashPak“ susideda iš specialaus indukcinio 

įrenginio, veikiančio pagal patentuotą 

technologiją „MagnaWave“, ir šilumą 

išlaikančio krepšio, į kurį dedamas 

maistas. Į krepšį yra įdėtas specialus 

diskas, dėl kurio, padėtas ant indukcinio 

pagrindo, krepšys greitai įšyla. Tada į jį 

įdedama iškepta pica. Toks komplektas 

leidžia išlaikyti 80 % maisto temperatūros 

daugiau nei valandą. Šią technologiją 

naudoja didžiausi pasaulyje maisto 

pristatymo į namus tinklai: „Dominos 

Pizza“, „Papa Johns“ ir kiti. Daugiau apie 

šią technologiją galite sužinoti svetainėje 

www.cooktek.com. 

Portale Meniu.lt – kaimo 

turizmo sodybų katalogas 

Pastaruoju metu Lietuvoje tapo populiaru vestuves, gimtadienius, 

įmonių vakarėlius ir kitas šventes švęsti užmiestyje, 

sodybose. Per keletą paskutinių metų įrengta tikrai 

nemažai gražių sodybų, kuriose suteikiamos puikios sąlygos 

tiek švęsti šventes, tiek ilsėtis gamtoje. Netgi dabartiniai 

ekonominiai sunkumai neturėtų lankytojų atbaidyti nuo 

kaimo turizmo sodybų, nes jose siūlomos paslaugos ir maistas 

yra pigesni nei miestų viešbučiuose ir restoranuose. Kas 

gali būti geriau už tyrą kaimo orą, kaimišką pirtį, kubilą, šalia 

tekantį upelį ar tviskantį ežerą Lietuvos kaimo turizmo 

sodybos tikrai gali pasiūlyti tai ir dar daugiau. 

„Millac Cappuccino“ pienas 

Plėsdami portalo 

Meniu.lt duomenų 

bazę bei visiems interneto 

vartotojams 

nemokamai teikiamas paslaugas, šį pavasarį pristatome 

naują rubriką „Kaimo turizmo sodybos“. Kaimo turizmo 

sodybų savininkus kviečiame šioje rubrikoje pristatyti 

savo sodybas, jose teikiamas paslaugas (galimybę rengti 

įvairius pobūvius, seminarus, įmonių renginius ir pan.). 

Kaip ir kitose portalo Meniu.lt rubrikose, dalį anketinės 

informacijos publikuojame nemokamai. 

Nusprendusieji paskelbti informaciją apie savo sodybą 

portale Meniu.lt, galės publikuoti komplekso nuotraukas, 

recenziją, pateikti išsamų paslaugų pristatymą, taip pat 

pranešti apie savo naujienas portalo naujienų rubrikoje. 

Galite būti tikri, apie jus sužinos tūkstančiai žmonių (per 

parą portalą aplanko apie 25 000 internautų). 

Veikiantis nuo 2000 m. gruodžio, Meniu.lt sėkmingai 

sujungė aktyviausius Lietuvoje viešojo maitinimo ir 

pramogų objektus į vieną bendrą sistemą, kurioje greitai 

galima surasti kiekvieną restoraną, klubą ar kavinę. Mūsų 

tikslas – pateikti išsamią informaciją vartotojui, ieškančiam 

vietos pavalgyti, surengti pobūvį ar tiesiog linksmai 

ir turiningai praleisti vakarą. 

Jeigu norite sužinoti daugiau, rašykite el. paštu 

info@meniu.lt arba skambinkite tel. (8 5) 2735919. 

Įmonė „Sangaida“ pristato naują puikų gaminį, sukurtą rinkoje pirmaujančios 

Didžiosios Britanijos kompanijos „Pritchitts“, gaminančios įvairius 

pieno ir grietinėlės produktus, arbatos bei kavos baliklius, ledų kokteilių mišinius 

ir kitus šios srities produktus, žinomus ir vertinamus daugiau nei 60 

pasaulio valstybių. 

„Millac Cappuccino“ pienas specialiai sukurtas puikios Cappuccino ir 

Latte kavos bei karšto šokolado paruošimui! Šiame baltymais papildytame 

gaminyje atsiskleidžia visos geriausios pieno ir baltymų savybės. Ypatinga 

sudėtis ir papildomi baltymai padeda užtikrinti, kad tvirta ir tolygi kavos 

puta išliks iki pat paskutinio gurkšnio. 

„Millac Cappuccino“ pripažintas ir įvertintas apdovanojimais daugelyje 

konkursų. Šio pieno skonis ir savybės yra tokios pat geros kaip šviežio pieno, 

tačiau „Millac Cappuccino“ turi ir daugybę papildomų savybių: 

• Jį itin paprasta naudoti (gali naudoti ir ne profesionalai). 

• Dėl papildomo baltymų kiekio išgaunama tvirtos konsistencijos puta, 

20 % puresnė bei sodresnė nei paprasto pieno. 

• Puta išlieka tikrai ilgai. 

• Priešingai nei paprastą pieną, „Millac Cappuccino“ galima iš naujo pašildyti 

net keletą kartų. 

• Šis pienas gali būti naudojamas atšaldytas arba kambario temperatūros. 

• Neatidarius nėra būtina šį produktą laikyti šaldytuve. 

• Sumažintas laktozės kiekis ir nedidelis riebumas (2 %). 

• Gali vartoti vegetarai. 

• Neatidaryto produkto galiojimo laikas – net 6 mėnesiai. 

„Millac Cappuccino“ – puikus pasirinkimas profesionalams, siekiantiems 

savo klientus nustebinti išskirtine kokybe ir vertinantiems tikrą Cappuccino 

ar Latte kavą. 

UAB „Sangaida“ informacija 


NAUJIENOS 

Naujiena Lietuvoje – egzotiškas viskis iš 

Japonijos 

Šių metų pradžioje įmonė „Mineraliniai vandenys“ Lietuvos alkoholinių gėrimų 

rinkoje pristatė naujieną – japonišką viskį. „Mineraliniai vandenys“ pradėjo importuoti 

dviejų seniausių ir didžiausių Japonijos viskio gamintojų – „Yamazaki“ 

ir „Nikka“ – gėrimus. 

Japoniškas viskis gaminamas ne iš ryžių, kaip daugelis galėtų pagalvoti, bet iš 

miežių salyklo. Japoniško ir škotiško viskio gamybos procesai yra kone identiški. 

Tačiau japoniškas viskis pasižymi savitu skoniu, kurį suformuoja vietinis vanduo, 

miežių daiginimo ir salyklo džiovinimo būdai, statinės, kuriose viskis brandinamas, 

ir net Japonijos oras, kuris taip pat daro įtaką viskio brendimui. 

„Nikka“ ir „Yamazaki“ viskio jau galima įsigyti „Gero vyno parduotuvėse“ Vilniuje 

ir Kaune, taip pat keliuose Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos restoranuose. 

UAB „Mineraliniai vandenys“ informacija 

LIETUVOS YPATINGOS KAVOS ASOCIACIJOS 

DEKLARACIJA „NEMOKĖKITE UŽ PRASTĄ KAVĄ“ 

Įtvirtindama ir papildydama renginį „Kavos 

kultūros dienos“, Lietuvos ypatingos kavos asociacija 

(LYKA) skelbia deklaraciją „NEMOKĖKITE 

UŽ PRASTĄ KAVĄ“. 

Šia deklaracija norime atkreipti visuomenės 

dėmesį į dažnai Lietuvoje pasitaikančią 

kavos vartojimo kultūros situaciją, kai dėl 

neišmanymo, godumo ir pasyvumo nukenčia 

mūsų šalies kavos vartotojai. 

Mes pareiškiame, kad neteisingas ir nesąžiningas 

elgesys su kavos vartotojais yra 

tada, kai: 

• manipuliuojama prekių ženklų pavadinimais, 

neatsižvelgiant į kavos kokybę ir 

šviežumą; 

• barų savininkai taupo kavos kokybės 

sąskaita ar kaulija kavos aparatų iš tiekėjų, 

galvodami, kaip lengviau ir daugiau uždirbti, 

o ne kaip geriau paruošti kavą; 

• barmenas savo darbą traktuoja ne kaip 

profesiją, o kaip laikiną užsiėmimą prieš sėdant į vadovo kėdę; 

• kavos įranga lyginama su mersedesu, o kava – su benzinu, todėl kavos 

gėrimo kokybė siejama tik su įranga; 

• neišmanėliškai šaipomasi iš mūsų ilgamečių tradicijų kavą plikyti 

tiesiog puodelyje ir kai paruošimo būdai nepagrįstai 

kritikuojami vien dėl to, kad jie nepopuliarūs 

Italijoje ar kitose Vakarų Europos 

šalyse. 

Mes, LYKA nariai, siekdami vystyti kavos 

vartojimo kultūrą, pabrėžiame, kad vienas 

svarbiausių dalykų yra tinkamas kavos gėrimo 

paruošimas ir pateikimas mūsų šalies kavinėse, 

restoranuose, kavos baruose ir kitose 

kavos paruošimo vietose. 

Vienas iš svarbių mūsų tikslo siekimo priemonių 

yra Lietuvos kavos ruošimo čempionato 

organizavimas viešumoje, į šią veiklą 

įtraukiant kuo daugiau šalies kavos įmonių, 

privačių kavos specialistų bei neabejingų kavos 

mėgėjų. 

Esame įsitikinę, kad reikšmingiausią įtaką 

šios situacijos pasikeitimams gali padaryti 

patys kavos vartotojai. Savo žinojimu ir išprusimu 

jūs galite atkreipti dėmesį tų, kurie yra atsakingi 

už kavos pasiūlymą, kurie gali ir privalo 

tinkamai paruošti bei pateikti jums kokybišką puodelį kavos. 

Šiuo pareiškimu mes raginame kavos vartotojus žinoti, suprasti, tikėti ir reikalauti 

tik tinkamai paruošto, kokybiško kavos gėrimo. NEMOKĖKITE UŽ PRASTĄ 

KAVĄ! 

Lietuvos ypatingos kavos asociacija 


interjeras 

ALUS LIEJASI 

LAISVAI 

Audrius Vyšniauskas 

Galima drąsiai teigti, kad alus mūsų šalyje populiarumu 

lenkia viską, išskyrus galbūt tik nacionalinę 

religiją – krepšinį. Dauguma tautiečių 

ne tik puikiai nusimano apie putojančio gėrimo 

skonį, bet ir turi pamėgtas jo vartojimo formas 

bei vietas. Alaus barus galime drąsiai laikyti 

gausia viešojo maitinimo įstaigų kategorija, turinčia 

begalę interjero įrengimo stereotipų, kurių 

ištakos siekia bene caro laikus. Daugelis barų 

savininkų mielai jais vadovaujasi, tačiau, norint 

išsiskirti iš konkurentų, tenka vėl ir vėl ieškoti 

originalių sprendimų. 

Jeigu vieta, kurioje yra baras arba kavinė, turi teigiamą reputaciją, nuodėmė 

yra ja nepasinaudoti. Būtent taip pasielgė naujojo alaus restorano 

„Alaus šalis“ savininkai, pradėję verslą patalpose, kuriose kadaise veikė 

garsioji „Ritos slėptuvė“. Pastarąją atsimena nemažai viduriniosios kartos 

vilniečių, pasiryžusių vėl ir vėl aplankyti vietą, keliančią malonius prisiminimus. 

Be to, naujojo restorano savininkai griebėsi paprastų, bet patikimų 

rinkodaros strategijų – pradėjo pilstyti daugybės mažųjų Lietuvos gamintojų 

produkciją, kurios daug kas dar nėra ragavęs, o alaus bokalo kainą nustatė 

kur kas mažesnę, nei daugelis konkurentų. Pastaroji aplinkybė ne tik privilioja 

„pagyvenusius jaunuolius“ bei gausų studentų būrį, bet ir savininkus 

verčia rūpintis demokratiško įvaizdžio kūrimu. 

„Alaus šalis“ 

Taip atrodo „minkštasis“ kampas. 


Nemažai lankytojų gali susėsti prie ilgojo baro. 


Originalūs baldai – didžiulės alaus statinės. 


interjeras 

„būsi trečias“ 

Baro kontuaras padarytas iš autentiškų ankstesniojo interjero medžiagų. 


„Papildomas“ baras antro aukšto salėje. 


Interjeras visiškai atitinka tradicinės lietuviškos aludės koncepciją. 

Praėję pro masyvią kalto metalo iškabą ir patekę į „Šalies“ vidų, rasime 

visus „privalomus“ tradicinio alaus baro atributus: grubius medinius stalus, 

išmargintus lankytojų autografais, ilgus suolus, įspūdingo ilgio baro prekystalį, 

lentines grindis, kurių lakuotas paviršius užsimena apie kažkada telkšojusias 

alaus balas. Originalus ir labai charakteringas interjero akcentas – iš 

ankstesnės įstaigos paveldėtos didžiulės alaus statinės, kurios gali būti naudojamos 

ir kaip stalviršių atramos, ir kaip nedideli „autonominiai“ staleliai. 

Mat stalai ilgais stalviršiais yra skirti didesnėms lankytojų grupėms, kurios į 

aludę užsuka ne kasdien. Kelios kompanijos, susodintos prie vieno ilgo stalo, 

skirtingai nei kitose Europos šalyse, jaučiasi gana nejaukiai ir kartais netgi 

kyla konfliktų. 

Lėktuvnešio denį savo ilgiu primenantis baro prekystalis nėra labai naudingas: 

lietuviai prie baro sėda tik tuomet, kai nebėra laisvų staliukų, be 

to, daugybė alaus pilstymo čiaupų yra sutelkti į vieną siaurą ruožą, todėl 

anšlago metu kyla bereikalingas barmenų stumdymasis. 

Kaip ir bet kuriame tikrame alaus bare, bendrąją atmosferą „Alaus šalyje“ 

padeda formuoti renginiai bei tikro garso koncertai, kuriems laikinai skirta 

nedidelė pakyla salės kampe. Jau netrukus šokiai ir linksmybės persikels į 

atskirą salę. Tikėtina, kad tai padidins lankytojų susidomėjimą – ne tiek jau 

daug sostinėje yra barų, kuriuose lankytojams leidžiama laisvai (ir, pastebėsime, 

nemokamai) pašokti. Be to, savaitgaliais, piko metu, sumažės įtampa 

pagrindinėje salėje, kur „migruojančios“ statinės ir stačiomis alų geriantys 

lankytojai labai apsunkina padavėjams darbą. 

Nors pagrindinė salė yra pusrūsyje, natūralios šviesos čia pakanka. Ji patenka 

vidun per didžiulius stoglangius. Vakare salę šilta šviesa užlieja perimetrinė 

šviestuvų virtinė, iš tamsos ištraukianti unikalų meninį akcentą 

– dailininko Artūro Šlipavičiaus sukurtą Vilniaus panoramą, nusidriekiančią 

per visą šoninę sieną. Atliepdamas demokratiškąją baro ideologiją, A. Šlipavičius 

pasirinko ne tradicinę tapybą arba grafiką, o fotomontažą, naudodamas 

kompiuterinę grafiką. Didžiuliame kūrinyje kiekvienas lankytojas gali 

rasti sau artimų motyvų, o erdvioje baro salėje patirti naujų įspūdžių. 

Kiek kitu kampu tautinės tradicijos traktuojamos žinomoje sostinės aludėje 

„Būsi trečias“. Iš pirmo žvilgsnio interjeras primena „Alaus šalį“ – tokie 

patys masyvūs stalai ir suolai, tik statinių trūksta. Na, aišku, erdvės kukliame 

senamiesčio pastate atrodo kiek mažesnės ir intymesnės, nors iš viso 

šioje aludėje gali sutilpti net 150 žmonių. Kelios salės yra palėpėje. Kad 

būtų galima greičiau aptarnauti lankytojus, ten įrengtas papildomas baras. 

Aplinkybė, kad ši įstaiga yra šeimos verslas, prisideda kuriant malonią betarpiško 

bendravimo atmosferą. Savita rinkodaros politika nulėmė lankytojų 

kontingentą ir interjero sprendimą: nemaža iš importuotų žaliavų vietoje 

gaminamo alaus kaina ir aukšta tradicinių patiekalų kokybė kiek apriboja 

norinčiųjų „šiaip pasiurbti alaus“ antplūdį. 

Nors daugelis baldų yra pagaminti iš senojo pastato konstrukcijų medienos, 

darbas atliktas labai kruopščiai ir nesukelia perdėto grubumo įspūdžio. 

Interjere gausu autentiškų elementų ir detalių iš tų laikų, kuomet šioje vietoje 

veikė viena žinomiausių Vilniuje spirito varyklų: tai ir smulkiai skaidyti 

mediniai langai, ir žemos durys, ir kalto metalo durų vyriai bei skląsčiai. 

Kaip ir dera tradicinei aludei, sienas puošia senos nuotraukos, vaizduojančios 

alaus gamybos ir vartojimo procesus. Šiuo metu tikro garso koncertai 

aludėje nevyksta, tačiau juos ketinama vėl organizuoti vasarą, kai kieme 

veiks lauko kavinė. Pasak baro savininko Romualdo Daciaus, renkantis interjerą 

buvo iškeltas tikslas sukurti „aplinką, kuri nepriverčia jaustis nejaukiai“. 

Iš tiesų, svečiai aludėje iškart pasijunta kaip namie, o po kelių gero alaus 

bokalų situacija pagerėja dar labiau... 

Vietos atmosfera sėkmingai perteikiama ir alaus virtuvės restorane „Aula“, 

veikiančiame legendinės „Žaltvykslės“ vietoje, pačioje Pilies gatvės pradžioje. 

Kultūrinis vietos kontekstas bei specifinis lankytojų kontingentas paskatino 

architektą Audronį Vydžių pasinerti ne į archainio kaimo, o į viduramžių miesto 

tradicijas. Senamiestyje galiojantys apribojimai bei XVI a. architektūros 

paminklo statusas neleido daryti didesnių erdvės pakeitimų, tad pagrindi- 

Nukelta į 12 psl. > 


interjeras 

„aula“ 

Interjero detalės puikiai perteikia 

vėlyvųjų viduramžių nuotaiką. 

Atkelta iš 11 psl. > 

nis dėmesys teko baldų ir interjero detalių parinkimui. 

Bendromis pastangomis pirmame pastato aukšte, lauke 

ir rūsyje pavyko sukurti kompaktišką ir jaukų kompleksą, 

kuriame iš viso telpa apie 250 lankytojų. Sezono metu didelę 

jų dalį sudaro Pilies gatvėje slampinėjantys turistai, 

kuriuos ypač mielai priglaudžia lauko kavinė, o vasarai pasibaigus, 

restorane pradeda uoliai lankytis čia pat esančio 

Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai. Kai kurie iš jų 

netgi turi savo vardinius alaus bokalus... 

Skirtingą funkciją turinčios restorano patalpos yra 

skirtingos stilistikos. Erdvėje prie įėjimo, kurioje įrengtas 

baras, išryškinami „fortifikaciniai“ motyvai: masyvios medinės 

varčios uždengia platų portalą kaip kokioje Trakų 

pilyje, o medinis baro kontuaras, sukurtas padedant „Švyturio“ 

specialistams („Aula“ turi šios alaus daryklos ambasadoriaus 

statusą), šiek tiek primena senovinį kuršių laivą. 

Kitoje salėje išryškinami renesansinės miesto kultūros 

motyvai: ji apstatyta klasikinio stiliaus baldais, pavyzdžiui, 

susegta oda („česteriu“) aptrauktomis sofomis bei užpildytomis 

knygų lentynomis. Sienas puošia graviūros bei 

tapybos darbai, kurių tema – alaus gamyba ir vartojimas. 

Ypač įspūdingai atrodo Dailės akademijos studenčių atlikta 

senovinio paveikslo reprodukcija, užimanti didesniąją 

šoninės sienos dalį. Nors bendrame kontekste paveikslas 

atrodo gerokai per didelis, jis pakankamai vaizdžiai perteikia 

kultūrinių miesto tradicijų tąsos idėją. Savo ruožtu ryšį 

su Alma Mater Vilnensis atspindi arkinėje nišoje patalpintas 

visų universiteto rektorių sąrašas nuo pat jo įkūrimo. 

Tolesnėse salėse ryšys su kultūrine praeitimi silpnėja: vadinamoje 

Židinio salėje lankytojus pasitinka paprastučiai 

stalai, ryškiaspalvės modernios sofos ir gan keisto turinio 

lubų skliauto tapyba. Tiesa, pasidžiaugti autentiška senovine 

aplinka galima siaurais laiptais nusileidus į rūsį, kurio 

skliautuotoje salėje dažnai vyksta uždari renginiai, o nuo 

kovo pradžios – ir bliuzo koncertai. 

„aula“ 

Pagrindinėje salėje – miesto kultūrai ir namų aplinkai 

būdingi motyvai. 

„aula“ 

Knygų lentynos ir lubų skliauto 

freskos – svarbios interjero detalės. 

metų pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, siauroje ir judrioje 

gatvėje, greta Dominikonų, veikia vienintelė Lietuvoje 

airiška aludė „The Dubliner“. Įkurta istoriniame 

XV amžiaus pastate, menančiame daugybę savininkų ir 

nuomininkų, aludė turi unikalų sgrafito technika išmargintą 

fasadą, paveldėtą iš kadaise čia veikusios antikvariato 

parduotuvės. Kaip ir „Auloje“, „The Dubliner“ atlikti 

didelių interjero rekonstrukcijų ir transformacijų nebuvo 

galima dėl paminklotvarkos taisyklių. Tad naujieji savininkai, 

kurių tarpe – keli anglai ir tik vienas airis, apsiribojo 

tik aiškesniu patalpų paskirstymu, naujais baldais 

ir saikingu sienų dekoru. Pagrindinis pastarojo motyvas, 

savaime suprantama, yra žalias dobilo lapas – nacionalinis 

Airijos simbolis. Kodėl anglai sumanė įsteigti mūsuose 

būtent airišką „pubą“ „Jei mes, anglai, sakome „Pub“, 

turime omenyje paprasčiausią aludę, o „Irish Pub“ mums 

– jau intriguojanti vieta su savita nuotaika“, – teigia Andrew, 

vienas baro įkūrėjų. Be airiškų patiekalų ir privalomo 

„Guinness“ alaus, čia galima „paragauti“ šarmingos 

ir atpalaiduojančios europietiškos atmosferos, kuri vilioja 

tiek vilniečius, tiek miesto svečius. Ją perteikia visa baro 

erdvė, padalinta į jaukias „temines“ sales (sporto, muzikos, 

literatūros) bei jose apgalvotai išdėstytos smulkmenos: 

įvairių šalių laikraščiai ant stalelio prie įėjimo, sportiniai 

Jaukią ir savitą alaus vartojimo aplinką galima sukurti 

remiantis ne vien tik lietuviškomis tradicijomis. Jau porą 

„the dubliner“ 

Taikantis prie lietuviškų realijų, barą teko gerokai patrumpinti. 


interjeras 


„Sporto“ salėje gausu nuotraukų ir trofėjų. 

atributai, diplomai ir nuotraukos, taip pat rašytojų portretai 

bei poetiniai tekstai, įrėminti ir iškabinti ant sienų, 

skirtinguose kampuose. Papildomo žavesio „Dublineriui“ 

suteikia aiškiai jaučiama britų meilė „seniems geriems 

dalykams“. Pavyzdžiui, darniai parinkti klasikinio stiliaus 

baldai, visai neseniai pagaminti Lietuvos ir Lenkijos įmonėse, 

atrodo, čia bestovį bent porą dešimtmečių, o durys 

kleba taip, kad, rodos, varstyti jas pradėjo dar mūsų seneliai. 

Beje, bare duoklę teko atiduoti ne tik airių ir britų, bet 

ir lietuvių pomėgiams. Pavyzdžiui, puikų tamsinto medžio 

baro prekystalį teko sumažinti kone dviem trečdaliais, nes 

lietuviai daug mieliau renkasi staliukus, o nuotraukas, pakabintas 

greta tualetų, teko papildomai pritvirtinti varžtais, 

kad neišsineštų suvenyrų „mėgėjai“... 

Gedimino prospekto gale, netoli Seimo, veikiantis čekų 

virtuvės restoranas „Pas Rudolfą“ (tiksliau, „Pas Rudolfą 

II“) perėmė kadaise čia buvusio baro „Prie Parlamento“ 

šlovę, o kartu ir dalį jo lankytojų. Baras pavadintas XVI a. 

Habsburgų dinastijos valdovo, daug prisidėjusio prie alchemijos 

ir alaus gamybos plėtojimo Čekijoje, garbei, tad 

interjere apstu užuominų apie šlovingąją šios šalies praeitį. 

Ko verta vien tik viduramžių ginklų ir šarvų kolekcija! 

Kiekvienas lankytojas gali pasimatuoti kovinio šalmo kopiją 

ir, tarkim, padedamas rūpestingų kolegų, įsitikinti jo 

tvirtumu. Tiesa, ne visi jie tiksliai atitinka Rudolfo epochą, 

bet vis tiek atrodo labai įspūdingai. Taip pat verta dėmesio 

unikali alaus bokalų kolekcija, eksponuojama antro aukšto 

salės vitrinoje. Iš kitų specifinių interjero detalių paminėtinos 

įspūdingos senųjų Čekijos alaus daryklų nuotraukos 

bei keli šlovingojo Rudolfo portretai. Restorano baldai 

ne tokie saviti. Daugelis kėdžių ir krėslų buvo pagaminti 

„Thonet“ fabrike, kuris kadaise karaliavo Austro-Vengrijos 

baldų rinkoje, tad jų deriniai su klasikinėmis tamsaus me- 


„Jei mes, anglai, 

sakome „Pub“, 

turime omenyje 

paprasčiausią 

aludę, 

o „Irish Pub“ 

mums – jau 

intriguojanti 

vieta su savita 

nuotaika“. 


Literatūros salėje – žinomų rašytojų portretai. 


interjeras 


džio spintomis bei baro lentynomis daro pakankamai įtaigų Vidurio Europos 

interjero įspūdį. Savita aplinka ir puikus alus nemažą būrį sostinės gyventojų 

ir svečių jau pavertė ištikimais Habsburgų dinastijos pasekėjais. 

Kaip žinia, ragauti alų yra žymiai smagiau besiklausant įmantrios ir spalvingos 

istorijos. O pasakoti ją galima ne tik žodžiu, bet architektūros bei 

dizaino kūriniais. Steigiant alaus restoraną „Bravarija“ prekybos ir pramogų 

centre „Akropolis“, jo lankytojams buvo nuspręsta pasekti pasaką apie tolimąją 

alaus mėgėjų šalį Vokietiją. Architektui Valerijui Starkovskiui netgi 

teko dviem savaitėm keliauti į tikrąją Bavariją, kad susipažintų su vietinių 

aludžių istorija, architektūra ir įvaizdžio kūrimo ypatybėmis. Daugelis idėjų 

ir pastebėjimų vėliau buvo pritaikyta Vilniuje atidarytame restorane, atsižvelgiant 

į „Akropolio“ lankytojų kontingentą ir jo veiklos specifiką. Kaip ir 

daugelyje kitų prekybos milžino objektų, „Bravarijoje“ stengiamasi bet kokia 

kaina patraukti lankytojų dėmesį, o vėliau sudominti juos įdomiais ir netikėtais 

pasiūlymais. Dėl to interjerą buvo nuspręsta paįvairinti scenografijos 

elementais. Pavyzdžiui, prie restorano įėjimo atsirado butaforinis medis ir 


„pas rudolfą“ 

Interjere taikiai sugyvena įvairių istorinių stilių detalės. 


Sieniniai šviestuvai primena ginklus. 


Baro stovą supa populiariosios „Thonet“ firmos kėdės. 


interjeras 

„bravarija“ 

Pagrindinė salė primena Pietų Vokietijos miestelio aikštę. 


interjeras 

Skirtingai nei romantiškojo senamiesčio, oro uosto aplinka neskatina ilgų 

nuoširdžių pasisėdėjimų – viskas dvelkia dalykišku racionalumu. Belaukdami 

lėktuvo, žmonės užsuka į barus bei kavines nebent tam, kad numalšintų 

troškulį arba nuslopintų skrydžio baimę. Vilniaus oro uosto naujojo terminalo 

išvykimo zonoje esančio „Heineken“ alaus baro interjeras patvirtina 

racionalią kelionių filosofiją. Įmonei, atstovaujančiai garsiam užsienio prekės 

ženklui, paprastai keliami griežti reikalavimai, net ir interjero įrengimo 

srityje. O garsieji olandų alaus gamintojai, išgirdę apie lietuvių norą įrengti 

vien tik jų produkcija prekiaujantį barą, apsiribojo bendrais nurodymais ir 

reklaminės medžiagos bei suvenyrų tiekimu. Pagrindinę įvaizdžio idėją, suformuotą 

direktoriaus Igno Krivicko, realizavo dizainerė Beata Sinkevič. Kai 

kurias interjero detales, pavyzdžiui, baro šviestuvus, padėjo išrinkti įmonės 

akcininkai, turintys patirties barų ir kavinių įrengimo srityje. Galutinis re- 


maža naminių gyvūnų ferma, o tranzitinis pasažas buvo paverstas viduramžių 

miesto fragmentu su margais namų fasadais. Pagrindinė salė virto 

miestelio aikšte su dekoratyviniu fontanu, gatvės žibintais, fachverkiniais 

namų fasadais ir klinkerio grindiniu. Šalia įėjimo į specialias nišas, esančias 

už įspūdingų grotų, buvo sukrauti vardiniai klientų bokalai – taip pat iš vokiečių 

pasiskolinta idėja. Galbūt visa tai būtų galima traktuoti beveik rimtai, 

jeigu ne lubas dengiantis didžiulis plastikinis tentas, vaizduojantis idiliškai 

žydrą dangų su baltais debesėliais. Tiesa, bendrąjį vaizdą kiek pagadino palei 

langus riogsantys alaus gamybos rezervuarai, tačiau, kita vertus, dėl jų 

visas procesas įgavo ištaigingo vaizdingumo. Pasak V. Starkovskio, remiantis 

lietuviškos ir bavariškos virtuvės panašumais, buvo siekiama sukurti lankytojams 

nuolat veikiančio „minioktoberfesto“ nuotaiką, susodinant juos prie 

ilgųjų stalų kuo tankiau ir draugiškiau. Bet šiame straipsnyje jau išvardintos 

priežastys privertė pakoreguoti išplanavimą ir aplink fontaną, „aikštės“ 

centre, surikiuoti daugybę nedidelių stalelių. Dėl viso to vakarais gyvenimas 

„Bravarijoje“ virte verda, o aplinkos įkvėpti lietuviai ryžtingai mokosi vokiečių 

kalbos ir alaus vartojimo kultūros pradmenų. 

„heineken“ 

Barą puošia įspūdingo ilgio alaus butelių rikiuotė. 


Pastovūs lankytojai čia gali saugoti savo vardinius bokalus. 


Linksmai nuteikiančioje sienų tapyboje galima įžvelgti ir šiek tiek ironijos. 


Išrinkti baro baldus dizainerei padėjo baro savininkai. 


interjeras 

zultatas, galima sakyti, radikaliai skiriasi nuo visų panašaus profilio įstaigų 

Lietuvoje. Kad ir kaip beieškotume, bare nerasime nei vienos užuominos apie 

tautinį „alaus kultą“ – nei medinių suolų, nei molinių ąsočių. Priešingai, 

viskas dvelkia tvarkingu europietišku santūrumu, kurį galėtume priskirti vadinamajam 

„tarptautiniam stiliui“. Iš tiesų, tokį interjerą galėtume pamatyti 

bet kurioje pasaulio didmiesčio įstaigoje, todėl tarptautinis oro uostas, 

mūsų vartai į platųjį pasaulį, yra tam tinkamiausia vieta. 

Apie 70 vietų „Heineken“ baro salėje tvarkingai sustatytos lengvų metalo 

konstrukcijų kėdės ir staliukai, o palei sienas driekiasi masyvių minkštasuolių 

juosta. Spalvinio sprendimo pagrindą sudaro tamsaus medžio, natūralios 

odos ir poliruoto metalo kontrastas, dvelkiantis prabangiu „naujuoju funkcionalizmu“. 

Dalykišką baro atmosferą papildo šaltas bendrasis apšvietimas. 

Vadinamoji galinė siena atsiveria tiesiai į išvykimo salės erdvę, kurios plieniniai 

turėklai ir kitos metalo konstrukcijos savaip antrina pagrindinėms baro 

interjero detalėms. Viena jų – į akis krentantys metaliniai baro šviestuvų 

burbulai, ne tik išryškinantys reikšmingąją baro vietą, bet ir užsimenantys 

apie madingąjį 7 dešimtmečio stilių. Specifiniams „Heineken“ bruožams 

bare visų pirma atstovauja „firminė“ žalia spalva, kuria nudažyta plati šoninė 

siena, o taip pat serija elegantiškų reklaminių plakatų. Originalus baro 

akcentas yra itin ilga firminių butelių eilė, išrikiuota per visą viršutinės lentynos 

ilgį (daugiau nei 6 m). Tokią stiklo taros sankaupą jau galima laikyti 

nebe reklamine ekspozicija, o spalviniu interjero akcentu, kurio smaragdinė 

šviesa baro lankytojams žada didžiuosius kelionių nuotykius. 

Apibendrindami galėtume teigti, kad, pratęsiant gilias tautines alaus gėrimo 

tradicijas, šiandien rinkoje atrandama vietos ne tik naujoms jo vartojimo 

formoms, bet ir originaliems interjero dizaino sprendimams, atitinkantiems 

vartotojų poreikius ir aplinkos kontekstą. 


Keleiviai dažnai užsuka į barą numalšinti streso. 


koncepcija 

ĮDOMIOS KONCEPCIJOS 

Parengta pagal „Food Service Europe and Middle East“ 

Senesniuose „Restoranų verslo“ numeriuose spausdinome 

straipsnius apie įdomias ir pasiteisinusias įvairių Europos 

šalių restoranų, barų ir kitokių maitinimo įstaigų bei viešbučių 

koncepcijas. Tęsiame šią populiarią žurnalo rubriką ir 

pristatome įdomius objektus Skandinavijos šalyse. Tikimės, 

kad šie trumpi pristatymai padės restoranų savininkams ir 

vadovams pasisemti idėjų kuriant naujas ar tobulinant jau 

turimas maitinimo ir pramogų įstaigas. 

būtum namuose... 

Daugelis Stokholmo (Švedija) gyventojų ir svečių prisimena 

pirmąjį „Lydmar Hotel“, kuris iki 2006 m. veikė populiariame 

sostinės prekybos ir pramogų rajone Stureplan. 

Šis boutique tipo viešbutis ir restoranas buvo mėgstama 

jaunų miestiečių susibūrimo vieta, pagarsėjusi avangardinio 

meno parodomis ir džiazo bei roko koncertais. Uždarius 

viešbutį, savininkas Per Lydmar jau kitoje vietoje po kelių 

metų atidarė naująjį „Lydmar Hotel“. Viešbutis įkurtas greta 

pagarsėjusio „Grand Hotel“ ir Nacionalinio meno muziejaus, 

šalia vandens, su puikiu vaizdu į senamiestį ir karališkąją 

pilį. Naujajame viešbutyje įrengti 46 kambariai išsiskiria 

„Lydmar Hotel“ 

„Rue du Pont Nouveau“ 

„Laundromat Cafe“ 

„zenzi“ 

„Laundromat Cafe“ 


interjeras 

tuo, kad kiekvieno jų interjero dizainas yra skirtingas. Kiekvienas kambarys 

dekoruotas taip, kad svečias jaustųsi lyg privačiuose namuose. Toks pats interjero 

stilius dominuoja ir viešbučio restorane bei bare. Naujasis viešbutis 

nėra toks triukšmingas, kaip jo pirmtakas. Jis labiau „subrendęs“, jaukus ir 

patogus. Restorane jaučiama šilta ir atpalaiduojanti („kaip namie“) atmosfera, 

nėra tradicinės baro lentynos. Baldai taip pat nevienodi – senos odinės sofos, 

įvairūs patogių krėslų komplektai. Pasieniuose – knygų lentynos, prikrautos 

senų knygų ir žurnalų, vinilinių plokštelių ir vyno butelių. Šeimos fotografijos, 

smulkūs asmeniniai daiktai ir stalo žaidimai dar labiau sustiprina namų 

jausmą... Restorane lankytojams siūlomi tarptautinės virtuvės patiekalai už 

nedidelę kainą. 

Plačiau internete: www.lydmar.com 

Kepyklėlė ir moderni užeiga 

Švedas Mattias Ljungberg – konditeris, 2006 m. laimėjęs Metų konditerio 

titulą, o 2004 m. Virėjų olimpiadoje pelnęs auksą. Jis kartu su tėvu 12 metų 

vadovavo tradicinei ir gerai žinomai Stokholmo kepyklėlei „Tossebageriet“, 

tačiau ilgą laiką svajojo apie kepyklą-restoraną. Neseniai jo svajonė išsipildė 

– Stokholme duris atvėrė užkandinė „Rue du Pont Nouveau“. Ši įstaiga susideda 

iš dviejų dalių. Dešinėje yra kepinių parduotuvėlė su stiklinėmis vitrinomis, 

kurioje jau nuo 8 val. ryto siūloma šviežios duonos, bandelių, pyragaičių, 

šokoladinių konditerijos gaminių, taip pat pusryčiams ar priešpiečiams skirtų 

šviežių užkandžių – salotų, sumuštinių, pyragų, kavos gėrimų. Kairėje „Rue 

du Pont Nouveau“ dalyje yra restoranas, tiksliau – moderni užeiga. Salėje 

įrengta 50 vietų. Meniu – prancūziški patiekalai pietums ar vakarienei. Vyno 

sąrašas platus, atskirai pristatomas kiekvienas vyno gamintojas, aprašoma jo 

vyno gamybos filosofija. Prie kiekvieno patiekalo valgiaraštyje nurodomas rekomenduojamas 

vynas. Vakarienės metu vieno patiekalo kaina siekia 210–295 

Švedijos kronas. 

Plačiau internete: www.pontnouveau.se 

Šviežia, greita, nebrangu 

„Zenzi“ – Norvegijos greitojo maisto tinklas, kurio įstaigose siūlomas įvairus, 

kokybiškas, šviežias ir nebrangus maistas išsinešti. Šių įstaigų patiekalų 

asortimentą geriausiai apibūdina pasakymas „sveika, šviežia, be maisto priedų, 

suteikia energijos“. Pirmoji tinklo, priklausančio dviems steigėjams (Oystein 

Reinsborg ir Rune Pal), įstaiga duris atvėrė 2006 m. lapkritį. Per dvejus 

metus tinklas išsiplėtė iki10 tokių maitinimo įstaigų Osle ir jo apylinkėse. Abu 

tinklo savininkai yra virėjai, turintys darbo aukštos klasės restoranuose patirties, 

tačiau dėl sparčios verslo plėtros teko pritraukti investuotoją. Viena 

„Zenzi“ tinklo įstaiga per metus vidutiniškai pasiekia 1,1 mln. eurų apyvartą. 

Per artimiausius trejus metus tinklą planuojama išplėsti iki 25 įstaigų. Siūlomų 

patiekalų asortimentą sudaro sumuštiniai, salotos, sriubos, troškiniai, 

makaronų patiekalai. Naujausiose tinklo įstaigose yra ir specialiai įrengtos 

wok keptuvių zonos, kuriose lankytojai gali patys pasirinkti patiekalų sudedamąsias 

dalis, mokėdami už jų svorį. Atsigerti siūloma kavos, arbatos, vandens, 

ledų kokteilių ir šviežiai spaustų sulčių, kurių lankytojai gali pasiruošti patys, 

į sulčiaspaudę įdėdami savo mėgstamų vaisių, kurie yra supjaustyti ir sudėti 

į specialius indus. 

Daugiau internete: www.zenzi.no 

Jauki ir praktiška kavinė 

Kopenhagoje (Danija) nuo 2004 m. veikia „Laundromat Cafe“. Jos steigėjų 

pagrindinis tikslas buvo sukurti vietą, kur žmonės vienu metu galėtų ir išsiskalbti 

drabužius, ir pasėdėti jaukioje kavinėje. Bevielis internetas, šachmatai 

ir kiti stalo žaidimai, virš 4000 knygų (patikusią galimą nusipirkti), krūvos žurnalų 

yra skirti lankytojams, laukiantiems skalbimo pabaigos. Jauni dizaineriai 

ant įstaigos sienų gali eksponuoti savo darbus. Be to, „Laudromat Cafe“ 

lankytojams siūlo šviežiai paruoštų, „naminių“ patiekalų. Darbo dienomis, 

rytais, kavinėje už 85 Danijos kronas galima rinktis vieną iš dviejų pusryčių 

kompleksų – „švarų“ (vegetarišką) arba „purviną“ (su dešrelėmis). Šeštadieniais, 

sekmadieniais ir švenčių dienomis patiekiami vėlyvi pusryčiai. Dienos 



koncepcija 

„Stick’n’sushi“ 

„paustian“ 

„paustian“ 

„De Bijenkorf“ 

„nubb‘s“ 


metu skalbyklos lankytojų tarpe populiariausi sumuštiniai, 

salotos ir mėsainiai. Meniu sudarytas iš 

Viduržemio jūros regiono ir amerikietiškos virtuvės 

patiekalų, tačiau jaučiami Islandijos, iš kurios kilę 

kavinės savininkai, gastronomijos akcentai. Atsigerti 

siūloma virš 20 rūšių kavos gėrimų, taip pat 

arbatos, alaus, vyno, kokteilių. Interjere dominuoja 

raudona, beige ir ruda spalvos, baro kėdės apvilktos 

karvių oda. Skalbimo zonoje yra keturios skalbimo 

ir džiovinimo mašinos. Tokia skalbyklos-kavinės 

koncepcija pasiteisino – antroji analogiška įstaiga 

buvo atidaryta 2006 metais. Beje, „Laundramat 

Cafe“ turi savo puslapį populiariame interneto dienoraščių 

tinklapyje „Facebook“. 

Daugiau internete: www.thelaundramatcafe. 

com 

„Etenstijd“ 

Kulinarinis gyvenimo būdas 

Vienas jaunas ir talentingas Danijos virtuvės 

šefas, vardu Bo Bech, Kopenhagoje (Danija) atidarė 

nuosavą restoraną „Paustian“. Jame sumanusis 

šefas siekia „duoti impulsą“ lankytojų jutimo 

organams ir smegenims, nes restorane klasikinė 

prancūzų virtuvė maišoma su molekuline gastronomija. 

„Paustian“ virtuvė ne tik tapo sensacija 

Kopenhagos gurmanų tarpe, bet ir praeitais metais 

užsidirbo Michelin žvaigždę. Dar labiau stebina tai, 

kad šis restoranas įkurtas... buvusiame baldų sandėlyje. 

Restoranas atrodo nepretenzingai, asketiškai, 

apstatytas moderniais baldais. Savininkas savo 

koncepciją apibūdina kaip „gyvenimo būdą“. Šalia 

pagrindinio „a la carte“ valgiaraščio (patiekalų kainos 

svyruoja nuo 290 iki 340 Danijos kronų) siūlomi 

kompleksai: priešpiečiai (300 kronų) ir trijų (ar 

daugiau) karštųjų patiekalų vakarienės (klasikinis 

patiekalas-siurprizas Brillat-Savarin (750 kronų), 

eksperimentinis patiekalas Alchemist (600 kronų) 

ir vegetariškas patiekalas Chlorofill (750 kronų). 

Prie valgių siūlomas vynas iš įspūdingo rafinuoto 

vyno meniu. Šalia uosto esančiame restorane – 90 

vietų. „Paustian“ dirba su pietų pertrauka – pirmadieniais-šeštadieniais 

nuo 12 iki 15 val. ir nuo 

17.30 iki 24 val. 

Daugiau internete: www.restaurantpaustien.dk 

Japonų virtuvė su danišku 

prieskoniu 

Didžiausias Danijoje sušių restoranų tinklas 

„Stick’n’sushi“ jungia 9 įstaigas, kurių kiekvienoje 

yra restoranas, maisto išsinešti zona bei pardavimo 

skyrius, kuriame prekiaujama ir nuosavais prekių 

ženklais pažymėtais produktais. Stilingą interjerą 

kiekvienam restoranui kūrė patyrę Šveicarijos dizaineriai. 

Be gausybės įvairiausių rūšių sušių, restoranuose 

siūloma salotų su vištiena ar jūrų gėrybėmis, 

lazdelių, pagamintų iš vištienos, daržovių, 

žuvies, jautienos, kiaulienos ar antienos. Vienam 

šio tinklo įkūrėjų bei vadovų Kim Rahbek, turinčiam 

tiek japoniško, tiek daniško kraujo, taip pat 

priklauso didelė vietinė žuvies kompanija, tad į restoranus 

pastoviai tiekiamos tik kokybiškos žaliavos. 

Jis labai rūpinasi tinklo produkcijos kokybės pasto- 


informacija 

vumu – tai patvirtina tinklo devizas: „Jei į namus užsisakytą maistą gausite be 

padažo, mes jį atvešime jums taksi“. Šio restoranų tinklo pajamos paskutiniais 

metais augdavo po 25 proc. per metus, o 2008 m. planuota pasiekti 26 mln. 

eurų apyvartą. Beje, apie pusę pajamų uždirbama iš maisto išsineštinai, dar 

apie 10 proc. – parduodant internetu. Artimiausiu metu planuojama atidaryti 

dar 4 restoranus, o ateityje plėstis į Oslą, Londoną, Hamburgą ir Berlyną. 

Plačiau internete: www.sushi.dk 

išalkusiųjų namai 

Olandijoje, Tilburgo mieste, esantis restoranas „Etenstijd“ („Metas valgyti“) 

įkūnija sėkmingą „viskas valgoma“ koncepciją. Per savaitę jį aplanko apie 

4800 lankytojų. Jie patys pasirenka maistą prie bufeto tipo stalų, ant kurių 

virėjai serviruoja šviežiai paruoštus patiekalus. Plačiame meniu – maždaug 

400 patiekalų: nuo kotletų iki krokodilienos, nuo picų iki saldžių pyragų, nuo 

mėsos kepsnelių iki gruzdintų krevečių. Visi patiekalai ruošiami iš šviežių produktų. 

Šis restoranas atidarytas 2006 metais ir yra vienas iš didžiausių restoranų 

Olandijoje – viduje gali susėsti 600 lankytojų, lauke – dar 450. Restorane 

galima suvalgyti tiek, kiek telpa, tačiau ribojamas valgymo laikas. Už 2 val. 

mėgavimosi maistu pietų metu tenka mokėti 24,50, už tris valandas – 30 

eurų. Vakarienės metu kainos padidėja iki 28,50 ir 37 eurų. Savaitgaliais dirbama 

trumpiau ir kainos atitinkamai yra 20 ir 27 eurai. Vaikams iki 12 metų 

ir pensininkams – nuolaidos. Nealkoholiniai gėrimai į šias kainas įskaičiuoti, 

o už alkoholinius imamas simbolinis mokestis – 3 eurai už tris ir 5 eurai už 

penkis gėrimus. Restoranas įrengtas didžiuliame atskirame pastate, viduje padalintame 

į atskiras temines patalpas. Čia yra biliardo kambarys, biblioteka, 

valtinė – viskas dekoruota tarpukario laikotarpio stiliumi. Rūsyje yra vaikams 

žaisti skirta erdvė. 

Daugiau internete: www.etenstijd.nl 

Didelis restoranas dideliame prekybos centre 

Amsterdame (Olandija) esančiame „De Bijenkorf“ prekybos centre neseniai 

buvo atidarytas didžiulis savitarnos restoranas „De Bijenkorf Kitchen“. Jame 

įrengta apie 500 sėdimų vietų ir 8 maisto gamybos salos – tai vienas didžiausių 

tokio tipo restoranų Europoje. Restoranas veikia penktame pastato 

aukšte, vietoje čia seniau buvusios 300 vietų maitinimo įstaigos. Pro langus 

atsiveria nuostabūs senojo Amsterdamo vaizdai. Restorano koncepcijos autorystė 

priklauso visame pasaulyje garsiam dizaino biurui „ConcreteAmsterdam“ 

(kiti šio biuro projektai – „SupperClub“, „Citizen M Hotel“, „Coffe 

Company“ ir kt.). Restorane siūlomi labai įvairūs patiekalai. Beveik visų 

tautybių žmonės čia gali rasti sau tinkamų ir žinomų valgių. „De Bijenkorf 

Kitchen“ išskirtos 8 skirtingų „maisto pasaulių“ zonos: jūrų gėrybių ir sušių, 

ant grotelių keptų kepsnių, Azijos, Toskanos, sriubų ir salotų, sumuštinių, 

ledų ir desertų, vaisių, daržovių ir sulčių. Kiekvienoje jų lankytojai gali pasirinkti 

atitinkamų valgių. Kiekvienoje zonoje – atskira atvira virtuvė, todėl 

lankytojai gali matyti ruošiamą maistą. Ryškiai apšviestos maisto zonos yra 

įrengtos patalpos viduryje. Visumą užpildo prabangus Šampano baras ir kavinė 

„Illy coffee bar“. 

Daugiau internete: www.bijenkorf.nl ir www.concreteamsterdam.nl 

Šokolado baras 

Neseniai Amsterdamo restoranų ir barų rinkoje atsirado naujas narys 

– labai įdomios koncepcijos šokolado baras „Nubb’s“. Atidarytas šalia judrios 

Rembrantplein aikštės, „Nubb’s“ yra kiekvieno šokolado mėgėjo svajonė. 

Valgiaraštis sudarytas iš patiekalų ir gėrimų, kurių sudėtyje yra šokolado. 

Patalpos yra dekoruotos šokolado spalvomis, ant sienų kaba šokolado nuotraukos. 

Turbūt populiariausias ir reprezentacinis baro patiekalas yra baltojo, 

pieniško ar juodojo šokolado fondiu (į karštą šokoladą merkiami vaisių 

ar saldėsių gabalėliai). Šokolado mėgėjai bare gali užsisakyti šokoladinių 

pieno kokteilių, šaltos kavos su šokoladu, įvairiais būdais paruošto karšto 

šokolado. Norintiems užkąsti, siūlomi šokoladiniai pyragėliai, pyragai ir kiti 

desertai. Nebenorintiems šokolado ar tiesiog besirūpinantiems savo figūra, 

siūloma espresso. 

Daugiau internete: www.chocoladebar.nl 


interviu 

Aldona Gečienė: „Kai virtuvėje 

nebedirbsiu, vis tiek kur nors 

netoliese šmėžuosiu“ 

Kalbino Raminta Skripkaitė 

Bene daugiausiai titulų gavusi Lietuvos virėja 

Aldona Gečienė ne kartą atstovavo Lietuvai 

su komanda. Graikijoje viena gamino vakarienę 

500 žmonių. Jos kulinariniai sugebėjimai ir 

įvertinti, ir apdovanoti, tačiau p. Gečienei vis 

norisi geriau. Dieną ir naktį liejanti devintą 

prakaitą, Aldona supranta, kad pajuodę paakiai 

nežada nieko gero, tačiau nesigaili pasukusi 

kulinarės keliu. 

Kulinarinis kelias prasidėjo močiutės virtuvėje 

Mano močiutė buvo konditerė (A. Smetonos laikais – kulinarė), baigusi 

technikumą. Ji buvo ir puiki konditerė, ir virėja. Paauglystėje jai padėdavau 

virtuvėje. 

Pati labai troškau įstoti į Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą 

Kaune, tačiau, svajonei neišsipildžius, grįžau į Švėkšną ir baigiau vidurinę 

mokyklą. Vėliau įstojau į Prekybos mokyklą Klaipėdoje, siekiau konditerės 

specialybės. Žinoma, niekada nebuvau visiškai abejinga konditerės darbui, 

juk tik močiutės dėka sužinojau ir kaip liukrus sukti, ir kaip puresnį biskvitą 

iškepti. Taigi, konditere išdirbau 10 metų. Vėliau smalsumas nuvedė į 

kulinariją. Noras dirbti virtuvėje nugalėjo, Vilniuje pabaigiau kulinarijos 

mokslus. 

1994 metų vasarą likimas suvedė su restorano „Trys draugai“ savininkais. 

Jie mane išmokė pasitikėti savimi. Taip patekau į restoranų verslą, 

kuriame ir likau. Dėl to niekada nesigailėjau. 

Konkursai išsekina juodai 

Rudenį vykome į Pasaulinę virėjų olimpiadą Erfurte. Pirmą kartą išdrįsome 

dalyvauti tokiame renginyje. Nepaisant visų nesėkmių ir sunkumų, 

užėmėme ketvirtą vietą ir buvome įvertinti diplomu. 

Iš pradžių nusiminiau, gal net pyktelėjau, bet viską gerai apsvarsčiusi 

nurimau, supratau, jog žengtas tik pirmas žingsnis. 

Skaudžiausia buvo pamatyti rezultatus, nes iki bronzos trūko vos vieno 

balo: surinkome 69, o reikėjo 70-ies. Be abejo, kaltinti lieka tik save, nes 

tokiam renginiui buvo per trumpai ruoštasi. Kitų šalių komandos olimpiadoms 

ruošiasi du ar net keturis metus. Tiesa, jų kitokios galimybės (tiek 

finansinės, tiek nefinansinės). 

Kai viskas atslūgsta, stengtis norisi vėl, tik dar karščiau. Juk visada gali 

būti geriau. Norėtųsi dar į Liono (red. „Bocuse d’Or“) konkursą nuvykti, gal 

į Liuksemburgą, tačiau tai jau ateitis. Jei nori išmanyti virtuvės patiekalų 

madą, turi nuolatos važinėti į konkursus. Ji keičiasi kasmet, o kai kur ir 

greičiau. 

Lietuvos virėjai draugauja ne tik su Pabaltijo, bet ir kitų šalių restoranų 

virėjais. Važinėdami, dalyvaudami įvairiuose konkursuose stebime naujienas, 

stengiamės iš kolegų pasisemti patirties. Ne kartą teko pristatinėti 

savo šalį. Atstovavau Lietuvai ir įstojus į ES. Baisiausia vykti į konkursą, 

kuriame turiu dalyvauti viena. Išties nelengva viską suspėti, pasiruošti, 

be to, atsakomybė krenta tik ant vienų pečių. Tiesa, su komanda taip pat 

sunku. Komandos kapitonas turi viską organizuoti, sekti, ar viskas vyksta 

tvarkingai, sugalvoti, kaip atrodys stalas, ant kurio bus išdėstyti patiekalai. 

Didelis minusas, jog Lietuvoje dar silpna dizaino niša, susijusi su maisto 

pateikimu, stalo apipavidalinimu. 

Konkursai išsekina juodai. Naktim dirbi, o dieną važiuoji į parodą, tad 

miegui lieka vos kelios valandos. Bet ir jos neramios: jauti įtampą, negali 

užmigti, nori, kad viskas gerai pavyktų, rūpinies, kad ko nepamirštum. 

Sunku, bet savotiškai įdomu. Vėliau žiūri nuotraukas ir matai, kad visi nuo 

įtampos ir streso išvargę, pajuodusiais paakiais. Tačiau tas stresas tuo pat 

metu yra įdomus, nes būtent jis verčia stengtis, daryti dar geriau. Dėl to 

labai džiaugiuosi. 

Padavėjas – tarpininkas tarp virtuvės ir kliento 

Kai mieste atsidaro naujas restoranas, susiburiame ir einame pašniukštinėti. 

Tiesa, ne iškart, lukterime mėnesį, kol viskas nusistovės ir virėjas 

gerai įsisavins meniu. Pakanka vieno karto. Malonu, kai jauku, gražu, aplinkui 

– prabangūs baldai ar paveikslai... Tačiau man svarbiausia – aptarnavimas. 

Padavėjas turi būti tarpininkas tarp virtuvės ir kliento. Jis privalo 

žinoti, kokia yra patiekalo sudėtis, tarkim, ar sudėtyje nėra medaus, pieno, 

riešutų, nes šiandien pasitaiko nemažai alergiškų žmonių. Sukūrusi naują 

valgiaraštį, visada kviečiu padavėjus ir pristatau patiekalus, kad jie patys 

paragautų, pamatytų, o tada viską papasakotų svečiams. Apmaudu, kad 

maitinimo įstaigose neretai pasitaiko kuriozinių situacijų, kai padavėjai 

tikisi, jog praslys ir svečiai nepastebės. Man aptarnavimas tolygus virtuvei. 

Manau, kad greitas aptarnavimas gadina tikrąją aptarnavimo kokybę, nes 

viskas daroma paskubomis, neatsakingai, trūksta paruošimo. 

Anksčiau žmonės buvo santūresni. Šiandien daugiau reikalauja. Turiu 

mokinių, todėl matau, jog šiuolaikinė karta yra visiškai kitokia nei mūsų. 

Mes klausdavome, kaip, ką daryti, o dabar pirmiausia klausiama „kiek mokėsi“, 

nors dar tik mokosi žengti pirmuosius žingsnius... Šiuo metu jau 

keturis mokinius pasilikau kartu dirbti. Pasitikiu ir esu rami: jie susitvarkys 

ir su šaltuoju, ir su karštuoju patiekalu. Man patinka pradėti dirbti nuo nulio. 

Smagiausia, kai kolektyvas „apsitrina“. Tiesa, praeina mažiausiai pusė 

metų, kol išmokini savo kolektyvą dirbti taip, kaip tu nori. Tačiau laukti 

verta, nes tuomet atsiranda įdirbis, pakanka brūkštelti, minimaliai paaiškinti 

ir visi žino, ką reikia daryti. 

Antras kriterijus – lėkštės turinys. Patiekalas turi būti pateiktas subtiliai, 

gražiai, turi derėti spalvos ir skoniai. Bet tai dar ne viskas. Galutinis virėjo 

tikslas – sužinoti, ar klientas skaniai pavalgė. Maisto turi būti tiek, kad juo 

pasisotintum. Dabar itin populiarus minimalizmas, bet juk alkanas žmogus 

ne į lėkštę ateina pasižiūrėti, o pavalgyti. Be to, minimalistiniai patiekalai 

kainuoja išties nemažai... Degustaciniuose meniu minimalizmas savaime 

suprantamas, juk patiekalų būna ir penki, ir septyni... Skandinavijos šalyse 

degustacinis meniu daromas iš pagrindinio. Skiriasi porcijų dydis, pateikimas. 

Tokiu būdu svečiai gali susidaryti nuomonę apie restorano pagrindinį 

meniu. 

Neišranki svečiuose, bet reikli restorane 

Nei namuose, nei svečiuosi nesu priekabi ar išranki, juk kiekvienas gamina 

pagal savo skonį, fantaziją. Esu tolerantiška, tačiau savo restorane 


interviu 

reikalauju. Jei gaminu, tai viskas turi būti gerai, nepriekaištingai. Visad 

žiūriu, kad patiekalas nesikeistų, būtų toks, koks turi būti, padažai nesugadinti. 

Turiu žinoti, kad viskas lentynose yra savo vietose. Nors restorano 

virtuvėje darbas prasideda tik nuo 11 valandos, aš į darbą ateinu anksčiau. 

Kitaip negaliu. Man reikia viską apžiūrėti, patikrinti, ar prieš tai dirbusi 

pamaina viską paliko tvarkingai, savo vietose. Niekada nebaudžiu, tiesiog 

paaiškinu, kad jei svečias už sriubą moka 19 litų, ji turėtų būti pagaminta 

tą pačią dieną ir papuošta šviežiomis detalėmis. Norisi, jog būtų gražu, 

skanu ir tvarkinga. 

Kai būsiu vyresnio amžiaus ir nebedirbsiu restorano virtuvėje, vis tiek 

kur nors netoliese šmėžuosiu. 

Ką gaminate namuose, kai turite laisvo laiko 

Niekada iš anksto nežinau, ką gaminsiu. Man tiesiog šauna mintis, važiuoju 

į parduotuvę ir perku. Štai neseniai nusipirkau didelių makaronų, 

„kriauklių“, pievagrybių, šviežių brokolių, parmezano, grietinėlės, porų. 

Makaronus išviriau, daržoves smulkiai supjausčiau, patroškinau su grietinėle 

ir tarkuotu sūriu. Vėliau įdariau dideles „kriaukles“ ir užkepiau. Labai 

skanus vegetariškas patiekalas. Į parduotuvę važiuoju jau žinodama, ko 

man reikia. Daug produktų negali prisipirkti, nes šaldytuve jie prapuls, 

visko vienu metu vis tiek negaminsi. 

Šventėms gaminu žuvies, mėsos pyragus, troškinu paukštieną. Man patinka 

netradiciniai pyragai: su ančiuviais, lašiša, fetos sūriu. Nesu didelė 

smaližė. Mėgstu kavą, arbatą. Valgau nedaug. Tai turbūt profesinė liga, kai 

kiaurą dieną ragauji, o normaliai pavalgyti taip ir neprisėdi. 


istorija 

PRIE SMETONOS BUVO KITAIP... 

RESTORANŲ KLASIFIKAVIMAS TARPUKARIO LIETUVOJE 

Andrius Zeigis 

Ar prieš atidarydami maitinimo 

įstaigą ilgai galvojote, kokį 

statusą jai suteiksite Kas tai 

bus: restoranas, picerija, o gal 

tiesiog kavinė Nuspręsti nėra 

lengva. Be abejo, restoranas 

dažniausiai asocijuojasi su ištaigingu 

interjeru, nepriekaištingu 

aptarnavimu ir nuostabiu 

maistu bei gėrimais. Deja, 

restorano „apibrėžimu“ dažnai 

manipuliuojama. 

Iš dalies tokia situacija šiandien Lietuvoje yra 

dėl to, jog vis dar nėra jokios klasifikacijos, nuostatų 

ar reikalavimų, reglamentuojančių, kas yra 

restoranas, kavinė ar picerija. Tai klaidina ir vietinį 

vartotoją, ir svečius iš užsienio. Tačiau tokia situacija 

nebuvo visą laiką. Tarpukario laikotarpyje, kai 

suklestėjo kavinės ir restoranai, situacija buvo kiek 

kitokia. Šiame straipsnyje bandysime pažvelgti į 

beveik šimtametę praeitį, kuri parodys, kaip buvo 

anksčiau, ir ko nėra dabar. 

Iki Pirmojo pasaulinio karo visos legalios įstaigos, 

kuriose buvo pardavinėjamas alkoholis, buvo 

vadinamos jau beveik užmirštu pavadinimu – traktieriais. 

Juose buvo galima ne tik nusipirkti alkoholio, 

bet ir pavalgyti. Kai kuriuose grojo muzika. 

Traktieriais vadintos ir kai kurios smuklės. Nepriklausomybės 

pradžioje traktieriais buvo vadinami 

restoranai, kavinės, aludės ir kitos įstaigos, kuriose 

prekiauta alkoholiniais gėrimais. Apytiksliai tik nuo 

trečiojo XX amžiaus dešimtmečio vidurio kavinės, 

restoranai ir aludės nebebuvo vadinamos vienu 

bendru pavadinimu. 

Dauguma įstaigų iki tol buvo vadinamos „Restoranais-kavinėmis“, 

„Kavinėmis-cukrainėmis“, 

„Kavinėmis-valgyklomis“, „Restoranais-valgyklomis“, 

„Bar-restoranais“ arba netgi „Cukrainėmisrestoranais, 

radio-cafe“. Taip ypač buvo mėgstama 

skelbti reklaminėje spaudoje. Galima pastebėti, jog 

įstaigų pavadinimai nebuvo griežtai suskirstyti į 

kavines, restoranus, barus ar valgyklas. Vyriausybės 

priimti įstatymai įstaigas traktavo nevienareikšmiškai. 

Vienuose jų valgyklos, kavinės ir 

cukrainės buvo priskiriamos vienai grupei, kituo- 

Kauno geležinkelio stoties bufetas 

se kavinės ir restoranai būdavo atskiriami nuo 

valgyklų ir cukrainių. Nebuvo išleistas nė vienas 

įstatymas, kurį būtų buvę galima taikyti tik kavinei 

ar tik restoranui. To meto kavinės apibrėžimą 

galima rasti nebent Lietuvių enciklopedijoje. Joje 

rašoma, kad kavinė – užeigos vieta, kur pardavinėjama 

ir pateikiama kava, arbata, pienas, gaivinantieji 

gėrimai ir saldumynai. Svaigieji gėrimai ir 

sotesni valgiai kavinėse pardavinėti retai. Kavinėse 

dažnai grodavo pramoginė muzika. 

Maitinimo įstaigos buvo skirstomos į pirmos, 

antros ir trečios rūšies. Pirmos rūšies įstaiga galėjo 

vadintis ir restoranu, ir kavine, ir cukraine, kaip ir 

antros bei trečios rūšies. Cukraine tuo metu vadindavo 

įstaigą, kurioje buvo galima nusipirkti konditerijos 

gaminių, nealkoholinių gėrimų, atsigerti 

ir užkąsti. Jos buvo panašios į dabartines specializuotas 

konditerijos parduotuves, kuriose gaminių 

galima paskanauti vietoje. Iš pradžių kavinės ir 

cukrainės paskirtis buvo beveik identiška. Skirtumas 

atsirado tada, kai kavinėse buvo pradėtas 

pardavinėti alkoholis. 

Pirmos rūšies kavinei ir cukrainei buvo net 

bendri reikalavimai. Pirmiausia jose turėjo būti 

mažiausiai du švarūs kambariai lankytojams, žinoma, 

su staliukais ir kėdėmis. Bendras plotas negalėjo 

būti mažesnis nei 60 kv. m, o lubos nežemesnės 

kaip 3 m. Draudžiami buvo minkšti baldai 

ir staltiesės ant staliukų. 

Antrosios rūšies cukrainėse ir kavinėse galėjo 

būti vienas švarus kambarys lankytojams, ne 

mažesnis kaip 30 kv. m ploto ir 3 metrų aukščio. 

Buvo galima pasistatyti ir biliardo stalą, tačiau 

tam reikėjo atskiro kambario, kuriame nebūtų 


istorija 

valgoma. Taigi, pirmos rūšies kavinei ar cukrainei mažiausiai 

reikėdavo dviejų trijų kambarių. Jeigu tiek kambarių 

įstaigoje nebūdavo, ji galėdavo pretenduoti tik į antrą 

arba trečią rūšį. 

Pirmos rūšies restoranų savininkai mokėjo didžiausius 

mokesčius, todėl galėjo pardavinėji ir alkoholinius gėrimus. 

Tokio tipo įstaigoje buvo platus meniu su pirmaisiais 

bei antraisiais patiekalais. Stalai būtinai turėjo būti padengti 

balta staltiese. 

Nors už pirmos rūšies įstaigas mokėdavo didesnius 

mokesčius nei už antros ar tuo labiau trečios, nauda taip 

pat būdavo didesnė. Pavyzdžiui, įstaigos, tarp jų ir restoranai, 

už kurias valstybei buvo mokama 10 000 ir daugiau 

auksinų (iki lito įvedimo) per metus, vadinosi pirmos rūšies 

ir galėjo dirbti iki 24 val. Tos, už kurias mokėta mažiau, 

buvo vadinamos antros arba trečios rūšies ir galėjo dirbti 

iki 22 val. 

1923 m. įvedus litą, už pirmos rūšies restoranus ir 

cukraines savininkai mokėdavo 5000 litų mokestį per 

metus. Už antros rūšies restoranus, cukraines ir kavines 

– 1000 litų. Kitais metais mokestis už pirmos rūšies restoranus 

pakildavo iki 12 000 litų, už antros rūšies – iki 

5000 litų, o trečios – iki 3000 litų. Mokestis turėjo būti 

mokamas trimis dalimis: iki sausio 1 d., iki balandžio 1 d. 

ir iki rugpjūčio 1 d. 

Restoranai, kurie veikė mažai lankomose vietose, negalėjo 

sumokėti pirmos rūšies restorano mokesčio, nes 

jų pajamos buvo gerokai mažesnės. Kaune pirmos rūšies 

restoranų daugiausia veikė Laisvės alėjoje. Jie dirbo ilgiau, 

todėl nesunkiai kompensuodavo didesnius mokesčius. 

Darbo valandos ypač svarbios, nes didžiausias klientų antplūdis 

būdavo 21–22 valandomis, be to, pirmos rūšies restoranų 

savininkams, priešingai nei antros ir trečios, buvo 

leidžiama didinti kainas už maistą ir gėrimus. 

Kaune 1924 m. veikė keturiasdešimt šeši restoranai, iš 

jų pirmos rūšies buvo tik šeši. 1927 ir 1930 metais buvo po 

dešimt pirmos rūšies restoranų. Per kitus dešimt metų pirmos 

rūšies restoranų skaičius svyravo nuo keturių iki septynių. 

Antros rūšies restoranų 1934 m. buvo dvidešimt, 1935 

m. – keturiasdešimt vienas, 1937 m. – trisdešimt. Trečios 

rūšies restoranų 1934 ir 1937 m. buvo keturiolika. 

Sekmadieniais ir šventadieniais kavinės, restoranai, valgyklos 

ir kitos įstaigos, kuriose buvo pardavinėjami svaigieji 

gėrimai, privalėjo būti atidaromos 13 val., o uždaromos 21 

val. Valgyklos, kavinės ir arbatinės, kuriose nepardavinėti 

svaigieji gėrimai, galėjo dirbti nuo 7 iki 10 val. ir nuo 13 iki 

23 val. Būta ir tokių dienų, kai alkoholinius gėrimus buvo 

draudžiama pardavinėti visose maitinimo įstaigose. Į tokių 

įmonių gretas papuldavo ir alaus kavinės. Prekiauti alkoholiniais 

gėrimais buvo draudžiama Kalėdų ir Velykų pirmąją 

dieną, sausio 1 d., sausio 6 d., vasario 16-ąją, kovo 4 d., 

Velykų ketvirtadienį, Velykų penktadienį, Velykų šeštadienį, 

Velykų antrąją dieną, per Šeštines, Sekminių antrąją dieną, 

per Devintines, birželio 29-ąją, rugpjūčio 15 d., rugsėjo 8 

d., lapkričio 1 d., gruodžio 8 d., Kalėdų antrąją dieną, Seimo 

rinkimų ir mobilizacijos dienomis. 

Be darbo laiko ir mokesčių dydžio, Vyriausybė taip pat 

nustatydavo alaus kainas restoranuose ir kavinėse. Tai labai 

svarbus faktas, kuris leido padidinti įmonės pajamas. Štai 

keletas pavyzdžių. Alaus daryklos ir didmenininkai „stalinį“ 

alų 1 litro butelyje galėjo parduoti už 0,72 Lt. Tokį pat alų, 

bet 3/4 litro butelyje, – už 0,54 Lt, pusės litro butelyje – už 

0,36 Lt, o 3/8 litro alaus kainavo 0,27 Lt. Be „stalinio“ alaus 

Sekmadieniais 

ir šventadieniais 

kavinės, restoranai, 

valgyklos ir kitos 

įstaigos, kuriose 

buvo pardavinėjami 

svaigieji gėrimai, 

privalėjo būti atidaromos 

13 val., o 

uždaromos 21 val. 

Rūšis ir talpa 

Daryklos 

kaina 

dar buvo galima įsigyti „normalaus“ (vadinamo „pilzeno“) ir 

„stipraus“ alaus. 1 litro „normalaus“ alaus butelis kainavo 

0,93 Lt, o 3/8 litro – 0,35 Lt. „Stiprusis“ alus pardavinėtas 

tik 3/8 litro buteliuose už 0,54 Lt. 

Antros ir trečios rūšies restoranai, alinės, valgyklos, alaus 

barai „stalinį“ alų 3/8 litro buteliuose pardavinėjo už 0, 35 

Lt, 3/4 litro buteliuose – už 0,65 Lt, 1/2 litro – už 0,45 Lt, 1 

litro – už 0,90 Lt. 1 litras „normalaus“ alaus kainavo 1,20 Lt, 

o 3/8 litro – 0,45 Lt. „Stiprusis“ kainavo 0,65 Lt. 

Kavinėse ir cukrainėse „stalinis“ alus 3/8 l butelyje kainavo 

0,45 Lt, 3/4 l butelyje – 0,75 Lt, 1/2 l butelyje – 0,55 

Lt, o 1 l – 1,10 Lt. „Normalus“ alus kavinėse ir cukrainėse 

galėjo būti pardavinėjamas tokiomis kainomis: 3/8 l butelis 

už 0,55 Lt, o 1 l butelis už 1,38 Lt. „Stiprusis“ 3/8 l butelyje 

kainavo 0,75 Lt. 

Pirmos rūšies restoranuose už „stalinio“ alaus 3/8 l butelį 

prašydavo 0,60 Lt. Už 3/4 l talpos butelį – 1,05 Lt. 1/2 

l alaus butelis pirmos rūšies restorane kainavo 0,75 Lt, o 

1 l – 1,50 Lt. „Normalus“ alus 3/8 l butelyje kainavo 0,70 

Lt, o už 1,86 Lt galėjai nusipirkti 1 l alaus. „Stipriojo“ 3/8 l 

butelio kaina buvo 0,90 Lt. 

Lentelėje – alaus kainos pagal restoranų tipus 

III rūšies 

restoranuose 

II rūšies 

restoranuose 

I rūšies 

restoranuose 

Kavinėse ir 

cukrainėse 

„Stalinis“ alus, 1 l 0,72 Lt 0,90 Lt 0,90 Lt 1,50 Lt 1,10 Lt 

„Stalinis“ alus, 3/4 l 0,54 Lt 0,65 Lt 0,65 Lt 1,05 Lt 0,75 Lt 

„Stalinis“ alus, 0,5 l 0,36 Lt 0,45 Lt 0,45 Lt 0,75 Lt 0,55 Lt 

„Stalinis“ alus, 3/8 l 0,27 Lt 0, 35 Lt 0, 35 Lt 0,60 Lt 0,45 Lt 

„Normalus“ alus, 1 l 0,93 Lt 1,20 Lt 1,20 Lt 1,86 Lt 1,38 Lt 

„Normalus“ alus, 3/8 l 0,35 Lt 0,45 Lt 0,45 Lt 0,70 Lt 0,55 Lt 

„Stiprusis“ alus, 3/8 l 0,54 Lt 0,65 Lt 0,65 Lt 0,90 Lt 0,75 Lt 

„Konrado cukrainė“ 

„Konrado cukrainė“ 

Kavinės, cukrainės ir pirmos rūšies restoranai papildomai 

galėjo pridėti 10 % antkainį už aptarnavimą. Iš šių 

skaičių matome, kad kavinėse ir cukrainėse alaus kaina 

galėjo būti padidinama apytiksliai 50 %, o pirmos rūšies 

restoranuose – net visu 100 % ar net daugiau. Kainos per 

visą Nepriklausomybės laikotarpį keitėsi keliais centais, 

tačiau procentinis skirtumas išliko vienodas. 

Tai, kad kainos atitinkamos rūšies įstaigose buvo vienodos, 

yra svarus argumentas, leidžiantis spėti, jog kaina 

nebuvo pats svarbiausias veiksnys, kuriuo remdamasis 

žmogus rinkdavosi restoraną ar kavinę. Jam labiau turėjo 

rūpėti įstaigos vieta, maloni publika, gražus interjeras, 

mandagus aptarnavimas ar kt. 

Taigi galima pastebėti, kad riba tarp restoranų, kavinių 

ir kitų maitinimo įstaigų buvo nelabai didelė. Esminiai 

skirtumai buvo mokesčių dydis, reikalavimai patalpoms, 

maisto rūšims ar stalų dekoravimui. Pirmos rūšies įstaigos 

mokėjo didžiausius mokesčius, tačiau jose produkcija pardavinėta 

su dideliais antkainiais, o įstaiga ilgiau dirbdavo. 

Trečios rūšies restoranai, nors ir pardavinėdavo alkoholinius 

gėrimus, buvo panašesni į aludes su radijo aparatu, 

virtais žirniais ir keptomis dešrelėmis. Įpratę prie tokios 

klasifikacijos, lankytojai be vargo galėdavo išsirinkti, kur 

jiems eiti ir kokių kainų, aptarnavimo bei programos tikėtis. 


apžvalga 

Išrinkti geriausiai Lietuvoje 

kavą ruošiantys barmenai 

Vasario 7–8 d. Vilniaus prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ 

vyko jau tradiciniu tapęs renginys „Kavos kultūros 

dienos“. Tai kavos mėgėjams ir profesionalams skirtas renginys, 

kurio metu eilinis kavos vartotojas gali pabendrauti su 

kavos pardavėjais, padegustuoti įvairių rūšių kavos, susipažinti 

su profesionalių kavos barmenų darbo subtilybėmis. 

Svarbiausias šventės programos akcentas buvo Lietuvos 

kavos ruošimo čempionatas, kurio metu drąsiausi Lietuvos 

kavos barmenai varžėsi dėl geriausiojo vardo. Šiemet renginyje 

dalyvavo dvi dešimtys kavos ruošimo meistrų (baristų). 

Visi jie varžėsi dėl Lietuvos čempiono vardo ir teisės 

atstovauti Lietuvai Pasaulio kavos barmenų čempionate, 

vyksiančiame balandžio 16–19 d. Atlantoje (JAV). 

Antrą kartą Lietuvoje organizuotų „Kavos kultūros dienų“ 

metu vyko ne tik Penktasis Lietuvos kavos ruošimo 

čempionatas, bet ir kiti renginiai. Prekybos ir laisvalaikio 

centre „Panorama“ susirinkę žiūrovai galėjo pasivaišinti 

„Kavos banko“ ir „Šviežios kavos“ paruošta ypatinga kava 

bei stebėti kavos ruošimo specialistų pasirodymus. Visi, 

mėgstantys ypatingą kavą, galėjo dalyvauti „Šviežios kavos“ 

aukcione bei įsigyti puikios kavos už mažą kainą. 

Neseniai įsikūrusios Ypatingos kavos asociacijos atstovas 

bei UAB „Šviežia kava“ vadovas Vytautas Kratulis 

žurnalistus ir žiūrovus pakvietė į profesionaliai plikomos 

kavos degustaciją, kurios metu buvo pasakojama apie 

puodelyje užplikomą kavą, aiškinama, koks turėtų būti 

geros kavos kvapas ir skonis. 

Kiekvienas šventės dalyvis galėjo sudalyvauti paveikslo 

iš kavos pupelių kūrimo procese. Pertraukėlių metu žiūrovus 

ir kavos čempionato dalyvius savo muzika linksmino 

grupės „Vaikai iš kitokios vaikystės“ bei „L’Afrika“. 

Iš viso Penktajame Lietuvos kavos ruošimo čempionate 

dalyvavo 20 dalyvių iš visos Lietuvos (pernai dalyvavo 

10 kavos ruošimo specialistų). Pagal tarptautines kavos 

barmenų čempionatų taisykles organizuotame čempionate 

kiekvienas dalyvis per 15 minučių keturiems skonio 

teisėjams turėjo pateikti 4 puodelius identiškos espresso 

kavos, 4 puodelius identiškos kapučino kavos ir 4 identiškus 

savos kūrybos kavos gėrimus (be alkoholio). Renginyje 

teisėjavo autoritetinga žiūri, kurią sudarė septyni teisėjai 

iš užsienio. Teisėjai vertino kavos skonį, paruošimo kokybę, 

identiškumą, išradingumą. Du techniniai teisėjai vertino 

barmeno darbo techniką, švarą darbo vietoje, kavos 

ruošimo taisyklių laikymąsi. Vyriausiasis teisėjas vertino 

barmeno darbo kokybę, techniką, kavos skonį. 

Po dvi dienas trukusių kavos barmenų pasirodymų buvo 

susumuoti visų teisėjų įvertinimai. Šiais metais Lietuvos 

kavos ruošimo čempionato nugalėtoja tapo ir teisę atstovauti 

Lietuvai Pasauliniame kavos barmenų čempionate 

laimėjo pirmą kartą tokiame čempionate dalyvavusi Rasa 


apžvalga 

Baščiulytė, atstovavusi kavinių tinklui „Šviežia kava“. Antrą 

ir trečią vietas užėmė taip pat „Šviežios kavos“ atstovai 

– Aurimas Šavelis ir Kristina Biriukaitė. Puikiam šios 

įmonės atstovų pasirodymui turbūt turėjo įtakos pernykščio 

konkurso nugalėtojo Sauliaus Simonavičiaus patarimai. 

Jis taip pat darbuojasi šiame kavinių tinkle, tačiau 

šiemet nesivaržė dėl geriausio kavos ruošėjo titulo. 

Pateikiame visų dalyvių sąrašą (vieta, vardas ir pavardė, 

atstovauta įmonė, surinkti balai): 

1. Rasa Baščiulytė („Šviežia kava“) – 570 

2. Aurimas Šavelis („Šviežia kava“) – 543,5 

3. Kristina Biriukaitė („Šviežia kava“) – 457 

4. Domas Balandis („BOSSA paslaugos“) – 452 

5. Agnė Maksimavičiūtė („Vero cafe“) – 450,5 

6. Mindaugas Ryškus („Coffee inn“) – 448,5 

7. Osvaldas Kaziliūnas (UAB „Bafolas“, „Cerutti 

kava“) – 436 

8. Olga Mironova (restoranas „Panorama“, AB „Mikotel 

group“) – 428,5 

9. Marius Indriliūnas (UAB „Restoranų grupė FOR- 

TAS“) – 427,5 

10. Viačeslav Lukačiov („Ehotel Tennis“ restoranas) 

– 419,5 

11. Elena Janavičiūtė („SPA Vilnius SANA“) – 415 

12. Ieva Rupšytė („Vero cafe“) – 414 

13. Anton Makarov (UAB „DC Holdingas“, kavinės 

„Double Coffee“) – 396,5 

14. Andrius Bistrickas (UAB „Restoranų grupė FOR- 

TAS“) – 396 

15. Adomas Jablonskis (nepriklausomas kavos barmenas) 

– 385 

16. Paulius Vitkūnas („Vero cafe“) – 383 

17. Jonas Margeris („Coffee inn“) – 363 

18. Mantas Janušas (UAB „Avilys“) – 362 

19. Nijolė Skersienė (UAB „Transema“) – 325,5 

Artūras Šarlauskas („SPA Vilnius SANA“) buvo diskvalifikuotas 

(dėl viršyto laiko limito). 

Roberts Luksa (Latvija) šiame Lietuvos čempionate dalyvavo 

norėdamas išbandyti savo jėgas. Jis surinko 485,5 

balo. 

NUOTRAUKOS A. ZEIGIO 

Kavos ruošimo čempionato ir „Kavos kultūros dienų 

2009“ organizatoriai dėkoja šio renginio generaliniam rėmėjui 

– laisvalaikio ir prekybos centrui „Panorama“, rėmėjams: 

kavos mašinų „Dalla Corte“ ir „Mahlkonig“ atstovams, 

turizmo agentūrai „Kaleva Travel“, įmonėms „Bossa paslaugos“, 

„Šviežia kava“, „Coffee Inn“, „Danisco Sugar“, „Vero 

Cafe“, „Sangaida“, „Best Western Hotel“, „Primulator“, „Kavos 

bankas“ ir „Carskoe Selo“, informaciniams rėmėjams: 

žurnalui „Restoranų verslas“, portalui Meniu.lt, „Laisvalaikiui“, 

„ExtraFM“, LVRA, „15 min.“, „ACM ekranai“ ir „Eb.lt“. 


sprendimai 

KAS BUS SVARBU 2009-AISIAIS 

Parengė Donatas Kocys 

Informacinių technologijų svarba 

Restoranų ir viešbučių vadovai bus priversti intensyvinti 

savo įstaigų reklamą internete: el. paštu, 

kurti tinklaraščius („blogus“) ir juose teikti informaciją 

apie paslaugas. 

Būkite „žali“ 

Deja, žaliasis judėjimas vis dar skinasi savo kelią. 

Tačiau tai, kas kažkada buvo tendencija, dabar yra 

standartas. Racionalus maisto atliekų paskirstymas, 

šiukšlių rūšiavimas ir elektros energijos taupymas 

šiandien yra privalomi dalykai. 

Individualumas 

Verslui sudėtingu laikotarpiu būtina atsižvelgti 

į klientų norus. Kai svečias diktuoja savo sąlygas, 

net nemėginkite spyriotis... Ir nepykite, jei teks 

įpilti taurę vyno nemokamai – tai puiki investicija 

į ateitį. 

Paprastumas 

Leiskite svečiui jaustis laisvai. Jeigu jūsų klientas 

nori valgyti pirštais, kodėl gi ne Tik pasirūpinkite 

tokio maisto asortimentu. Neįpareigojanti aplinka 

taip pat nepamaišys. Restoranas, kuriame galima 

gauti grafiną vyno, patiekalų, panašių į mamos 

gaminamus namuose, tikrai išsiskiria jaukumu. 

Neveltui sakoma, kad visur gerai, bet namuose 

geriausia. 

Barmeno svarba 

Nesvarbu, ar tai „Kruvinoji Merė“, ar „Mohito“, 

kokteilis turi būti pateiktas išradingai. Tad turėti 

gerą barmeną yra tiesiog būtina. 

Pavadinimas 

Vyninė nebūtinai yra vieta, kurioje galima siūlyti 

tik vyno ir prie jo tinkančių lengvų užkandžių. Galima 

pastebėti, kad ir Lietuvoje po „vyninės“ pavadinimu 

slepiasi daug gerų restoranų. Kartais pats 

žodis „restoranas“ atbaido lankytojus. 

Kaimynai 

Išsiaiškinkite, kas gyvena jūsų restorano kaimynystėje. 

Pasiūlykite ko nors išskirtinio savo kaimynams. 

Vakarėlis šalia gyvenantiems žmonėms 

tikrai bus naudingas jūsų verslui. Tiesiog suburkite 

kaimynų klubą... 

Gudrybė... 

Jeigu pastebite, kad po pietų lankytojų srautas 

gerokai sumažėja, imkitės gudrybių. Organizuokite 

teminius susiėjimus, pasiūlykite maisto už ypatingą 

kainą, išskirtinę programą ir pan. Pelno bus gal 

ir nedaug, tačiau šiuo atveju žmonių srautas yra 

daug svarbesnis. 

Suprantame, kad daugelis jūsų išgyvenate ne 

pačius lengviausius laikus, tačiau esame įsitikinę, 

kad tikrai rasite išeitį ir ištversite šį sunkmetį. 

Patiekite kitaip 

Žuvies patiekalas nebus toks nuobodus, jeigu 

klientui patieksite visą žuvį. Valgio paruošimas 

užtruks šiek tiek ilgiau, tačiau geri įspūdžiai – garantuoti. 

Tą patį rekomenduojame daryti su paukštiena 

bei jūrų gėrybėmis. 

Jauki vietelė... 

Restorane rekomenduojama turėti atskirą patalpą, 

kurioje galėtumėte savo svečiams pasiūlyti 

pasimėgauti aperityvu prieš vakarienę. Jokių įpareigojimų 

ir gera nuotaika. 

Mažai reiškia daug 

Maža erdvė, neplatus meniu ir aiški koncepcija. 

Žvilgsnis į ateitį. Maži restoranai, kuriuose siūlomas 

paprastas, tačiau išskirtinis meniu, yra būsimasis 

restoranų prototipas. 

Tai, kas bus populiaru pasaulio restoranuose 2009-aisiais 

1. Savoje šalyje užauginti produktai. 

2. Vieno kąsnio desertai. 

3. Ekologiška produkcija. 

4. Specialiai vaikams subalansuoti patiekalai. 

5. Tiekėjo specialiai jūsų restoranui paruošti 

mėsos gaminiai. 

6. Vaisių/daržovių salotos vaikams, užsakomos 

atskirai prie patiekalo. 

7. Egzotiniai vaisiai. 

8. Natūraliai sužvejotos jūrų gėrybės. 

9. Sveika mityba. 

10. Specialūs patiekalai alergiškiems žmonėms. 

11. Netradicinės, egzotiškos žuvys. 

12. Gydančių ar kitokių savybių turinčios uogos 

ir vaisiai. 

13. Vietinių gamintojų sūriai. 

14. Specialūs „kulinariniai“ kokteiliai (priderinti 

prie maisto). 

15. Ekologiškas vynas. 

16. Desertų asorti (degustacija). 

17. Laisvėje užaugintų paukščių ir gyvulių 

mėsa. 

18. Vietinių gamintojų alkoholiniai gėrimai. 

19. Mažų užkandžių įvairovė (tapas, mezze ir 

pan.). 

20. Mažų desertų rinkiniai/lėkštės. 


sprendimai 

„R-keeper 6100“ – Funkcionalus 

sprendimas mažoms kavinėms 

Neaplenkusi ir HORECA sektoriaus, krizė verčia kavinių ir restoranų savininkus 

iš naujo taikytis prie pasikeitusių klientų vartojimo poreikių: teikti 

paslaugas žemesnėmis kainomis, vykdyti akcijas, mažinti darbuotojų skaičių 

ir pan. Tačiau HORECA sektorius ir toliau yra plėtojamas, ieškoma naujų 

sprendinių dėl ekonominių priežasčių pakitusio verslo automatizavimui. 

Rinkos vystymasis įpareigoja ieškoti bei siūlyti naujas išeitis: tobulinti esamas 

programas ir įrangos modelius, kad būtų patenkinti visi klientų poreikiai, 

suteikti galimybę lengviau į rinką patekti ir kitiems, „nematomiems“, 

rinkos dalyviams. 

Anksčiau mažas apyvartas turinčios maitinimo įmonės buvo priverstos 

tenkintis paprasčiausiais kasos aparatais, kurie atliko tik elementariausias 

funkcijas. Daugiafunkciniai kompiuterizuoti aparatai buvo neprieinami arba 

dėl vietos stokos (nebuvo kur pastatyti visą įrangą ir didesnį aparatą), arba 

dėl aukštos kainos. 

IT technologijoms keičiantis ir tobulėjant, naudoti atgyvenusią techniką 

ar taikyti senus aptarnavimo metodus yra tolygu žingsniui atgal, nes konkurentai 

tuo metu naudoja pranašesnius klientų aptarnavimo būdus. Technologinis 

atsilikimas stumia įstaigą iš rinkos. 

Be to, klientas veikiau rinksis greitą aptarnavimą, norės gauti išsamesnę, 

aiškesnę sąskaitą (kad pritrauktumėte naują ar išlaikytumėte seną klientą, 

turite užtikrinti ne tik maisto ir aplinkos, bet ir aptarnavimo kokybę). Aptarnavimo 

kokybė, žinoma, labiausiai priklauso nuo personalo darbo, tačiau 

dažnam klientui svarbus ne tik malonus, bet ir greitas aptarnavimas bei kokia 

forma jam pateikiamas atsiskaitymo kvitas. Kitais žodžiais tariant, klientas 

visuomet tikėsis maksimalaus savo lūkesčių patenkinimo visose srityse. 

Restoranai, aukštesnės klasės maitinimo įstaigos gali sau leisti pačius 

naujausius, funkcionaliausius, šiek tiek brangesnius sprendimus: solidžią IT 

programinę ir techninę įrangą, didesnį aptarnaujančio personalo skaičių ir 

kt. Ką gali įpirkti paprastesnės maitinimo įstaigos, orientuotos į paprastesnį 

klientą ir neturinčios galimybės įsigyti naujausių technologijų įrangos bei 

galimybės plėtoti savo verslą Kaip mažos greito aptarnavimo užkandinės 

HORECA rinkos naujienos 

(fast food įstaigos, 

kebabinės, prekystaliai 

gatvėse su vietoje 

šildomu maistu), įvairios 

biliardinės, mažos apyvartos 

alaus barai, bufetai, gamyklos tipo įmonių 

valgyklos ir kt. gali plėtoti nedidelio masto verslą 

Įmonė „UCS Baltic“ siūlo sprendimą bei alternatyvą aukščiau minėtiems 

procesams įgyvendinti. Tai daugiafunkcinis kasos aparatas „RKeeper 6100“, 

sudarytas iš specializuotos klaviatūros, magnetinių kortelių skaitytuvo, LCD 

monitoriaus, pirkėjui skirto ekrano ir nedidelio kasos stalčiaus. Tokie įrenginiai 

yra viename kompaktiškame korpuse, kuris sutaupo vietos ant prekystalio, 

supaprastina šio aparato aptarnavimą bei patį darbą juo. „RKeeper 6100“ 

kasos aparate yra įdiegti standartiniai programos „R-Keeper“ moduliai. Šiuo 

aparatu dirbama praktiškai taip pat, kaip ir įprastais kasos aparatais, tačiau 

jis turi daugiau privalumų: paprastas užsakymų valdymas, sąskaitos klientui 

spausdinimas, išsamios kasos ataskaitos, nuolaidų sistema, pati programa turi 

suteikiamas teises atlikti tam tikras operacijas darbuotojams, galimybę peržiūrėti 

darbo rezultatus atskirame faile. Administratoriaus programa leidžia 

iš vieno kompiuterio valdyti visus taškus arba ji gali būti įdiegta kiekvienoje 

atskiroje kasoje. Kad būtų pateiktos kasos ataskaitos, pakanka turėti duomenų 

įvedimo modulį. Taigi, įsigyjant šį kasos aparatą, įsigyjama ir pati kasa bei 

nesudėtinga apskaitos sistema. Darbuotojas (pardavėjas, barmenas), ilgai 

neužtrukdamas, fiksuoja užsakymą, kurį klientas mato ekrane, ir vėliau gauna 

išvaizdų čekį su lengvai įskaitomu tekstu bei patiekalų sąrašu. Kompaktiško 

„RKeeper 6100“ aparato kaina patenka į tradicinių nekompiuterizuotų 

kasos aparatų kainų ribas, tačiau savo funkcijomis „RKeeper 6100“ gerokai 

lenkia rinkoje esančius kasos aparatus. 

UAB „UCS Baltic“ informacija 

„Čili“ grupės apyvarta 2008-aisiais išaugo 

beveik penktadaliu 

Tarptautinį restoranų tinklą valdanti bendrovė „Čili Holdings“ 2008-aisiais 

sėkmingai plėtėsi, o jos pardavimai išaugo beveik penktadaliu. Tolimesnė 

plėtra tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose planuojama ir šiais metais. 

Iš nuosavo kapitalo bei franšizinių restoranų susidedanti „Čili“ grupė per 

2008 metus pasiekė 201,2 mln. litų konsoliduotą apyvartą. Grupės pardavimai, 

lyginant su 2007-aisiais, padidėjo 18,5 procento. Apyvartos augimą 

lėmė stabili tinklo plėtra Lietuvoje bei sėkminga pradžia naujose tarptautinėse 

rinkose. 2008-aisiais buvo atidaryti 3 nauji restoranai Lietuvoje bei 

vienas Latvijoje. Sėkmingai įžengta į Rusijos rinką – šioje šalyje atidaryti 2 

nauji restoranai. 

Išaugusius pardavimus net ir įsibėgėjančios recesijos laikotarpiu garantavo 

ne tik planinga plėtra, bet ir sėkmingai įgyvendinta įmonių restruktūrizacija, 

nerentabilių padalinių atsisakymas bei ypatingas dėmesys klientų 

poreikiams. 

Panašios strategijos įmonių grupė laikysis ir 2009-aisiais. Planuojama 

toliau tobulinti visų restoranų meniu, vystyti lojalumo programą bei tęsti 

plėtrą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje. 

„Čili Holdings“ valdomas restoranų ir kavinių tinklas jungia 81 viešojo 

maitinimo tašką „Čili pica“, „Čili kaimas“, „Čili Kinija“, „Čili bistro“ bei „Čili 

kava“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje bei Rusijoje. Grupės artimiausių 

metų planuose numatoma tolesnė sparti plėtra ne tik atidarant nuosavus ar 

franšizinius restoranus, bet ir įsigyjant konkurentus ar net ištisus maitinimo 

įstaigų tinklus. Kai stabilizuosis ekonomikos padėtis, „Čili“ grupė planuoja 

kotiruoti savo akcijas vertybinių popierių biržoje. 

„Vičiūnų restoranų grupė“ pernai 

pardavimus padidino 17 proc. 

„Vičiūnų restoranų grupė“ praėjusiais metais pasiekė 34,7 mln. litų apyvartą, 

t. y. 17 proc. daugiau nei 2007 metais, kuomet bendrovės pardavimai 

siekė 29,6 mln. litų. Apyvartos augimas siejamas su vykdoma bendrovės 

rinkodaros strategija bei tinklo vadybos optimizavimu. Tinklas jungia įvairaus 

profilio restoranus ir picerijas, todėl skirtingiems klientų segmentams 

siūlomos labiausiai jų poreikius atitinkančios paslaugos bei operatyviai 

reaguojama į pokyčius rinkoje. Pastaruoju metu tinklo restoranuose ypač 

populiarios įvairios akcijos, dienos pietūs, taip pat tikro garso muzikos bei 

karaokės vakarai. 

UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ savo veiklą vykdo nuo 1994 metų ir yra 

viena iš „Vičiūnų“ grupės veiklos sričių. „Vičiūnų restoranų grupės“ tinklas 

jungia 27 restoranus visoje Lietuvoje. Bendrovei priklauso „Charlie pizza“, 

„Katpėdėlės pirkia“ bei „Carskoje selo“ restoranai. 


sprendimai 

Maitinimo įstaigų reklama 

internete 

Andrius Zeigis 

Kad į restoraną, kavinę, piceriją ar kitą maitinimo įstaigą 

plūstų klientai, ji turi būti matoma, žinoma. Tai puikiai supranta 

ir patys įstaigų valdytojai. Kokia reklama yra geriausia 

Šiame straipsnyje bandysime trumpai apžvelgti, kokie 

maitinimo įstaigų reklamos būdai yra galimi dabar, ir kokie 

bus populiarūs ateityje. 

Portalas Meniu.lt suteikia galimybę pristatyti restoranų naujienas plačiai auditorijai. 

Anot „Vičiūnų restoranų grupės“ rinkodaros vadovės 

Linos Nikonovaitės, kiekviena maitinimo įmonė yra nusistačiusi 

savo reklamos standartus. Dažniausiai yra naudojami 

vidinės komunikacijos būdai, tokie kaip šviesdėžės, A5 

formato stoveliai ant stalų, įdėtiniai lapai valgiaraščiuose, 

skrajutės. Taip pat neretai naudojamos prekybos centrų, 

kuriuose yra restoranai, reklaminės pozicijos. Reklama 

efektyvi būna tada, kai yra vykdoma lygiagrečiai su išorine 

reklama, pavyzdžiui, reklama spaudoje, televizijoje, radijuje, 

nes pastarąja galima prisikviesti naujų klientų. Reklaminių 

plotų nuoma prekybos centruose yra vienas iš efektyvesnių 

reklamos būdų, kadangi didžiuosiuose prekybos centruose 

(pvz., „Akropolyje“, „Megoje“, „Tilžėje“, „Panoramoje“ ir kituose) 

paprastai apsilanko daug žmonių, kurie yra potencialūs 

restoranų, kavinių lankytojai. 

Linai Nikonovaitei pritaria ir restoranų grupės „Fortas“ 

rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius, teigdamas, kad 

dažniausiai naudojamas reklamos būdas – reklama pačiame 

restorane. Ji yra pigiausia ir santykinai efektyvi, nes 

tiesiogiai pasiekia realius vartotojus. Restorano personalas 

pažįsta savo svečius, todėl žino, kaip efektyviausiai juos 

„paveikti“. Pardavimai gali būti skatinami labai įvairiai: per 

Lyginant su 

reklama 

televizijoje, 

radijuje ar 

spaudoje, 

reklama 

internete yra 

pigiausia. 

apyvartą, čekių skaičių, duomenis čekyje, sėdimą vietą, ploto 

dydį, darbuotojus ir kt. 

Visi išvardinti reklamos būdai, kuriuose yra akcentuojama 

vidinės komunikacijos reikšmė, žinoma, reikalingi, bet, 

kaip buvo minėta, reklama yra efektyviausia tada, kai ji vykdoma 

lygiagrečiai su kitais reklamos būdais. Vidinė komunikacija, 

naudojama restoranuose, padeda išlaikyti senus 

klientus, bet nepritraukia naujų. Tai gali padaryti išorinė 

reklama, kuri yra gana brangi, todėl ne visiems prieinama. 

Interneto svetainės 

Labai paprasta išeitis – naujų technologinių sprendimų 

panaudojimas. Dauguma žmonių, užsiimančių maitinimo 

verslo plėtra, pamiršta, kad reklamai taip pat intensyviai 

reikėtų naudoti ir modernias interaktyvias technologijas 

– internetą, elektroninį paštą, mobiliuosius telefonus. Juk 

didžioji maitinimo įstaigų lankytojų dalis yra jauni žmonės, 

kurie labai aktyviai naudojasi internetu ir mobiliaisiais telefonais. 

Kitos tikslinės vartotojų grupės pasiekiamos kitais reklamos 

kanalais. Mažų mažiausiai maitinimo įstaiga turėtų 

turėti savo interneto puslapį arba pristatymą specializuotuose 

reklaminiuose portaluose. Lietuviškos interneto svetainės 

dažniausiai yra pirmosios kartos – Web 1.0 – technologijos. 

Trumpai tariant, tai yra tokie puslapiai, kuriuose tiesiog yra 

sudėta informacija (nuotraukos ir tekstas), kurią lankytojai 

gali tik skaityti. Naujausios ir moderniausios svetainės dabar 

yra kuriamos naudojant naujesnės kartos (Web 2.0) technologijas. 

Tokiuose puslapiuose talpinama vaizdo ir garso 

informacija, be to, lankytojai gali patys dalyvauti puslapio 

kūrimo procese – rašyti komentarus, apžvalgas, dėti vaizdo 

ir garso medžiagą ar susikurti savo interneto dienoraščius. 

Tokia reklama reikalauja dar mažiau resursų ir laiko. 

Deja, daugumos maitinimo įstaigų puslapiai vis dar kuriami 

naudojant nebenaują Web 1.0 technologiją. Tai reiškia, 

kad informaciją puslapyje gali pakeisti tik administratorius. 

Kaip manote, ar lankytojui bus įdomu į jūsų puslapį 

užsukti antrą, trečią kartą, jeigu informacija joje bus ta pati, 

ir jei jis negalės parašyti ar paskaityti komentarų Teigiamai 

į šį klausimą galėtų atsakyti tik didžiausias optimistas. Pasaulyje 

jau yra daugybė interneto puslapių bei dienoraščių, 

kuriuose tekstinis restorano pristatymas yra pakeistas vaizdo 

ir garso medžiaga. Tokiuose puslapiuose taip pat galima 

pasižiūrėti, kaip virtuvės šefai gamina savo firminius patiekalus 

ar gėrimus. Vienos iš paprastesnių, pavyzdžiui, yra 

svetainės www.danteboccuzzi.com ir www.chic.tv (Dining, 

Wine, Coctails, Hotels skyriai). 

Reklaminiais filmukais interneto puslapiuose gali būti 

pristatomos ne tik maitinimo įstaigos, bet ir HORECA srities 

įmonės, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų tiekėjai. Leiskite 

ir vartotojui pasijusti jūsų kuriamo verslo dalimi, dalyvauti 

vystymo procesuose. Tik tada vartotojas pasijus svarbus ir 

teigiamai įvertins jūsų pastangas. 



Populiariausios 

Juodoji 

Lipton Yellow Label 

arbatos 

Kruopščiausia 

arbatos lapelių 

atranka 

aukščiausios 

kokybės Lipton 

arbatai gauti! 

Aromatizuota 

Miško uogų skonio 

Citrinų skonio 

Žalioji 

Mėtų skonio 

Augaliniai užpilai 

Ramunėlių užpilas 

Reaton 

Tel. +370 5 2 330 390 

Nowaco Lietuva 

Tel. +370 37 490 790 

Sanitex 

Tel. +370 37 401 111 

Unilever Foodsolutions 

Mob. tel. +370 612 Restoranų 92726 verslas 1/2009 31 

Tel. +370 5 2 499 235

sprendimai 


Kol Lietuvoje laukiame Web 2.0 formato restoranų, 

kavinių, viešbučių puslapių, pasaulio internautai 

jau kalba apie Web 3.0 svetainių pasirodymą. 

Kaip jos atrodys, galime tik spėlioti, tačiau 

manoma, jog internetas priartės prie savotiško 

dirbtinio intelekto, t. y. naudodamas sudėtingus 

algoritmus ir atsižvelgdamas į paieškos laiką, kompiuteris 

analizuos kiekvieno vartotojo domėjimosi 

sritis ir pagal tai parinks aktualią informaciją. Nors 

ir netolima, tai kol kas yra ateitis, todėl šiandien 

reikia tinkamai išnaudoti jau esamus interneto komunikacijos 

kanalus. 

Interneto svetainės yra ne tik informacijos 

sklaidos, bet ir pigi aplinkos analizės priemonė. Jose 

galima fiksuoti lankytojų skaičių, bendrauti su klientais, 

analizuoti komentarus, nustatyti tikslinę auditoriją, 

tikslingiausią reklamos transliavimo laiką. 

Interneto svetainė ne tik turi būti lengvai randama, 

bet ir patraukli vartotojui. Apsilankęs vieną 

kartą, jis turėtų norėti sugrįžti dar kartą. Priklausomai 

nuo tikslinės publikos ir jos poreikių, 

lankytojai gali būti pritraukiami įvairiais būdais. 

Maitinimo įstaigų tinklalapiuose turi būti pateikta 

patraukli, naudinga, nuolat atnaujinama informacija. 

Dažniausiai keičiama informacija yra įvairios 

akcijos, nuolaidos, valgiaraštis, renginių anonsai 

ir nuotraukos. Ji turėtų aiškiai išsiskirti. Tai gali 

sudominti ne tik potencialius jūsų klientus, bet ir 

partnerius. Informacija turi būti išdėstyta taip, kad 

svetainėje būtų lengva orientuotis. Vertėtų sukurti 

forumus, konsultacijų kambarius, svečių knygas ar 

kitas priemones, kuriomis lankytojai galėtų bendrauti 

su jūsų darbuotojais. Potencialius vartotojus 

gali privilioti ir papildomos naudingos funkcijos: 

kalendorius, skaičiuoklė, paieškos sistema, animacija, 

žaidimai ir kt. Nuo svetainės sudėtingumo 

priklauso ir jos sukūrimo kaina. Pačią paprasčiausią 

interneto svetainę (Web 1.0) jums gali sukurti 

ir studentai už kelis šimtus litų. Už sudėtingesnį 

puslapį tuo užsiimančiai įmonei gali tekti sumokėti 

5000 Lt ar net daugiau. 

Reklaminiai skydeliai 

Pati paprasčiausia ir efektyviausia reklama 

interneto puslapyje yra reklaminės užsklandėlės, 

skydeliai (angl. banner). Tai JPG, GIF ar kitokio 

formato reklaminiai paveikslėliai su riboto kiekio 

informacija, publikuojami įvairiuose tinklalapiuose. 

Skydeliai, kurie gali būti su nuoroda į jūsų 

interneto svetainę, informuoja apie tam tikrą paslaugą 

ar pan. Skydelio publikavimo kaina dažnai 

lankomuose puslapiuose yra labai įvairi. Vienuose 

– 2000 Lt per metus, kituose – 600 Lt per dieną. 

Kad skydeliai būtų efektyvūs, jie turi būti tinkamai 

sukurti. Reikia parinkti tinkamą dydį („svorį“), nes 

kai kuriose svetainėse reklaminio skydelio dydis yra 

ribojamas. Panaudokite dėmesį pritraukiančius elementus 

(spalvas, judesius, mirgėjimą, vaizdo kaitą 

ir pan.). Spalvos ne tik turi derėti ir gražiai atrodyti, 

bet ir paveikti emocijas. Skydelyje galima vaizduoti 

simbolius, logotipus, prekių ženklus. Atkreipkite 

dėmesį į grafiką. Visa tai atspindi įmonės solidumą. 

Chic.tv - kulinarinės televizijos laidos keliauja į internetą. Čia eterio laikas daug pigesnis. 

politikai. 

Parinkite tinkamą informaciją. Nuo skydelio sudėtingumo 

ir dydžio priklauso jo sukūrimo kaina, kuri 

gali svyruoti nuo vieno iki kelių šimtų litų. 

Reklaminiai skydeliai gali būti įvairių tipų: nuo 

visiems jau įprastų elementarių skydelių su nejudančiu 

ar besikeičiančiu vaizdu iki iššokančių 

ar net visą ekraną uždengiančių įkyrių (bet tikrai 

pastebimų) animacinių paveikslėlių su garsu, besikeičiančiais 

vaizdais ar žaidimais. 

Interneto dienoraščiai 

Interneto dienoraštis arba tinklaraštis 

(„blog’as“) – tai dar vienas būdas reklamuotis 

internete. Jis gali būti visiškai nemokamas arba 

darbų sąnaudos yra labai mažos. „Blog’as“ – tai 

sulietuvintas angliškas žodis „blog“, kuris yra originalaus 

termino „weblog“ trumpinys. Lietuviškas 

šio žodžio atitikmuo – tinklaraštis. 

Tinklaraštis – tai erdvė, kurią administruoja jos 

autorius, publikuodamas savo mintis, nuotraukas, 

skelbdamas įvairias nuorodas, priimdamas interneto 

vartotojų komentarus. Tinklaraščiuose dažniausiai 

diskutuojama pasirinkta tema, pavyzdžiui, 

apie muziką, kiną, maistą, politiką ar naujienas, 

todėl nesunkiai pasiekiama tikslinė vartotojų grupė. 

Modernios, į jaunimą orientuotos maitinimo ar 

pramogų įstaigos vis dažniau kuria savo tinklaraščius, 

kuriuose skelbia savo naujienas. 

Daugelis tinklaraščių yra asmeniniai dienoraščiai. 

Tipinį interneto dienoraštį sudaro tekstas, 

paveikslėliai ir nuorodos į analogiškus arba kitokia 

tema informaciją skelbiančius puslapius. Dauguma 

tinklaraščių yra tekstiniai, tačiau populiarūs ir „fotoblogai“, 

„videoblogai“ bei kt. 

Interneto dienoraščio populiarumo priežastis – 

paprastas administravimas ir galimybė skelbti savo 

mintis, idėjas, publikuoti informaciją. Tinklaraščiai 

dabar yra labai populiarūs. Juos turi tiek paaugliai, 

tiek aukštas pareigas užimantys verslininkai bei 

Reklama internete nuo kitų reklamos formų 

skiriasi keliais esminiais bruožais. Pirmiausia ji yra 

lengvai pasiekiama: galima ne tik pateikti informaciją 

apie save, bet ir sužinoti pirkėjo (vartotojo) 

nuomonę, pageidavimus, pastabas. Taip galima 

palaikyti ryšį ne tik su vietiniais, bet ir su užsienio 

klientais. Iš kitos pusės, vartotojas turi galimybę 

rinktis iš daugybės jam siūlomų paslaugų, prekių. 

Reklama internete plinta labai greitai. Tik atsiradus 

naujai prekei ar paslaugai, jūs galite paskelbti 

apie tai internete, ir tuoj pat sulaukti užsakymų. 

Tai bene svarbiausia teigiama savybė, išskirianti 

reklamą internete iš kitų reklamos formų. Nėra kitos 

priemonės pasaulyje, kuria būtų galima taip išsamiai 

aprašyti prekes ir paslaugas. Be to, papildyti 

ar pakeisti informaciją yra labai paprasta. Reklama 

internete leidžia išvengti nesusipratimų, kurie kiltų 

reklamuojantis per televiziją ar spaudoje. Reklamuojant 

prekę ar paslaugą internete, gana tiksliai 

galima nustatyti, kokią tikslinę auditoriją reklama 

pasiekė, kiek žmonių apsilankė svetainėje, kiek 

laiko joje buvo ir ką veikė. 

Apžvelgėme populiariausius reklamos internete 

tipus. Jų privalumai aiškiai matomi. Nors tokia 

reklama nėra pigi, internetas leidžia operatyviai 

reaguoti į rinkoje susidariusią situaciją bei nedelsiant 

informuoti vartotojus apie pasikeitimus. Tačiau 

tokia reklama turi ir trūkumų – ji matoma tik 

kompiuteryje, be to, dar ne visi žmonės naudojasi 

kompiuteriais bei internetu. 

Reklamuodami savo maitinimo įstaigą internete, 

nepamirškite ir tradicinių reklamos būdų: 

vidinės komunikacijos, įvairių akcijų, skrajučių 

dalinimo, reklamos spaudoje. Įvairiais kanalais 

lygiagrečiai platinama reklama greičiau pasiekia 

tikslinę auditoriją. 


Būsimieji virėjai Prancūzijoje 

pristatė Lietuvos kulinarinį 

paveldą 

Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla dalyvauja 

mokymosi visą gyvenimą programos „Comenius“ 

projekte „Gimtojo krašto gastronomijos 

pristatymas Europai“ Nr. LLP-COM-DP-2007-LT- 

00105. Projekto tikslas – supažindinti Prancūzijos 

ir Norvegijos partnerius su Lietuvos kulinariniu ir 

kultūriniu paveldu. 

2009 m. vasario 19–29 dienomis baigiamoji 

programos dalis vyko Prancūzijos Le Manso miesto 

Lycee Professionnel Helene Boucher mokykloje. 

Šioje projekto programos dalyje dalyvavo Prancūzijos, 

Norvegijos ir Lietuvos turizmo bei aptarnavimo 

sferos specialybių mokiniai. 

Iš Norvegijos atvyko 10 mokinių ir du lydintys 

mokytojai, kurie juos moko virėjo ir padavėjo specialybių. 

Iš Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos 

vyko puikus būrelis mokinių, besimokančių virėjo 

(Sabina Kovzan, Viktorija Grinevič, Deividas Dimša, 

Viačeslav Sinkevič, Kymantas Zabarauskas), 

virėjo ir konditerio (Teresa Gerasimovič, Oksandra 

Jarilinaitė, Modestas Urbonavičius), padavėjo ir 

barmeno (Alina Masoit) bei viešbučio darbuotojo 

(Martynas Maldžius) specialybių. Juos lydėjo anglų 

kalbos mokytoja Rūta Biržienė ir kulinarijos mokytoja 

Vida Bingelytė. 

Prieš vykdami į Prancūziją, mokiniai, vadovaujami 

kulinarijos mokytojos metodininkės Vidos Bingelytės, 

talkinant projektų vadovei Linai Bargailienei, 

anglų kalbos mokytojai R. Biržienei, prancūzų 

kalbos mokytojai A. Grašienei, VU Skandinavistikos 

centro asistentei J. Petronytei, informacinių technologijų 

mokytojui M. Vaisėtai, parengė lietuvių 

virtuvės patiekalų pristatymą lietuvių, prancūzų, 

norvegų ir anglų kalbomis, iliustruotą pačių pagamintais 

patiekalais. Leidinys, pristatytas projekto 

metu, padarė be galo didelį įspūdį. 

Taip pat buvo organizuota plati kultūrinė programa, 

kurios metu buvo aplankyta Atlanto pakrantėje 

esanti Normandija su San Mišelio kalnu, puikiu 

kraštovaizdžiu ir daugybe pilių, gėrėtasi Le Manso 

bei Sumuro senamiesčiais. Netrūko ir profesijai naudingų 

išvykų. Aplankytos stalo įrankių, sūrių, dešrų, 

vyno, šampano, kalvadoso, natūralių sirupų bei likerio 

gamybos įmonės. Jų patalpose įkurtų muziejų 

gidai išsamiai pristatė ne tik dabartinę įmonių veiklą, 

bet ir verslo pradininkus bei istoriją. Apsilankymas 

ekologiškai auginamų daržovių ūkyje leido susipažinti 

su glaudaus bendradarbiavimo principu – „iš 

daržo į restorano virtuvę“. 

Mokiniai ir mokytojai taip pat dalyvavo socialinėje 

projekto programos dalyje. Lankydamiesi 

mokinių bei mokytojų šeimose, turėjo galimybę iš 

arčiau susipažinti su šeimų tradicijomis, gyvenimo 

būdu, pomėgiais. 

Profesinės projekto programos dalies metu mokiniai 

praktikavosi Le Manso miesto restoranuose, 

kavinėse bei viešbučiuose. Jie ne tik pamatė, kaip 

dirba prancūzų virėjai, bet ir patys darbavosi. Sukdamiesi 

kaip vijurkai, lietuvių mokiniai pelnė daug 

pagiriamųjų žodžių iš restoranų meistrų bei šeimininkų. 

Savo profesines kompetencijas ir lietuvių virtuvės 

patiekalus mokiniai pristatė tarptautinės 

vakaronės metu, kurios gausų septyniasdešimties 

svečių būrį sudarė Lycee Professionnel Helene 

Boucher mokyklos mokytojai, atstovai, kvalifikacijos 

egzaminų komisijų nariai bei garbės svečiai. 

Lietuvių mokiniai svečiams paruošė užkandį iš 

karpio bei lydekos vyniotinių, daržovių ir gaivaus 

padažo, taip pat patiekė karštą vaisių desertą su 

riešutais ir medumi bei spanguolių ir vanilės padažais, 

kuris, beje, sulaukė didžiausio pasisekimo. 

Viešnagės pabaigoje buvo suorganizuotos 

draugiškos futbolo rungtynės tarp prancūzų, lietuvių 

ir norvegų mokinių bei mokytojų komandų. 

Laimėjo Lietuvos mokiniai. Pergalė tapo dar malonesnė 

sužinojus, kad tai – pirmoji svečių pergalė 

viso projekto metu. 

Dalyvavimas projekte mokiniams suteikė puikią 

galimybę patobulinti savo profesinius įgūdžius, anglų 

kalbos žinias, praplėsti sociokultūrinį akiratį. 

Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos informacija 


viešbučiams 

Pusryčiai viešbučiuose 

Donatas Kocys 

Nesvarbu, kokiame pasaulio krašte bebūtų, kuriame 

viešbutyje apsistotų, kiekvienas turistas vos 

pabudęs pagalvoja apie pusryčius – kuo viešbučio 

virėjas nustebins šį rytą Deja, Lietuvos viešbučiuose 

pusryčiaujantys svečiai išradingumo ir 

naujoviškumo dažnai pasigenda. 

Didesnėse šalyse, kur veikia po kelis vieno tinklo viešbučius, „nuobodų“ pusryčių 

meniu būtų galima pateisinti noru išlaikyti tą patį stilių visose tinklo 

įstaigose. Gal ir gerai, nes keliautojas, vykstantis į vieną iš viešbučių, visada 

žino, ko tikėtis... Atrodo, laimi pirkėjas. Tačiau labiau pagalvoję suprasite, kad 

viešbutis, pirkdamas didesnį kiekį maisto produktų, visada sutaupo ir tuo pačiu 

svečiui palieka galimybę prisikimšti, bet atima iš jo pasirinkimo laisvę. 

Kuo galime nustebinti svečią 

Kokie valgiai turėtų būti viešbučio restorano pusryčių valgiaraštyje 

Kiekvienam žmogui pusryčiai – daugiau nei pirmas dienos maistas. Tai 

energijos šaltinis visai dienai. Jie pažadina organizmą po naktinio badavimo ir 

suteikia energijos, reikalingos mūsų protui ir kūnui. 

Neretai bent kavos puodeliu ar gardžiais pusryčiais prasideda ir verslo partnerių 

susitikimai, todėl labai svarbu, kad patiekalų asortimentas būtų patrauklus 

tiek poilsiautojui, verslininkui, tiek praeiviui, norintiems gražiai pradėti 

dieną. 

Viešbučių restoranuose turėtų būti siūlomas bent standartinis pusryčių meniu. 

Maistiniai javai, pjaustyti vaisiai, šviežios sultys, pyragaičiai turi atitikti 

kontinentinių pusryčių sampratą. Kiaušiniai, kumpis ir dešrelės – būtinas karštasis 

maistas ant pusryčių stalo. Tačiau ir pastarieji produktai bei patiekalai 

turėtų būti įdomiai patiekti. Kodėl nepasiūlius bent kelių skirtingų rūšių kumpio 

ar dešrelių Kokybiškesni ir įvairesni pusryčių valgiai turi didelės įtakos 

vertinant viešbučio restorano virtuvę. 

Priklausomai nuo viešbučio užimtumo, būtų galima pasiūlyti A la Minute 

patiekalų, pavyzdžiui, restorane šviežiai kepamų blynelių ar vaflių. Lankytojas 

tokį maistą tikrai įvertins. 

Kodėl vietoje konservuotų kriaušių ar persikų, pirktų bandelių ir kitų skanėstų 

nepatiekus viešbutyje paruoštų (home made) gaminių Vietoje džemo, 

perkamo iš tiekėjų, būtų šaunu pasiūlyti pačių pagamintos uogienės. Darbo 

teks įdėti nemažai, tačiau turėsite galimybę paeksperimentuoti ir pagaminti 

pačių įvairiausių skonių produkto. Vietinių ūkininkų pagamintas sūris taip pat 

galėtų paįvairinti viešbučio restorano pusryčių meniu. 

Maisto pasiūla turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į tuo metu viešbutyje 

apsistojusių žmonių grupę. Juk iš Skandinavijos atvykę svečiai turi visiškai kitokius 

mitybos įpročius nei žmonės iš Azijos ar Pietų Europos. Sužinokite apie 

savo svečią kuo daugiau ir nustebinkite jį jam įprastais ir mėgstamais pusryčiais. 

Pradžiuginkite svečią iš tolimųjų kraštų patiekdami egzotiškos sriubos ar 

wok keptuvėje pagamintą patiekalą. Leiskite pusryčių metu klientui pasijusti 

taip, tarsi jis būtų namuose, suteikite jam galimybę rinktis. 

Kokie pusryčiai be kavos ar arbatos 

Karštieji gėrimai visų pirma turi būti karšti, švieži ir kokybiški. Kavos ar arbatos 

mišinių kokybė taip pat labai svarbi. Termosuose patiekta kava, sutikite, 

ne visada būna skani ir kokybiška. Geriausias „žadintuvas“ jūsų svečio kūnui, 

ko gero, būtų puodelis nuostabios Espresso ar Cappuccino kavos. Tam turbūt 

reikės vieno ar dviejų papildomų žmonių kavos ruošimui, bet kas gali būti geriau 

už nuostabios kavos aromatą pusryčių metu.. Juk verta pasistengti, kad 

jūsų viešbučio svečias dieną pradėtų nuostabiai. 

Tik atsižvelgę į kliento poreikius būsite netradiciniai, išskirtiniai ir ilgam 

įsimenantys. Gal net tokie, pas kuriuos norėsis sugrįžti... 

Kainos – gąsdinančios 

Viešbučių restoranai Lietuvoje vieni nuo kitų nelabai kuo skiriasi. Nebent 

pusryčių kaina. Jeigu vilnietis, ryte nespėjęs papusryčiauti namuose, nuspręstų 

užsukti į kurio nors Vilniaus viešbučio restoraną, pusryčiai jam kainuotų nuo 

18 iki 40 Lt. 

Neseniai duris atvėrusiame viešbutyje „Ehotel Tennis“ pusryčiai kainuoja 

nedaug – 18 Lt. Restorane, kaip ir daugelyje kitų, siūlomas švediškas pusryčių 

stalas. Anot viešbučio vadovės A. Sprindytės, čia galima paragauti įvairių dešrelių, 

kiaušinių, įvairių rūšių kumpio asorti, lašišų, vaisių, sausų pusryčių ir kitų, 

įprastam pusryčių stalui būdingų, patiekalų. 

Viešbučio „Martialis“ restorane pusryčiai kainuoja apie 20 Lt. Meniu labai 

panašus į tą, kurį jau apžvelgėme: du karštieji patiekalai, sausi pusryčiai, kumpis, 

sultys ir kt. 

O vienas nuo kito netoli esantys viešbučiai „Reval Hotel Lietuva“ ir „Holiday 

Inn“ turi kuo nustebinti... Kai už pietus tenka pakloti 15 ar 20 Lt, neretas susimąsto, 

kad mūsų Lietuvėlėje maistas visgi brangus. O kaip žmogus sureaguotų 

gavęs 33 arba 40 Lt sąskaitą už pusryčius Tiesa, pusryčiaudamas viešbutyje, 

žmogus gali valgyti tiek, kiek pajėgia, tačiau medikai rekomenduoja pusryčių 

metu suvalgyt iki 30 % dienos maisto normos. Galime daryti išvadą, kad 30 % 

dienos maisto gali kainuoti net 40 Lt. Lengvas šokas nuo pat ryto. 

Reikalavimai pusryčiams viešbučiuose, moteliuose ir svečių namuose 

(pagal Lietuvoje galiojančias apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo taisykles, 

„Valstybės žinios“, 2005-12-17, Nr. 147-5383) 

Minimalūs reikalavimai 

pusryčiams 

Pusryčiai pateikiami kiekvieną 

dieną (kontinentiniai: šviežia 

duona, sviestas (margarinas), 

džemas, virtas kiaušinis, kava ir 

arbata, vienos rūšies sultys). 

Kontinentiniai pusryčiai ir šaltieji 

bei karštieji patiekalai. 

Kontinentiniai pusryčiai ir vienas 

karštasis patiekalas. 

Aptarnavimas – savitarna ir pagal 

užsakymus. 

Kokios kategorijos viešbučiams 

ir moteliams privaloma 

Privaloma visų kategorijų 

viešbučiams. 

Privaloma 3–4 žv. apgyvendinimo 

įstaigoms. 

Privaloma 2 žv. apgyvendinimo 

įstaigoms. 

Privaloma 5 žv. apgyvendinimo 

įstaigoms. 


viešbučiams 

2008 m. svetingumo sektoriaus statistika 

2008 m. apgyvendinimo įstaigos 

sulaukė daugiau svečių 

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2008 m. šalies apgyvendinimo 

įstaigose apsistojo 2,6 procento daugiau svečių nei 2007 m. 

2008 m. apgyvendinimo įstaigose (viešbučiuose, svečių namuose, moteliuose, 

poilsio namuose (nameliuose), sveikatinimo įstaigose ir kt.) nakvojo 1,8 mln. svečių, 

iš jų 49,8 procento – užsieniečiai. Viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 

1,3 mln. svečių, poilsio namuose (nameliuose) – 118,0 tūkst., sveikatinimo įstaigose 

– 132,7 tūkst. svečių. Palyginus su 2007 m., Druskininkų sav. apgyvendinimo 

įstaigose apsistojo 3,9 procento daugiau svečių, Neringos sav. – 18,6 procento, 

Birštono sav. – 48,5 procento daugiau, o Palangos m. sav. apgyvendinta 10,6 

procento mažiau svečių. 

Viešbučiuose ir svečių namuose 2008 m., palyginus su 2007 m., apgyvendinta 

5,3 procento daugiau svečių, užsieniečių – 8,9 procento daugiau. Svečių iš ES 

šalių apsistojo 10 procentų daugiau. Daugiausia svečių atvyko iš Lenkijos – 135,2 

tūkst. (2007 m. – 112,2 tūkst.), Vokietijos – 114,1 tūkst. (2007 m. – 111,6 tūkst.), 

Rusijos – 73,6 tūkst. (2007 m. – 56,6 tūkst.), Latvijos – 73,1 tūkst. (2007 m. – 59,7 

tūkst.), Suomijos – 39,3 tūkst. (2007 m. – 35,1 tūkst.), Jungtinės Karalystės – 39,0 

tūkst. (2007 m. – 36,9 tūkst.). 2008 m. viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas 

sudarė 44,8 procento (2007 m. – 46,2 %). 

Vilniaus miesto viešbučiai ir svečių namai 2008 m. priėmė 604,2 tūkst. svečių, 

arba 5,6 procento daugiau nei 2007 m., užsieniečių – 483,7 tūkst., arba 10,3 procento 

daugiau. 2008 m. Vilniaus m. viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas 

sudarė 54,5 procento (2007 m. – 54,8 %). 

2008 m. kaimo turizmo sodybose 

poilsiautojų daugėjo 

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2008 m. apgyvendinimo 

paslaugas teikė 546 kaimo turizmo sodybos, tai 1,5 procento daugiau nei 

2007 m. Vietų skaičius padidėjo 6,1 procento – iki 10,2 tūkst. Kaimo turizmo 

sodybose apsilankė 321,7 tūkst. poilsiautojų, iš jų – apie 33,5 tūkst. užsieniečių. 

Dauguma užsieniečių buvo iš Vokietijos (2,5 proc.), Lenkijos (2,0 proc.), 

Latvijos (1,4 proc.). Dauguma (89,6 proc.) poilsiautojų buvo lietuviai. 2008 m. 

daugiausia poilsiautojų sulaukė Utenos (79,9 tūkst.) ir Vilniaus (58,2 tūkst.) 

apskritys. 

2008 m., palyginus su 2007 m., kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 9,6 procento 

daugiau poilsiautojų, iš jų – 11,2 procento daugiau Lietuvos gyventojų 

ir 2,6 procento mažiau užsieniečių. 2008 m. vidutinė poilsiautojo poilsio kaimo 

turizmo sodyboje trukmė buvo 1,91 nakvynės (2007 m. – 2,09). Kaimo turizmo 

sodybose vidutinės kainos už nakvynę vienam asmeniui svyravo nuo 29 iki 53 

litų. Lietuvos gyventojas, poilsiaudamas kaimo turizmo sodyboje, už nakvynę 

vidutiniškai mokėjo 33 litus, užsienietis – 39 litus. Dauguma poilsiautojų atvykdavo 

tik savaitgaliais. 

Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Ignalinos, Zarasų, Trakų, Klaipėdos 

rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Ignalinos rajono savivaldybėje 

teikė 45 kaimo turizmo sodybos, Zarasų – 41, Molėtų ir Utenos – po 

38, Trakų – 36 ir Klaipėdos rajono savivaldybėje – 24. Populiariausias mėnuo 

poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo liepa. Poilsiautojai labiausiai mėgo 

prie ežerų įsikūrusias sodybas. 


informacija 

Perrinkta LRVVKA vadovybė 

2009 m. vasario 1 d. viešbutyje „Šarūnas“ įvyko LRVVKA renginys. Pirmoji 

jo dalis – ataskaitinis susirinkimas, kurio metu buvo pateiktos 2008 m. veiklos 

ir finansinė ataskaitos, perrinkta LRVVKA Taryba ir Prezidentas, aptarti 2009 

metų veiklos planai. 

Asociacijos Taryba ir Prezidentas renkami kas trejus metus. Dauguma asociacijos 

narių pasitikėjo ilgą laiką Taryboje dirbusiais kolegomis, todėl juos 

perrinko ir naujai kadencijai. Tai Valius Čepanonis, Aldona Gečienė, Stanislavas 

Kizenevičius, Ona Jurkšienė, Rūta Šiušienė. Naujai į Tarybą išrinktos Halina 

Višnevskaja ir Honorata Lyndo – LRVVK asociacijos virėjų komandos „Gintarinis 

aljansas“ narės, aktyviai dalyvaujančios asociacijos rengiamose prezentacijose 

ir jau keletą metų aktyviai talkinančios asociacijos Tarybai. LRVVK asociacijos 

Prezidentu balsų dauguma buvo išrinktas Stanislavas Kizenevičius. 

Šaltąjį užkandį – sterkų ir lašišų terinas su midijomis, vėžių uodegėlių salotomis 

ir „Tūkstančio salų“ padažu – pagamino Honorata Lyndo (ji XXII virėjų 

olimpiadoje buvo apdovanota diplomu). Karštuoju užkandžiu – dviejų skonių 

makaronų „kriauklėmis“ su daržovių ir grybų įdarais – rūpinosi Liucija Makovska 

(XXII virėjų olimpiadoje apdovanota diplomu). Kreminę žaliųjų žirnelių 

sriubą išvirė Vytautas Vadeiša (dalyvavo 4-ajame Baltijos šalių virėjų konkurse 

„Baltijos kulinarinė žvaigždė“, kuris vyko Sankt Peterburge). Jautienos nugarinės 

kepsnelius su baravykų paštetu ir bruknių padažu pateikė geriausio praėjusių 

metų Lietuvos virėjo vardą pelnęs Vytautas Samavičius, o ėriuko nugarinės 

kepsnelį su traškia pistacijų plutele, ant grotelių kepta dešrele, Porto vyno 

ir paprastųjų raugerškių padažu, bulvių ir porų apkepu bei miško grybais – Aldona 

Gečienė (XXII virėjų olimpiadoje apdovanota diplomu). Desertu vaišino 

Darius Dabrovolskas (konkurse „Geriausias Lietuvos virėjas 2008“ laimėjęs III 

vietą). Jis morkų kremą pateikė su vaisių daugiaryžiu ir imbierų drebučiais. 

Susidomėję renginio dalyviai išklausė pateiktą informaciją ir įspūdžius iš 

virėjų konkursų, su malonumu ragavo ir aptarinėjo ragaujamus valgius. Visi 

renginio dalyviai buvo apdovanoti gražiaisiais LRVVKA 2009 m. kalendoriais 

„Modernios lietuviškos virtuvės idėjos“. 

LRVVKA 2009 metų planai: 

1. Vasario 1 d. visuotinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas, Vilnius, 

viešbutis „Šarūnas“. 

2. Kovo 3–5 d. Baltijos šalių kulinarijos žvaigždės taurės konkursas, 

Sankt Peterburgas. 

3. Kovo 15 d. prezentacija, Vilnius. 

4. Balandžio 19 d. prezentacija, Palanga. 

5. Gegužės 24 d. prezentacija, Vilnius. 

6. Birželio mėn. dalyvavimas „Atvirajame Lietuvos grilio čempionate“. 

7. Liepos 11–12 d. poilsinis renginys. 

8. Rugsėjo 20 d. prezentacija, Kaunas. 

9. Spalio mėn. Kremliaus kulinarinės taurės čempionatas, Maskva. 

10. Spalio 24–25 d. „Jaunųjų virėjų čempionatas“, „Jaunųjų konditerių 

čempionatas“, „Talentų konkursas 2009“, Vilnius. 

11. Lapkričio 29 d. prezentacija, Druskininkai. 

Antrojoje renginio dalyje buvo prisiminti 2008 metais LRVVK asociacijos 

organizuoti Lietuvos virėjų konkursai, taip pat pasauliniai virėjų konkursai, 

kuriuose dalyvavo LRVVK asociacijos nariai. 

Turbūt svarbiausias tarptautinis konkursas, kuriame rungėsi Lietuvai atstovavusi 

LRVVK asociacijos suburta virėjų komanda „Gintarinis aljansas“, buvo 

kulinarinio meno Meka vadinama XXII virėjų olimpiada. Ji vyko 2008 m. spalio 

19–22 dienomis Vokietijos mieste Erfurte. Apmaudu, kad „Gintariniam aljansui“ 

iki bronzos medalio pritrūko tik vieno taško, kurio „neskyrė“ tarptautinė 

teisėjų komanda. 

Ne mažiau mums svarbūs renginiai vyko ir Lietuvoje. Džiugu, kad po penkerių 

metų pertraukos pavyko atgaivinti tradiciją Lietuvoje rengti konkursus 

virėjams ir konditeriams. Lapkričio 6–8 d. Lietuvos parodų centre „Litexpo“, 

tradicinės parduotuvių, viešbučių ir restoranų įrangos bei gastronomijos parodos 

„BaltShop.BaltHotel.BaltGastro“ metu, LRVVKA organizavo konkursus 

„Geriausias Lietuvos virėjas 2008“, „Geriausias Lietuvos konditeris 2008“ bei 

„Talentų konkursą 2008“. Apie šiuos ir kitus 2008 metais vykusius konkursus 

pasakojo Tarybos narės Ona Jurkšienė ir Rūta Šiušienė. Renginio dalyviai 

ekrane galėjo stebėti įdomiausias konkursų akimirkas, įspūdingiausių patiekalų 

nuotraukas, klausytis konkursų dalyvių komentarų ir įspūdžių. Asociacijos 

nariams ir renginio svečiams buvo pateiktas ypatingas valgiaraštis, kuriame 

įrašyti įvairūs praeitų metų konkursiniai patiekalai. 

Virtuvės meistrų seminarai: 

• Vasario 22 d. 

• Kovo 29 d. 

• Gegužės 10 d. 

• Rugsėjo 6 d. 

• Spalio 11 d. 

WACS renginiai: 

• Vasario 8–11 d. „Global Chef Challenge“ Šiaurės Europos regiono 

finalas, Airija, Dublinas. 

• Kovo 19–22 d. WACS Europos konferencija, Kroatija, Splitas. 

Kita veikla: 

• Aktyvus dalyvavimas viešojo maitinimo profesinių standartų kūrimo 

procese, kurį įgyvendina Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos 

Vyriausybės. 

• Dalyvavimas Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje projekte „Šiaurės 

šalių maisto kultūra“, kurio įgyvendinimas numatomas lapkričio 

mėn. 

• Aktyvus dalyvavimas „Geros higienos praktikos taisyklių viešojo maitinimo 

įmonėms“ naujos redakcijos kūrime ir derinime su Lietuvos 

Respublikos Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. 

LRVVKA informacija 


informacija 

2009 m. Lietuvos vyno čempionatas 

Tęsiant tradiciją, ir šiais metais prieš „Vyno dienas“ ruošiamasi surengti 

šalyje parduodamo vyno konkursą-čempionatą. Tai bus jau ketvirtas 

Lietuvos vyno čempionatas. Per trejus metus buvo sukaupta patirtis, 

ištobulinti nuostatai, tačiau tobulėjimui nėra ribų, todėl ir šiais metais 

čempionate bus kelios naujovės. Pirmiausia, norėdami į renginį 

pritraukti Lietuvos vyno gamintojus, ruošiamės išskirti ir apdovanoti 

geriausią šalyje pagamintą vyną. Antroji naujovė – specialūs 

prizai geriausiam vynui, kainuojančiam iki 35 litų. 

Kiekvienais metais šalyje daugėja firmų, įvežančių ir prekiaujančių 

vynu, todėl daugėja dalyvių ir naujų, įdomių vyno rūšių. Tiesa, kai kurie 

seni vyno rinkos atstovai, dalyvavę visuose ligšioliniuose 

čempionatuose, dėl įvairių priežasčių šiais metais 

dalyvauti atsisakė. Ne paskutinė tarp šių priežasčių 

yra ta, kad ne visi importuotojai turi aukštos klasės 

vyno, galinčio pretenduoti į pirmąsias vietas. 

Kol kas vykusiuose čempionatuose geriausiai pasirodė 

įmonės „Mineraliniai vandenys“ ir „Vyno klubas“. Jos per 

tris čempionatus susirinko beveik visus „Grand Prix“ apdovanojimus. 

Kiti importuotojai siekia gauti kuo daugiau medalių. 

Šios taktikos paskatino griebtis pirkėjai, kurie po čempionato į 

parduotuves skuba su medalininkų sąrašais ir juos išperka. Taigi 

kiekvienas čempionato dalyvis, parinkdamas vyną varžyboms, turi numatyti, kokio 

apdovanojimo jis siekia – kokybės ar kiekybės. Tačiau jau aišku, kad 

ir šiais metais čempionate dalyvaus visi stambieji rinkos dalyviai: 

„Mineraliniai vandenys“, „Amka“, „Bennet distributor“, „Liviko“ 

(„LION gėrimai“), „Vyno klubas“. Šios įmonės planuoja pateikti 

maksimalų vyno rūšių skaičių – po 20. Jiems konkurenciją sudaryti 

sieks mažesnieji: „Bacchus ir Co“, „Pajūrio Gabija“, „Eugesta“, 

„Gourmet krautuvėlė“ ir kiti. 

Vynui vertinti kviečiami labiausiai patyrę šalies vertintojai: 

G. Jašinskas, A. Starkus, J. Šliogeris, R. Sužiedėlienė, M. 

Jurkynas ir kiti. Be to, kiekvienas vyno pateikėjas turi teisę 

deleguoti į komisiją savo atstovą. 

Malonu, kad šiame darbe jaučiamas vis didesnis Someljė 

mokyklos dėstytojų ir, svarbiausia, klausytojų 

indėlis. Geras vyno vertinimo žinias pademonstravo 

jau nebe pirmus metus čempionato vertinimo komisijoje 

dalyvaujantys mokyklos klausytojai Stanislav 

Smolskij, Orentas Leitonas. Šiais metais planuojame 

pakviesti ir kitų Someljė mokyklos absolventų. 

Čempionato rezultatai, kaip ir kasmet, bus paskelbti „Vyno 

dienų“ metu. Tuomet ir publika galės susipažinti su nugalėtojais 

bei kitais medalininkais. 

Lietuvos someljė asociacijos informacija 

Išrinkti geriausi Lietuvos SPA centrai 

Vasario pabaigoje Trakuose paskelbti ir apdovanoti geriausi Lietuvoje SPA 

centrai: konkurso komisija geriausiu praėjusių metų nauju SPA projektu išrinko 

Palangos viešbutyje „Vanagupė“ įkurtą kompleksą „Amber SPA“, o internete 

balsavę žmonės – Vilniuje veikiantį japoniško stiliaus sveikatingumo 

centrą „Idzumi“. 

Be to, pirmą kartą organizuoto renginio „SPA nominacijos“ metu įteikti 

dar šeši prizai. Vilniuje esantis „SPA Vilnius DIA“ tapo dienos SPA kategorijos 

nugalėtoju, o Druskininkų „Eglės“ sanatorija pripažinta geriausiu medicininės 

ir sveikatinimo 

pakraipos (tikslinio SPA) 

centru. Išradingiausią 

ir novatoriškiausią SPA 

procedūrų kompleksą, 

konkurso komisijos nuomone, 

pernai vartotojams 

pasiūlė grožio institutas 

„Femina Bona“, 

o įsimintiniausiu įvykiu 

tapo Nacionalinės SPA 

asociacijos organizuotos 

pažintinės kelionės po 

įvairiose šalyse veikiančius 

SPA centrus. 

Geriausiu rinkodaros 

sprendimu, skirtu sveikatinimo 

propagavimui, 

pripažintas leidinys 

„Lietuvos kurortai ir kurortinės 

vietovės“, kurį 

bendromis jėgomis parengė ir išleido 

Nacionalinė SPA asociacija ir Nacionalinė 

kurortų asociacija. Įdomiausia 

viešųjų ryšių akcija išrinkta programa, 

skirta vartotojams pristatyti sveikatingumo 

centrą „Idzumi“. 

Renginį „SPA nominacijos“ organizavo 

prieš dvejus metus įsteigta Nacionalinė SPA asociacija, šiuo metu 

vienijanti 15 SPA paslaugas teikiančių Lietuvos įstaigų. Pasak asociacijos 

prezidento Luko Mackevičiaus, apdovanojimai turėtų tapti paskata SPA 

centrams siekti kuo geresnės kokybės pastaruoju metu sparčiai augusioje 

rinkoje. 

„Rimta bėda yra tai, kad SPA vardą savinasi kas tik nori. Taip yra todėl, 

kad Lietuvoje teisiškai nenustatyta, kokios įstaigos gali būti vadinamos 

SPA, neapibrėžtos SPA rūšys. Deja, kartais SPA pasivadina ir labai abejotino 

lygio vietos“, – sakė L. Mackevičius. 

SPA – tai lotyniškos frazės „sanitas per aqua“ (pažodžiui – sveikata per 

vandenį) santrumpa. SPA vardu vadinamos specialiai įrengtos įstaigos, kuriose 

atliekamos įvairios procedūros, skirtos fizinės ir psichinės sveikatos 

gerinimui, atsipalaidavimui, geros savijautos skatinimui, kūno gražinimui 

ir lepinimui. Nepaisant SPA termino reikšmės, vanduo nėra būtinas absoliučiai 

visų procedūrų elementas. Būtina yra kita sąlyga – kad visas procedūras 

atliktų kvalifikuoti specialistai. 

Visi Nacionalinei SPA asociacijai priklausančiose įstaigose dirbantys 

specialistai, kurie tiesiogiai aptarnauja klientus, yra profesionalai: yra baigę 

medicinos mokslus ir turi specifinę kvalifikaciją (pavyzdžiui, kūno masažo) 

liudijančius pažymėjimus. 

Nacionalinės SPA asociacijos informacija 


informacija 

tarptautinės parodos 

Platesnį parodų sąrašą rasite internete: http://parodos.meniu.lt 

>> 2009 m. balandis 

AGRIFOOD CLUB 

Aukščiausios kokybės maisto paroda. 

Vieta: Verona, Italija. 

Data: 2009 m. balandžio 2–6 d. 

Internete: http://www.agrifoodweb.it 

NATURAL PRODUCTS EUROPE 

Renginys, kuriame bus pristatyti natūralūs ir ekologiški produktai. 

Vieta: Londonas, Didžioji Britanija. 


Internete: http://www.naturalproducts.co.uk/ 

BEERS MINSK, BISTRO. STORE and RESTAURANTE 

Alaus gamybos technologijos ir įranga. Įranga ir technologijos, 

skirtos greitojo maisto įstaigoms, barams, restoranams, parduotuvėms. 

Maisto produktai. Vyno, likerio ir degtinės gamybos 

technologijos bei įranga. 

Vieta: Minskas, Baltarusija. 


Internete: http://www.greenexpo.by/exhibitions.asplang=en 

SUD OUEST DECOUVERTE 

Verslo suvažiavimas, skirtas aptarti tradicinius produktus ir 

vyną iš Pietvakarių Prancūzijos. 

Vieta: Tulūzas, Prancūzija. 


Internete: http://sudouestdecouverte.com/ 

SIBSHOWCASE 

Tarptautinė specializuota restoranų, viešojo maitinimo ir šaldymo 

įrangos paroda. Maisto technologijų ir gėrimų paroda. 

Vieta: Novosibirskas, Rusija. 


Internete: http://www.sibfair.ru/ 

GASTROEXPO 

Restoranų rinkos atstovams skirta paroda. Kartu vyksta turizmo 

ir pramogų parodos. 

Vieta: Gdanskas, Lenkija. 


Internete: http://www.mtgsa.pl 

JH AND RE 

Jordanijos viešbučių, restoranų paslaugų ir viešojo maitinimo 

įrangos paroda. 

Vieta: Amanas, Jordanija. 


Internete: http://www.eng-forum.com/JHRE/ 

ALLES FUR DEN GAST VIENNA 

Tarptautinė viešojo maitinimo, restoranų, viešbučių rinkų 

paroda-mugė. 

Vieta: Viena, Austrija. 


Internete: http://www.msi-fairs.com/ 

ST. PETERSBURG WINES AND VODKAS FAIR 

Tarptautinė vyno, degtinės, technologijų ir įrangos paroda. 

Vieta: Sankt Peterburgas, Rusija. 

Data: 2008 m. balandžio 23–26 d. 

Internete: http://drinks.lenexpo.ru/ru/about/index.html 

HOREX 

Centrinės Azijos tarptautinė paroda, skirta viešbučiams, restoranams, 

prekybos centrams. 

Vieta: Almata, Kazachstanas. 


Internete: http://www.horex.iteca.kz/en 

BAKEPOL 

Kepyklų verslo paroda. 

Vieta: Poznanė, Lenkija. 


Internete: http://www.bakepol.pl/en 

HORECA 

Viešbučių ir viešojo maitinimo paroda. 

Vieta: Beirutas, Libanas. 


Internete: http://www.hospitalityservices.com.lb/ 

>> 2009 M. GEGUŽĖ 

HOFEX – FOOD AND DRINK 

Tarptautinė viešbučių, restoranų, mažmeninės prekybos ir viešajam 

maitinimui reikalingos įrangos, paslaugų, maisto ir gėrimų 

paroda. 

Vieta: Honkongas, Honkongas. 

Data: 2009 m. gegužės 6 –9 d. 

Internete: http://www.hofex.com/ 

BAKERY CHINA 

Tarptautinė kepinių ir saldumynų mugė. 

Vieta: Šanchajus, Kinija. 

Data: 2009 m. gegužės 12–14 d. 

Internete: http://www.bakery-china.de/ 

FOODTECH PLOVDIV 

Tarptautinė maisto produktų ir technologijų paroda. 

Vieta: Plovdivas, Bulgarija. 


Internete: http://www.fair.bg/en/ 

THAIFEX – WORLD OF FOOD ASIA 

Tarptautinė maisto, gėrimų, viešojo maitinimo, maisto technologijų, 

svetingumo paslaugų paroda-mugė. 

Vieta: Bankokas, Tailandas. 


Internete: http://www.worldoffoodasia.com/ 

FOOD AND DRINKS – FOOD TECHNOLOGY MOLDOVA 

Maistas, gėrimai ir jų žaliavos. Maisto ir jo gamybos technologijos 

bei įranga. Įranga viešojo maitinimo įmonėms, specializuotoms 

parduotuvėms. Šaldymo įranga. 

Vieta: Kišiniovas, Moldova. 


Internete: http://www.food-drinks.moldexpo.md/ 

HOSPITALITY DESIGN CONFERENCE AND EXPO 

Svetingumo įstaigų dizaino paroda ir konferencija. 

Vieta: Las Vegasas, JAV. 


Internete: http://www.hdexpo.com/ 


informacija 

NRA 

Paroda viešojo maitinimo rinkos atstovams. 

Vieta: Čikaga, JAV. 


Internete: http://www.restaurant.org/show/ 

INTERFOOD SWEDEN 

Maisto pramonės paroda ir kongresas. 

Vieta: Geteborgas, Švedija. 


Internete: www.interfood.se 

ALL CANDY EXPO 

Saldumynų, konditerijos gaminių ir lengvųjų užkandžių paroda. 

Vieta: Čikaga, JAV. 


Internete: http://www.allcandyexpo.com/ 

SIAL CHINA 

Tarptautinė svetingumo sektoriaus, maisto ir gėrimų paroda. 

Vieta: Šanchajus, Kinija. 


Internete: http://www.sialchina.com 

IFE POLAND 

Tarptautinė maisto, gėrimų ir svetingumo rinkos paroda. 

Vieta: Varšuva, Lenkija. 


Internete: http://www.ifepoland.com/ 

INTERBAKE CHINA 

Tarptautinė kepimo įrangos, paslaugų, produktų ir įrankių 

paroda. 

Vieta: Guangdongas, Kinija. 


Internete: http://www.faircanton.com/interbake 

Ketvirtasis „Atviras 

Lietuvos grilio 

čempionatas“ 

Šiemet Druskininkuose, miesto šventės metu (gegužės 22–23 d.), Turizmo 

informacijos centro kempinge (Gardino g. 3, Druskininkai), vyks jau 

tradiciniu tapęs 4-asis „Atviras Lietuvos grilio čempionatas“. Organizatoriai 

šventės dalyviams bei svečiams šiais metais žada dar daugiau pramogų, geros 

nuotaikos ir naujų rekordų. 

Šventę stebėti labai smagu, o joje dalyvauti dar smagiau, todėl Lietuvos 

barbekiu kepėjų asociacija (LBKA) visus kepsnių ant grotelių mėgėjus kviečia 

jungtis į komandas ir dalyvauti gražia tradicija tapusiame bei jau ketvirtą 

kartą vyksiančiame „Atvirame Lietuvos grilio čempionate“. Komandą gali 

sudaryti iki 4 žmonių (vienas iš jų vadovauja ir atlieka komandos kapitono 

funkcijas). Gali dalyvauti visi: tiek profesionalai, tiek mėgėjai, todėl registruotis 

gali ir didelės bei mažos įmonės, ir individualūs asmenys. Kiekviena 

komanda turi teisę išstatyti du teisėjus. Norintieji dalyvauti turi užpildyti 

komandos registracijos anketą (ieškokite svetainėse www.grilis.com ir www. 

restoranuverslas.lt) bei iki gegužės 20 dienos į LBKA sąskaitą pervesti 345 Lt 

komandos dalyvavimo mokestį (už šią sumą dalyviai gauna produktų, malkų, 

nakvynę kempinge ir kt.). 

Išsamesnės informacijos galite teirautis LBKA asociacijoje el. p. abagciunas@gmail.com, 

mob. tel. 8 615 43371. 

Meniu.lt rekomenduoja! 

Nedvejokite! Šis čempionatas – tai smagi pramoga, galimybė pabendrauti 

su kepsnių ruošimo profesionalais ir puikiai praleisti laiką. Meniu. 

lt ir „Restoranų verslo“ kolektyvas šią pramogą išbandė pernai ir laimėjo 

geriausių naujokų titulą! 

LBKA ir Meniu.lt informacija 

COFFEE FESTIVAL 

Tarptautinė kavos ir su ja susijusios produkcijos paroda. 

Vieta: Guangdongas, Kinija. 


Internete: http://www.faircanton.com/coffee 

HOTEL SHOW 

Tarptautinė viešbučių, jų įrengimų, interjero ir paslaugų 

paroda. 

Vieta: Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai. 


Internete: http://www.thehotelshow.com 

FOOD AND HOTEL ARABIA 

Tarptautinis Saudo Arabijos maisto, gėrimų ir viešojo maitinimo, viešbučių 

įrangos, paslaugų renginys. 

Vieta: Džida, Saudo Arabija. 


Internete: http://www.acexpos.com 

WORLDFOOD AZERBAJIAN 

Tarptautinė maisto pramonės paroda. 

Vieta: Baku, Azerbaidžanas. 


Internete: http://www.worldfood.az/en/2009/ 


INFORMACIJA 

restoranų ir viešbučių tiekėjai 

>> 

>> 

Virtuvės ir Baro įranga 

„ARVITRA BALTIC“ UAB 

S. Žukausko g. 49, Vilnius, tel. (8 5) 2102227, arvitra@arvitra.lt, 

www.arvitra.lt 

Virtuvės ir baro įranga, įrankiai, baldai, barai, projektavimas 

„BALTIC PROFESSIONALS“ UAB 

Krokuvos g. 11, Vilnius, tel. 8 685 53914, info@balticprofessionals.eu, 

www.balticprofessionals.eu 

Virtuvės ir baro įranga, gamybinis inventorius (puodai, keptuvės, indai, 

įrankiai ir kt.) 

E. VYŠNIAUSKAITĖS IĮ 

Panerių g. 51, Vilnius, tel. (8 5) 2306480, evi@evi.lt, www.evi.lt 

Virtuvės, baro, kepyklų įranga, gamybinis inventorius 

„HOTEL AND GASTRO“ UAB 

Kalvarijų g. 125, Vilnius, tel. (8 5) 2306480, hotel@hotelgastro.com, 

www.hotelgastro.com 

Virtuvės ir baro įranga 

„ĮRANGOS DETALIŲ SISTEMA“ UAB 

Kirtimų g. 49B, Vilnius, tel. (8 5) 2660667, ids@idscatering.com, 

www.idscatering.com 

Atsarginės detalės įrengimams, įrengimų remontas 

„KOMPANIJA VITRUM“ UAB 

Verkių g. 50, Vilnius, tel. (8 5) 2788022, vitrum@vitrum.lt, www.vitrum.lt 

Virtuvės ir baro įranga, projektavimas, įrengimas, baldai, barai, stalo 

indai ir įrankiai 

„MBR PARDUOTUVIŲ IR RESTORANŲ ĮRANGA“ BĮ UAB 

Kirtimų g. 49B, Vilnius, tel. (8 5) 2660008, mbr@m-b-r.org, 

www.m-b-r.org 

Virtuvės ir baro įranga, baldai ir barai, projektavimas 

„MONILAITE-THOMEKO“ UAB 

Savanorių pr. 451, Kaunas, tel. (8 37) 316755, 

info@monilaitethomeko.lt, 

www.monilaitethomeko.lt 

Įranga, eksploatacinės medžiagos ir reikmenys prekybai, greitojo 

maisto gamybai ir restoranams, svėrimo įranga 

„RESVILĖ“ UAB 

R. Kalantos g. 38, Kaunas, tel. (8 37) 360077, info@resvile.lt, 

www.resvile.lt 

Virtuvės ir baro įranga, baldai, indai, įrankiai, inventorius, įrengimas, 

montavimas, projektavimas, konsultacijos 

„tangutas“ UAB 

Vytauto g. 178, Garliava, Kauno r., tel. (8 37) 557251, 

tangutas@tangutas.lt , www.tangutas.lt 

Virtuvės įranga, gamybinis inventorius (puodai, keptuvės ir kt.), 

įrengimas, montavimas, atsarginės detalės įrenginiams 

„VENDOR LIETUVA“ UAB 

Sporto g. 11, Vilnius, tel. (8 5) 2611242, vendor@vendor.lt, www.vendor.lt 

Kavos aparatai, kava, kavos įrangos nuoma 

INDAI, įrankiai, inventorius 

„ARKIETĖ“ UAB 

Biuras: Konstitucijos pr. 15/5, Vilnius, tel. (8 5) 2711818, 

info@arkiete.lt, www.arkiete.lt, www.indai.lt 

Indai, įrankiai, gamybinis inventorius 

„BALTICDECOR“ UAB 

Švitrigailos g. 40A, Vilnius, tel. (8 5) 2333037, 

vilnius@balticdecor.lt, www.balticdecor.lt 

Indai, įrankiai, gamybinis inventorius, švaros prekės, įranga 

„BERGHOFF BALTIJA“ UAB 

Kalvarijų g. 41/17, Vilnius, tel. (8 5) 2750900, berghoff@is.lt, 

www.berghoffbaltija.lt 

Nerūdijančio plieno indai, įrankiai, taurės, virtuvės ir stalo inventorius 

bei aksesuarai 

„IITTALA“ UAB 

J. Jasinskio g. 16F, Vilnius, tel. 8 616 43449, 

neringa.lietuvininkiene@iittala.com 


„MANTVILĖ“ UAB 

Taikos g. 100C, Kaunas, tel. (8 37) 353323; Dubysos g. 37, 

Klaipėda, tel. (8 46) 300592, info@mantvile.lt, www.mantvile.lt, 

www.indai.lt 


„SANGAIDA“ UAB 

Panerių g. 20A, Vilnius (filialai Klaipėdoje, Kaune), 

tel. (8 5) 2161223, info@sangaida.lt, www.sangaida.lt 

Indai, įrankiai, gamybinis inventorius, higienos ir švaros prekės, 

staltiesės 

„SCILIS“ UAB 

Smolensko g. 19, Vilnius, tel. (8 5) 2724411 

Stalo ir virtuvės indai, įrankiai ir inventorius 

>> baldai ir barai 

„EVE“ UAB 

Konstitucijos pr. 12, Vilnius, tel. (8 5) 2732199, info@eve.lt, www.eve.lt 

Restoranų, viešbučių, biurų kietieji ir minkštieji baldai 

B. Garunkštienės įmonė 

Saulėtekio g. 22, Domeikava, Kauno r., laima.albusiene@aure.lt, 

www.aure.lt 

„Aure...” interjero salonai 

>> apskaitos sistemos ir įranga 

„UCS BALTIC“ UAB 

Mindaugo g.14B, Vilnius, tel. (8 5) 2107247, filialai Kaune, 

Klaipėdoje, Šiauliuose, Rygoje, ucs@ucs.lt, www.ucs.lt 

Kompiuterinės ir apskaitos sistemos 

„BALTIC HOTEL AND RESTAURANT SYSTEMS“ 

Gedimino pr. 50, Vilnius, tel. 8 699 90398, 8 699 18722, 

bhrs@bhrs.info, www.bhrs.info 

Viešbučių, restoranų bei pramogų kompleksų apskaitos įranga 

„New Vision Baltija” UAB 

Laisvės pr. 85, Vilnius, tel. (8 5) 2431252, 8 650 70699, 

info.lt@new-vision.com, www.new-vision.com 

IT partneris prekybai ir restoranams Baltijos šalyse 

>> Iškabos, reklama 

„STRATEGINIŲ PROJEKTŲ VYSTYMO GRUPĖ“ UAB 

Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel. (8 5) 2735919, info@meniu.lt, 

http://horeca.meniu.lt 

Reklamos paslaugos maitinimo įstaigoms ir jas aptarnaujančioms 

įmonėms, produktų įvedimas į rinką, ryšių su visuomene paslaugos, 

reklaminių iškabų, stendų, skrajučių, valgiaraščių dizainas ir 

gamyba 

„VAIZDINĖ DIZAINO IDĖJA“ UAB 

Šv. Ignoto g. 5-123, Vilnius, tel. (8 5) 2121490, info@vdireklama.lt, 

www.vdireklama.lt 

Iškabų, baldų, barų gamyba, valgiaraščių maketavimas, interjerai 

>> Maisto produktai ir gaivieji gėrimai 

„LITBANA“ BĮ UAB 

Kirtimų g. 57D, Vilnius, tel. (8 5) 2601933, info@litbana.lt, www. 

litbana.lt 

Vaisiai ir daržovės 


INFORMACIJA 

>> 

>> 

„UNILEVER LIETUVA“ UAB 

Gabijos g. 30, Vilnius, tel. (8 5) 2427849, 

www.unileverfoodsolutions.pl 

Prieskoniai, maisto priedai, padažai, sultiniai ir kt. 

KAVA, ARBATA 

„Amoka“ UAB 

Elektrėnų g. 8, Kaunas; Žirmūnų g. 139-317, Vilnius, S. Daukanto g. 22a- 

24, Klaipėda, tel. (8 37) 351447, (8 5) 2777508, (8 46) 312675 

„ESIDA“ UAB 

Žirnių g. 10, Vilnius, tel. (8 5) 2152237, info@esida.lt 

Kava, arbata 

„EUROKORNUS“ UAB 

V. Putvinskio g. 72, Kaunas, tel. (8 37) 407130, info@eurokornus.lt, 

www.eurokornus.lt 

Kava, arbata, alkoholiniai gėrimai, itališki maisto produktai, 

kavos aparatai 

„GUSTAV PAULIG LTD“ atstovybė 

Laisvės pr. 125, Vilnius, tel. (8 5) 2479611, www.paulig.lt 

Kava 

„ŠVIEŽIA KAVA“ UAB 

Savanorių pr. 22, Vilnius, tel. (8 5) 2332782, office@svieziakava.lt, 

www.svieziakava.lt 

Kava, arbata 

ALKOHOLINIAI gėrimai 

„AMKA“ UAB 

Bernardinų g. 6-1 / Šiltadaržio g. 5-1, Vilnius, tel. (8 5) 2430304, 

amka@amka.lt, www.amka.lt 

Vynai 

„DŪDA IR KOMPANIJA“ UAB 

Savanorių pr. 22, Vilnius, tel. (8 5) 2312372 

Vynas, konjakas, brendis, armanjakas 

„MINERALINIAI VANDENYS“ UAB 

J. Jasinskio g. 16, Vilnius, tel. (8 5) 2786069, info@mv.lt, www.mv.lt 

Įvairūs silpnieji ir stiprieji alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, kitos 

prekės 

„ŠVYTURYS - UTENOS ALUS“ UAB 

Pakalnės g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 2397600, sua@sua.lt , www.svyturys.lt 

Alus 

>> ĮRANGA VIEŠBUČIAMS 

„ACG NYSTROM“ UAB 

Taikos pr. 135 A, Kaunas, (8 37) 452068, acg-nystrom@acg.lt, 

www.acgnystrom.lt 

Pramoninės skalbimo, džiovinimo mašinos, lyginimo įrengimai 

„BHD“ UAB 

Metalo g. 2A/7-204, Vilnius, tel. (8 5) 2306148, bhd@bhd.lt, 

www.bhd.lt 

Įvairi įranga viešbučiams 

>> KONSULTACIJOS, kita 

„STRATEGINIŲ PROJEKTŲ VYSTYMO GRUPĖ“ UAB 

Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel. (8 5) 2735919, info@meniu.lt, 

http://horeca.meniu.lt 

Konsultacijos įvairiais maitinimo įstaigų atidarymo ir veiklos klausimais, 

pagalba ieškant tiekėjų 

„arolita“ UAB 

Kaunas, tel. (8 37) 330094 

Lauko skėčiai, markizės ir pergolės, palapinės renginiams, lauko kavinių 

įrengimas 

„Nempata“ IĮ 

Panerių g. 79A, Kaunas, tel. (8 37) 260223, 8 686 40510, 

NEMlietuva@hotmail.com 

Prekių ženklų registravimas Lietuvoje ir užsienyje, visos patentinės 

paslaugos ir konsultacijos 

>> asociacijos, įstaigos 

LRVVKA – Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija 

P. d. 2453, LT-09008 Vilnius, tel. (8 5) 2723171, info@lrvvk.lt, 

www.lrvvk.lt 

LBKA – Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija 

S. Konarskio g. 32-28, Vilnius, info@grilis.com, www.grilis.com 

LVRA – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija 

Jasinskio g. 16, Vilnius, tel./faks. (8 5) 2497478, lvra@mail.lt, 

www.lvra.lt 

LSA – Lietuvos someljė asociacija 

Savanorių pr. 22, Vilnius, tel. 8 687 89994, info@somelje.lt, 

www.somelje.lt 

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 

Siesikų g. 19, Vilnius, tel. (8 5) 2404361, vvt@vet.lt, www.vet.lt 


INFORMACIJA 

LEIDINIO „RESTORANŲ VERSLAS“ 

PRENUMERATA 

Užsiprenumeruokite leidinį „Restoranų verslas“ ir kartu su juo 

dovanų gausite Meniu.lt leidinius – „Pasaulio virtuvės“, „Meniu 

kelyje“ ir „Pobūvių gidas“. Šie specializuoti, pramoginio pobūdžio 

teminiai leidiniai bus naudingi tiek Jūsų klientams, tiek ir HORE- 

CA versle dirbantiems žmonėms, įmonėms. 

Specializuotas leidinys „Restoranų verslas“ yra tikslingai 

orientuotas į HORECA (svetingumo) srities profesionalus, 

todėl jis yra būtinas pagalbininkas bei patarėjas Jūsų darbe ar 

versle! Jei pageidaujate, kad leidinys „Restoranų verslas“ Jums 

būtų pristatytas visada laiku ir patogiai – tiesiai į Jūsų įstaigą 

ar namus, skubėkite jį užsisakyti! Per metus išleidžiami šeši 

„Restoranų verslo“ numeriai. Prenumeruoti galite nuo bet kurio 

numerio! 

Norime pažymėti, kad leidinio prenumeratos kaina pasikeitė 

dėl padidėjusių pašto išlaidų. Prenumeratos kaina nuo praėjusių 

metų gruodžio 1 d. yra 48,00 Lt už artimiausių šešių leidinio 

numerių siuntimą. Prenumeratos kuponą rasite leidinyje 

(žemiau) bei Meniu.lt portale (http://kuponas.meniu.lt). Leidinį 

taip pat galite prenumeruoti ir internete www.prenumerata.lt. 

„Restoranų verslą“ visada galite įsigyti: 

• Leidinio redakcijoje Vilniuje, Konstitucijos pr. 23C-618; 

• UAB „Sangaida“ prekybos salonuose (Vilniuje, Panerių g. 20 A; 

Kaune, Kaunakiemio g. 40; Klaipėdoje, Daukanto g. 13); 

• UAB „Mantvilė“ prekybos salonuose (Šiauliuose, Gardino g. 

2 („IKI“); Panevėžyje, Savanorių al. 12; Klaipėdoje, Dubysos g. 2). 

• Leidinį taip pat gauna UAB „Mineraliniai vandenys“ klientai. 

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į „Restoranų verslo“ 

redakciją Vilniuje telefonu (8 5) 2735919 bei elektroniniu paštu 

prenumerata@meniu.lt. 

42 

42 

Restoranų 

Restoranų 

verslas 

verslas 

1/2009 

1/2009

INFORMACIJA

RestoranÅ³ verslas 2009/1

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?