You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Nr. 1/<strong>2009</strong> (29)<br />
Leidinys viešojo maitinimo, viešbučių ir<br />
pramogų srities specialistams<br />
www.restoranu<strong>verslas</strong>.lt<br />
Leidinio kaina 8 Lt<br />
ISSN 1822-3168<br />
Informacinis rėmėjas:<br />
VISOS LIETUVOS RESTORANAI,<br />
KAVINĖS, BARAI, KLUBAI, PICERIJOS,<br />
GREITASIS MAISTAS, Spec. parduotuvės,<br />
INFORMACIJA HORECA sektoriui<br />
RESTORANŲ RINKOS NAUJIENOS<br />
ALUS LIEJASI LAISVAI<br />
ĮDOMIOS KONCEPCIJOS<br />
INTERVIU SU A. GEČIENE<br />
PRIE SMETONOS BUVO KITAIP...<br />
MAITINIMO ĮSTAIGŲ REKLAMA INTERNETE<br />
PUSRYČIAI VIEŠBUČIUOSE<br />
ĮRENGIMAS / INTERJERAS IR EKSTERJERAS / VIRTUVĖ / BARAS / produktai / KONSULTACIJOS / INFORMACIJA VIEŠBUČIAMS
Naujas<br />
mūsų požiūris<br />
NAUJAS dizainas<br />
Naujutėlaitis pakuotės dizainas, aiškiai<br />
pabrėžtas arbatos mišinys ir<br />
sudedamosios dalys<br />
Ta pati nuostabaus skonio<br />
Lipton arbata<br />
NAUJAS pakelis<br />
Folijos plėvelė šviežumui išsaugoti,<br />
geresniam aromatui ir<br />
apsaugai nuo drėgmės**<br />
Arbatos etiketė<br />
Dabar etiketėje nebėra sankabėlės.<br />
Arbatos maišelį galima<br />
100 % paversti kompostu*<br />
*Išmesti arbatos maišelius į kompostą, kad jie suirtų,<br />
taip pat yra geras organinių arbatos lapelių turinio<br />
perdirbimo būdas.<br />
**Šaltinis: 2008 m. „Lipton“ ACAB saugojimo<br />
bandomosios, jutiminės ir analitinės išvados (Lipton<br />
ACAB Storage Trial, Sensory & Analytical Findings 2008).<br />
Reaton<br />
Tel. +370 5 2 330 390<br />
Nowaco Lietuva<br />
Tel. +370 37 490 790<br />
Sanitex<br />
Tel. +370 37 401 111<br />
Unilever Foodsolutions<br />
Mob. tel. +370 612 92726<br />
Tel. +370 5 2 499 235
edakcija<br />
BRANGŪS SKAITYTOJAI,<br />
Sudėtinga ekonominė situacija palietė visus. Restoranų ir viešbučių savininkai neslepia, kad dėl sumažėjusios<br />
apyvartos kartais temato vieną išeitį – įstaigos uždarymą. Ekonominio pakilimo laikotarpiu šiame<br />
versle atsirado nemažai naujokų, į aptarnavimo sferą atėjo dirbti daug jaunų žmonių, dar nežinančių, ar<br />
pasirinko teisingą sritį. Dabar, sumažėjus apyvartai ir pelnui, prispaudus bankų kreditams ar dideliems<br />
nuompinigiams, maitinimo ir apgyvendinimo versle išliks stipriausieji, labiausiai patyrusieji ar jau seniai<br />
investuotas lėšas atgavusieji verslininkai.<br />
Tačiau toks sudėtingas laikotarpis kai kam atrodo naudingas. Pastebime, kad vis dar atidaromos naujos<br />
maitinimo įstaigos, tačiau ne prabangūs restoranai, o nedidelės kavinukės, užkandinės. Į Lietuvą atkeliauja<br />
nematyti užsienio maitinimo įstaigų prekių ženklai, atnešdami naujų idėjų ir vietiniams verslininkams.<br />
Dalis pastarųjų teigia, kad krizės laikotarpis – tinkamiausias laikas naujam verslui pradėti, nes yra didesnis<br />
patalpų pasirinkimas, nukritusios jų nuomos kainos, daug lengviau surasti profesionalius darbuotojus,<br />
bendrauti su tiekėjais. Tereikia pasirinkti tinkamą vietą ir maitinimo įstaigos tipą.<br />
Naujų idėjų pasisemti galima ir žurnale „Restoranų <strong>verslas</strong>“. Kaip ir prieš keletą metų, kiekviename<br />
numeryje vėl pristatinėsime naujas, bet jau pasiteisinusias užsienio maitinimo įstaigų koncepcijas. Didelė<br />
dalis žurnalo tekstų bei daug kitokios naudingos informacijos skelbiama interneto portale Meniu.lt, HO-<br />
RECA profesionalams skirtoje rubrikoje. Ji tiesiogiai pasiekiama adresu www.restoranu<strong>verslas</strong>.lt. Apsilankykite,<br />
ieškokite, o jei nerandate reikalingos informacijos, klauskite, padėsime.<br />
Nuoširdžiai Jūsų,<br />
„Restoranų verslo“ ir Meniu.lt kolektyvas<br />
EN RESTAURANT BUSINESS is the professional magazine for restaurant owners, handlers, chiefs and employees.<br />
It is specialized in various actualities of restaurant and hospitality. It is free payable for all restaurants,<br />
bars and clubs of Lithuania. Also it is the effective marketing tool for HoReCa companies and suppliers. Periodicity<br />
– 6 times per annum.<br />
WWW.MENU.LT – the biggest internet portal in Lithuania about all restaurants, cafés, bars, pubs, clubs, catering<br />
service. All restaurants, cafes, bars, clubs of Lithuania are presented in special catalog, divided by cities, categories<br />
and other filters.<br />
There is the catalog of all HoReCa companies and suppliers in Lithuania and other information for restaurant<br />
owners, handlers, cooks and employees too. Here companies can present products and services for restaurant business.<br />
For advertisements questions and offers please contact us:<br />
„Strateginių projektų vystymo grupė” JSC<br />
Head office: Konstitucijos pr. 23C-618,<br />
Vilnius, Lithuania, tel./fax.: +370 5 2735919,<br />
e-mail: info@menu.lt; vytas@menu.lt<br />
Leidinio partneriai:<br />
Leidinio „Restoranų <strong>verslas</strong>“ užsakymo kortelę rasite internete<br />
http://kuponas.meniu.lt<br />
Leidinio redaktorius:<br />
Vytautas Mickevičius,<br />
mob. tel. 8 652 07520,<br />
el. p. vytas@meniu.lt<br />
Interjero rubrikos redaktorė:<br />
Elena Pipiraitė,<br />
mob. tel. 8 652 07522,<br />
el. p. elena@meniu.lt<br />
Dizainas ir maketas:<br />
Vilija Diglienė,<br />
mob. tel. 8 652 07523,<br />
el. p. dizainas@meniu.lt<br />
Reklama ir informacija, Vilnius:<br />
Andrius Zeigis,<br />
mob. tel. 8 652 33255,<br />
el. p. projektai@meniu.lt<br />
Donatas Kocys,<br />
mob. tel. 8 652 07521,<br />
el. p. konsultacijos@meniu.lt<br />
Rinkodaros skyrius:<br />
Artūras Nečejauskas,<br />
mob. tel. 8 699 37833,<br />
el. p. arturas@meniu.lt<br />
Leidinio žurnalistė:<br />
Elena Germanovič,<br />
mob. tel. 8 656 07555,<br />
horeca@meniu.lt<br />
Leidinio bendraautoriai:<br />
D. Kocys, R. Skripkaitė,<br />
A. Vyšniauskas, A. Zeigis<br />
Redakcija:<br />
Konstitucijos pr. 23C-618,<br />
Vilnius, tel. (8 5) 2735919,<br />
internete: www.restoranu<strong>verslas</strong>.lt<br />
Prenumerata: leidinio platinimo ir<br />
įsigijimo klausimais kreiptis<br />
tel. (8 5) 2735919,<br />
el. p. prenumerata@meniu.lt<br />
ISSN 1822-3168. Tiražas 3300.<br />
Spauda ir pozityvai:<br />
UAB „Tyliaus grafika“.<br />
Dėl spaudos broko kreiptis į<br />
spaustuvę.<br />
Nuotraukos: A. Zeigio,<br />
Meniu.lt archyvo, SXC, Food service<br />
Europe and Middle East<br />
Už reklamos turinį ir kalbą<br />
redakcija neatsako. Redakcijos<br />
nuomonė nebūtinai sutampa su<br />
autorių bei pašnekovų nuomone.<br />
Leidinio pavadinimas, koncepcija<br />
ir idėja, turinys ir stilius bei maketas<br />
priklauso UAB „Strateginių projektų<br />
vystymo grupė” ir yra saugomi<br />
LR įstatymų. Norėdami naudoti<br />
medžiagą iš leidinio, privalote gauti<br />
raštišką leidėjo sutikimą.<br />
©<br />
„Strateginių projektų vystymo<br />
grupė”, <strong>2009</strong><br />
www.meniu.lt www.sangaida.lt www.cafe-future.net www.mv.lt<br />
4 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
Turinys<br />
6 Naujos maitinimo įstaigos<br />
8 Rinkos naujienos<br />
Naujienos<br />
10 Alus liejasi laisvai<br />
INTERJERAS<br />
18 Įdomios koncepcijos<br />
koncepcija<br />
22 Aldona Gečienė: „Kai virtuvėje nebedirbsiu,<br />
vis tiek kur nors netoliese šmėžuosiu“<br />
interviu<br />
24 Prie Smetonos buvo kitaip...<br />
Restoranų klasifikavimas tarpukario Lietuvoje<br />
istorija<br />
apžvalga<br />
26 Išrinkti geriausiai Lietuvoje kavą ruošiantys barmenai<br />
28 Kas bus svarbu <strong>2009</strong>-aisiai<br />
sprendimai<br />
29 „R-Keeper 6100“ – funkcionalus sprendimas mažoms kavinėms<br />
29 Horeca rinkos naujienos<br />
30 Maitinimo įstaigų reklama internete<br />
34 Pusryčiai viešbučiuose<br />
35 2008 m. svetingumo sektoriaus statistika<br />
viešbučiams<br />
36 Perrinkta LRVVKA vadovybė<br />
37 <strong>2009</strong> m. Lietuvos vyno čempionatas<br />
36 Tarptautinės parodos<br />
48 Restoranų ir viešbučių tiekėjai<br />
Informacija<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 5
NAUJIENOS<br />
NAUJOS IR ATNAUJINTOS ĮSTAIGOS<br />
(<strong>2009</strong> M. sausis-kovas)<br />
RESTORANAI<br />
„ALAUS NAMAI“ – Europos ir lietuvių virtuvių alaus restoranas,<br />
Goštauto g. 8, Vilnius.<br />
„DRAKONO LIEPSNA“ – kinų virtuvės restoranas, Jakšto g. 7,<br />
Vilnius.<br />
„FORTO DVARAS“ – lietuvių virtuvės restoranas, M. K. Čiurlionio<br />
g. 55, Druskininkai.<br />
„LAIKINOJI SOSTINĖ“ – mišrios virtuvės restoranas, Šarkuvos<br />
g. 1A (PC „Maxima“), Kaunas.<br />
„NAUJIEJI RYTAI“ – kinų virtuvės restoranas, Viršuliškių g. 42<br />
(PC „Pasidaryk pats“), Vilnius.<br />
„TRAPICHE STEAK HOUSE“ – kepsnių restoranas, Tiltų g. 26A<br />
(„Friedricho pasažas“), Klaipėda.<br />
„WALL ST“ – Europos ir mongolų virtuvių restoranas,<br />
Lvovo g. 25 („Vilniaus verslo uostas“), Vilnius.<br />
KAVINĖS-BARAI<br />
„BARCODE“ – kokteilių baras, Gedimino g. 30/23, Kaunas<br />
(vietoje baro „Orleanas“).<br />
„CHILLOUT“ – baras, Pylimo g. 8/2, Vilnius.<br />
„KOLEGOS“ – kavinė-baras, Žolyno g. 1 („Maxima“),<br />
Ukmergė.<br />
„MANO ALIBI“ – kavinė-baras, Totorių g. 18, Vilnius.<br />
„MIGDOLAS“ – kavinė-klubas, Savanorių pr. 170, Kaunas.<br />
„NUOŠALĖ“ – kavinė-baras, Sodų g. 9, Vilnius.<br />
„SCANDALOSO“ – kokteilių baras, Kęstučio g. 93, Kaunas.<br />
„SKRAJOJANTIS OLANDAS“ – baras, Bokšto g. 3, Vilnius.<br />
GREITASIS MAISTAS<br />
„AMARETTI“ – kavinė-užkandinė, Jogailos g. 13, Vilnius.<br />
„WOK TO WALK“ – azijietiško greitojo maisto baras, Vilniaus<br />
g. 19, Vilnius.<br />
KLUBAI<br />
„AULA“ – bliuzo klubas, Pilies g. 11, Vilnius.<br />
„EKSTAZĖ“ – naktinis klubas, Jakšto g. 9, Vilnius (vietoje<br />
„Vaidilos rūsio“).<br />
„NEWS BAR“ – baras, naktinis klubas, A. Vienuolio g. 4<br />
(pramogų centras „GCW“), Vilnius.<br />
„ROLLER“ – naktinis klubas, Smetonos g. 5, Vilnius.<br />
„VORO FORTAS“ – naktinis klubas, Pramonės g. 1, Alytus.<br />
SPECIALIZUOTOS PARDUOTUVĖS<br />
„GRAND PUB and WINE“ – vyninė, A. Vienuolio g. 4 (pramogų<br />
centras „GCW“), Vilnius.<br />
SODYBOS<br />
„MARGIO KRANTAS“ – sodyba, konferencijų salė, kavinė,<br />
Penkininkų k., Trakų r.<br />
„AKROPOLIS“ – prekybos ir laisvalaikio centras (Sodų g. 8,<br />
Šiauliai). Maitinimo įstaigos „Akropolyje“:<br />
„APOLLO BOULINGAS“ – boulingo klubas, Akropolio aikštė<br />
III-05.<br />
„BERNELIŲ UŽEIGA“ – lietuviškos virtuvės restoranas, Vairo<br />
alėja II-59.<br />
„CAN CAN PIZZA“ – picerija, Gubernijos alėja II-49.<br />
„ČILI PICA“ – picerija, Ventos alėja II-55.<br />
„PIENO BARAS“ – pieno kokteilių baras, Gubernijos alėja II-53.<br />
„SOPRANO“ – ledainės, Rūtos alėja I-60 ir Gubernijos alėja<br />
II-51.<br />
„VERO CAFE“ – kavos baras, Rūtos alėja I-66.<br />
„ALAUS NAMAI“<br />
Vilniuje duris atvėrė tradicinio, tikro lietuviško alaus restoranas „Alaus namai“<br />
(A. Goštauto g. 8). Tai pirmasis žingsnis Lietuvoje besikuriančio tradicinio<br />
gyvo alaus gaivintojų judėjimo kelyje. Šio restorano savininkai pasiryžę tapti<br />
„štabu“ judėjimo, išpažįstančio natūralaus, tradicinio lietuviško alaus vertybes.<br />
Alaus mėgėjai restorane galės paragauti 12 rūšių pilstomo lietuviško gyvo<br />
alaus, verdamo mažųjų aludarių, griežtai laikantis tradicinės tikro alaus gamybos<br />
technologijos. Ateityje tikro lietuviško pilstomo alaus asortimentas didės.<br />
Be pilstomo alaus, „Alaus namuose“ bus ir per 100 rūšių lietuviško bei importuoto<br />
alaus buteliuose ir skardinėse. Alaus mėgėjams atrinktos kokybiškiausios<br />
ir įdomiausios alaus rūšys iš viso pasaulio. „Alaus namų“ lankytojų patogumui<br />
tėra dvi alaus kainos: 0,5 l lietuviško alaus kainuoja 4,50 Lt, bet kurio užsienietiško<br />
alaus butelis – 7,50 Lt. Tiesa, bus ir alaus išskirtinio dizaino buteliuose<br />
už kitą kainą. Vairuojantys „Alaus namų“ lankytojai gali pasimėgauti pilstoma<br />
bei buteliuose parduodama lietuviška gira arba nealkoholiniu alumi. Norintiems<br />
pasistiprinti – įvairių tautų nacionaliniai patiekalai, gaminami su alumi.<br />
„DRAKONO LIEPSNA“<br />
Vilniuje atidarytas jau antrasis kinų virtuvės restoranas „Drakono liepsna“<br />
(Jakšto g. 7). Virtuvės šefas ir virėjai yra kilę iš Kinijos, todėl puikiai išmano šios<br />
virtuvės subtilybes. Restorane siūloma paragauti ne tik įvairiausių kinų virtuvės<br />
patiekalų, bet ir vyno: apelsinų, lyčių bei slyvų, taip pat lyčių putojančio vyno.<br />
Restorano interjeras ilgai „brandintas“, šeimininkų idėjas padėjo įgyvendinti<br />
dizainerė. Raudonmedžio baldai, suvenyrai bei originalūs paveikslai atvežti iš<br />
Kinijos. Patalpos dekoruotos įmantriais šviestuvais, marmuro stalviršiais. Valgiaraštis<br />
gana platus, todėl net ir išrankiausias lankytojas išsirinks sau patinkantį<br />
patiekalą. Restorane įrengtos patogios erdvės švęsti gimtadienius, jubiliejus.<br />
„EHOTEL TENNIS“<br />
Kovo 1 d. duris atvėrė naujas viešbutis „Ehotel Tennis“. Ekonominės klasės<br />
viešbutis veikia daugiafunkciniame paslaugų ir sveikatingumo komplekse „SEB<br />
Arena“, Ąžuolyno g. 7, Vilniuje. Komplekse yra teniso, sieninio („skvošo“) ir virtualaus<br />
golfo aikštynai, konferencijų, aerobikos, treniruoklių salės, kineziterapijos,<br />
masažo, grožio salonai, jogos, psichologinės pagalbos centrai, sporto inventoriaus<br />
parduotuvės bei jaukus restoranas. Tai naujos koncepcijos sporto ir laisvalaikio<br />
centras, kuris yra orientuotas į itin plačią lankytojų auditoriją. Viešbutyje<br />
yra 101 kambarys, vienu metu jame galės apsigyventi iki 200 svečių. Taip pat<br />
veikia keturios konferencijų salės, kurias galima sujungti į dvi didesnes sales.<br />
Viešbučio restorane siūlomi europietiški patiekalai, moderni aplinka ir puikus<br />
aptarnavimas. Vienu metu restorane gali viešėti iki 140 asmenų. Jame laukiami<br />
papusryčiauti, papietauti ar pavakarieniauti norintys viešbučio svečiai, konferencijų<br />
dalyviai, taip pat visi, kurie sportuoja ar tiesiog lankosi komplekse. Restorano<br />
labai svarbių asmenų zonoje galima pasimėgauti išskirtiniais, gurmaniškais<br />
patiekalais bei puikiu vaizdu į teniso aikštynus. Organizuojami banketai, furšetai,<br />
įvairios šventės.<br />
„SKY BAR“<br />
Šešerius metus įvaizdžio nekeitusiam panoraminiam sostinės barui „Skybar“<br />
atnaujinti pakako vos trijų savaičių. Baro rekonstrukcijai vadovavo tinklo „Reval<br />
Hotels“ interjerą kuriantys Norvegijos dizaineriai Anne Bjornstad ir Einaras<br />
Salomonsenas. Jų sprendimu buvęs šaltas mėlynas „Skybar“ interjeras sušvito<br />
šiuo metu madingiausiais turkio, šokolado, sidabro ir aukso atspalviais. Buvo<br />
atnaujinti ne tik baldai. Patiesta nauja kiliminė danga, dirbtine oda aptrauktos<br />
kolonos bei pakabintos užuolaidos. Daugelis šių medžiagų specialiu užsakymu<br />
atgabentos iš Londone įsikūrusios dizainerių gildijos. Baras tapo ne tik šiuolaikiškesnis<br />
bei įgavo šiltesnės atmosferos, jame atsirado dar viena papildoma<br />
erdvė uždariems vakarėliams. Be salės „Delta“, kuri gali būti atskirta garso nepraleidžiančia<br />
konstrukcija, pageidaujantiems privatumo siūlomas užuolaidomis<br />
atskirtas kampelis.<br />
„SKRAJOJANTIS OLANDAS“<br />
Pačiame sostinės senamiestyje, Bokšto g. 3, duris atvėrė nauja kavinė intriguojančiu<br />
pavadinimu – „Skrajojantis olandas“. Joje lankosi tiek bohemos atstovai,<br />
tiek valdininkai. Apsilankiusius stebina interjeras bei jaukumas, kuris vilioja<br />
sugrįžti. „Skrajojančiame olande“ lankytojai pasijunta kaip namie. Šeimininkai<br />
patys dekoravo mažas ir jaukias patalpas, po kaulelį surinko bei įgyvendino idėjas:<br />
atidengta mūrinė siena palikta autentiška, nerestauruota, laikraščiais ap-<br />
6 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
NAUJIENOS<br />
krauta ąžuolo statinė, padovanota prancūzų vyndario iš Langedoko regiono, odinės<br />
sofos, kėdės iš Olandijos, įmantrūs šviestuvai, aptraukti medžiaga arba dekoruoti<br />
spalvotu stiklu. Sienas puošia nuotraukos iš Indijos – parodos bus atnaujinamos<br />
kiekvieną mėnesį. Gera žinia išalkusiems naktį – virtuvė dirba visą parą. Kavinėje<br />
gaminama iš kuo šviežesnių produktų, nešaldytos mėsos bei žuvies. Receptus kūrė<br />
patys šeimininkai. Vynas, sultys ir daugelis produktų vežami iš mažų Italijos bei<br />
Prancūzijos gamintojų. Pirmame aukšte yra apie 30 vietų erdvė, o rūsyje įrengtos<br />
dvi jaukios salės, ypač pamėgtos porelių. Ateityje šeimininkai planuoja rengti renginius,<br />
įvairias degustacijas, parodų pristatymus. Ketvirtadienis kavinėje – sveikos<br />
mitybos diena. Tądien virtuvės meistras siūlo specialiai pagamintų vegetariškų,<br />
mažai apdorotų patiekalų.<br />
„MANO ALIBI“<br />
Sostinėje, Totorių g. 18, duris atvėrė naujas vyno bei kokteilių baras „Mano<br />
alibi“. Toks pavadinimas išrinktas neatsitiktinai. Juk baras – vieta, kur žmogus<br />
nori atsipalaiduoti ir leisti sau šiek tiek daugiau. Pirmame aukšte veikia baras bei<br />
įrengta šokių aikštelė. Šios erdvės pasižymi laisva atmosfera, tinkančia bendrauti<br />
su draugais, pažįstamais ar pirmą kartą matomais žmonėmis. Ji pritraukia tuos,<br />
kurie mėgsta linksmai leisti laiką, praplėsti pažįstamų ar draugų ratą. Pakilusiųjų<br />
laiptais į viršų laukia kelios jaukios salės. Tai atsipalaidavimui skirta zona ir vyno<br />
baras. Antras aukštas skirtas ramesniam laiko leidimui. Atsipalaidavimo salėje<br />
– lengva prietema, minkšti ir patogūs baldai. Vyno bare rasite apie 80 rūšių vyno<br />
iš Senojo bei Naujojo pasaulio šalių. Valgiaraštyje – kruopščiai atrinkti patiekalai.<br />
Didžiausias yra prie vyno skirtų užkandžių pasirinkimas. „Mano alibi“ taip<br />
pat siūloma naujovė – „shot’ai“, kurie parduodami padėklais – po 12 arba 36<br />
taureles. Bare galima žaisti stalo žaidimus. Antradieniais vyksta itin didelio populiarumo<br />
sulaukusios „Protų kovos“, į kurias reikia registruotis iš anksto. Verta<br />
paminėti, kad šis žaidimas ypač populiarus Didžiojoje Britanijoje. Penktadieniais<br />
ir šeštadieniais vyksta diskoteka arba organizuojami teminiai vakarėliai, planuojama<br />
rengti karaokės vakarus.<br />
„VIA BALTICA“<br />
Šalia Kauno, Via Baltica greitkelyje, atidarytas motelis-restoranas „Via Baltica“.<br />
Svečių laukia 28 vienviečiai ir dviviečiai kambariai bei 2 apartamentai.<br />
Svečių patogumui – erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Dviejose skirtingo<br />
stiliaus konferencijų salėse su konferencine įranga telpa apie 150 asmenų.<br />
Konferencijų dalyviams siūlomos kavos pertraukėlės, pietūs ir vakarienė. Svečiai<br />
kviečiami į pirtį su baseinu, o šalia esančioje salėje galima rengti vakarėlį<br />
ar šeimos susitikimą. Tolimųjų reisų, maršrutinių autobusų vairuotojams ar<br />
keliautojams siūloma viešųjų dušų paslauga. Restorane net ir išrankiausieji<br />
visada ras skanių, sočių ir šiltų europietiškos virtuvės patiekalų. Restoranui<br />
vadovauja „Auksinė šefė“ Rasa Kibildytė, išgarsėjusi televizijos šou. Pirmame<br />
restorano aukšte įrengta greitojo maisto linija, antrame – restoranas, o trečiame<br />
– didelė terasa.<br />
„alaus namai“<br />
„via baltica“<br />
„sky bar“<br />
„drakono liepsna“<br />
„EHOTEL TENNIS“<br />
„mano alibi“<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 7
NAUJIENOS<br />
NAUJIENOS<br />
UAB „Baltic professionals“ virėjams<br />
siūlo naujieną – „Ballarini“ keptuvių,<br />
tinkamų naudoti ant visų tipų viryklių<br />
(taip pat ir indukcinių), liniją „Taormina<br />
Titanio“. Keptuvės yra su rankai malonia<br />
silikonine rankena, kuri gaminant<br />
neįkaista. Keptuvių danga buvo išrasta<br />
vienoje iš Šveicarijos laboratorijų. Dėl<br />
modernių technologijų galima pasiekti<br />
geriausius maisto gaminimo rezultatus.<br />
Indai sudaryti iš 7 sluoksnių. Naujos<br />
kartos ekologiška danga „Keravis“<br />
– tai kietųjų mineralų mišinys. Tokia<br />
danga leidžia maistą gaminti su trupučiu<br />
arba visai be riebalų. Ji taip pat<br />
nesugeria maisto kvapų, todėl vieną po<br />
kito galima gaminti visiškai skirtingus<br />
patiekalus. Dėl aliuminio keptuvė greitai<br />
įkaista, tolygiai paskirsto šilumą, todėl<br />
taupomas laikas ir energija. Šios keptuvės<br />
atsparios karščiui, todėl galima kaitinti<br />
orkaitėse. Taip pat leidžiama plauti<br />
indų plovimo mašinose.<br />
Paslaugos „Čili 1822“ operatoriai,<br />
pristatantys „Čili“ tinklo patiekalus į namus,<br />
pradeda naudoti naujovišką technologiją,<br />
padedančią ilgiau išlaikyti<br />
maistą karštą. Pristatymo komplektas<br />
„FlashPak“ susideda iš specialaus indukcinio<br />
įrenginio, veikiančio pagal patentuotą<br />
technologiją „MagnaWave“, ir šilumą<br />
išlaikančio krepšio, į kurį dedamas<br />
maistas. Į krepšį yra įdėtas specialus<br />
diskas, dėl kurio, padėtas ant indukcinio<br />
pagrindo, krepšys greitai įšyla. Tada į jį<br />
įdedama iškepta pica. Toks komplektas<br />
leidžia išlaikyti 80 % maisto temperatūros<br />
daugiau nei valandą. Šią technologiją<br />
naudoja didžiausi pasaulyje maisto<br />
pristatymo į namus tinklai: „Dominos<br />
Pizza“, „Papa Johns“ ir kiti. Daugiau apie<br />
šią technologiją galite sužinoti svetainėje<br />
www.cooktek.com.<br />
Portale Meniu.lt – kaimo<br />
turizmo sodybų katalogas<br />
Pastaruoju metu Lietuvoje tapo populiaru vestuves, gimtadienius,<br />
įmonių vakarėlius ir kitas šventes švęsti užmiestyje,<br />
sodybose. Per keletą paskutinių metų įrengta tikrai<br />
nemažai gražių sodybų, kuriose suteikiamos puikios sąlygos<br />
tiek švęsti šventes, tiek ilsėtis gamtoje. Netgi dabartiniai<br />
ekonominiai sunkumai neturėtų lankytojų atbaidyti nuo<br />
kaimo turizmo sodybų, nes jose siūlomos paslaugos ir maistas<br />
yra pigesni nei miestų viešbučiuose ir restoranuose. Kas<br />
gali būti geriau už tyrą kaimo orą, kaimišką pirtį, kubilą, šalia<br />
tekantį upelį ar tviskantį ežerą Lietuvos kaimo turizmo<br />
sodybos tikrai gali pasiūlyti tai ir dar daugiau.<br />
„Millac Cappuccino“ pienas<br />
Plėsdami portalo<br />
Meniu.lt duomenų<br />
bazę bei visiems interneto<br />
vartotojams<br />
nemokamai teikiamas paslaugas, šį pavasarį pristatome<br />
naują rubriką „Kaimo turizmo sodybos“. Kaimo turizmo<br />
sodybų savininkus kviečiame šioje rubrikoje pristatyti<br />
savo sodybas, jose teikiamas paslaugas (galimybę rengti<br />
įvairius pobūvius, seminarus, įmonių renginius ir pan.).<br />
Kaip ir kitose portalo Meniu.lt rubrikose, dalį anketinės<br />
informacijos publikuojame nemokamai.<br />
Nusprendusieji paskelbti informaciją apie savo sodybą<br />
portale Meniu.lt, galės publikuoti komplekso nuotraukas,<br />
recenziją, pateikti išsamų paslaugų pristatymą, taip pat<br />
pranešti apie savo naujienas portalo naujienų rubrikoje.<br />
Galite būti tikri, apie jus sužinos tūkstančiai žmonių (per<br />
parą portalą aplanko apie 25 000 internautų).<br />
Veikiantis nuo 2000 m. gruodžio, Meniu.lt sėkmingai<br />
sujungė aktyviausius Lietuvoje viešojo maitinimo ir<br />
pramogų objektus į vieną bendrą sistemą, kurioje greitai<br />
galima surasti kiekvieną restoraną, klubą ar kavinę. Mūsų<br />
tikslas – pateikti išsamią informaciją vartotojui, ieškančiam<br />
vietos pavalgyti, surengti pobūvį ar tiesiog linksmai<br />
ir turiningai praleisti vakarą.<br />
Jeigu norite sužinoti daugiau, rašykite el. paštu<br />
info@meniu.lt arba skambinkite tel. (8 5) 2735919.<br />
Įmonė „Sangaida“ pristato naują puikų gaminį, sukurtą rinkoje pirmaujančios<br />
Didžiosios Britanijos kompanijos „Pritchitts“, gaminančios įvairius<br />
pieno ir grietinėlės produktus, arbatos bei kavos baliklius, ledų kokteilių mišinius<br />
ir kitus šios srities produktus, žinomus ir vertinamus daugiau nei 60<br />
pasaulio valstybių.<br />
„Millac Cappuccino“ pienas specialiai sukurtas puikios Cappuccino ir<br />
Latte kavos bei karšto šokolado paruošimui! Šiame baltymais papildytame<br />
gaminyje atsiskleidžia visos geriausios pieno ir baltymų savybės. Ypatinga<br />
sudėtis ir papildomi baltymai padeda užtikrinti, kad tvirta ir tolygi kavos<br />
puta išliks iki pat paskutinio gurkšnio.<br />
„Millac Cappuccino“ pripažintas ir įvertintas apdovanojimais daugelyje<br />
konkursų. Šio pieno skonis ir savybės yra tokios pat geros kaip šviežio pieno,<br />
tačiau „Millac Cappuccino“ turi ir daugybę papildomų savybių:<br />
• Jį itin paprasta naudoti (gali naudoti ir ne profesionalai).<br />
• Dėl papildomo baltymų kiekio išgaunama tvirtos konsistencijos puta,<br />
20 % puresnė bei sodresnė nei paprasto pieno.<br />
• Puta išlieka tikrai ilgai.<br />
• Priešingai nei paprastą pieną, „Millac Cappuccino“ galima iš naujo pašildyti<br />
net keletą kartų.<br />
• Šis pienas gali būti naudojamas atšaldytas arba kambario temperatūros.<br />
• Neatidarius nėra būtina šį produktą laikyti šaldytuve.<br />
• Sumažintas laktozės kiekis ir nedidelis riebumas (2 %).<br />
• Gali vartoti vegetarai.<br />
• Neatidaryto produkto galiojimo laikas – net 6 mėnesiai.<br />
„Millac Cappuccino“ – puikus pasirinkimas profesionalams, siekiantiems<br />
savo klientus nustebinti išskirtine kokybe ir vertinantiems tikrą Cappuccino<br />
ar Latte kavą.<br />
UAB „Sangaida“ informacija<br />
8 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
NAUJIENOS<br />
Naujiena Lietuvoje – egzotiškas viskis iš<br />
Japonijos<br />
Šių metų pradžioje įmonė „Mineraliniai vandenys“ Lietuvos alkoholinių gėrimų<br />
rinkoje pristatė naujieną – japonišką viskį. „Mineraliniai vandenys“ pradėjo importuoti<br />
dviejų seniausių ir didžiausių Japonijos viskio gamintojų – „Yamazaki“<br />
ir „Nikka“ – gėrimus.<br />
Japoniškas viskis gaminamas ne iš ryžių, kaip daugelis galėtų pagalvoti, bet iš<br />
miežių salyklo. Japoniško ir škotiško viskio gamybos procesai yra kone identiški.<br />
Tačiau japoniškas viskis pasižymi savitu skoniu, kurį suformuoja vietinis vanduo,<br />
miežių daiginimo ir salyklo džiovinimo būdai, statinės, kuriose viskis brandinamas,<br />
ir net Japonijos oras, kuris taip pat daro įtaką viskio brendimui.<br />
„Nikka“ ir „Yamazaki“ viskio jau galima įsigyti „Gero vyno parduotuvėse“ Vilniuje<br />
ir Kaune, taip pat keliuose Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos restoranuose.<br />
UAB „Mineraliniai vandenys“ informacija<br />
LIETUVOS YPATINGOS KAVOS ASOCIACIJOS<br />
DEKLARACIJA „NEMOKĖKITE UŽ PRASTĄ KAVĄ“<br />
Įtvirtindama ir papildydama renginį „Kavos<br />
kultūros dienos“, Lietuvos ypatingos kavos asociacija<br />
(LYKA) skelbia deklaraciją „NEMOKĖKITE<br />
UŽ PRASTĄ KAVĄ“.<br />
Šia deklaracija norime atkreipti visuomenės<br />
dėmesį į dažnai Lietuvoje pasitaikančią<br />
kavos vartojimo kultūros situaciją, kai dėl<br />
neišmanymo, godumo ir pasyvumo nukenčia<br />
mūsų šalies kavos vartotojai.<br />
Mes pareiškiame, kad neteisingas ir nesąžiningas<br />
elgesys su kavos vartotojais yra<br />
tada, kai:<br />
• manipuliuojama prekių ženklų pavadinimais,<br />
neatsižvelgiant į kavos kokybę ir<br />
šviežumą;<br />
• barų savininkai taupo kavos kokybės<br />
sąskaita ar kaulija kavos aparatų iš tiekėjų,<br />
galvodami, kaip lengviau ir daugiau uždirbti,<br />
o ne kaip geriau paruošti kavą;<br />
• barmenas savo darbą traktuoja ne kaip<br />
profesiją, o kaip laikiną užsiėmimą prieš sėdant į vadovo kėdę;<br />
• kavos įranga lyginama su mersedesu, o kava – su benzinu, todėl kavos<br />
gėrimo kokybė siejama tik su įranga;<br />
• neišmanėliškai šaipomasi iš mūsų ilgamečių tradicijų kavą plikyti<br />
tiesiog puodelyje ir kai paruošimo būdai nepagrįstai<br />
kritikuojami vien dėl to, kad jie nepopuliarūs<br />
Italijoje ar kitose Vakarų Europos<br />
šalyse.<br />
Mes, LYKA nariai, siekdami vystyti kavos<br />
vartojimo kultūrą, pabrėžiame, kad vienas<br />
svarbiausių dalykų yra tinkamas kavos gėrimo<br />
paruošimas ir pateikimas mūsų šalies kavinėse,<br />
restoranuose, kavos baruose ir kitose<br />
kavos paruošimo vietose.<br />
Vienas iš svarbių mūsų tikslo siekimo priemonių<br />
yra Lietuvos kavos ruošimo čempionato<br />
organizavimas viešumoje, į šią veiklą<br />
įtraukiant kuo daugiau šalies kavos įmonių,<br />
privačių kavos specialistų bei neabejingų kavos<br />
mėgėjų.<br />
Esame įsitikinę, kad reikšmingiausią įtaką<br />
šios situacijos pasikeitimams gali padaryti<br />
patys kavos vartotojai. Savo žinojimu ir išprusimu<br />
jūs galite atkreipti dėmesį tų, kurie yra atsakingi<br />
už kavos pasiūlymą, kurie gali ir privalo<br />
tinkamai paruošti bei pateikti jums kokybišką puodelį kavos.<br />
Šiuo pareiškimu mes raginame kavos vartotojus žinoti, suprasti, tikėti ir reikalauti<br />
tik tinkamai paruošto, kokybiško kavos gėrimo. NEMOKĖKITE UŽ PRASTĄ<br />
KAVĄ!<br />
Lietuvos ypatingos kavos asociacija<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 9
interjeras<br />
ALUS LIEJASI<br />
LAISVAI<br />
Audrius Vyšniauskas<br />
Galima drąsiai teigti, kad alus mūsų šalyje populiarumu<br />
lenkia viską, išskyrus galbūt tik nacionalinę<br />
religiją – krepšinį. Dauguma tautiečių<br />
ne tik puikiai nusimano apie putojančio gėrimo<br />
skonį, bet ir turi pamėgtas jo vartojimo formas<br />
bei vietas. Alaus barus galime drąsiai laikyti<br />
gausia viešojo maitinimo įstaigų kategorija, turinčia<br />
begalę interjero įrengimo stereotipų, kurių<br />
ištakos siekia bene caro laikus. Daugelis barų<br />
savininkų mielai jais vadovaujasi, tačiau, norint<br />
išsiskirti iš konkurentų, tenka vėl ir vėl ieškoti<br />
originalių sprendimų.<br />
Jeigu vieta, kurioje yra baras arba kavinė, turi teigiamą reputaciją, nuodėmė<br />
yra ja nepasinaudoti. Būtent taip pasielgė naujojo alaus restorano<br />
„Alaus šalis“ savininkai, pradėję verslą patalpose, kuriose kadaise veikė<br />
garsioji „Ritos slėptuvė“. Pastarąją atsimena nemažai viduriniosios kartos<br />
vilniečių, pasiryžusių vėl ir vėl aplankyti vietą, keliančią malonius prisiminimus.<br />
Be to, naujojo restorano savininkai griebėsi paprastų, bet patikimų<br />
rinkodaros strategijų – pradėjo pilstyti daugybės mažųjų Lietuvos gamintojų<br />
produkciją, kurios daug kas dar nėra ragavęs, o alaus bokalo kainą nustatė<br />
kur kas mažesnę, nei daugelis konkurentų. Pastaroji aplinkybė ne tik privilioja<br />
„pagyvenusius jaunuolius“ bei gausų studentų būrį, bet ir savininkus<br />
verčia rūpintis demokratiško įvaizdžio kūrimu.<br />
„Alaus šalis“<br />
Taip atrodo „minkštasis“ kampas.<br />
„Alaus šalis“<br />
Nemažai lankytojų gali susėsti prie ilgojo baro.<br />
„Alaus šalis“<br />
Originalūs baldai – didžiulės alaus statinės.<br />
10 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
interjeras<br />
„būsi trečias“<br />
Baro kontuaras padarytas iš autentiškų ankstesniojo interjero medžiagų.<br />
„būsi trečias“<br />
„Papildomas“ baras antro aukšto salėje.<br />
„būsi trečias“<br />
Interjeras visiškai atitinka tradicinės lietuviškos aludės koncepciją.<br />
Praėję pro masyvią kalto metalo iškabą ir patekę į „Šalies“ vidų, rasime<br />
visus „privalomus“ tradicinio alaus baro atributus: grubius medinius stalus,<br />
išmargintus lankytojų autografais, ilgus suolus, įspūdingo ilgio baro prekystalį,<br />
lentines grindis, kurių lakuotas paviršius užsimena apie kažkada telkšojusias<br />
alaus balas. Originalus ir labai charakteringas interjero akcentas – iš<br />
ankstesnės įstaigos paveldėtos didžiulės alaus statinės, kurios gali būti naudojamos<br />
ir kaip stalviršių atramos, ir kaip nedideli „autonominiai“ staleliai.<br />
Mat stalai ilgais stalviršiais yra skirti didesnėms lankytojų grupėms, kurios į<br />
aludę užsuka ne kasdien. Kelios kompanijos, susodintos prie vieno ilgo stalo,<br />
skirtingai nei kitose Europos šalyse, jaučiasi gana nejaukiai ir kartais netgi<br />
kyla konfliktų.<br />
Lėktuvnešio denį savo ilgiu primenantis baro prekystalis nėra labai naudingas:<br />
lietuviai prie baro sėda tik tuomet, kai nebėra laisvų staliukų, be<br />
to, daugybė alaus pilstymo čiaupų yra sutelkti į vieną siaurą ruožą, todėl<br />
anšlago metu kyla bereikalingas barmenų stumdymasis.<br />
Kaip ir bet kuriame tikrame alaus bare, bendrąją atmosferą „Alaus šalyje“<br />
padeda formuoti renginiai bei tikro garso koncertai, kuriems laikinai skirta<br />
nedidelė pakyla salės kampe. Jau netrukus šokiai ir linksmybės persikels į<br />
atskirą salę. Tikėtina, kad tai padidins lankytojų susidomėjimą – ne tiek jau<br />
daug sostinėje yra barų, kuriuose lankytojams leidžiama laisvai (ir, pastebėsime,<br />
nemokamai) pašokti. Be to, savaitgaliais, piko metu, sumažės įtampa<br />
pagrindinėje salėje, kur „migruojančios“ statinės ir stačiomis alų geriantys<br />
lankytojai labai apsunkina padavėjams darbą.<br />
Nors pagrindinė salė yra pusrūsyje, natūralios šviesos čia pakanka. Ji patenka<br />
vidun per didžiulius stoglangius. Vakare salę šilta šviesa užlieja perimetrinė<br />
šviestuvų virtinė, iš tamsos ištraukianti unikalų meninį akcentą<br />
– dailininko Artūro Šlipavičiaus sukurtą Vilniaus panoramą, nusidriekiančią<br />
per visą šoninę sieną. Atliepdamas demokratiškąją baro ideologiją, A. Šlipavičius<br />
pasirinko ne tradicinę tapybą arba grafiką, o fotomontažą, naudodamas<br />
kompiuterinę grafiką. Didžiuliame kūrinyje kiekvienas lankytojas gali<br />
rasti sau artimų motyvų, o erdvioje baro salėje patirti naujų įspūdžių.<br />
Kiek kitu kampu tautinės tradicijos traktuojamos žinomoje sostinės aludėje<br />
„Būsi trečias“. Iš pirmo žvilgsnio interjeras primena „Alaus šalį“ – tokie<br />
patys masyvūs stalai ir suolai, tik statinių trūksta. Na, aišku, erdvės kukliame<br />
senamiesčio pastate atrodo kiek mažesnės ir intymesnės, nors iš viso<br />
šioje aludėje gali sutilpti net 150 žmonių. Kelios salės yra palėpėje. Kad<br />
būtų galima greičiau aptarnauti lankytojus, ten įrengtas papildomas baras.<br />
Aplinkybė, kad ši įstaiga yra šeimos <strong>verslas</strong>, prisideda kuriant malonią betarpiško<br />
bendravimo atmosferą. Savita rinkodaros politika nulėmė lankytojų<br />
kontingentą ir interjero sprendimą: nemaža iš importuotų žaliavų vietoje<br />
gaminamo alaus kaina ir aukšta tradicinių patiekalų kokybė kiek apriboja<br />
norinčiųjų „šiaip pasiurbti alaus“ antplūdį.<br />
Nors daugelis baldų yra pagaminti iš senojo pastato konstrukcijų medienos,<br />
darbas atliktas labai kruopščiai ir nesukelia perdėto grubumo įspūdžio.<br />
Interjere gausu autentiškų elementų ir detalių iš tų laikų, kuomet šioje vietoje<br />
veikė viena žinomiausių Vilniuje spirito varyklų: tai ir smulkiai skaidyti<br />
mediniai langai, ir žemos durys, ir kalto metalo durų vyriai bei skląsčiai.<br />
Kaip ir dera tradicinei aludei, sienas puošia senos nuotraukos, vaizduojančios<br />
alaus gamybos ir vartojimo procesus. Šiuo metu tikro garso koncertai<br />
aludėje nevyksta, tačiau juos ketinama vėl organizuoti vasarą, kai kieme<br />
veiks lauko kavinė. Pasak baro savininko Romualdo Daciaus, renkantis interjerą<br />
buvo iškeltas tikslas sukurti „aplinką, kuri nepriverčia jaustis nejaukiai“.<br />
Iš tiesų, svečiai aludėje iškart pasijunta kaip namie, o po kelių gero alaus<br />
bokalų situacija pagerėja dar labiau...<br />
Vietos atmosfera sėkmingai perteikiama ir alaus virtuvės restorane „Aula“,<br />
veikiančiame legendinės „Žaltvykslės“ vietoje, pačioje Pilies gatvės pradžioje.<br />
Kultūrinis vietos kontekstas bei specifinis lankytojų kontingentas paskatino<br />
architektą Audronį Vydžių pasinerti ne į archainio kaimo, o į viduramžių miesto<br />
tradicijas. Senamiestyje galiojantys apribojimai bei XVI a. architektūros<br />
paminklo statusas neleido daryti didesnių erdvės pakeitimų, tad pagrindi-<br />
Nukelta į 12 psl. ><br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 11
interjeras<br />
„aula“<br />
Interjero detalės puikiai perteikia<br />
vėlyvųjų viduramžių nuotaiką.<br />
Atkelta iš 11 psl. ><br />
nis dėmesys teko baldų ir interjero detalių parinkimui.<br />
Bendromis pastangomis pirmame pastato aukšte, lauke<br />
ir rūsyje pavyko sukurti kompaktišką ir jaukų kompleksą,<br />
kuriame iš viso telpa apie 250 lankytojų. Sezono metu didelę<br />
jų dalį sudaro Pilies gatvėje slampinėjantys turistai,<br />
kuriuos ypač mielai priglaudžia lauko kavinė, o vasarai pasibaigus,<br />
restorane pradeda uoliai lankytis čia pat esančio<br />
Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai. Kai kurie iš jų<br />
netgi turi savo vardinius alaus bokalus...<br />
Skirtingą funkciją turinčios restorano patalpos yra<br />
skirtingos stilistikos. Erdvėje prie įėjimo, kurioje įrengtas<br />
baras, išryškinami „fortifikaciniai“ motyvai: masyvios medinės<br />
varčios uždengia platų portalą kaip kokioje Trakų<br />
pilyje, o medinis baro kontuaras, sukurtas padedant „Švyturio“<br />
specialistams („Aula“ turi šios alaus daryklos ambasadoriaus<br />
statusą), šiek tiek primena senovinį kuršių laivą.<br />
Kitoje salėje išryškinami renesansinės miesto kultūros<br />
motyvai: ji apstatyta klasikinio stiliaus baldais, pavyzdžiui,<br />
susegta oda („česteriu“) aptrauktomis sofomis bei užpildytomis<br />
knygų lentynomis. Sienas puošia graviūros bei<br />
tapybos darbai, kurių tema – alaus gamyba ir vartojimas.<br />
Ypač įspūdingai atrodo Dailės akademijos studenčių atlikta<br />
senovinio paveikslo reprodukcija, užimanti didesniąją<br />
šoninės sienos dalį. Nors bendrame kontekste paveikslas<br />
atrodo gerokai per didelis, jis pakankamai vaizdžiai perteikia<br />
kultūrinių miesto tradicijų tąsos idėją. Savo ruožtu ryšį<br />
su Alma Mater Vilnensis atspindi arkinėje nišoje patalpintas<br />
visų universiteto rektorių sąrašas nuo pat jo įkūrimo.<br />
Tolesnėse salėse ryšys su kultūrine praeitimi silpnėja: vadinamoje<br />
Židinio salėje lankytojus pasitinka paprastučiai<br />
stalai, ryškiaspalvės modernios sofos ir gan keisto turinio<br />
lubų skliauto tapyba. Tiesa, pasidžiaugti autentiška senovine<br />
aplinka galima siaurais laiptais nusileidus į rūsį, kurio<br />
skliautuotoje salėje dažnai vyksta uždari renginiai, o nuo<br />
kovo pradžios – ir bliuzo koncertai.<br />
„aula“<br />
Pagrindinėje salėje – miesto kultūrai ir namų aplinkai<br />
būdingi motyvai.<br />
„aula“<br />
Knygų lentynos ir lubų skliauto<br />
freskos – svarbios interjero detalės.<br />
metų pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, siauroje ir judrioje<br />
gatvėje, greta Dominikonų, veikia vienintelė Lietuvoje<br />
airiška aludė „The Dubliner“. Įkurta istoriniame<br />
XV amžiaus pastate, menančiame daugybę savininkų ir<br />
nuomininkų, aludė turi unikalų sgrafito technika išmargintą<br />
fasadą, paveldėtą iš kadaise čia veikusios antikvariato<br />
parduotuvės. Kaip ir „Auloje“, „The Dubliner“ atlikti<br />
didelių interjero rekonstrukcijų ir transformacijų nebuvo<br />
galima dėl paminklotvarkos taisyklių. Tad naujieji savininkai,<br />
kurių tarpe – keli anglai ir tik vienas airis, apsiribojo<br />
tik aiškesniu patalpų paskirstymu, naujais baldais<br />
ir saikingu sienų dekoru. Pagrindinis pastarojo motyvas,<br />
savaime suprantama, yra žalias dobilo lapas – nacionalinis<br />
Airijos simbolis. Kodėl anglai sumanė įsteigti mūsuose<br />
būtent airišką „pubą“ „Jei mes, anglai, sakome „Pub“,<br />
turime omenyje paprasčiausią aludę, o „Irish Pub“ mums<br />
– jau intriguojanti vieta su savita nuotaika“, – teigia Andrew,<br />
vienas baro įkūrėjų. Be airiškų patiekalų ir privalomo<br />
„Guinness“ alaus, čia galima „paragauti“ šarmingos<br />
ir atpalaiduojančios europietiškos atmosferos, kuri vilioja<br />
tiek vilniečius, tiek miesto svečius. Ją perteikia visa baro<br />
erdvė, padalinta į jaukias „temines“ sales (sporto, muzikos,<br />
literatūros) bei jose apgalvotai išdėstytos smulkmenos:<br />
įvairių šalių laikraščiai ant stalelio prie įėjimo, sportiniai<br />
Jaukią ir savitą alaus vartojimo aplinką galima sukurti<br />
remiantis ne vien tik lietuviškomis tradicijomis. Jau porą<br />
„the dubliner“<br />
Taikantis prie lietuviškų realijų, barą teko gerokai patrumpinti.<br />
12 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
interjeras<br />
„the dubliner“<br />
„Sporto“ salėje gausu nuotraukų ir trofėjų.<br />
atributai, diplomai ir nuotraukos, taip pat rašytojų portretai<br />
bei poetiniai tekstai, įrėminti ir iškabinti ant sienų,<br />
skirtinguose kampuose. Papildomo žavesio „Dublineriui“<br />
suteikia aiškiai jaučiama britų meilė „seniems geriems<br />
dalykams“. Pavyzdžiui, darniai parinkti klasikinio stiliaus<br />
baldai, visai neseniai pagaminti Lietuvos ir Lenkijos įmonėse,<br />
atrodo, čia bestovį bent porą dešimtmečių, o durys<br />
kleba taip, kad, rodos, varstyti jas pradėjo dar mūsų seneliai.<br />
Beje, bare duoklę teko atiduoti ne tik airių ir britų, bet<br />
ir lietuvių pomėgiams. Pavyzdžiui, puikų tamsinto medžio<br />
baro prekystalį teko sumažinti kone dviem trečdaliais, nes<br />
lietuviai daug mieliau renkasi staliukus, o nuotraukas, pakabintas<br />
greta tualetų, teko papildomai pritvirtinti varžtais,<br />
kad neišsineštų suvenyrų „mėgėjai“...<br />
Gedimino prospekto gale, netoli Seimo, veikiantis čekų<br />
virtuvės restoranas „Pas Rudolfą“ (tiksliau, „Pas Rudolfą<br />
II“) perėmė kadaise čia buvusio baro „Prie Parlamento“<br />
šlovę, o kartu ir dalį jo lankytojų. Baras pavadintas XVI a.<br />
Habsburgų dinastijos valdovo, daug prisidėjusio prie alchemijos<br />
ir alaus gamybos plėtojimo Čekijoje, garbei, tad<br />
interjere apstu užuominų apie šlovingąją šios šalies praeitį.<br />
Ko verta vien tik viduramžių ginklų ir šarvų kolekcija!<br />
Kiekvienas lankytojas gali pasimatuoti kovinio šalmo kopiją<br />
ir, tarkim, padedamas rūpestingų kolegų, įsitikinti jo<br />
tvirtumu. Tiesa, ne visi jie tiksliai atitinka Rudolfo epochą,<br />
bet vis tiek atrodo labai įspūdingai. Taip pat verta dėmesio<br />
unikali alaus bokalų kolekcija, eksponuojama antro aukšto<br />
salės vitrinoje. Iš kitų specifinių interjero detalių paminėtinos<br />
įspūdingos senųjų Čekijos alaus daryklų nuotraukos<br />
bei keli šlovingojo Rudolfo portretai. Restorano baldai<br />
ne tokie saviti. Daugelis kėdžių ir krėslų buvo pagaminti<br />
„Thonet“ fabrike, kuris kadaise karaliavo Austro-Vengrijos<br />
baldų rinkoje, tad jų deriniai su klasikinėmis tamsaus me-<br />
Nukelta į 14 psl. ><br />
„Jei mes, anglai,<br />
sakome „Pub“,<br />
turime omenyje<br />
paprasčiausią<br />
aludę,<br />
o „Irish Pub“<br />
mums – jau<br />
intriguojanti<br />
vieta su savita<br />
nuotaika“.<br />
„the dubliner“<br />
Literatūros salėje – žinomų rašytojų portretai.<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 13
interjeras<br />
Atkelta iš 13 psl. ><br />
džio spintomis bei baro lentynomis daro pakankamai įtaigų Vidurio Europos<br />
interjero įspūdį. Savita aplinka ir puikus alus nemažą būrį sostinės gyventojų<br />
ir svečių jau pavertė ištikimais Habsburgų dinastijos pasekėjais.<br />
Kaip žinia, ragauti alų yra žymiai smagiau besiklausant įmantrios ir spalvingos<br />
istorijos. O pasakoti ją galima ne tik žodžiu, bet architektūros bei<br />
dizaino kūriniais. Steigiant alaus restoraną „Bravarija“ prekybos ir pramogų<br />
centre „Akropolis“, jo lankytojams buvo nuspręsta pasekti pasaką apie tolimąją<br />
alaus mėgėjų šalį Vokietiją. Architektui Valerijui Starkovskiui netgi<br />
teko dviem savaitėm keliauti į tikrąją Bavariją, kad susipažintų su vietinių<br />
aludžių istorija, architektūra ir įvaizdžio kūrimo ypatybėmis. Daugelis idėjų<br />
ir pastebėjimų vėliau buvo pritaikyta Vilniuje atidarytame restorane, atsižvelgiant<br />
į „Akropolio“ lankytojų kontingentą ir jo veiklos specifiką. Kaip ir<br />
daugelyje kitų prekybos milžino objektų, „Bravarijoje“ stengiamasi bet kokia<br />
kaina patraukti lankytojų dėmesį, o vėliau sudominti juos įdomiais ir netikėtais<br />
pasiūlymais. Dėl to interjerą buvo nuspręsta paįvairinti scenografijos<br />
elementais. Pavyzdžiui, prie restorano įėjimo atsirado butaforinis medis ir<br />
Nukelta į 16 psl. ><br />
„pas rudolfą“<br />
Interjere taikiai sugyvena įvairių istorinių stilių detalės.<br />
„pas rudolfą“<br />
Sieniniai šviestuvai primena ginklus.<br />
„pas rudolfą“<br />
Baro stovą supa populiariosios „Thonet“ firmos kėdės.<br />
14 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
interjeras<br />
„bravarija“<br />
Pagrindinė salė primena Pietų Vokietijos miestelio aikštę.<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 15
interjeras<br />
Skirtingai nei romantiškojo senamiesčio, oro uosto aplinka neskatina ilgų<br />
nuoširdžių pasisėdėjimų – viskas dvelkia dalykišku racionalumu. Belaukdami<br />
lėktuvo, žmonės užsuka į barus bei kavines nebent tam, kad numalšintų<br />
troškulį arba nuslopintų skrydžio baimę. Vilniaus oro uosto naujojo terminalo<br />
išvykimo zonoje esančio „Heineken“ alaus baro interjeras patvirtina<br />
racionalią kelionių filosofiją. Įmonei, atstovaujančiai garsiam užsienio prekės<br />
ženklui, paprastai keliami griežti reikalavimai, net ir interjero įrengimo<br />
srityje. O garsieji olandų alaus gamintojai, išgirdę apie lietuvių norą įrengti<br />
vien tik jų produkcija prekiaujantį barą, apsiribojo bendrais nurodymais ir<br />
reklaminės medžiagos bei suvenyrų tiekimu. Pagrindinę įvaizdžio idėją, suformuotą<br />
direktoriaus Igno Krivicko, realizavo dizainerė Beata Sinkevič. Kai<br />
kurias interjero detales, pavyzdžiui, baro šviestuvus, padėjo išrinkti įmonės<br />
akcininkai, turintys patirties barų ir kavinių įrengimo srityje. Galutinis re-<br />
Atkelta iš 14 psl. ><br />
maža naminių gyvūnų ferma, o tranzitinis pasažas buvo paverstas viduramžių<br />
miesto fragmentu su margais namų fasadais. Pagrindinė salė virto<br />
miestelio aikšte su dekoratyviniu fontanu, gatvės žibintais, fachverkiniais<br />
namų fasadais ir klinkerio grindiniu. Šalia įėjimo į specialias nišas, esančias<br />
už įspūdingų grotų, buvo sukrauti vardiniai klientų bokalai – taip pat iš vokiečių<br />
pasiskolinta idėja. Galbūt visa tai būtų galima traktuoti beveik rimtai,<br />
jeigu ne lubas dengiantis didžiulis plastikinis tentas, vaizduojantis idiliškai<br />
žydrą dangų su baltais debesėliais. Tiesa, bendrąjį vaizdą kiek pagadino palei<br />
langus riogsantys alaus gamybos rezervuarai, tačiau, kita vertus, dėl jų<br />
visas procesas įgavo ištaigingo vaizdingumo. Pasak V. Starkovskio, remiantis<br />
lietuviškos ir bavariškos virtuvės panašumais, buvo siekiama sukurti lankytojams<br />
nuolat veikiančio „minioktoberfesto“ nuotaiką, susodinant juos prie<br />
ilgųjų stalų kuo tankiau ir draugiškiau. Bet šiame straipsnyje jau išvardintos<br />
priežastys privertė pakoreguoti išplanavimą ir aplink fontaną, „aikštės“<br />
centre, surikiuoti daugybę nedidelių stalelių. Dėl viso to vakarais gyvenimas<br />
„Bravarijoje“ virte verda, o aplinkos įkvėpti lietuviai ryžtingai mokosi vokiečių<br />
kalbos ir alaus vartojimo kultūros pradmenų.<br />
„heineken“<br />
Barą puošia įspūdingo ilgio alaus butelių rikiuotė.<br />
„bravarija“<br />
Pastovūs lankytojai čia gali saugoti savo vardinius bokalus.<br />
„bravarija“<br />
Linksmai nuteikiančioje sienų tapyboje galima įžvelgti ir šiek tiek ironijos.<br />
„heineken“<br />
Išrinkti baro baldus dizainerei padėjo baro savininkai.<br />
16 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
interjeras<br />
zultatas, galima sakyti, radikaliai skiriasi nuo visų panašaus profilio įstaigų<br />
Lietuvoje. Kad ir kaip beieškotume, bare nerasime nei vienos užuominos apie<br />
tautinį „alaus kultą“ – nei medinių suolų, nei molinių ąsočių. Priešingai,<br />
viskas dvelkia tvarkingu europietišku santūrumu, kurį galėtume priskirti vadinamajam<br />
„tarptautiniam stiliui“. Iš tiesų, tokį interjerą galėtume pamatyti<br />
bet kurioje pasaulio didmiesčio įstaigoje, todėl tarptautinis oro uostas,<br />
mūsų vartai į platųjį pasaulį, yra tam tinkamiausia vieta.<br />
Apie 70 vietų „Heineken“ baro salėje tvarkingai sustatytos lengvų metalo<br />
konstrukcijų kėdės ir staliukai, o palei sienas driekiasi masyvių minkštasuolių<br />
juosta. Spalvinio sprendimo pagrindą sudaro tamsaus medžio, natūralios<br />
odos ir poliruoto metalo kontrastas, dvelkiantis prabangiu „naujuoju funkcionalizmu“.<br />
Dalykišką baro atmosferą papildo šaltas bendrasis apšvietimas.<br />
Vadinamoji galinė siena atsiveria tiesiai į išvykimo salės erdvę, kurios plieniniai<br />
turėklai ir kitos metalo konstrukcijos savaip antrina pagrindinėms baro<br />
interjero detalėms. Viena jų – į akis krentantys metaliniai baro šviestuvų<br />
burbulai, ne tik išryškinantys reikšmingąją baro vietą, bet ir užsimenantys<br />
apie madingąjį 7 dešimtmečio stilių. Specifiniams „Heineken“ bruožams<br />
bare visų pirma atstovauja „firminė“ žalia spalva, kuria nudažyta plati šoninė<br />
siena, o taip pat serija elegantiškų reklaminių plakatų. Originalus baro<br />
akcentas yra itin ilga firminių butelių eilė, išrikiuota per visą viršutinės lentynos<br />
ilgį (daugiau nei 6 m). Tokią stiklo taros sankaupą jau galima laikyti<br />
nebe reklamine ekspozicija, o spalviniu interjero akcentu, kurio smaragdinė<br />
šviesa baro lankytojams žada didžiuosius kelionių nuotykius.<br />
Apibendrindami galėtume teigti, kad, pratęsiant gilias tautines alaus gėrimo<br />
tradicijas, šiandien rinkoje atrandama vietos ne tik naujoms jo vartojimo<br />
formoms, bet ir originaliems interjero dizaino sprendimams, atitinkantiems<br />
vartotojų poreikius ir aplinkos kontekstą.<br />
„heineken“<br />
Keleiviai dažnai užsuka į barą numalšinti streso.<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 17
koncepcija<br />
ĮDOMIOS KONCEPCIJOS<br />
Parengta pagal „Food Service Europe and Middle East“<br />
Senesniuose „Restoranų verslo“ numeriuose spausdinome<br />
straipsnius apie įdomias ir pasiteisinusias įvairių Europos<br />
šalių restoranų, barų ir kitokių maitinimo įstaigų bei viešbučių<br />
koncepcijas. Tęsiame šią populiarią žurnalo rubriką ir<br />
pristatome įdomius objektus Skandinavijos šalyse. Tikimės,<br />
kad šie trumpi pristatymai padės restoranų savininkams ir<br />
vadovams pasisemti idėjų kuriant naujas ar tobulinant jau<br />
turimas maitinimo ir pramogų įstaigas.<br />
būtum namuose...<br />
Daugelis Stokholmo (Švedija) gyventojų ir svečių prisimena<br />
pirmąjį „Lydmar Hotel“, kuris iki 2006 m. veikė populiariame<br />
sostinės prekybos ir pramogų rajone Stureplan.<br />
Šis boutique tipo viešbutis ir restoranas buvo mėgstama<br />
jaunų miestiečių susibūrimo vieta, pagarsėjusi avangardinio<br />
meno parodomis ir džiazo bei roko koncertais. Uždarius<br />
viešbutį, savininkas Per Lydmar jau kitoje vietoje po kelių<br />
metų atidarė naująjį „Lydmar Hotel“. Viešbutis įkurtas greta<br />
pagarsėjusio „Grand Hotel“ ir Nacionalinio meno muziejaus,<br />
šalia vandens, su puikiu vaizdu į senamiestį ir karališkąją<br />
pilį. Naujajame viešbutyje įrengti 46 kambariai išsiskiria<br />
„Lydmar Hotel“<br />
„Rue du Pont Nouveau“<br />
„Laundromat Cafe“<br />
„zenzi“<br />
„Laundromat Cafe“<br />
18 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
interjeras<br />
tuo, kad kiekvieno jų interjero dizainas yra skirtingas. Kiekvienas kambarys<br />
dekoruotas taip, kad svečias jaustųsi lyg privačiuose namuose. Toks pats interjero<br />
stilius dominuoja ir viešbučio restorane bei bare. Naujasis viešbutis<br />
nėra toks triukšmingas, kaip jo pirmtakas. Jis labiau „subrendęs“, jaukus ir<br />
patogus. Restorane jaučiama šilta ir atpalaiduojanti („kaip namie“) atmosfera,<br />
nėra tradicinės baro lentynos. Baldai taip pat nevienodi – senos odinės sofos,<br />
įvairūs patogių krėslų komplektai. Pasieniuose – knygų lentynos, prikrautos<br />
senų knygų ir žurnalų, vinilinių plokštelių ir vyno butelių. Šeimos fotografijos,<br />
smulkūs asmeniniai daiktai ir stalo žaidimai dar labiau sustiprina namų<br />
jausmą... Restorane lankytojams siūlomi tarptautinės virtuvės patiekalai už<br />
nedidelę kainą.<br />
Plačiau internete: www.lydmar.com<br />
Kepyklėlė ir moderni užeiga<br />
Švedas Mattias Ljungberg – konditeris, 2006 m. laimėjęs Metų konditerio<br />
titulą, o 2004 m. Virėjų olimpiadoje pelnęs auksą. Jis kartu su tėvu 12 metų<br />
vadovavo tradicinei ir gerai žinomai Stokholmo kepyklėlei „Tossebageriet“,<br />
tačiau ilgą laiką svajojo apie kepyklą-restoraną. Neseniai jo svajonė išsipildė<br />
– Stokholme duris atvėrė užkandinė „Rue du Pont Nouveau“. Ši įstaiga susideda<br />
iš dviejų dalių. Dešinėje yra kepinių parduotuvėlė su stiklinėmis vitrinomis,<br />
kurioje jau nuo 8 val. ryto siūloma šviežios duonos, bandelių, pyragaičių,<br />
šokoladinių konditerijos gaminių, taip pat pusryčiams ar priešpiečiams skirtų<br />
šviežių užkandžių – salotų, sumuštinių, pyragų, kavos gėrimų. Kairėje „Rue<br />
du Pont Nouveau“ dalyje yra restoranas, tiksliau – moderni užeiga. Salėje<br />
įrengta 50 vietų. Meniu – prancūziški patiekalai pietums ar vakarienei. Vyno<br />
sąrašas platus, atskirai pristatomas kiekvienas vyno gamintojas, aprašoma jo<br />
vyno gamybos filosofija. Prie kiekvieno patiekalo valgiaraštyje nurodomas rekomenduojamas<br />
vynas. Vakarienės metu vieno patiekalo kaina siekia 210–295<br />
Švedijos kronas.<br />
Plačiau internete: www.pontnouveau.se<br />
Šviežia, greita, nebrangu<br />
„Zenzi“ – Norvegijos greitojo maisto tinklas, kurio įstaigose siūlomas įvairus,<br />
kokybiškas, šviežias ir nebrangus maistas išsinešti. Šių įstaigų patiekalų<br />
asortimentą geriausiai apibūdina pasakymas „sveika, šviežia, be maisto priedų,<br />
suteikia energijos“. Pirmoji tinklo, priklausančio dviems steigėjams (Oystein<br />
Reinsborg ir Rune Pal), įstaiga duris atvėrė 2006 m. lapkritį. Per dvejus<br />
metus tinklas išsiplėtė iki10 tokių maitinimo įstaigų Osle ir jo apylinkėse. Abu<br />
tinklo savininkai yra virėjai, turintys darbo aukštos klasės restoranuose patirties,<br />
tačiau dėl sparčios verslo plėtros teko pritraukti investuotoją. Viena<br />
„Zenzi“ tinklo įstaiga per metus vidutiniškai pasiekia 1,1 mln. eurų apyvartą.<br />
Per artimiausius trejus metus tinklą planuojama išplėsti iki 25 įstaigų. Siūlomų<br />
patiekalų asortimentą sudaro sumuštiniai, salotos, sriubos, troškiniai,<br />
makaronų patiekalai. Naujausiose tinklo įstaigose yra ir specialiai įrengtos<br />
wok keptuvių zonos, kuriose lankytojai gali patys pasirinkti patiekalų sudedamąsias<br />
dalis, mokėdami už jų svorį. Atsigerti siūloma kavos, arbatos, vandens,<br />
ledų kokteilių ir šviežiai spaustų sulčių, kurių lankytojai gali pasiruošti patys,<br />
į sulčiaspaudę įdėdami savo mėgstamų vaisių, kurie yra supjaustyti ir sudėti<br />
į specialius indus.<br />
Daugiau internete: www.zenzi.no<br />
Jauki ir praktiška kavinė<br />
Kopenhagoje (Danija) nuo 2004 m. veikia „Laundromat Cafe“. Jos steigėjų<br />
pagrindinis tikslas buvo sukurti vietą, kur žmonės vienu metu galėtų ir išsiskalbti<br />
drabužius, ir pasėdėti jaukioje kavinėje. Bevielis internetas, šachmatai<br />
ir kiti stalo žaidimai, virš 4000 knygų (patikusią galimą nusipirkti), krūvos žurnalų<br />
yra skirti lankytojams, laukiantiems skalbimo pabaigos. Jauni dizaineriai<br />
ant įstaigos sienų gali eksponuoti savo darbus. Be to, „Laudromat Cafe“<br />
lankytojams siūlo šviežiai paruoštų, „naminių“ patiekalų. Darbo dienomis,<br />
rytais, kavinėje už 85 Danijos kronas galima rinktis vieną iš dviejų pusryčių<br />
kompleksų – „švarų“ (vegetarišką) arba „purviną“ (su dešrelėmis). Šeštadieniais,<br />
sekmadieniais ir švenčių dienomis patiekiami vėlyvi pusryčiai. Dienos<br />
Nukelta į 20 psl. ><br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 19
koncepcija<br />
„Stick’n’sushi“<br />
„paustian“<br />
„paustian“<br />
„De Bijenkorf“<br />
„nubb‘s“<br />
Atkelta iš 19 psl. ><br />
metu skalbyklos lankytojų tarpe populiariausi sumuštiniai,<br />
salotos ir mėsainiai. Meniu sudarytas iš<br />
Viduržemio jūros regiono ir amerikietiškos virtuvės<br />
patiekalų, tačiau jaučiami Islandijos, iš kurios kilę<br />
kavinės savininkai, gastronomijos akcentai. Atsigerti<br />
siūloma virš 20 rūšių kavos gėrimų, taip pat<br />
arbatos, alaus, vyno, kokteilių. Interjere dominuoja<br />
raudona, beige ir ruda spalvos, baro kėdės apvilktos<br />
karvių oda. Skalbimo zonoje yra keturios skalbimo<br />
ir džiovinimo mašinos. Tokia skalbyklos-kavinės<br />
koncepcija pasiteisino – antroji analogiška įstaiga<br />
buvo atidaryta 2006 metais. Beje, „Laundramat<br />
Cafe“ turi savo puslapį populiariame interneto dienoraščių<br />
tinklapyje „Facebook“.<br />
Daugiau internete: www.thelaundramatcafe.<br />
com<br />
„Etenstijd“<br />
Kulinarinis gyvenimo būdas<br />
Vienas jaunas ir talentingas Danijos virtuvės<br />
šefas, vardu Bo Bech, Kopenhagoje (Danija) atidarė<br />
nuosavą restoraną „Paustian“. Jame sumanusis<br />
šefas siekia „duoti impulsą“ lankytojų jutimo<br />
organams ir smegenims, nes restorane klasikinė<br />
prancūzų virtuvė maišoma su molekuline gastronomija.<br />
„Paustian“ virtuvė ne tik tapo sensacija<br />
Kopenhagos gurmanų tarpe, bet ir praeitais metais<br />
užsidirbo Michelin žvaigždę. Dar labiau stebina tai,<br />
kad šis restoranas įkurtas... buvusiame baldų sandėlyje.<br />
Restoranas atrodo nepretenzingai, asketiškai,<br />
apstatytas moderniais baldais. Savininkas savo<br />
koncepciją apibūdina kaip „gyvenimo būdą“. Šalia<br />
pagrindinio „a la carte“ valgiaraščio (patiekalų kainos<br />
svyruoja nuo 290 iki 340 Danijos kronų) siūlomi<br />
kompleksai: priešpiečiai (300 kronų) ir trijų (ar<br />
daugiau) karštųjų patiekalų vakarienės (klasikinis<br />
patiekalas-siurprizas Brillat-Savarin (750 kronų),<br />
eksperimentinis patiekalas Alchemist (600 kronų)<br />
ir vegetariškas patiekalas Chlorofill (750 kronų).<br />
Prie valgių siūlomas vynas iš įspūdingo rafinuoto<br />
vyno meniu. Šalia uosto esančiame restorane – 90<br />
vietų. „Paustian“ dirba su pietų pertrauka – pirmadieniais-šeštadieniais<br />
nuo 12 iki 15 val. ir nuo<br />
17.30 iki 24 val.<br />
Daugiau internete: www.restaurantpaustien.dk<br />
Japonų virtuvė su danišku<br />
prieskoniu<br />
Didžiausias Danijoje sušių restoranų tinklas<br />
„Stick’n’sushi“ jungia 9 įstaigas, kurių kiekvienoje<br />
yra restoranas, maisto išsinešti zona bei pardavimo<br />
skyrius, kuriame prekiaujama ir nuosavais prekių<br />
ženklais pažymėtais produktais. Stilingą interjerą<br />
kiekvienam restoranui kūrė patyrę Šveicarijos dizaineriai.<br />
Be gausybės įvairiausių rūšių sušių, restoranuose<br />
siūloma salotų su vištiena ar jūrų gėrybėmis,<br />
lazdelių, pagamintų iš vištienos, daržovių,<br />
žuvies, jautienos, kiaulienos ar antienos. Vienam<br />
šio tinklo įkūrėjų bei vadovų Kim Rahbek, turinčiam<br />
tiek japoniško, tiek daniško kraujo, taip pat<br />
priklauso didelė vietinė žuvies kompanija, tad į restoranus<br />
pastoviai tiekiamos tik kokybiškos žaliavos.<br />
Jis labai rūpinasi tinklo produkcijos kokybės pasto-<br />
20 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
informacija<br />
vumu – tai patvirtina tinklo devizas: „Jei į namus užsisakytą maistą gausite be<br />
padažo, mes jį atvešime jums taksi“. Šio restoranų tinklo pajamos paskutiniais<br />
metais augdavo po 25 proc. per metus, o 2008 m. planuota pasiekti 26 mln.<br />
eurų apyvartą. Beje, apie pusę pajamų uždirbama iš maisto išsineštinai, dar<br />
apie 10 proc. – parduodant internetu. Artimiausiu metu planuojama atidaryti<br />
dar 4 restoranus, o ateityje plėstis į Oslą, Londoną, Hamburgą ir Berlyną.<br />
Plačiau internete: www.sushi.dk<br />
išalkusiųjų namai<br />
Olandijoje, Tilburgo mieste, esantis restoranas „Etenstijd“ („Metas valgyti“)<br />
įkūnija sėkmingą „viskas valgoma“ koncepciją. Per savaitę jį aplanko apie<br />
4800 lankytojų. Jie patys pasirenka maistą prie bufeto tipo stalų, ant kurių<br />
virėjai serviruoja šviežiai paruoštus patiekalus. Plačiame meniu – maždaug<br />
400 patiekalų: nuo kotletų iki krokodilienos, nuo picų iki saldžių pyragų, nuo<br />
mėsos kepsnelių iki gruzdintų krevečių. Visi patiekalai ruošiami iš šviežių produktų.<br />
Šis restoranas atidarytas 2006 metais ir yra vienas iš didžiausių restoranų<br />
Olandijoje – viduje gali susėsti 600 lankytojų, lauke – dar 450. Restorane<br />
galima suvalgyti tiek, kiek telpa, tačiau ribojamas valgymo laikas. Už 2 val.<br />
mėgavimosi maistu pietų metu tenka mokėti 24,50, už tris valandas – 30<br />
eurų. Vakarienės metu kainos padidėja iki 28,50 ir 37 eurų. Savaitgaliais dirbama<br />
trumpiau ir kainos atitinkamai yra 20 ir 27 eurai. Vaikams iki 12 metų<br />
ir pensininkams – nuolaidos. Nealkoholiniai gėrimai į šias kainas įskaičiuoti,<br />
o už alkoholinius imamas simbolinis mokestis – 3 eurai už tris ir 5 eurai už<br />
penkis gėrimus. Restoranas įrengtas didžiuliame atskirame pastate, viduje padalintame<br />
į atskiras temines patalpas. Čia yra biliardo kambarys, biblioteka,<br />
valtinė – viskas dekoruota tarpukario laikotarpio stiliumi. Rūsyje yra vaikams<br />
žaisti skirta erdvė.<br />
Daugiau internete: www.etenstijd.nl<br />
Didelis restoranas dideliame prekybos centre<br />
Amsterdame (Olandija) esančiame „De Bijenkorf“ prekybos centre neseniai<br />
buvo atidarytas didžiulis savitarnos restoranas „De Bijenkorf Kitchen“. Jame<br />
įrengta apie 500 sėdimų vietų ir 8 maisto gamybos salos – tai vienas didžiausių<br />
tokio tipo restoranų Europoje. Restoranas veikia penktame pastato<br />
aukšte, vietoje čia seniau buvusios 300 vietų maitinimo įstaigos. Pro langus<br />
atsiveria nuostabūs senojo Amsterdamo vaizdai. Restorano koncepcijos autorystė<br />
priklauso visame pasaulyje garsiam dizaino biurui „ConcreteAmsterdam“<br />
(kiti šio biuro projektai – „SupperClub“, „Citizen M Hotel“, „Coffe<br />
Company“ ir kt.). Restorane siūlomi labai įvairūs patiekalai. Beveik visų<br />
tautybių žmonės čia gali rasti sau tinkamų ir žinomų valgių. „De Bijenkorf<br />
Kitchen“ išskirtos 8 skirtingų „maisto pasaulių“ zonos: jūrų gėrybių ir sušių,<br />
ant grotelių keptų kepsnių, Azijos, Toskanos, sriubų ir salotų, sumuštinių,<br />
ledų ir desertų, vaisių, daržovių ir sulčių. Kiekvienoje jų lankytojai gali pasirinkti<br />
atitinkamų valgių. Kiekvienoje zonoje – atskira atvira virtuvė, todėl<br />
lankytojai gali matyti ruošiamą maistą. Ryškiai apšviestos maisto zonos yra<br />
įrengtos patalpos viduryje. Visumą užpildo prabangus Šampano baras ir kavinė<br />
„Illy coffee bar“.<br />
Daugiau internete: www.bijenkorf.nl ir www.concreteamsterdam.nl<br />
Šokolado baras<br />
Neseniai Amsterdamo restoranų ir barų rinkoje atsirado naujas narys<br />
– labai įdomios koncepcijos šokolado baras „Nubb’s“. Atidarytas šalia judrios<br />
Rembrantplein aikštės, „Nubb’s“ yra kiekvieno šokolado mėgėjo svajonė.<br />
Valgiaraštis sudarytas iš patiekalų ir gėrimų, kurių sudėtyje yra šokolado.<br />
Patalpos yra dekoruotos šokolado spalvomis, ant sienų kaba šokolado nuotraukos.<br />
Turbūt populiariausias ir reprezentacinis baro patiekalas yra baltojo,<br />
pieniško ar juodojo šokolado fondiu (į karštą šokoladą merkiami vaisių<br />
ar saldėsių gabalėliai). Šokolado mėgėjai bare gali užsisakyti šokoladinių<br />
pieno kokteilių, šaltos kavos su šokoladu, įvairiais būdais paruošto karšto<br />
šokolado. Norintiems užkąsti, siūlomi šokoladiniai pyragėliai, pyragai ir kiti<br />
desertai. Nebenorintiems šokolado ar tiesiog besirūpinantiems savo figūra,<br />
siūloma espresso.<br />
Daugiau internete: www.chocoladebar.nl<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 21
interviu<br />
Aldona Gečienė: „Kai virtuvėje<br />
nebedirbsiu, vis tiek kur nors<br />
netoliese šmėžuosiu“<br />
Kalbino Raminta Skripkaitė<br />
Bene daugiausiai titulų gavusi Lietuvos virėja<br />
Aldona Gečienė ne kartą atstovavo Lietuvai<br />
su komanda. Graikijoje viena gamino vakarienę<br />
500 žmonių. Jos kulinariniai sugebėjimai ir<br />
įvertinti, ir apdovanoti, tačiau p. Gečienei vis<br />
norisi geriau. Dieną ir naktį liejanti devintą<br />
prakaitą, Aldona supranta, kad pajuodę paakiai<br />
nežada nieko gero, tačiau nesigaili pasukusi<br />
kulinarės keliu.<br />
Kulinarinis kelias prasidėjo močiutės virtuvėje<br />
Mano močiutė buvo konditerė (A. Smetonos laikais – kulinarė), baigusi<br />
technikumą. Ji buvo ir puiki konditerė, ir virėja. Paauglystėje jai padėdavau<br />
virtuvėje.<br />
Pati labai troškau įstoti į Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą<br />
Kaune, tačiau, svajonei neišsipildžius, grįžau į Švėkšną ir baigiau vidurinę<br />
mokyklą. Vėliau įstojau į Prekybos mokyklą Klaipėdoje, siekiau konditerės<br />
specialybės. Žinoma, niekada nebuvau visiškai abejinga konditerės darbui,<br />
juk tik močiutės dėka sužinojau ir kaip liukrus sukti, ir kaip puresnį biskvitą<br />
iškepti. Taigi, konditere išdirbau 10 metų. Vėliau smalsumas nuvedė į<br />
kulinariją. Noras dirbti virtuvėje nugalėjo, Vilniuje pabaigiau kulinarijos<br />
mokslus.<br />
1994 metų vasarą likimas suvedė su restorano „Trys draugai“ savininkais.<br />
Jie mane išmokė pasitikėti savimi. Taip patekau į restoranų verslą,<br />
kuriame ir likau. Dėl to niekada nesigailėjau.<br />
Konkursai išsekina juodai<br />
Rudenį vykome į Pasaulinę virėjų olimpiadą Erfurte. Pirmą kartą išdrįsome<br />
dalyvauti tokiame renginyje. Nepaisant visų nesėkmių ir sunkumų,<br />
užėmėme ketvirtą vietą ir buvome įvertinti diplomu.<br />
Iš pradžių nusiminiau, gal net pyktelėjau, bet viską gerai apsvarsčiusi<br />
nurimau, supratau, jog žengtas tik pirmas žingsnis.<br />
Skaudžiausia buvo pamatyti rezultatus, nes iki bronzos trūko vos vieno<br />
balo: surinkome 69, o reikėjo 70-ies. Be abejo, kaltinti lieka tik save, nes<br />
tokiam renginiui buvo per trumpai ruoštasi. Kitų šalių komandos olimpiadoms<br />
ruošiasi du ar net keturis metus. Tiesa, jų kitokios galimybės (tiek<br />
finansinės, tiek nefinansinės).<br />
Kai viskas atslūgsta, stengtis norisi vėl, tik dar karščiau. Juk visada gali<br />
būti geriau. Norėtųsi dar į Liono (red. „Bocuse d’Or“) konkursą nuvykti, gal<br />
į Liuksemburgą, tačiau tai jau ateitis. Jei nori išmanyti virtuvės patiekalų<br />
madą, turi nuolatos važinėti į konkursus. Ji keičiasi kasmet, o kai kur ir<br />
greičiau.<br />
Lietuvos virėjai draugauja ne tik su Pabaltijo, bet ir kitų šalių restoranų<br />
virėjais. Važinėdami, dalyvaudami įvairiuose konkursuose stebime naujienas,<br />
stengiamės iš kolegų pasisemti patirties. Ne kartą teko pristatinėti<br />
savo šalį. Atstovavau Lietuvai ir įstojus į ES. Baisiausia vykti į konkursą,<br />
kuriame turiu dalyvauti viena. Išties nelengva viską suspėti, pasiruošti,<br />
be to, atsakomybė krenta tik ant vienų pečių. Tiesa, su komanda taip pat<br />
sunku. Komandos kapitonas turi viską organizuoti, sekti, ar viskas vyksta<br />
tvarkingai, sugalvoti, kaip atrodys stalas, ant kurio bus išdėstyti patiekalai.<br />
Didelis minusas, jog Lietuvoje dar silpna dizaino niša, susijusi su maisto<br />
pateikimu, stalo apipavidalinimu.<br />
Konkursai išsekina juodai. Naktim dirbi, o dieną važiuoji į parodą, tad<br />
miegui lieka vos kelios valandos. Bet ir jos neramios: jauti įtampą, negali<br />
užmigti, nori, kad viskas gerai pavyktų, rūpinies, kad ko nepamirštum.<br />
Sunku, bet savotiškai įdomu. Vėliau žiūri nuotraukas ir matai, kad visi nuo<br />
įtampos ir streso išvargę, pajuodusiais paakiais. Tačiau tas stresas tuo pat<br />
metu yra įdomus, nes būtent jis verčia stengtis, daryti dar geriau. Dėl to<br />
labai džiaugiuosi.<br />
Padavėjas – tarpininkas tarp virtuvės ir kliento<br />
Kai mieste atsidaro naujas restoranas, susiburiame ir einame pašniukštinėti.<br />
Tiesa, ne iškart, lukterime mėnesį, kol viskas nusistovės ir virėjas<br />
gerai įsisavins meniu. Pakanka vieno karto. Malonu, kai jauku, gražu, aplinkui<br />
– prabangūs baldai ar paveikslai... Tačiau man svarbiausia – aptarnavimas.<br />
Padavėjas turi būti tarpininkas tarp virtuvės ir kliento. Jis privalo<br />
žinoti, kokia yra patiekalo sudėtis, tarkim, ar sudėtyje nėra medaus, pieno,<br />
riešutų, nes šiandien pasitaiko nemažai alergiškų žmonių. Sukūrusi naują<br />
valgiaraštį, visada kviečiu padavėjus ir pristatau patiekalus, kad jie patys<br />
paragautų, pamatytų, o tada viską papasakotų svečiams. Apmaudu, kad<br />
maitinimo įstaigose neretai pasitaiko kuriozinių situacijų, kai padavėjai<br />
tikisi, jog praslys ir svečiai nepastebės. Man aptarnavimas tolygus virtuvei.<br />
Manau, kad greitas aptarnavimas gadina tikrąją aptarnavimo kokybę, nes<br />
viskas daroma paskubomis, neatsakingai, trūksta paruošimo.<br />
Anksčiau žmonės buvo santūresni. Šiandien daugiau reikalauja. Turiu<br />
mokinių, todėl matau, jog šiuolaikinė karta yra visiškai kitokia nei mūsų.<br />
Mes klausdavome, kaip, ką daryti, o dabar pirmiausia klausiama „kiek mokėsi“,<br />
nors dar tik mokosi žengti pirmuosius žingsnius... Šiuo metu jau<br />
keturis mokinius pasilikau kartu dirbti. Pasitikiu ir esu rami: jie susitvarkys<br />
ir su šaltuoju, ir su karštuoju patiekalu. Man patinka pradėti dirbti nuo nulio.<br />
Smagiausia, kai kolektyvas „apsitrina“. Tiesa, praeina mažiausiai pusė<br />
metų, kol išmokini savo kolektyvą dirbti taip, kaip tu nori. Tačiau laukti<br />
verta, nes tuomet atsiranda įdirbis, pakanka brūkštelti, minimaliai paaiškinti<br />
ir visi žino, ką reikia daryti.<br />
Antras kriterijus – lėkštės turinys. Patiekalas turi būti pateiktas subtiliai,<br />
gražiai, turi derėti spalvos ir skoniai. Bet tai dar ne viskas. Galutinis virėjo<br />
tikslas – sužinoti, ar klientas skaniai pavalgė. Maisto turi būti tiek, kad juo<br />
pasisotintum. Dabar itin populiarus minimalizmas, bet juk alkanas žmogus<br />
ne į lėkštę ateina pasižiūrėti, o pavalgyti. Be to, minimalistiniai patiekalai<br />
kainuoja išties nemažai... Degustaciniuose meniu minimalizmas savaime<br />
suprantamas, juk patiekalų būna ir penki, ir septyni... Skandinavijos šalyse<br />
degustacinis meniu daromas iš pagrindinio. Skiriasi porcijų dydis, pateikimas.<br />
Tokiu būdu svečiai gali susidaryti nuomonę apie restorano pagrindinį<br />
meniu.<br />
Neišranki svečiuose, bet reikli restorane<br />
Nei namuose, nei svečiuosi nesu priekabi ar išranki, juk kiekvienas gamina<br />
pagal savo skonį, fantaziją. Esu tolerantiška, tačiau savo restorane<br />
22 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
interviu<br />
reikalauju. Jei gaminu, tai viskas turi būti gerai, nepriekaištingai. Visad<br />
žiūriu, kad patiekalas nesikeistų, būtų toks, koks turi būti, padažai nesugadinti.<br />
Turiu žinoti, kad viskas lentynose yra savo vietose. Nors restorano<br />
virtuvėje darbas prasideda tik nuo 11 valandos, aš į darbą ateinu anksčiau.<br />
Kitaip negaliu. Man reikia viską apžiūrėti, patikrinti, ar prieš tai dirbusi<br />
pamaina viską paliko tvarkingai, savo vietose. Niekada nebaudžiu, tiesiog<br />
paaiškinu, kad jei svečias už sriubą moka 19 litų, ji turėtų būti pagaminta<br />
tą pačią dieną ir papuošta šviežiomis detalėmis. Norisi, jog būtų gražu,<br />
skanu ir tvarkinga.<br />
Kai būsiu vyresnio amžiaus ir nebedirbsiu restorano virtuvėje, vis tiek<br />
kur nors netoliese šmėžuosiu.<br />
Ką gaminate namuose, kai turite laisvo laiko<br />
Niekada iš anksto nežinau, ką gaminsiu. Man tiesiog šauna mintis, važiuoju<br />
į parduotuvę ir perku. Štai neseniai nusipirkau didelių makaronų,<br />
„kriauklių“, pievagrybių, šviežių brokolių, parmezano, grietinėlės, porų.<br />
Makaronus išviriau, daržoves smulkiai supjausčiau, patroškinau su grietinėle<br />
ir tarkuotu sūriu. Vėliau įdariau dideles „kriaukles“ ir užkepiau. Labai<br />
skanus vegetariškas patiekalas. Į parduotuvę važiuoju jau žinodama, ko<br />
man reikia. Daug produktų negali prisipirkti, nes šaldytuve jie prapuls,<br />
visko vienu metu vis tiek negaminsi.<br />
Šventėms gaminu žuvies, mėsos pyragus, troškinu paukštieną. Man patinka<br />
netradiciniai pyragai: su ančiuviais, lašiša, fetos sūriu. Nesu didelė<br />
smaližė. Mėgstu kavą, arbatą. Valgau nedaug. Tai turbūt profesinė liga, kai<br />
kiaurą dieną ragauji, o normaliai pavalgyti taip ir neprisėdi.<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 23
istorija<br />
PRIE SMETONOS BUVO KITAIP...<br />
RESTORANŲ KLASIFIKAVIMAS TARPUKARIO LIETUVOJE<br />
Andrius Zeigis<br />
Ar prieš atidarydami maitinimo<br />
įstaigą ilgai galvojote, kokį<br />
statusą jai suteiksite Kas tai<br />
bus: restoranas, picerija, o gal<br />
tiesiog kavinė Nuspręsti nėra<br />
lengva. Be abejo, restoranas<br />
dažniausiai asocijuojasi su ištaigingu<br />
interjeru, nepriekaištingu<br />
aptarnavimu ir nuostabiu<br />
maistu bei gėrimais. Deja,<br />
restorano „apibrėžimu“ dažnai<br />
manipuliuojama.<br />
Iš dalies tokia situacija šiandien Lietuvoje yra<br />
dėl to, jog vis dar nėra jokios klasifikacijos, nuostatų<br />
ar reikalavimų, reglamentuojančių, kas yra<br />
restoranas, kavinė ar picerija. Tai klaidina ir vietinį<br />
vartotoją, ir svečius iš užsienio. Tačiau tokia situacija<br />
nebuvo visą laiką. Tarpukario laikotarpyje, kai<br />
suklestėjo kavinės ir restoranai, situacija buvo kiek<br />
kitokia. Šiame straipsnyje bandysime pažvelgti į<br />
beveik šimtametę praeitį, kuri parodys, kaip buvo<br />
anksčiau, ir ko nėra dabar.<br />
Iki Pirmojo pasaulinio karo visos legalios įstaigos,<br />
kuriose buvo pardavinėjamas alkoholis, buvo<br />
vadinamos jau beveik užmirštu pavadinimu – traktieriais.<br />
Juose buvo galima ne tik nusipirkti alkoholio,<br />
bet ir pavalgyti. Kai kuriuose grojo muzika.<br />
Traktieriais vadintos ir kai kurios smuklės. Nepriklausomybės<br />
pradžioje traktieriais buvo vadinami<br />
restoranai, kavinės, aludės ir kitos įstaigos, kuriose<br />
prekiauta alkoholiniais gėrimais. Apytiksliai tik nuo<br />
trečiojo XX amžiaus dešimtmečio vidurio kavinės,<br />
restoranai ir aludės nebebuvo vadinamos vienu<br />
bendru pavadinimu.<br />
Dauguma įstaigų iki tol buvo vadinamos „Restoranais-kavinėmis“,<br />
„Kavinėmis-cukrainėmis“,<br />
„Kavinėmis-valgyklomis“, „Restoranais-valgyklomis“,<br />
„Bar-restoranais“ arba netgi „Cukrainėmisrestoranais,<br />
radio-cafe“. Taip ypač buvo mėgstama<br />
skelbti reklaminėje spaudoje. Galima pastebėti, jog<br />
įstaigų pavadinimai nebuvo griežtai suskirstyti į<br />
kavines, restoranus, barus ar valgyklas. Vyriausybės<br />
priimti įstatymai įstaigas traktavo nevienareikšmiškai.<br />
Vienuose jų valgyklos, kavinės ir<br />
cukrainės buvo priskiriamos vienai grupei, kituo-<br />
Kauno geležinkelio stoties bufetas<br />
se kavinės ir restoranai būdavo atskiriami nuo<br />
valgyklų ir cukrainių. Nebuvo išleistas nė vienas<br />
įstatymas, kurį būtų buvę galima taikyti tik kavinei<br />
ar tik restoranui. To meto kavinės apibrėžimą<br />
galima rasti nebent Lietuvių enciklopedijoje. Joje<br />
rašoma, kad kavinė – užeigos vieta, kur pardavinėjama<br />
ir pateikiama kava, arbata, pienas, gaivinantieji<br />
gėrimai ir saldumynai. Svaigieji gėrimai ir<br />
sotesni valgiai kavinėse pardavinėti retai. Kavinėse<br />
dažnai grodavo pramoginė muzika.<br />
Maitinimo įstaigos buvo skirstomos į pirmos,<br />
antros ir trečios rūšies. Pirmos rūšies įstaiga galėjo<br />
vadintis ir restoranu, ir kavine, ir cukraine, kaip ir<br />
antros bei trečios rūšies. Cukraine tuo metu vadindavo<br />
įstaigą, kurioje buvo galima nusipirkti konditerijos<br />
gaminių, nealkoholinių gėrimų, atsigerti<br />
ir užkąsti. Jos buvo panašios į dabartines specializuotas<br />
konditerijos parduotuves, kuriose gaminių<br />
galima paskanauti vietoje. Iš pradžių kavinės ir<br />
cukrainės paskirtis buvo beveik identiška. Skirtumas<br />
atsirado tada, kai kavinėse buvo pradėtas<br />
pardavinėti alkoholis.<br />
Pirmos rūšies kavinei ir cukrainei buvo net<br />
bendri reikalavimai. Pirmiausia jose turėjo būti<br />
mažiausiai du švarūs kambariai lankytojams, žinoma,<br />
su staliukais ir kėdėmis. Bendras plotas negalėjo<br />
būti mažesnis nei 60 kv. m, o lubos nežemesnės<br />
kaip 3 m. Draudžiami buvo minkšti baldai<br />
ir staltiesės ant staliukų.<br />
Antrosios rūšies cukrainėse ir kavinėse galėjo<br />
būti vienas švarus kambarys lankytojams, ne<br />
mažesnis kaip 30 kv. m ploto ir 3 metrų aukščio.<br />
Buvo galima pasistatyti ir biliardo stalą, tačiau<br />
tam reikėjo atskiro kambario, kuriame nebūtų<br />
24 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
istorija<br />
valgoma. Taigi, pirmos rūšies kavinei ar cukrainei mažiausiai<br />
reikėdavo dviejų trijų kambarių. Jeigu tiek kambarių<br />
įstaigoje nebūdavo, ji galėdavo pretenduoti tik į antrą<br />
arba trečią rūšį.<br />
Pirmos rūšies restoranų savininkai mokėjo didžiausius<br />
mokesčius, todėl galėjo pardavinėji ir alkoholinius gėrimus.<br />
Tokio tipo įstaigoje buvo platus meniu su pirmaisiais<br />
bei antraisiais patiekalais. Stalai būtinai turėjo būti padengti<br />
balta staltiese.<br />
Nors už pirmos rūšies įstaigas mokėdavo didesnius<br />
mokesčius nei už antros ar tuo labiau trečios, nauda taip<br />
pat būdavo didesnė. Pavyzdžiui, įstaigos, tarp jų ir restoranai,<br />
už kurias valstybei buvo mokama 10 000 ir daugiau<br />
auksinų (iki lito įvedimo) per metus, vadinosi pirmos rūšies<br />
ir galėjo dirbti iki 24 val. Tos, už kurias mokėta mažiau,<br />
buvo vadinamos antros arba trečios rūšies ir galėjo dirbti<br />
iki 22 val.<br />
1923 m. įvedus litą, už pirmos rūšies restoranus ir<br />
cukraines savininkai mokėdavo 5000 litų mokestį per<br />
metus. Už antros rūšies restoranus, cukraines ir kavines<br />
– 1000 litų. Kitais metais mokestis už pirmos rūšies restoranus<br />
pakildavo iki 12 000 litų, už antros rūšies – iki<br />
5000 litų, o trečios – iki 3000 litų. Mokestis turėjo būti<br />
mokamas trimis dalimis: iki sausio 1 d., iki balandžio 1 d.<br />
ir iki rugpjūčio 1 d.<br />
Restoranai, kurie veikė mažai lankomose vietose, negalėjo<br />
sumokėti pirmos rūšies restorano mokesčio, nes<br />
jų pajamos buvo gerokai mažesnės. Kaune pirmos rūšies<br />
restoranų daugiausia veikė Laisvės alėjoje. Jie dirbo ilgiau,<br />
todėl nesunkiai kompensuodavo didesnius mokesčius.<br />
Darbo valandos ypač svarbios, nes didžiausias klientų antplūdis<br />
būdavo 21–22 valandomis, be to, pirmos rūšies restoranų<br />
savininkams, priešingai nei antros ir trečios, buvo<br />
leidžiama didinti kainas už maistą ir gėrimus.<br />
Kaune 1924 m. veikė keturiasdešimt šeši restoranai, iš<br />
jų pirmos rūšies buvo tik šeši. 1927 ir 1930 metais buvo po<br />
dešimt pirmos rūšies restoranų. Per kitus dešimt metų pirmos<br />
rūšies restoranų skaičius svyravo nuo keturių iki septynių.<br />
Antros rūšies restoranų 1934 m. buvo dvidešimt, 1935<br />
m. – keturiasdešimt vienas, 1937 m. – trisdešimt. Trečios<br />
rūšies restoranų 1934 ir 1937 m. buvo keturiolika.<br />
Sekmadieniais ir šventadieniais kavinės, restoranai, valgyklos<br />
ir kitos įstaigos, kuriose buvo pardavinėjami svaigieji<br />
gėrimai, privalėjo būti atidaromos 13 val., o uždaromos 21<br />
val. Valgyklos, kavinės ir arbatinės, kuriose nepardavinėti<br />
svaigieji gėrimai, galėjo dirbti nuo 7 iki 10 val. ir nuo 13 iki<br />
23 val. Būta ir tokių dienų, kai alkoholinius gėrimus buvo<br />
draudžiama pardavinėti visose maitinimo įstaigose. Į tokių<br />
įmonių gretas papuldavo ir alaus kavinės. Prekiauti alkoholiniais<br />
gėrimais buvo draudžiama Kalėdų ir Velykų pirmąją<br />
dieną, sausio 1 d., sausio 6 d., vasario 16-ąją, kovo 4 d.,<br />
Velykų ketvirtadienį, Velykų penktadienį, Velykų šeštadienį,<br />
Velykų antrąją dieną, per Šeštines, Sekminių antrąją dieną,<br />
per Devintines, birželio 29-ąją, rugpjūčio 15 d., rugsėjo 8<br />
d., lapkričio 1 d., gruodžio 8 d., Kalėdų antrąją dieną, Seimo<br />
rinkimų ir mobilizacijos dienomis.<br />
Be darbo laiko ir mokesčių dydžio, Vyriausybė taip pat<br />
nustatydavo alaus kainas restoranuose ir kavinėse. Tai labai<br />
svarbus faktas, kuris leido padidinti įmonės pajamas. Štai<br />
keletas pavyzdžių. Alaus daryklos ir didmenininkai „stalinį“<br />
alų 1 litro butelyje galėjo parduoti už 0,72 Lt. Tokį pat alų,<br />
bet 3/4 litro butelyje, – už 0,54 Lt, pusės litro butelyje – už<br />
0,36 Lt, o 3/8 litro alaus kainavo 0,27 Lt. Be „stalinio“ alaus<br />
Sekmadieniais<br />
ir šventadieniais<br />
kavinės, restoranai,<br />
valgyklos ir kitos<br />
įstaigos, kuriose<br />
buvo pardavinėjami<br />
svaigieji gėrimai,<br />
privalėjo būti atidaromos<br />
13 val., o<br />
uždaromos 21 val.<br />
Rūšis ir talpa<br />
Daryklos<br />
kaina<br />
dar buvo galima įsigyti „normalaus“ (vadinamo „pilzeno“) ir<br />
„stipraus“ alaus. 1 litro „normalaus“ alaus butelis kainavo<br />
0,93 Lt, o 3/8 litro – 0,35 Lt. „Stiprusis“ alus pardavinėtas<br />
tik 3/8 litro buteliuose už 0,54 Lt.<br />
Antros ir trečios rūšies restoranai, alinės, valgyklos, alaus<br />
barai „stalinį“ alų 3/8 litro buteliuose pardavinėjo už 0, 35<br />
Lt, 3/4 litro buteliuose – už 0,65 Lt, 1/2 litro – už 0,45 Lt, 1<br />
litro – už 0,90 Lt. 1 litras „normalaus“ alaus kainavo 1,20 Lt,<br />
o 3/8 litro – 0,45 Lt. „Stiprusis“ kainavo 0,65 Lt.<br />
Kavinėse ir cukrainėse „stalinis“ alus 3/8 l butelyje kainavo<br />
0,45 Lt, 3/4 l butelyje – 0,75 Lt, 1/2 l butelyje – 0,55<br />
Lt, o 1 l – 1,10 Lt. „Normalus“ alus kavinėse ir cukrainėse<br />
galėjo būti pardavinėjamas tokiomis kainomis: 3/8 l butelis<br />
už 0,55 Lt, o 1 l butelis už 1,38 Lt. „Stiprusis“ 3/8 l butelyje<br />
kainavo 0,75 Lt.<br />
Pirmos rūšies restoranuose už „stalinio“ alaus 3/8 l butelį<br />
prašydavo 0,60 Lt. Už 3/4 l talpos butelį – 1,05 Lt. 1/2<br />
l alaus butelis pirmos rūšies restorane kainavo 0,75 Lt, o<br />
1 l – 1,50 Lt. „Normalus“ alus 3/8 l butelyje kainavo 0,70<br />
Lt, o už 1,86 Lt galėjai nusipirkti 1 l alaus. „Stipriojo“ 3/8 l<br />
butelio kaina buvo 0,90 Lt.<br />
Lentelėje – alaus kainos pagal restoranų tipus<br />
III rūšies<br />
restoranuose<br />
II rūšies<br />
restoranuose<br />
I rūšies<br />
restoranuose<br />
Kavinėse ir<br />
cukrainėse<br />
„Stalinis“ alus, 1 l 0,72 Lt 0,90 Lt 0,90 Lt 1,50 Lt 1,10 Lt<br />
„Stalinis“ alus, 3/4 l 0,54 Lt 0,65 Lt 0,65 Lt 1,05 Lt 0,75 Lt<br />
„Stalinis“ alus, 0,5 l 0,36 Lt 0,45 Lt 0,45 Lt 0,75 Lt 0,55 Lt<br />
„Stalinis“ alus, 3/8 l 0,27 Lt 0, 35 Lt 0, 35 Lt 0,60 Lt 0,45 Lt<br />
„Normalus“ alus, 1 l 0,93 Lt 1,20 Lt 1,20 Lt 1,86 Lt 1,38 Lt<br />
„Normalus“ alus, 3/8 l 0,35 Lt 0,45 Lt 0,45 Lt 0,70 Lt 0,55 Lt<br />
„Stiprusis“ alus, 3/8 l 0,54 Lt 0,65 Lt 0,65 Lt 0,90 Lt 0,75 Lt<br />
„Konrado cukrainė“<br />
„Konrado cukrainė“<br />
Kavinės, cukrainės ir pirmos rūšies restoranai papildomai<br />
galėjo pridėti 10 % antkainį už aptarnavimą. Iš šių<br />
skaičių matome, kad kavinėse ir cukrainėse alaus kaina<br />
galėjo būti padidinama apytiksliai 50 %, o pirmos rūšies<br />
restoranuose – net visu 100 % ar net daugiau. Kainos per<br />
visą Nepriklausomybės laikotarpį keitėsi keliais centais,<br />
tačiau procentinis skirtumas išliko vienodas.<br />
Tai, kad kainos atitinkamos rūšies įstaigose buvo vienodos,<br />
yra svarus argumentas, leidžiantis spėti, jog kaina<br />
nebuvo pats svarbiausias veiksnys, kuriuo remdamasis<br />
žmogus rinkdavosi restoraną ar kavinę. Jam labiau turėjo<br />
rūpėti įstaigos vieta, maloni publika, gražus interjeras,<br />
mandagus aptarnavimas ar kt.<br />
Taigi galima pastebėti, kad riba tarp restoranų, kavinių<br />
ir kitų maitinimo įstaigų buvo nelabai didelė. Esminiai<br />
skirtumai buvo mokesčių dydis, reikalavimai patalpoms,<br />
maisto rūšims ar stalų dekoravimui. Pirmos rūšies įstaigos<br />
mokėjo didžiausius mokesčius, tačiau jose produkcija pardavinėta<br />
su dideliais antkainiais, o įstaiga ilgiau dirbdavo.<br />
Trečios rūšies restoranai, nors ir pardavinėdavo alkoholinius<br />
gėrimus, buvo panašesni į aludes su radijo aparatu,<br />
virtais žirniais ir keptomis dešrelėmis. Įpratę prie tokios<br />
klasifikacijos, lankytojai be vargo galėdavo išsirinkti, kur<br />
jiems eiti ir kokių kainų, aptarnavimo bei programos tikėtis.<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 25
apžvalga<br />
Išrinkti geriausiai Lietuvoje<br />
kavą ruošiantys barmenai<br />
Vasario 7–8 d. Vilniaus prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“<br />
vyko jau tradiciniu tapęs renginys „Kavos kultūros<br />
dienos“. Tai kavos mėgėjams ir profesionalams skirtas renginys,<br />
kurio metu eilinis kavos vartotojas gali pabendrauti su<br />
kavos pardavėjais, padegustuoti įvairių rūšių kavos, susipažinti<br />
su profesionalių kavos barmenų darbo subtilybėmis.<br />
Svarbiausias šventės programos akcentas buvo Lietuvos<br />
kavos ruošimo čempionatas, kurio metu drąsiausi Lietuvos<br />
kavos barmenai varžėsi dėl geriausiojo vardo. Šiemet renginyje<br />
dalyvavo dvi dešimtys kavos ruošimo meistrų (baristų).<br />
Visi jie varžėsi dėl Lietuvos čempiono vardo ir teisės<br />
atstovauti Lietuvai Pasaulio kavos barmenų čempionate,<br />
vyksiančiame balandžio 16–19 d. Atlantoje (JAV).<br />
Antrą kartą Lietuvoje organizuotų „Kavos kultūros dienų“<br />
metu vyko ne tik Penktasis Lietuvos kavos ruošimo<br />
čempionatas, bet ir kiti renginiai. Prekybos ir laisvalaikio<br />
centre „Panorama“ susirinkę žiūrovai galėjo pasivaišinti<br />
„Kavos banko“ ir „Šviežios kavos“ paruošta ypatinga kava<br />
bei stebėti kavos ruošimo specialistų pasirodymus. Visi,<br />
mėgstantys ypatingą kavą, galėjo dalyvauti „Šviežios kavos“<br />
aukcione bei įsigyti puikios kavos už mažą kainą.<br />
Neseniai įsikūrusios Ypatingos kavos asociacijos atstovas<br />
bei UAB „Šviežia kava“ vadovas Vytautas Kratulis<br />
žurnalistus ir žiūrovus pakvietė į profesionaliai plikomos<br />
kavos degustaciją, kurios metu buvo pasakojama apie<br />
puodelyje užplikomą kavą, aiškinama, koks turėtų būti<br />
geros kavos kvapas ir skonis.<br />
Kiekvienas šventės dalyvis galėjo sudalyvauti paveikslo<br />
iš kavos pupelių kūrimo procese. Pertraukėlių metu žiūrovus<br />
ir kavos čempionato dalyvius savo muzika linksmino<br />
grupės „Vaikai iš kitokios vaikystės“ bei „L’Afrika“.<br />
Iš viso Penktajame Lietuvos kavos ruošimo čempionate<br />
dalyvavo 20 dalyvių iš visos Lietuvos (pernai dalyvavo<br />
10 kavos ruošimo specialistų). Pagal tarptautines kavos<br />
barmenų čempionatų taisykles organizuotame čempionate<br />
kiekvienas dalyvis per 15 minučių keturiems skonio<br />
teisėjams turėjo pateikti 4 puodelius identiškos espresso<br />
kavos, 4 puodelius identiškos kapučino kavos ir 4 identiškus<br />
savos kūrybos kavos gėrimus (be alkoholio). Renginyje<br />
teisėjavo autoritetinga žiūri, kurią sudarė septyni teisėjai<br />
iš užsienio. Teisėjai vertino kavos skonį, paruošimo kokybę,<br />
identiškumą, išradingumą. Du techniniai teisėjai vertino<br />
barmeno darbo techniką, švarą darbo vietoje, kavos<br />
ruošimo taisyklių laikymąsi. Vyriausiasis teisėjas vertino<br />
barmeno darbo kokybę, techniką, kavos skonį.<br />
Po dvi dienas trukusių kavos barmenų pasirodymų buvo<br />
susumuoti visų teisėjų įvertinimai. Šiais metais Lietuvos<br />
kavos ruošimo čempionato nugalėtoja tapo ir teisę atstovauti<br />
Lietuvai Pasauliniame kavos barmenų čempionate<br />
laimėjo pirmą kartą tokiame čempionate dalyvavusi Rasa<br />
26 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
apžvalga<br />
Baščiulytė, atstovavusi kavinių tinklui „Šviežia kava“. Antrą<br />
ir trečią vietas užėmė taip pat „Šviežios kavos“ atstovai<br />
– Aurimas Šavelis ir Kristina Biriukaitė. Puikiam šios<br />
įmonės atstovų pasirodymui turbūt turėjo įtakos pernykščio<br />
konkurso nugalėtojo Sauliaus Simonavičiaus patarimai.<br />
Jis taip pat darbuojasi šiame kavinių tinkle, tačiau<br />
šiemet nesivaržė dėl geriausio kavos ruošėjo titulo.<br />
Pateikiame visų dalyvių sąrašą (vieta, vardas ir pavardė,<br />
atstovauta įmonė, surinkti balai):<br />
1. Rasa Baščiulytė („Šviežia kava“) – 570<br />
2. Aurimas Šavelis („Šviežia kava“) – 543,5<br />
3. Kristina Biriukaitė („Šviežia kava“) – 457<br />
4. Domas Balandis („BOSSA paslaugos“) – 452<br />
5. Agnė Maksimavičiūtė („Vero cafe“) – 450,5<br />
6. Mindaugas Ryškus („Coffee inn“) – 448,5<br />
7. Osvaldas Kaziliūnas (UAB „Bafolas“, „Cerutti<br />
kava“) – 436<br />
8. Olga Mironova (restoranas „Panorama“, AB „Mikotel<br />
group“) – 428,5<br />
9. Marius Indriliūnas (UAB „Restoranų grupė FOR-<br />
TAS“) – 427,5<br />
10. Viačeslav Lukačiov („Ehotel Tennis“ restoranas)<br />
– 419,5<br />
11. Elena Janavičiūtė („SPA Vilnius SANA“) – 415<br />
12. Ieva Rupšytė („Vero cafe“) – 414<br />
13. Anton Makarov (UAB „DC Holdingas“, kavinės<br />
„Double Coffee“) – 396,5<br />
14. Andrius Bistrickas (UAB „Restoranų grupė FOR-<br />
TAS“) – 396<br />
15. Adomas Jablonskis (nepriklausomas kavos barmenas)<br />
– 385<br />
16. Paulius Vitkūnas („Vero cafe“) – 383<br />
17. Jonas Margeris („Coffee inn“) – 363<br />
18. Mantas Janušas (UAB „Avilys“) – 362<br />
19. Nijolė Skersienė (UAB „Transema“) – 325,5<br />
Artūras Šarlauskas („SPA Vilnius SANA“) buvo diskvalifikuotas<br />
(dėl viršyto laiko limito).<br />
Roberts Luksa (Latvija) šiame Lietuvos čempionate dalyvavo<br />
norėdamas išbandyti savo jėgas. Jis surinko 485,5<br />
balo.<br />
NUOTRAUKOS A. ZEIGIO<br />
Kavos ruošimo čempionato ir „Kavos kultūros dienų<br />
<strong>2009</strong>“ organizatoriai dėkoja šio renginio generaliniam rėmėjui<br />
– laisvalaikio ir prekybos centrui „Panorama“, rėmėjams:<br />
kavos mašinų „Dalla Corte“ ir „Mahlkonig“ atstovams,<br />
turizmo agentūrai „Kaleva Travel“, įmonėms „Bossa paslaugos“,<br />
„Šviežia kava“, „Coffee Inn“, „Danisco Sugar“, „Vero<br />
Cafe“, „Sangaida“, „Best Western Hotel“, „Primulator“, „Kavos<br />
bankas“ ir „Carskoe Selo“, informaciniams rėmėjams:<br />
žurnalui „Restoranų <strong>verslas</strong>“, portalui Meniu.lt, „Laisvalaikiui“,<br />
„ExtraFM“, LVRA, „15 min.“, „ACM ekranai“ ir „Eb.lt“.<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 27
sprendimai<br />
KAS BUS SVARBU <strong>2009</strong>-AISIAIS<br />
Parengė Donatas Kocys<br />
Informacinių technologijų svarba<br />
Restoranų ir viešbučių vadovai bus priversti intensyvinti<br />
savo įstaigų reklamą internete: el. paštu,<br />
kurti tinklaraščius („blogus“) ir juose teikti informaciją<br />
apie paslaugas.<br />
Būkite „žali“<br />
Deja, žaliasis judėjimas vis dar skinasi savo kelią.<br />
Tačiau tai, kas kažkada buvo tendencija, dabar yra<br />
standartas. Racionalus maisto atliekų paskirstymas,<br />
šiukšlių rūšiavimas ir elektros energijos taupymas<br />
šiandien yra privalomi dalykai.<br />
Individualumas<br />
Verslui sudėtingu laikotarpiu būtina atsižvelgti<br />
į klientų norus. Kai svečias diktuoja savo sąlygas,<br />
net nemėginkite spyriotis... Ir nepykite, jei teks<br />
įpilti taurę vyno nemokamai – tai puiki investicija<br />
į ateitį.<br />
Paprastumas<br />
Leiskite svečiui jaustis laisvai. Jeigu jūsų klientas<br />
nori valgyti pirštais, kodėl gi ne Tik pasirūpinkite<br />
tokio maisto asortimentu. Neįpareigojanti aplinka<br />
taip pat nepamaišys. Restoranas, kuriame galima<br />
gauti grafiną vyno, patiekalų, panašių į mamos<br />
gaminamus namuose, tikrai išsiskiria jaukumu.<br />
Neveltui sakoma, kad visur gerai, bet namuose<br />
geriausia.<br />
Barmeno svarba<br />
Nesvarbu, ar tai „Kruvinoji Merė“, ar „Mohito“,<br />
kokteilis turi būti pateiktas išradingai. Tad turėti<br />
gerą barmeną yra tiesiog būtina.<br />
Pavadinimas<br />
Vyninė nebūtinai yra vieta, kurioje galima siūlyti<br />
tik vyno ir prie jo tinkančių lengvų užkandžių. Galima<br />
pastebėti, kad ir Lietuvoje po „vyninės“ pavadinimu<br />
slepiasi daug gerų restoranų. Kartais pats<br />
žodis „restoranas“ atbaido lankytojus.<br />
Kaimynai<br />
Išsiaiškinkite, kas gyvena jūsų restorano kaimynystėje.<br />
Pasiūlykite ko nors išskirtinio savo kaimynams.<br />
Vakarėlis šalia gyvenantiems žmonėms<br />
tikrai bus naudingas jūsų verslui. Tiesiog suburkite<br />
kaimynų klubą...<br />
Gudrybė...<br />
Jeigu pastebite, kad po pietų lankytojų srautas<br />
gerokai sumažėja, imkitės gudrybių. Organizuokite<br />
teminius susiėjimus, pasiūlykite maisto už ypatingą<br />
kainą, išskirtinę programą ir pan. Pelno bus gal<br />
ir nedaug, tačiau šiuo atveju žmonių srautas yra<br />
daug svarbesnis.<br />
Suprantame, kad daugelis jūsų išgyvenate ne<br />
pačius lengviausius laikus, tačiau esame įsitikinę,<br />
kad tikrai rasite išeitį ir ištversite šį sunkmetį.<br />
Patiekite kitaip<br />
Žuvies patiekalas nebus toks nuobodus, jeigu<br />
klientui patieksite visą žuvį. Valgio paruošimas<br />
užtruks šiek tiek ilgiau, tačiau geri įspūdžiai – garantuoti.<br />
Tą patį rekomenduojame daryti su paukštiena<br />
bei jūrų gėrybėmis.<br />
Jauki vietelė...<br />
Restorane rekomenduojama turėti atskirą patalpą,<br />
kurioje galėtumėte savo svečiams pasiūlyti<br />
pasimėgauti aperityvu prieš vakarienę. Jokių įpareigojimų<br />
ir gera nuotaika.<br />
Mažai reiškia daug<br />
Maža erdvė, neplatus meniu ir aiški koncepcija.<br />
Žvilgsnis į ateitį. Maži restoranai, kuriuose siūlomas<br />
paprastas, tačiau išskirtinis meniu, yra būsimasis<br />
restoranų prototipas.<br />
Tai, kas bus populiaru pasaulio restoranuose <strong>2009</strong>-aisiais<br />
1. Savoje šalyje užauginti produktai.<br />
2. Vieno kąsnio desertai.<br />
3. Ekologiška produkcija.<br />
4. Specialiai vaikams subalansuoti patiekalai.<br />
5. Tiekėjo specialiai jūsų restoranui paruošti<br />
mėsos gaminiai.<br />
6. Vaisių/daržovių salotos vaikams, užsakomos<br />
atskirai prie patiekalo.<br />
7. Egzotiniai vaisiai.<br />
8. Natūraliai sužvejotos jūrų gėrybės.<br />
9. Sveika mityba.<br />
10. Specialūs patiekalai alergiškiems žmonėms.<br />
11. Netradicinės, egzotiškos žuvys.<br />
12. Gydančių ar kitokių savybių turinčios uogos<br />
ir vaisiai.<br />
13. Vietinių gamintojų sūriai.<br />
14. Specialūs „kulinariniai“ kokteiliai (priderinti<br />
prie maisto).<br />
15. Ekologiškas vynas.<br />
16. Desertų asorti (degustacija).<br />
17. Laisvėje užaugintų paukščių ir gyvulių<br />
mėsa.<br />
18. Vietinių gamintojų alkoholiniai gėrimai.<br />
19. Mažų užkandžių įvairovė (tapas, mezze ir<br />
pan.).<br />
20. Mažų desertų rinkiniai/lėkštės.<br />
28 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
sprendimai<br />
„R-keeper 6100“ – Funkcionalus<br />
sprendimas mažoms kavinėms<br />
Neaplenkusi ir HORECA sektoriaus, krizė verčia kavinių ir restoranų savininkus<br />
iš naujo taikytis prie pasikeitusių klientų vartojimo poreikių: teikti<br />
paslaugas žemesnėmis kainomis, vykdyti akcijas, mažinti darbuotojų skaičių<br />
ir pan. Tačiau HORECA sektorius ir toliau yra plėtojamas, ieškoma naujų<br />
sprendinių dėl ekonominių priežasčių pakitusio verslo automatizavimui.<br />
Rinkos vystymasis įpareigoja ieškoti bei siūlyti naujas išeitis: tobulinti esamas<br />
programas ir įrangos modelius, kad būtų patenkinti visi klientų poreikiai,<br />
suteikti galimybę lengviau į rinką patekti ir kitiems, „nematomiems“,<br />
rinkos dalyviams.<br />
Anksčiau mažas apyvartas turinčios maitinimo įmonės buvo priverstos<br />
tenkintis paprasčiausiais kasos aparatais, kurie atliko tik elementariausias<br />
funkcijas. Daugiafunkciniai kompiuterizuoti aparatai buvo neprieinami arba<br />
dėl vietos stokos (nebuvo kur pastatyti visą įrangą ir didesnį aparatą), arba<br />
dėl aukštos kainos.<br />
IT technologijoms keičiantis ir tobulėjant, naudoti atgyvenusią techniką<br />
ar taikyti senus aptarnavimo metodus yra tolygu žingsniui atgal, nes konkurentai<br />
tuo metu naudoja pranašesnius klientų aptarnavimo būdus. Technologinis<br />
atsilikimas stumia įstaigą iš rinkos.<br />
Be to, klientas veikiau rinksis greitą aptarnavimą, norės gauti išsamesnę,<br />
aiškesnę sąskaitą (kad pritrauktumėte naują ar išlaikytumėte seną klientą,<br />
turite užtikrinti ne tik maisto ir aplinkos, bet ir aptarnavimo kokybę). Aptarnavimo<br />
kokybė, žinoma, labiausiai priklauso nuo personalo darbo, tačiau<br />
dažnam klientui svarbus ne tik malonus, bet ir greitas aptarnavimas bei kokia<br />
forma jam pateikiamas atsiskaitymo kvitas. Kitais žodžiais tariant, klientas<br />
visuomet tikėsis maksimalaus savo lūkesčių patenkinimo visose srityse.<br />
Restoranai, aukštesnės klasės maitinimo įstaigos gali sau leisti pačius<br />
naujausius, funkcionaliausius, šiek tiek brangesnius sprendimus: solidžią IT<br />
programinę ir techninę įrangą, didesnį aptarnaujančio personalo skaičių ir<br />
kt. Ką gali įpirkti paprastesnės maitinimo įstaigos, orientuotos į paprastesnį<br />
klientą ir neturinčios galimybės įsigyti naujausių technologijų įrangos bei<br />
galimybės plėtoti savo verslą Kaip mažos greito aptarnavimo užkandinės<br />
HORECA rinkos naujienos<br />
(fast food įstaigos,<br />
kebabinės, prekystaliai<br />
gatvėse su vietoje<br />
šildomu maistu), įvairios<br />
biliardinės, mažos apyvartos<br />
alaus barai, bufetai, gamyklos tipo įmonių<br />
valgyklos ir kt. gali plėtoti nedidelio masto verslą<br />
Įmonė „UCS Baltic“ siūlo sprendimą bei alternatyvą aukščiau minėtiems<br />
procesams įgyvendinti. Tai daugiafunkcinis kasos aparatas „RKeeper 6100“,<br />
sudarytas iš specializuotos klaviatūros, magnetinių kortelių skaitytuvo, LCD<br />
monitoriaus, pirkėjui skirto ekrano ir nedidelio kasos stalčiaus. Tokie įrenginiai<br />
yra viename kompaktiškame korpuse, kuris sutaupo vietos ant prekystalio,<br />
supaprastina šio aparato aptarnavimą bei patį darbą juo. „RKeeper 6100“<br />
kasos aparate yra įdiegti standartiniai programos „R-Keeper“ moduliai. Šiuo<br />
aparatu dirbama praktiškai taip pat, kaip ir įprastais kasos aparatais, tačiau<br />
jis turi daugiau privalumų: paprastas užsakymų valdymas, sąskaitos klientui<br />
spausdinimas, išsamios kasos ataskaitos, nuolaidų sistema, pati programa turi<br />
suteikiamas teises atlikti tam tikras operacijas darbuotojams, galimybę peržiūrėti<br />
darbo rezultatus atskirame faile. Administratoriaus programa leidžia<br />
iš vieno kompiuterio valdyti visus taškus arba ji gali būti įdiegta kiekvienoje<br />
atskiroje kasoje. Kad būtų pateiktos kasos ataskaitos, pakanka turėti duomenų<br />
įvedimo modulį. Taigi, įsigyjant šį kasos aparatą, įsigyjama ir pati kasa bei<br />
nesudėtinga apskaitos sistema. Darbuotojas (pardavėjas, barmenas), ilgai<br />
neužtrukdamas, fiksuoja užsakymą, kurį klientas mato ekrane, ir vėliau gauna<br />
išvaizdų čekį su lengvai įskaitomu tekstu bei patiekalų sąrašu. Kompaktiško<br />
„RKeeper 6100“ aparato kaina patenka į tradicinių nekompiuterizuotų<br />
kasos aparatų kainų ribas, tačiau savo funkcijomis „RKeeper 6100“ gerokai<br />
lenkia rinkoje esančius kasos aparatus.<br />
UAB „UCS Baltic“ informacija<br />
„Čili“ grupės apyvarta 2008-aisiais išaugo<br />
beveik penktadaliu<br />
Tarptautinį restoranų tinklą valdanti bendrovė „Čili Holdings“ 2008-aisiais<br />
sėkmingai plėtėsi, o jos pardavimai išaugo beveik penktadaliu. Tolimesnė<br />
plėtra tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose planuojama ir šiais metais.<br />
Iš nuosavo kapitalo bei franšizinių restoranų susidedanti „Čili“ grupė per<br />
2008 metus pasiekė 201,2 mln. litų konsoliduotą apyvartą. Grupės pardavimai,<br />
lyginant su 2007-aisiais, padidėjo 18,5 procento. Apyvartos augimą<br />
lėmė stabili tinklo plėtra Lietuvoje bei sėkminga pradžia naujose tarptautinėse<br />
rinkose. 2008-aisiais buvo atidaryti 3 nauji restoranai Lietuvoje bei<br />
vienas Latvijoje. Sėkmingai įžengta į Rusijos rinką – šioje šalyje atidaryti 2<br />
nauji restoranai.<br />
Išaugusius pardavimus net ir įsibėgėjančios recesijos laikotarpiu garantavo<br />
ne tik planinga plėtra, bet ir sėkmingai įgyvendinta įmonių restruktūrizacija,<br />
nerentabilių padalinių atsisakymas bei ypatingas dėmesys klientų<br />
poreikiams.<br />
Panašios strategijos įmonių grupė laikysis ir <strong>2009</strong>-aisiais. Planuojama<br />
toliau tobulinti visų restoranų meniu, vystyti lojalumo programą bei tęsti<br />
plėtrą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje.<br />
„Čili Holdings“ valdomas restoranų ir kavinių tinklas jungia 81 viešojo<br />
maitinimo tašką „Čili pica“, „Čili kaimas“, „Čili Kinija“, „Čili bistro“ bei „Čili<br />
kava“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje bei Rusijoje. Grupės artimiausių<br />
metų planuose numatoma tolesnė sparti plėtra ne tik atidarant nuosavus ar<br />
franšizinius restoranus, bet ir įsigyjant konkurentus ar net ištisus maitinimo<br />
įstaigų tinklus. Kai stabilizuosis ekonomikos padėtis, „Čili“ grupė planuoja<br />
kotiruoti savo akcijas vertybinių popierių biržoje.<br />
„Vičiūnų restoranų grupė“ pernai<br />
pardavimus padidino 17 proc.<br />
„Vičiūnų restoranų grupė“ praėjusiais metais pasiekė 34,7 mln. litų apyvartą,<br />
t. y. 17 proc. daugiau nei 2007 metais, kuomet bendrovės pardavimai<br />
siekė 29,6 mln. litų. Apyvartos augimas siejamas su vykdoma bendrovės<br />
rinkodaros strategija bei tinklo vadybos optimizavimu. Tinklas jungia įvairaus<br />
profilio restoranus ir picerijas, todėl skirtingiems klientų segmentams<br />
siūlomos labiausiai jų poreikius atitinkančios paslaugos bei operatyviai<br />
reaguojama į pokyčius rinkoje. Pastaruoju metu tinklo restoranuose ypač<br />
populiarios įvairios akcijos, dienos pietūs, taip pat tikro garso muzikos bei<br />
karaokės vakarai.<br />
UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ savo veiklą vykdo nuo 1994 metų ir yra<br />
viena iš „Vičiūnų“ grupės veiklos sričių. „Vičiūnų restoranų grupės“ tinklas<br />
jungia 27 restoranus visoje Lietuvoje. Bendrovei priklauso „Charlie pizza“,<br />
„Katpėdėlės pirkia“ bei „Carskoje selo“ restoranai.<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 29
sprendimai<br />
Maitinimo įstaigų reklama<br />
internete<br />
Andrius Zeigis<br />
Kad į restoraną, kavinę, piceriją ar kitą maitinimo įstaigą<br />
plūstų klientai, ji turi būti matoma, žinoma. Tai puikiai supranta<br />
ir patys įstaigų valdytojai. Kokia reklama yra geriausia<br />
Šiame straipsnyje bandysime trumpai apžvelgti, kokie<br />
maitinimo įstaigų reklamos būdai yra galimi dabar, ir kokie<br />
bus populiarūs ateityje.<br />
Portalas Meniu.lt suteikia galimybę pristatyti restoranų naujienas plačiai auditorijai.<br />
Anot „Vičiūnų restoranų grupės“ rinkodaros vadovės<br />
Linos Nikonovaitės, kiekviena maitinimo įmonė yra nusistačiusi<br />
savo reklamos standartus. Dažniausiai yra naudojami<br />
vidinės komunikacijos būdai, tokie kaip šviesdėžės, A5<br />
formato stoveliai ant stalų, įdėtiniai lapai valgiaraščiuose,<br />
skrajutės. Taip pat neretai naudojamos prekybos centrų,<br />
kuriuose yra restoranai, reklaminės pozicijos. Reklama<br />
efektyvi būna tada, kai yra vykdoma lygiagrečiai su išorine<br />
reklama, pavyzdžiui, reklama spaudoje, televizijoje, radijuje,<br />
nes pastarąja galima prisikviesti naujų klientų. Reklaminių<br />
plotų nuoma prekybos centruose yra vienas iš efektyvesnių<br />
reklamos būdų, kadangi didžiuosiuose prekybos centruose<br />
(pvz., „Akropolyje“, „Megoje“, „Tilžėje“, „Panoramoje“ ir kituose)<br />
paprastai apsilanko daug žmonių, kurie yra potencialūs<br />
restoranų, kavinių lankytojai.<br />
Linai Nikonovaitei pritaria ir restoranų grupės „Fortas“<br />
rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius, teigdamas, kad<br />
dažniausiai naudojamas reklamos būdas – reklama pačiame<br />
restorane. Ji yra pigiausia ir santykinai efektyvi, nes<br />
tiesiogiai pasiekia realius vartotojus. Restorano personalas<br />
pažįsta savo svečius, todėl žino, kaip efektyviausiai juos<br />
„paveikti“. Pardavimai gali būti skatinami labai įvairiai: per<br />
Lyginant su<br />
reklama<br />
televizijoje,<br />
radijuje ar<br />
spaudoje,<br />
reklama<br />
internete yra<br />
pigiausia.<br />
apyvartą, čekių skaičių, duomenis čekyje, sėdimą vietą, ploto<br />
dydį, darbuotojus ir kt.<br />
Visi išvardinti reklamos būdai, kuriuose yra akcentuojama<br />
vidinės komunikacijos reikšmė, žinoma, reikalingi, bet,<br />
kaip buvo minėta, reklama yra efektyviausia tada, kai ji vykdoma<br />
lygiagrečiai su kitais reklamos būdais. Vidinė komunikacija,<br />
naudojama restoranuose, padeda išlaikyti senus<br />
klientus, bet nepritraukia naujų. Tai gali padaryti išorinė<br />
reklama, kuri yra gana brangi, todėl ne visiems prieinama.<br />
Interneto svetainės<br />
Labai paprasta išeitis – naujų technologinių sprendimų<br />
panaudojimas. Dauguma žmonių, užsiimančių maitinimo<br />
verslo plėtra, pamiršta, kad reklamai taip pat intensyviai<br />
reikėtų naudoti ir modernias interaktyvias technologijas<br />
– internetą, elektroninį paštą, mobiliuosius telefonus. Juk<br />
didžioji maitinimo įstaigų lankytojų dalis yra jauni žmonės,<br />
kurie labai aktyviai naudojasi internetu ir mobiliaisiais telefonais.<br />
Kitos tikslinės vartotojų grupės pasiekiamos kitais reklamos<br />
kanalais. Mažų mažiausiai maitinimo įstaiga turėtų<br />
turėti savo interneto puslapį arba pristatymą specializuotuose<br />
reklaminiuose portaluose. Lietuviškos interneto svetainės<br />
dažniausiai yra pirmosios kartos – Web 1.0 – technologijos.<br />
Trumpai tariant, tai yra tokie puslapiai, kuriuose tiesiog yra<br />
sudėta informacija (nuotraukos ir tekstas), kurią lankytojai<br />
gali tik skaityti. Naujausios ir moderniausios svetainės dabar<br />
yra kuriamos naudojant naujesnės kartos (Web 2.0) technologijas.<br />
Tokiuose puslapiuose talpinama vaizdo ir garso<br />
informacija, be to, lankytojai gali patys dalyvauti puslapio<br />
kūrimo procese – rašyti komentarus, apžvalgas, dėti vaizdo<br />
ir garso medžiagą ar susikurti savo interneto dienoraščius.<br />
Tokia reklama reikalauja dar mažiau resursų ir laiko.<br />
Deja, daugumos maitinimo įstaigų puslapiai vis dar kuriami<br />
naudojant nebenaują Web 1.0 technologiją. Tai reiškia,<br />
kad informaciją puslapyje gali pakeisti tik administratorius.<br />
Kaip manote, ar lankytojui bus įdomu į jūsų puslapį<br />
užsukti antrą, trečią kartą, jeigu informacija joje bus ta pati,<br />
ir jei jis negalės parašyti ar paskaityti komentarų Teigiamai<br />
į šį klausimą galėtų atsakyti tik didžiausias optimistas. Pasaulyje<br />
jau yra daugybė interneto puslapių bei dienoraščių,<br />
kuriuose tekstinis restorano pristatymas yra pakeistas vaizdo<br />
ir garso medžiaga. Tokiuose puslapiuose taip pat galima<br />
pasižiūrėti, kaip virtuvės šefai gamina savo firminius patiekalus<br />
ar gėrimus. Vienos iš paprastesnių, pavyzdžiui, yra<br />
svetainės www.danteboccuzzi.com ir www.chic.tv (Dining,<br />
Wine, Coctails, Hotels skyriai).<br />
Reklaminiais filmukais interneto puslapiuose gali būti<br />
pristatomos ne tik maitinimo įstaigos, bet ir HORECA srities<br />
įmonės, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų tiekėjai. Leiskite<br />
ir vartotojui pasijusti jūsų kuriamo verslo dalimi, dalyvauti<br />
vystymo procesuose. Tik tada vartotojas pasijus svarbus ir<br />
teigiamai įvertins jūsų pastangas.<br />
Nukelta į 32 psl. ><br />
30 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
Populiariausios<br />
Juodoji<br />
Lipton Yellow Label<br />
arbatos<br />
Kruopščiausia<br />
arbatos lapelių<br />
atranka<br />
aukščiausios<br />
kokybės Lipton<br />
arbatai gauti!<br />
Aromatizuota<br />
Miško uogų skonio<br />
Citrinų skonio<br />
Žalioji<br />
Mėtų skonio<br />
Augaliniai užpilai<br />
Ramunėlių užpilas<br />
Reaton<br />
Tel. +370 5 2 330 390<br />
Nowaco Lietuva<br />
Tel. +370 37 490 790<br />
Sanitex<br />
Tel. +370 37 401 111<br />
Unilever Foodsolutions<br />
Mob. tel. +370 612 Restoranų 92726 <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 31<br />
Tel. +370 5 2 499 235
sprendimai<br />
Atkelta iš 30 psl. ><br />
Kol Lietuvoje laukiame Web 2.0 formato restoranų,<br />
kavinių, viešbučių puslapių, pasaulio internautai<br />
jau kalba apie Web 3.0 svetainių pasirodymą.<br />
Kaip jos atrodys, galime tik spėlioti, tačiau<br />
manoma, jog internetas priartės prie savotiško<br />
dirbtinio intelekto, t. y. naudodamas sudėtingus<br />
algoritmus ir atsižvelgdamas į paieškos laiką, kompiuteris<br />
analizuos kiekvieno vartotojo domėjimosi<br />
sritis ir pagal tai parinks aktualią informaciją. Nors<br />
ir netolima, tai kol kas yra ateitis, todėl šiandien<br />
reikia tinkamai išnaudoti jau esamus interneto komunikacijos<br />
kanalus.<br />
Interneto svetainės yra ne tik informacijos<br />
sklaidos, bet ir pigi aplinkos analizės priemonė. Jose<br />
galima fiksuoti lankytojų skaičių, bendrauti su klientais,<br />
analizuoti komentarus, nustatyti tikslinę auditoriją,<br />
tikslingiausią reklamos transliavimo laiką.<br />
Interneto svetainė ne tik turi būti lengvai randama,<br />
bet ir patraukli vartotojui. Apsilankęs vieną<br />
kartą, jis turėtų norėti sugrįžti dar kartą. Priklausomai<br />
nuo tikslinės publikos ir jos poreikių,<br />
lankytojai gali būti pritraukiami įvairiais būdais.<br />
Maitinimo įstaigų tinklalapiuose turi būti pateikta<br />
patraukli, naudinga, nuolat atnaujinama informacija.<br />
Dažniausiai keičiama informacija yra įvairios<br />
akcijos, nuolaidos, valgiaraštis, renginių anonsai<br />
ir nuotraukos. Ji turėtų aiškiai išsiskirti. Tai gali<br />
sudominti ne tik potencialius jūsų klientus, bet ir<br />
partnerius. Informacija turi būti išdėstyta taip, kad<br />
svetainėje būtų lengva orientuotis. Vertėtų sukurti<br />
forumus, konsultacijų kambarius, svečių knygas ar<br />
kitas priemones, kuriomis lankytojai galėtų bendrauti<br />
su jūsų darbuotojais. Potencialius vartotojus<br />
gali privilioti ir papildomos naudingos funkcijos:<br />
kalendorius, skaičiuoklė, paieškos sistema, animacija,<br />
žaidimai ir kt. Nuo svetainės sudėtingumo<br />
priklauso ir jos sukūrimo kaina. Pačią paprasčiausią<br />
interneto svetainę (Web 1.0) jums gali sukurti<br />
ir studentai už kelis šimtus litų. Už sudėtingesnį<br />
puslapį tuo užsiimančiai įmonei gali tekti sumokėti<br />
5000 Lt ar net daugiau.<br />
Reklaminiai skydeliai<br />
Pati paprasčiausia ir efektyviausia reklama<br />
interneto puslapyje yra reklaminės užsklandėlės,<br />
skydeliai (angl. banner). Tai JPG, GIF ar kitokio<br />
formato reklaminiai paveikslėliai su riboto kiekio<br />
informacija, publikuojami įvairiuose tinklalapiuose.<br />
Skydeliai, kurie gali būti su nuoroda į jūsų<br />
interneto svetainę, informuoja apie tam tikrą paslaugą<br />
ar pan. Skydelio publikavimo kaina dažnai<br />
lankomuose puslapiuose yra labai įvairi. Vienuose<br />
– 2000 Lt per metus, kituose – 600 Lt per dieną.<br />
Kad skydeliai būtų efektyvūs, jie turi būti tinkamai<br />
sukurti. Reikia parinkti tinkamą dydį („svorį“), nes<br />
kai kuriose svetainėse reklaminio skydelio dydis yra<br />
ribojamas. Panaudokite dėmesį pritraukiančius elementus<br />
(spalvas, judesius, mirgėjimą, vaizdo kaitą<br />
ir pan.). Spalvos ne tik turi derėti ir gražiai atrodyti,<br />
bet ir paveikti emocijas. Skydelyje galima vaizduoti<br />
simbolius, logotipus, prekių ženklus. Atkreipkite<br />
dėmesį į grafiką. Visa tai atspindi įmonės solidumą.<br />
Chic.tv - kulinarinės televizijos laidos keliauja į internetą. Čia eterio laikas daug pigesnis.<br />
politikai.<br />
Parinkite tinkamą informaciją. Nuo skydelio sudėtingumo<br />
ir dydžio priklauso jo sukūrimo kaina, kuri<br />
gali svyruoti nuo vieno iki kelių šimtų litų.<br />
Reklaminiai skydeliai gali būti įvairių tipų: nuo<br />
visiems jau įprastų elementarių skydelių su nejudančiu<br />
ar besikeičiančiu vaizdu iki iššokančių<br />
ar net visą ekraną uždengiančių įkyrių (bet tikrai<br />
pastebimų) animacinių paveikslėlių su garsu, besikeičiančiais<br />
vaizdais ar žaidimais.<br />
Interneto dienoraščiai<br />
Interneto dienoraštis arba tinklaraštis<br />
(„blog’as“) – tai dar vienas būdas reklamuotis<br />
internete. Jis gali būti visiškai nemokamas arba<br />
darbų sąnaudos yra labai mažos. „Blog’as“ – tai<br />
sulietuvintas angliškas žodis „blog“, kuris yra originalaus<br />
termino „weblog“ trumpinys. Lietuviškas<br />
šio žodžio atitikmuo – tinklaraštis.<br />
Tinklaraštis – tai erdvė, kurią administruoja jos<br />
autorius, publikuodamas savo mintis, nuotraukas,<br />
skelbdamas įvairias nuorodas, priimdamas interneto<br />
vartotojų komentarus. Tinklaraščiuose dažniausiai<br />
diskutuojama pasirinkta tema, pavyzdžiui,<br />
apie muziką, kiną, maistą, politiką ar naujienas,<br />
todėl nesunkiai pasiekiama tikslinė vartotojų grupė.<br />
Modernios, į jaunimą orientuotos maitinimo ar<br />
pramogų įstaigos vis dažniau kuria savo tinklaraščius,<br />
kuriuose skelbia savo naujienas.<br />
Daugelis tinklaraščių yra asmeniniai dienoraščiai.<br />
Tipinį interneto dienoraštį sudaro tekstas,<br />
paveikslėliai ir nuorodos į analogiškus arba kitokia<br />
tema informaciją skelbiančius puslapius. Dauguma<br />
tinklaraščių yra tekstiniai, tačiau populiarūs ir „fotoblogai“,<br />
„videoblogai“ bei kt.<br />
Interneto dienoraščio populiarumo priežastis –<br />
paprastas administravimas ir galimybė skelbti savo<br />
mintis, idėjas, publikuoti informaciją. Tinklaraščiai<br />
dabar yra labai populiarūs. Juos turi tiek paaugliai,<br />
tiek aukštas pareigas užimantys verslininkai bei<br />
Reklama internete nuo kitų reklamos formų<br />
skiriasi keliais esminiais bruožais. Pirmiausia ji yra<br />
lengvai pasiekiama: galima ne tik pateikti informaciją<br />
apie save, bet ir sužinoti pirkėjo (vartotojo)<br />
nuomonę, pageidavimus, pastabas. Taip galima<br />
palaikyti ryšį ne tik su vietiniais, bet ir su užsienio<br />
klientais. Iš kitos pusės, vartotojas turi galimybę<br />
rinktis iš daugybės jam siūlomų paslaugų, prekių.<br />
Reklama internete plinta labai greitai. Tik atsiradus<br />
naujai prekei ar paslaugai, jūs galite paskelbti<br />
apie tai internete, ir tuoj pat sulaukti užsakymų.<br />
Tai bene svarbiausia teigiama savybė, išskirianti<br />
reklamą internete iš kitų reklamos formų. Nėra kitos<br />
priemonės pasaulyje, kuria būtų galima taip išsamiai<br />
aprašyti prekes ir paslaugas. Be to, papildyti<br />
ar pakeisti informaciją yra labai paprasta. Reklama<br />
internete leidžia išvengti nesusipratimų, kurie kiltų<br />
reklamuojantis per televiziją ar spaudoje. Reklamuojant<br />
prekę ar paslaugą internete, gana tiksliai<br />
galima nustatyti, kokią tikslinę auditoriją reklama<br />
pasiekė, kiek žmonių apsilankė svetainėje, kiek<br />
laiko joje buvo ir ką veikė.<br />
Apžvelgėme populiariausius reklamos internete<br />
tipus. Jų privalumai aiškiai matomi. Nors tokia<br />
reklama nėra pigi, internetas leidžia operatyviai<br />
reaguoti į rinkoje susidariusią situaciją bei nedelsiant<br />
informuoti vartotojus apie pasikeitimus. Tačiau<br />
tokia reklama turi ir trūkumų – ji matoma tik<br />
kompiuteryje, be to, dar ne visi žmonės naudojasi<br />
kompiuteriais bei internetu.<br />
Reklamuodami savo maitinimo įstaigą internete,<br />
nepamirškite ir tradicinių reklamos būdų:<br />
vidinės komunikacijos, įvairių akcijų, skrajučių<br />
dalinimo, reklamos spaudoje. Įvairiais kanalais<br />
lygiagrečiai platinama reklama greičiau pasiekia<br />
tikslinę auditoriją.<br />
32 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
Būsimieji virėjai Prancūzijoje<br />
pristatė Lietuvos kulinarinį<br />
paveldą<br />
Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla dalyvauja<br />
mokymosi visą gyvenimą programos „Comenius“<br />
projekte „Gimtojo krašto gastronomijos<br />
pristatymas Europai“ Nr. LLP-COM-DP-2007-LT-<br />
00105. Projekto tikslas – supažindinti Prancūzijos<br />
ir Norvegijos partnerius su Lietuvos kulinariniu ir<br />
kultūriniu paveldu.<br />
<strong>2009</strong> m. vasario 19–29 dienomis baigiamoji<br />
programos dalis vyko Prancūzijos Le Manso miesto<br />
Lycee Professionnel Helene Boucher mokykloje.<br />
Šioje projekto programos dalyje dalyvavo Prancūzijos,<br />
Norvegijos ir Lietuvos turizmo bei aptarnavimo<br />
sferos specialybių mokiniai.<br />
Iš Norvegijos atvyko 10 mokinių ir du lydintys<br />
mokytojai, kurie juos moko virėjo ir padavėjo specialybių.<br />
Iš Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos<br />
vyko puikus būrelis mokinių, besimokančių virėjo<br />
(Sabina Kovzan, Viktorija Grinevič, Deividas Dimša,<br />
Viačeslav Sinkevič, Kymantas Zabarauskas),<br />
virėjo ir konditerio (Teresa Gerasimovič, Oksandra<br />
Jarilinaitė, Modestas Urbonavičius), padavėjo ir<br />
barmeno (Alina Masoit) bei viešbučio darbuotojo<br />
(Martynas Maldžius) specialybių. Juos lydėjo anglų<br />
kalbos mokytoja Rūta Biržienė ir kulinarijos mokytoja<br />
Vida Bingelytė.<br />
Prieš vykdami į Prancūziją, mokiniai, vadovaujami<br />
kulinarijos mokytojos metodininkės Vidos Bingelytės,<br />
talkinant projektų vadovei Linai Bargailienei,<br />
anglų kalbos mokytojai R. Biržienei, prancūzų<br />
kalbos mokytojai A. Grašienei, VU Skandinavistikos<br />
centro asistentei J. Petronytei, informacinių technologijų<br />
mokytojui M. Vaisėtai, parengė lietuvių<br />
virtuvės patiekalų pristatymą lietuvių, prancūzų,<br />
norvegų ir anglų kalbomis, iliustruotą pačių pagamintais<br />
patiekalais. Leidinys, pristatytas projekto<br />
metu, padarė be galo didelį įspūdį.<br />
Taip pat buvo organizuota plati kultūrinė programa,<br />
kurios metu buvo aplankyta Atlanto pakrantėje<br />
esanti Normandija su San Mišelio kalnu, puikiu<br />
kraštovaizdžiu ir daugybe pilių, gėrėtasi Le Manso<br />
bei Sumuro senamiesčiais. Netrūko ir profesijai naudingų<br />
išvykų. Aplankytos stalo įrankių, sūrių, dešrų,<br />
vyno, šampano, kalvadoso, natūralių sirupų bei likerio<br />
gamybos įmonės. Jų patalpose įkurtų muziejų<br />
gidai išsamiai pristatė ne tik dabartinę įmonių veiklą,<br />
bet ir verslo pradininkus bei istoriją. Apsilankymas<br />
ekologiškai auginamų daržovių ūkyje leido susipažinti<br />
su glaudaus bendradarbiavimo principu – „iš<br />
daržo į restorano virtuvę“.<br />
Mokiniai ir mokytojai taip pat dalyvavo socialinėje<br />
projekto programos dalyje. Lankydamiesi<br />
mokinių bei mokytojų šeimose, turėjo galimybę iš<br />
arčiau susipažinti su šeimų tradicijomis, gyvenimo<br />
būdu, pomėgiais.<br />
Profesinės projekto programos dalies metu mokiniai<br />
praktikavosi Le Manso miesto restoranuose,<br />
kavinėse bei viešbučiuose. Jie ne tik pamatė, kaip<br />
dirba prancūzų virėjai, bet ir patys darbavosi. Sukdamiesi<br />
kaip vijurkai, lietuvių mokiniai pelnė daug<br />
pagiriamųjų žodžių iš restoranų meistrų bei šeimininkų.<br />
Savo profesines kompetencijas ir lietuvių virtuvės<br />
patiekalus mokiniai pristatė tarptautinės<br />
vakaronės metu, kurios gausų septyniasdešimties<br />
svečių būrį sudarė Lycee Professionnel Helene<br />
Boucher mokyklos mokytojai, atstovai, kvalifikacijos<br />
egzaminų komisijų nariai bei garbės svečiai.<br />
Lietuvių mokiniai svečiams paruošė užkandį iš<br />
karpio bei lydekos vyniotinių, daržovių ir gaivaus<br />
padažo, taip pat patiekė karštą vaisių desertą su<br />
riešutais ir medumi bei spanguolių ir vanilės padažais,<br />
kuris, beje, sulaukė didžiausio pasisekimo.<br />
Viešnagės pabaigoje buvo suorganizuotos<br />
draugiškos futbolo rungtynės tarp prancūzų, lietuvių<br />
ir norvegų mokinių bei mokytojų komandų.<br />
Laimėjo Lietuvos mokiniai. Pergalė tapo dar malonesnė<br />
sužinojus, kad tai – pirmoji svečių pergalė<br />
viso projekto metu.<br />
Dalyvavimas projekte mokiniams suteikė puikią<br />
galimybę patobulinti savo profesinius įgūdžius, anglų<br />
kalbos žinias, praplėsti sociokultūrinį akiratį.<br />
Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos informacija<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 33
viešbučiams<br />
Pusryčiai viešbučiuose<br />
Donatas Kocys<br />
Nesvarbu, kokiame pasaulio krašte bebūtų, kuriame<br />
viešbutyje apsistotų, kiekvienas turistas vos<br />
pabudęs pagalvoja apie pusryčius – kuo viešbučio<br />
virėjas nustebins šį rytą Deja, Lietuvos viešbučiuose<br />
pusryčiaujantys svečiai išradingumo ir<br />
naujoviškumo dažnai pasigenda.<br />
Didesnėse šalyse, kur veikia po kelis vieno tinklo viešbučius, „nuobodų“ pusryčių<br />
meniu būtų galima pateisinti noru išlaikyti tą patį stilių visose tinklo<br />
įstaigose. Gal ir gerai, nes keliautojas, vykstantis į vieną iš viešbučių, visada<br />
žino, ko tikėtis... Atrodo, laimi pirkėjas. Tačiau labiau pagalvoję suprasite, kad<br />
viešbutis, pirkdamas didesnį kiekį maisto produktų, visada sutaupo ir tuo pačiu<br />
svečiui palieka galimybę prisikimšti, bet atima iš jo pasirinkimo laisvę.<br />
Kuo galime nustebinti svečią<br />
Kokie valgiai turėtų būti viešbučio restorano pusryčių valgiaraštyje<br />
Kiekvienam žmogui pusryčiai – daugiau nei pirmas dienos maistas. Tai<br />
energijos šaltinis visai dienai. Jie pažadina organizmą po naktinio badavimo ir<br />
suteikia energijos, reikalingos mūsų protui ir kūnui.<br />
Neretai bent kavos puodeliu ar gardžiais pusryčiais prasideda ir verslo partnerių<br />
susitikimai, todėl labai svarbu, kad patiekalų asortimentas būtų patrauklus<br />
tiek poilsiautojui, verslininkui, tiek praeiviui, norintiems gražiai pradėti<br />
dieną.<br />
Viešbučių restoranuose turėtų būti siūlomas bent standartinis pusryčių meniu.<br />
Maistiniai javai, pjaustyti vaisiai, šviežios sultys, pyragaičiai turi atitikti<br />
kontinentinių pusryčių sampratą. Kiaušiniai, kumpis ir dešrelės – būtinas karštasis<br />
maistas ant pusryčių stalo. Tačiau ir pastarieji produktai bei patiekalai<br />
turėtų būti įdomiai patiekti. Kodėl nepasiūlius bent kelių skirtingų rūšių kumpio<br />
ar dešrelių Kokybiškesni ir įvairesni pusryčių valgiai turi didelės įtakos<br />
vertinant viešbučio restorano virtuvę.<br />
Priklausomai nuo viešbučio užimtumo, būtų galima pasiūlyti A la Minute<br />
patiekalų, pavyzdžiui, restorane šviežiai kepamų blynelių ar vaflių. Lankytojas<br />
tokį maistą tikrai įvertins.<br />
Kodėl vietoje konservuotų kriaušių ar persikų, pirktų bandelių ir kitų skanėstų<br />
nepatiekus viešbutyje paruoštų (home made) gaminių Vietoje džemo,<br />
perkamo iš tiekėjų, būtų šaunu pasiūlyti pačių pagamintos uogienės. Darbo<br />
teks įdėti nemažai, tačiau turėsite galimybę paeksperimentuoti ir pagaminti<br />
pačių įvairiausių skonių produkto. Vietinių ūkininkų pagamintas sūris taip pat<br />
galėtų paįvairinti viešbučio restorano pusryčių meniu.<br />
Maisto pasiūla turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į tuo metu viešbutyje<br />
apsistojusių žmonių grupę. Juk iš Skandinavijos atvykę svečiai turi visiškai kitokius<br />
mitybos įpročius nei žmonės iš Azijos ar Pietų Europos. Sužinokite apie<br />
savo svečią kuo daugiau ir nustebinkite jį jam įprastais ir mėgstamais pusryčiais.<br />
Pradžiuginkite svečią iš tolimųjų kraštų patiekdami egzotiškos sriubos ar<br />
wok keptuvėje pagamintą patiekalą. Leiskite pusryčių metu klientui pasijusti<br />
taip, tarsi jis būtų namuose, suteikite jam galimybę rinktis.<br />
Kokie pusryčiai be kavos ar arbatos<br />
Karštieji gėrimai visų pirma turi būti karšti, švieži ir kokybiški. Kavos ar arbatos<br />
mišinių kokybė taip pat labai svarbi. Termosuose patiekta kava, sutikite,<br />
ne visada būna skani ir kokybiška. Geriausias „žadintuvas“ jūsų svečio kūnui,<br />
ko gero, būtų puodelis nuostabios Espresso ar Cappuccino kavos. Tam turbūt<br />
reikės vieno ar dviejų papildomų žmonių kavos ruošimui, bet kas gali būti geriau<br />
už nuostabios kavos aromatą pusryčių metu.. Juk verta pasistengti, kad<br />
jūsų viešbučio svečias dieną pradėtų nuostabiai.<br />
Tik atsižvelgę į kliento poreikius būsite netradiciniai, išskirtiniai ir ilgam<br />
įsimenantys. Gal net tokie, pas kuriuos norėsis sugrįžti...<br />
Kainos – gąsdinančios<br />
Viešbučių restoranai Lietuvoje vieni nuo kitų nelabai kuo skiriasi. Nebent<br />
pusryčių kaina. Jeigu vilnietis, ryte nespėjęs papusryčiauti namuose, nuspręstų<br />
užsukti į kurio nors Vilniaus viešbučio restoraną, pusryčiai jam kainuotų nuo<br />
18 iki 40 Lt.<br />
Neseniai duris atvėrusiame viešbutyje „Ehotel Tennis“ pusryčiai kainuoja<br />
nedaug – 18 Lt. Restorane, kaip ir daugelyje kitų, siūlomas švediškas pusryčių<br />
stalas. Anot viešbučio vadovės A. Sprindytės, čia galima paragauti įvairių dešrelių,<br />
kiaušinių, įvairių rūšių kumpio asorti, lašišų, vaisių, sausų pusryčių ir kitų,<br />
įprastam pusryčių stalui būdingų, patiekalų.<br />
Viešbučio „Martialis“ restorane pusryčiai kainuoja apie 20 Lt. Meniu labai<br />
panašus į tą, kurį jau apžvelgėme: du karštieji patiekalai, sausi pusryčiai, kumpis,<br />
sultys ir kt.<br />
O vienas nuo kito netoli esantys viešbučiai „Reval Hotel Lietuva“ ir „Holiday<br />
Inn“ turi kuo nustebinti... Kai už pietus tenka pakloti 15 ar 20 Lt, neretas susimąsto,<br />
kad mūsų Lietuvėlėje maistas visgi brangus. O kaip žmogus sureaguotų<br />
gavęs 33 arba 40 Lt sąskaitą už pusryčius Tiesa, pusryčiaudamas viešbutyje,<br />
žmogus gali valgyti tiek, kiek pajėgia, tačiau medikai rekomenduoja pusryčių<br />
metu suvalgyt iki 30 % dienos maisto normos. Galime daryti išvadą, kad 30 %<br />
dienos maisto gali kainuoti net 40 Lt. Lengvas šokas nuo pat ryto.<br />
Reikalavimai pusryčiams viešbučiuose, moteliuose ir svečių namuose<br />
(pagal Lietuvoje galiojančias apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo taisykles,<br />
„Valstybės žinios“, 2005-12-17, Nr. 147-5383)<br />
Minimalūs reikalavimai<br />
pusryčiams<br />
Pusryčiai pateikiami kiekvieną<br />
dieną (kontinentiniai: šviežia<br />
duona, sviestas (margarinas),<br />
džemas, virtas kiaušinis, kava ir<br />
arbata, vienos rūšies sultys).<br />
Kontinentiniai pusryčiai ir šaltieji<br />
bei karštieji patiekalai.<br />
Kontinentiniai pusryčiai ir vienas<br />
karštasis patiekalas.<br />
Aptarnavimas – savitarna ir pagal<br />
užsakymus.<br />
Kokios kategorijos viešbučiams<br />
ir moteliams privaloma<br />
Privaloma visų kategorijų<br />
viešbučiams.<br />
Privaloma 3–4 žv. apgyvendinimo<br />
įstaigoms.<br />
Privaloma 2 žv. apgyvendinimo<br />
įstaigoms.<br />
Privaloma 5 žv. apgyvendinimo<br />
įstaigoms.<br />
34 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
viešbučiams<br />
2008 m. svetingumo sektoriaus statistika<br />
2008 m. apgyvendinimo įstaigos<br />
sulaukė daugiau svečių<br />
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2008 m. šalies apgyvendinimo<br />
įstaigose apsistojo 2,6 procento daugiau svečių nei 2007 m.<br />
2008 m. apgyvendinimo įstaigose (viešbučiuose, svečių namuose, moteliuose,<br />
poilsio namuose (nameliuose), sveikatinimo įstaigose ir kt.) nakvojo 1,8 mln. svečių,<br />
iš jų 49,8 procento – užsieniečiai. Viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo<br />
1,3 mln. svečių, poilsio namuose (nameliuose) – 118,0 tūkst., sveikatinimo įstaigose<br />
– 132,7 tūkst. svečių. Palyginus su 2007 m., Druskininkų sav. apgyvendinimo<br />
įstaigose apsistojo 3,9 procento daugiau svečių, Neringos sav. – 18,6 procento,<br />
Birštono sav. – 48,5 procento daugiau, o Palangos m. sav. apgyvendinta 10,6<br />
procento mažiau svečių.<br />
Viešbučiuose ir svečių namuose 2008 m., palyginus su 2007 m., apgyvendinta<br />
5,3 procento daugiau svečių, užsieniečių – 8,9 procento daugiau. Svečių iš ES<br />
šalių apsistojo 10 procentų daugiau. Daugiausia svečių atvyko iš Lenkijos – 135,2<br />
tūkst. (2007 m. – 112,2 tūkst.), Vokietijos – 114,1 tūkst. (2007 m. – 111,6 tūkst.),<br />
Rusijos – 73,6 tūkst. (2007 m. – 56,6 tūkst.), Latvijos – 73,1 tūkst. (2007 m. – 59,7<br />
tūkst.), Suomijos – 39,3 tūkst. (2007 m. – 35,1 tūkst.), Jungtinės Karalystės – 39,0<br />
tūkst. (2007 m. – 36,9 tūkst.). 2008 m. viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas<br />
sudarė 44,8 procento (2007 m. – 46,2 %).<br />
Vilniaus miesto viešbučiai ir svečių namai 2008 m. priėmė 604,2 tūkst. svečių,<br />
arba 5,6 procento daugiau nei 2007 m., užsieniečių – 483,7 tūkst., arba 10,3 procento<br />
daugiau. 2008 m. Vilniaus m. viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas<br />
sudarė 54,5 procento (2007 m. – 54,8 %).<br />
2008 m. kaimo turizmo sodybose<br />
poilsiautojų daugėjo<br />
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2008 m. apgyvendinimo<br />
paslaugas teikė 546 kaimo turizmo sodybos, tai 1,5 procento daugiau nei<br />
2007 m. Vietų skaičius padidėjo 6,1 procento – iki 10,2 tūkst. Kaimo turizmo<br />
sodybose apsilankė 321,7 tūkst. poilsiautojų, iš jų – apie 33,5 tūkst. užsieniečių.<br />
Dauguma užsieniečių buvo iš Vokietijos (2,5 proc.), Lenkijos (2,0 proc.),<br />
Latvijos (1,4 proc.). Dauguma (89,6 proc.) poilsiautojų buvo lietuviai. 2008 m.<br />
daugiausia poilsiautojų sulaukė Utenos (79,9 tūkst.) ir Vilniaus (58,2 tūkst.)<br />
apskritys.<br />
2008 m., palyginus su 2007 m., kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 9,6 procento<br />
daugiau poilsiautojų, iš jų – 11,2 procento daugiau Lietuvos gyventojų<br />
ir 2,6 procento mažiau užsieniečių. 2008 m. vidutinė poilsiautojo poilsio kaimo<br />
turizmo sodyboje trukmė buvo 1,91 nakvynės (2007 m. – 2,09). Kaimo turizmo<br />
sodybose vidutinės kainos už nakvynę vienam asmeniui svyravo nuo 29 iki 53<br />
litų. Lietuvos gyventojas, poilsiaudamas kaimo turizmo sodyboje, už nakvynę<br />
vidutiniškai mokėjo 33 litus, užsienietis – 39 litus. Dauguma poilsiautojų atvykdavo<br />
tik savaitgaliais.<br />
Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Ignalinos, Zarasų, Trakų, Klaipėdos<br />
rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Ignalinos rajono savivaldybėje<br />
teikė 45 kaimo turizmo sodybos, Zarasų – 41, Molėtų ir Utenos – po<br />
38, Trakų – 36 ir Klaipėdos rajono savivaldybėje – 24. Populiariausias mėnuo<br />
poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo liepa. Poilsiautojai labiausiai mėgo<br />
prie ežerų įsikūrusias sodybas.<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 35
informacija<br />
Perrinkta LRVVKA vadovybė<br />
<strong>2009</strong> m. vasario 1 d. viešbutyje „Šarūnas“ įvyko LRVVKA renginys. Pirmoji<br />
jo dalis – ataskaitinis susirinkimas, kurio metu buvo pateiktos 2008 m. veiklos<br />
ir finansinė ataskaitos, perrinkta LRVVKA Taryba ir Prezidentas, aptarti <strong>2009</strong><br />
metų veiklos planai.<br />
Asociacijos Taryba ir Prezidentas renkami kas trejus metus. Dauguma asociacijos<br />
narių pasitikėjo ilgą laiką Taryboje dirbusiais kolegomis, todėl juos<br />
perrinko ir naujai kadencijai. Tai Valius Čepanonis, Aldona Gečienė, Stanislavas<br />
Kizenevičius, Ona Jurkšienė, Rūta Šiušienė. Naujai į Tarybą išrinktos Halina<br />
Višnevskaja ir Honorata Lyndo – LRVVK asociacijos virėjų komandos „Gintarinis<br />
aljansas“ narės, aktyviai dalyvaujančios asociacijos rengiamose prezentacijose<br />
ir jau keletą metų aktyviai talkinančios asociacijos Tarybai. LRVVK asociacijos<br />
Prezidentu balsų dauguma buvo išrinktas Stanislavas Kizenevičius.<br />
Šaltąjį užkandį – sterkų ir lašišų terinas su midijomis, vėžių uodegėlių salotomis<br />
ir „Tūkstančio salų“ padažu – pagamino Honorata Lyndo (ji XXII virėjų<br />
olimpiadoje buvo apdovanota diplomu). Karštuoju užkandžiu – dviejų skonių<br />
makaronų „kriauklėmis“ su daržovių ir grybų įdarais – rūpinosi Liucija Makovska<br />
(XXII virėjų olimpiadoje apdovanota diplomu). Kreminę žaliųjų žirnelių<br />
sriubą išvirė Vytautas Vadeiša (dalyvavo 4-ajame Baltijos šalių virėjų konkurse<br />
„Baltijos kulinarinė žvaigždė“, kuris vyko Sankt Peterburge). Jautienos nugarinės<br />
kepsnelius su baravykų paštetu ir bruknių padažu pateikė geriausio praėjusių<br />
metų Lietuvos virėjo vardą pelnęs Vytautas Samavičius, o ėriuko nugarinės<br />
kepsnelį su traškia pistacijų plutele, ant grotelių kepta dešrele, Porto vyno<br />
ir paprastųjų raugerškių padažu, bulvių ir porų apkepu bei miško grybais – Aldona<br />
Gečienė (XXII virėjų olimpiadoje apdovanota diplomu). Desertu vaišino<br />
Darius Dabrovolskas (konkurse „Geriausias Lietuvos virėjas 2008“ laimėjęs III<br />
vietą). Jis morkų kremą pateikė su vaisių daugiaryžiu ir imbierų drebučiais.<br />
Susidomėję renginio dalyviai išklausė pateiktą informaciją ir įspūdžius iš<br />
virėjų konkursų, su malonumu ragavo ir aptarinėjo ragaujamus valgius. Visi<br />
renginio dalyviai buvo apdovanoti gražiaisiais LRVVKA <strong>2009</strong> m. kalendoriais<br />
„Modernios lietuviškos virtuvės idėjos“.<br />
LRVVKA <strong>2009</strong> metų planai:<br />
1. Vasario 1 d. visuotinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas, Vilnius,<br />
viešbutis „Šarūnas“.<br />
2. Kovo 3–5 d. Baltijos šalių kulinarijos žvaigždės taurės konkursas,<br />
Sankt Peterburgas.<br />
3. Kovo 15 d. prezentacija, Vilnius.<br />
4. Balandžio 19 d. prezentacija, Palanga.<br />
5. Gegužės 24 d. prezentacija, Vilnius.<br />
6. Birželio mėn. dalyvavimas „Atvirajame Lietuvos grilio čempionate“.<br />
7. Liepos 11–12 d. poilsinis renginys.<br />
8. Rugsėjo 20 d. prezentacija, Kaunas.<br />
9. Spalio mėn. Kremliaus kulinarinės taurės čempionatas, Maskva.<br />
10. Spalio 24–25 d. „Jaunųjų virėjų čempionatas“, „Jaunųjų konditerių<br />
čempionatas“, „Talentų konkursas <strong>2009</strong>“, Vilnius.<br />
11. Lapkričio 29 d. prezentacija, Druskininkai.<br />
Antrojoje renginio dalyje buvo prisiminti 2008 metais LRVVK asociacijos<br />
organizuoti Lietuvos virėjų konkursai, taip pat pasauliniai virėjų konkursai,<br />
kuriuose dalyvavo LRVVK asociacijos nariai.<br />
Turbūt svarbiausias tarptautinis konkursas, kuriame rungėsi Lietuvai atstovavusi<br />
LRVVK asociacijos suburta virėjų komanda „Gintarinis aljansas“, buvo<br />
kulinarinio meno Meka vadinama XXII virėjų olimpiada. Ji vyko 2008 m. spalio<br />
19–22 dienomis Vokietijos mieste Erfurte. Apmaudu, kad „Gintariniam aljansui“<br />
iki bronzos medalio pritrūko tik vieno taško, kurio „neskyrė“ tarptautinė<br />
teisėjų komanda.<br />
Ne mažiau mums svarbūs renginiai vyko ir Lietuvoje. Džiugu, kad po penkerių<br />
metų pertraukos pavyko atgaivinti tradiciją Lietuvoje rengti konkursus<br />
virėjams ir konditeriams. Lapkričio 6–8 d. Lietuvos parodų centre „Litexpo“,<br />
tradicinės parduotuvių, viešbučių ir restoranų įrangos bei gastronomijos parodos<br />
„BaltShop.BaltHotel.BaltGastro“ metu, LRVVKA organizavo konkursus<br />
„Geriausias Lietuvos virėjas 2008“, „Geriausias Lietuvos konditeris 2008“ bei<br />
„Talentų konkursą 2008“. Apie šiuos ir kitus 2008 metais vykusius konkursus<br />
pasakojo Tarybos narės Ona Jurkšienė ir Rūta Šiušienė. Renginio dalyviai<br />
ekrane galėjo stebėti įdomiausias konkursų akimirkas, įspūdingiausių patiekalų<br />
nuotraukas, klausytis konkursų dalyvių komentarų ir įspūdžių. Asociacijos<br />
nariams ir renginio svečiams buvo pateiktas ypatingas valgiaraštis, kuriame<br />
įrašyti įvairūs praeitų metų konkursiniai patiekalai.<br />
Virtuvės meistrų seminarai:<br />
• Vasario 22 d.<br />
• Kovo 29 d.<br />
• Gegužės 10 d.<br />
• Rugsėjo 6 d.<br />
• Spalio 11 d.<br />
WACS renginiai:<br />
• Vasario 8–11 d. „Global Chef Challenge“ Šiaurės Europos regiono<br />
finalas, Airija, Dublinas.<br />
• Kovo 19–22 d. WACS Europos konferencija, Kroatija, Splitas.<br />
Kita veikla:<br />
• Aktyvus dalyvavimas viešojo maitinimo profesinių standartų kūrimo<br />
procese, kurį įgyvendina Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos<br />
Vyriausybės.<br />
• Dalyvavimas Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje projekte „Šiaurės<br />
šalių maisto kultūra“, kurio įgyvendinimas numatomas lapkričio<br />
mėn.<br />
• Aktyvus dalyvavimas „Geros higienos praktikos taisyklių viešojo maitinimo<br />
įmonėms“ naujos redakcijos kūrime ir derinime su Lietuvos<br />
Respublikos Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.<br />
LRVVKA informacija<br />
36 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
informacija<br />
<strong>2009</strong> m. Lietuvos vyno čempionatas<br />
Tęsiant tradiciją, ir šiais metais prieš „Vyno dienas“ ruošiamasi surengti<br />
šalyje parduodamo vyno konkursą-čempionatą. Tai bus jau ketvirtas<br />
Lietuvos vyno čempionatas. Per trejus metus buvo sukaupta patirtis,<br />
ištobulinti nuostatai, tačiau tobulėjimui nėra ribų, todėl ir šiais metais<br />
čempionate bus kelios naujovės. Pirmiausia, norėdami į renginį<br />
pritraukti Lietuvos vyno gamintojus, ruošiamės išskirti ir apdovanoti<br />
geriausią šalyje pagamintą vyną. Antroji naujovė – specialūs<br />
prizai geriausiam vynui, kainuojančiam iki 35 litų.<br />
Kiekvienais metais šalyje daugėja firmų, įvežančių ir prekiaujančių<br />
vynu, todėl daugėja dalyvių ir naujų, įdomių vyno rūšių. Tiesa, kai kurie<br />
seni vyno rinkos atstovai, dalyvavę visuose ligšioliniuose<br />
čempionatuose, dėl įvairių priežasčių šiais metais<br />
dalyvauti atsisakė. Ne paskutinė tarp šių priežasčių<br />
yra ta, kad ne visi importuotojai turi aukštos klasės<br />
vyno, galinčio pretenduoti į pirmąsias vietas.<br />
Kol kas vykusiuose čempionatuose geriausiai pasirodė<br />
įmonės „Mineraliniai vandenys“ ir „Vyno klubas“. Jos per<br />
tris čempionatus susirinko beveik visus „Grand Prix“ apdovanojimus.<br />
Kiti importuotojai siekia gauti kuo daugiau medalių.<br />
Šios taktikos paskatino griebtis pirkėjai, kurie po čempionato į<br />
parduotuves skuba su medalininkų sąrašais ir juos išperka. Taigi<br />
kiekvienas čempionato dalyvis, parinkdamas vyną varžyboms, turi numatyti, kokio<br />
apdovanojimo jis siekia – kokybės ar kiekybės. Tačiau jau aišku, kad<br />
ir šiais metais čempionate dalyvaus visi stambieji rinkos dalyviai:<br />
„Mineraliniai vandenys“, „Amka“, „Bennet distributor“, „Liviko“<br />
(„LION gėrimai“), „Vyno klubas“. Šios įmonės planuoja pateikti<br />
maksimalų vyno rūšių skaičių – po 20. Jiems konkurenciją sudaryti<br />
sieks mažesnieji: „Bacchus ir Co“, „Pajūrio Gabija“, „Eugesta“,<br />
„Gourmet krautuvėlė“ ir kiti.<br />
Vynui vertinti kviečiami labiausiai patyrę šalies vertintojai:<br />
G. Jašinskas, A. Starkus, J. Šliogeris, R. Sužiedėlienė, M.<br />
Jurkynas ir kiti. Be to, kiekvienas vyno pateikėjas turi teisę<br />
deleguoti į komisiją savo atstovą.<br />
Malonu, kad šiame darbe jaučiamas vis didesnis Someljė<br />
mokyklos dėstytojų ir, svarbiausia, klausytojų<br />
indėlis. Geras vyno vertinimo žinias pademonstravo<br />
jau nebe pirmus metus čempionato vertinimo komisijoje<br />
dalyvaujantys mokyklos klausytojai Stanislav<br />
Smolskij, Orentas Leitonas. Šiais metais planuojame<br />
pakviesti ir kitų Someljė mokyklos absolventų.<br />
Čempionato rezultatai, kaip ir kasmet, bus paskelbti „Vyno<br />
dienų“ metu. Tuomet ir publika galės susipažinti su nugalėtojais<br />
bei kitais medalininkais.<br />
Lietuvos someljė asociacijos informacija<br />
Išrinkti geriausi Lietuvos SPA centrai<br />
Vasario pabaigoje Trakuose paskelbti ir apdovanoti geriausi Lietuvoje SPA<br />
centrai: konkurso komisija geriausiu praėjusių metų nauju SPA projektu išrinko<br />
Palangos viešbutyje „Vanagupė“ įkurtą kompleksą „Amber SPA“, o internete<br />
balsavę žmonės – Vilniuje veikiantį japoniško stiliaus sveikatingumo<br />
centrą „Idzumi“.<br />
Be to, pirmą kartą organizuoto renginio „SPA nominacijos“ metu įteikti<br />
dar šeši prizai. Vilniuje esantis „SPA Vilnius DIA“ tapo dienos SPA kategorijos<br />
nugalėtoju, o Druskininkų „Eglės“ sanatorija pripažinta geriausiu medicininės<br />
ir sveikatinimo<br />
pakraipos (tikslinio SPA)<br />
centru. Išradingiausią<br />
ir novatoriškiausią SPA<br />
procedūrų kompleksą,<br />
konkurso komisijos nuomone,<br />
pernai vartotojams<br />
pasiūlė grožio institutas<br />
„Femina Bona“,<br />
o įsimintiniausiu įvykiu<br />
tapo Nacionalinės SPA<br />
asociacijos organizuotos<br />
pažintinės kelionės po<br />
įvairiose šalyse veikiančius<br />
SPA centrus.<br />
Geriausiu rinkodaros<br />
sprendimu, skirtu sveikatinimo<br />
propagavimui,<br />
pripažintas leidinys<br />
„Lietuvos kurortai ir kurortinės<br />
vietovės“, kurį<br />
bendromis jėgomis parengė ir išleido<br />
Nacionalinė SPA asociacija ir Nacionalinė<br />
kurortų asociacija. Įdomiausia<br />
viešųjų ryšių akcija išrinkta programa,<br />
skirta vartotojams pristatyti sveikatingumo<br />
centrą „Idzumi“.<br />
Renginį „SPA nominacijos“ organizavo<br />
prieš dvejus metus įsteigta Nacionalinė SPA asociacija, šiuo metu<br />
vienijanti 15 SPA paslaugas teikiančių Lietuvos įstaigų. Pasak asociacijos<br />
prezidento Luko Mackevičiaus, apdovanojimai turėtų tapti paskata SPA<br />
centrams siekti kuo geresnės kokybės pastaruoju metu sparčiai augusioje<br />
rinkoje.<br />
„Rimta bėda yra tai, kad SPA vardą savinasi kas tik nori. Taip yra todėl,<br />
kad Lietuvoje teisiškai nenustatyta, kokios įstaigos gali būti vadinamos<br />
SPA, neapibrėžtos SPA rūšys. Deja, kartais SPA pasivadina ir labai abejotino<br />
lygio vietos“, – sakė L. Mackevičius.<br />
SPA – tai lotyniškos frazės „sanitas per aqua“ (pažodžiui – sveikata per<br />
vandenį) santrumpa. SPA vardu vadinamos specialiai įrengtos įstaigos, kuriose<br />
atliekamos įvairios procedūros, skirtos fizinės ir psichinės sveikatos<br />
gerinimui, atsipalaidavimui, geros savijautos skatinimui, kūno gražinimui<br />
ir lepinimui. Nepaisant SPA termino reikšmės, vanduo nėra būtinas absoliučiai<br />
visų procedūrų elementas. Būtina yra kita sąlyga – kad visas procedūras<br />
atliktų kvalifikuoti specialistai.<br />
Visi Nacionalinei SPA asociacijai priklausančiose įstaigose dirbantys<br />
specialistai, kurie tiesiogiai aptarnauja klientus, yra profesionalai: yra baigę<br />
medicinos mokslus ir turi specifinę kvalifikaciją (pavyzdžiui, kūno masažo)<br />
liudijančius pažymėjimus.<br />
Nacionalinės SPA asociacijos informacija<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 37
informacija<br />
tarptautinės parodos<br />
Platesnį parodų sąrašą rasite internete: http://parodos.meniu.lt<br />
>> <strong>2009</strong> m. balandis<br />
AGRIFOOD CLUB<br />
Aukščiausios kokybės maisto paroda.<br />
Vieta: Verona, Italija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 2–6 d.<br />
Internete: http://www.agrifoodweb.it<br />
NATURAL PRODUCTS EUROPE<br />
Renginys, kuriame bus pristatyti natūralūs ir ekologiški produktai.<br />
Vieta: Londonas, Didžioji Britanija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 5–6 d.<br />
Internete: http://www.naturalproducts.co.uk/<br />
BEERS MINSK, BISTRO. STORE and RESTAURANTE<br />
Alaus gamybos technologijos ir įranga. Įranga ir technologijos,<br />
skirtos greitojo maisto įstaigoms, barams, restoranams, parduotuvėms.<br />
Maisto produktai. Vyno, likerio ir degtinės gamybos<br />
technologijos bei įranga.<br />
Vieta: Minskas, Baltarusija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 7–10 d.<br />
Internete: http://www.greenexpo.by/exhibitions.asplang=en<br />
SUD OUEST DECOUVERTE<br />
Verslo suvažiavimas, skirtas aptarti tradicinius produktus ir<br />
vyną iš Pietvakarių Prancūzijos.<br />
Vieta: Tulūzas, Prancūzija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 8–9 d.<br />
Internete: http://sudouestdecouverte.com/<br />
SIBSHOWCASE<br />
Tarptautinė specializuota restoranų, viešojo maitinimo ir šaldymo<br />
įrangos paroda. Maisto technologijų ir gėrimų paroda.<br />
Vieta: Novosibirskas, Rusija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 14–16 d.<br />
Internete: http://www.sibfair.ru/<br />
GASTROEXPO<br />
Restoranų rinkos atstovams skirta paroda. Kartu vyksta turizmo<br />
ir pramogų parodos.<br />
Vieta: Gdanskas, Lenkija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 16–18 d.<br />
Internete: http://www.mtgsa.pl<br />
JH AND RE<br />
Jordanijos viešbučių, restoranų paslaugų ir viešojo maitinimo<br />
įrangos paroda.<br />
Vieta: Amanas, Jordanija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 17–20 d.<br />
Internete: http://www.eng-forum.com/JHRE/<br />
ALLES FUR DEN GAST VIENNA<br />
Tarptautinė viešojo maitinimo, restoranų, viešbučių rinkų<br />
paroda-mugė.<br />
Vieta: Viena, Austrija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 18–21 d.<br />
Internete: http://www.msi-fairs.com/<br />
ST. PETERSBURG WINES AND VODKAS FAIR<br />
Tarptautinė vyno, degtinės, technologijų ir įrangos paroda.<br />
Vieta: Sankt Peterburgas, Rusija.<br />
Data: 2008 m. balandžio 23–26 d.<br />
Internete: http://drinks.lenexpo.ru/ru/about/index.html<br />
HOREX<br />
Centrinės Azijos tarptautinė paroda, skirta viešbučiams, restoranams,<br />
prekybos centrams.<br />
Vieta: Almata, Kazachstanas.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 23–25 d.<br />
Internete: http://www.horex.iteca.kz/en<br />
BAKEPOL<br />
Kepyklų verslo paroda.<br />
Vieta: Poznanė, Lenkija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 24–28 d.<br />
Internete: http://www.bakepol.pl/en<br />
HORECA<br />
Viešbučių ir viešojo maitinimo paroda.<br />
Vieta: Beirutas, Libanas.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. balandžio 27–30 d.<br />
Internete: http://www.hospitalityservices.com.lb/<br />
>> <strong>2009</strong> M. GEGUŽĖ<br />
HOFEX – FOOD AND DRINK<br />
Tarptautinė viešbučių, restoranų, mažmeninės prekybos ir viešajam<br />
maitinimui reikalingos įrangos, paslaugų, maisto ir gėrimų<br />
paroda.<br />
Vieta: Honkongas, Honkongas.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 6 –9 d.<br />
Internete: http://www.hofex.com/<br />
BAKERY CHINA<br />
Tarptautinė kepinių ir saldumynų mugė.<br />
Vieta: Šanchajus, Kinija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 12–14 d.<br />
Internete: http://www.bakery-china.de/<br />
FOODTECH PLOVDIV<br />
Tarptautinė maisto produktų ir technologijų paroda.<br />
Vieta: Plovdivas, Bulgarija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 12–17 d.<br />
Internete: http://www.fair.bg/en/<br />
THAIFEX – WORLD OF FOOD ASIA<br />
Tarptautinė maisto, gėrimų, viešojo maitinimo, maisto technologijų,<br />
svetingumo paslaugų paroda-mugė.<br />
Vieta: Bankokas, Tailandas.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 13–17 d.<br />
Internete: http://www.worldoffoodasia.com/<br />
FOOD AND DRINKS – FOOD TECHNOLOGY MOLDOVA<br />
Maistas, gėrimai ir jų žaliavos. Maisto ir jo gamybos technologijos<br />
bei įranga. Įranga viešojo maitinimo įmonėms, specializuotoms<br />
parduotuvėms. Šaldymo įranga.<br />
Vieta: Kišiniovas, Moldova.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 13–17 d.<br />
Internete: http://www.food-drinks.moldexpo.md/<br />
HOSPITALITY DESIGN CONFERENCE AND EXPO<br />
Svetingumo įstaigų dizaino paroda ir konferencija.<br />
Vieta: Las Vegasas, JAV.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 14–16 d.<br />
Internete: http://www.hdexpo.com/<br />
38 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
informacija<br />
NRA<br />
Paroda viešojo maitinimo rinkos atstovams.<br />
Vieta: Čikaga, JAV.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 16–19 d.<br />
Internete: http://www.restaurant.org/show/<br />
INTERFOOD SWEDEN<br />
Maisto pramonės paroda ir kongresas.<br />
Vieta: Geteborgas, Švedija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 17–20 d.<br />
Internete: www.interfood.se<br />
ALL CANDY EXPO<br />
Saldumynų, konditerijos gaminių ir lengvųjų užkandžių paroda.<br />
Vieta: Čikaga, JAV.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 19–21 d.<br />
Internete: http://www.allcandyexpo.com/<br />
SIAL CHINA<br />
Tarptautinė svetingumo sektoriaus, maisto ir gėrimų paroda.<br />
Vieta: Šanchajus, Kinija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 19–21 d.<br />
Internete: http://www.sialchina.com<br />
IFE POLAND<br />
Tarptautinė maisto, gėrimų ir svetingumo rinkos paroda.<br />
Vieta: Varšuva, Lenkija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 20–22 d.<br />
Internete: http://www.ifepoland.com/<br />
INTERBAKE CHINA<br />
Tarptautinė kepimo įrangos, paslaugų, produktų ir įrankių<br />
paroda.<br />
Vieta: Guangdongas, Kinija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 21–23 d.<br />
Internete: http://www.faircanton.com/interbake<br />
Ketvirtasis „Atviras<br />
Lietuvos grilio<br />
čempionatas“<br />
Šiemet Druskininkuose, miesto šventės metu (gegužės 22–23 d.), Turizmo<br />
informacijos centro kempinge (Gardino g. 3, Druskininkai), vyks jau<br />
tradiciniu tapęs 4-asis „Atviras Lietuvos grilio čempionatas“. Organizatoriai<br />
šventės dalyviams bei svečiams šiais metais žada dar daugiau pramogų, geros<br />
nuotaikos ir naujų rekordų.<br />
Šventę stebėti labai smagu, o joje dalyvauti dar smagiau, todėl Lietuvos<br />
barbekiu kepėjų asociacija (LBKA) visus kepsnių ant grotelių mėgėjus kviečia<br />
jungtis į komandas ir dalyvauti gražia tradicija tapusiame bei jau ketvirtą<br />
kartą vyksiančiame „Atvirame Lietuvos grilio čempionate“. Komandą gali<br />
sudaryti iki 4 žmonių (vienas iš jų vadovauja ir atlieka komandos kapitono<br />
funkcijas). Gali dalyvauti visi: tiek profesionalai, tiek mėgėjai, todėl registruotis<br />
gali ir didelės bei mažos įmonės, ir individualūs asmenys. Kiekviena<br />
komanda turi teisę išstatyti du teisėjus. Norintieji dalyvauti turi užpildyti<br />
komandos registracijos anketą (ieškokite svetainėse www.grilis.com ir www.<br />
restoranu<strong>verslas</strong>.lt) bei iki gegužės 20 dienos į LBKA sąskaitą pervesti 345 Lt<br />
komandos dalyvavimo mokestį (už šią sumą dalyviai gauna produktų, malkų,<br />
nakvynę kempinge ir kt.).<br />
Išsamesnės informacijos galite teirautis LBKA asociacijoje el. p. abagciunas@gmail.com,<br />
mob. tel. 8 615 43371.<br />
Meniu.lt rekomenduoja!<br />
Nedvejokite! Šis čempionatas – tai smagi pramoga, galimybė pabendrauti<br />
su kepsnių ruošimo profesionalais ir puikiai praleisti laiką. Meniu.<br />
lt ir „Restoranų verslo“ kolektyvas šią pramogą išbandė pernai ir laimėjo<br />
geriausių naujokų titulą!<br />
LBKA ir Meniu.lt informacija<br />
COFFEE FESTIVAL<br />
Tarptautinė kavos ir su ja susijusios produkcijos paroda.<br />
Vieta: Guangdongas, Kinija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 21–23 d.<br />
Internete: http://www.faircanton.com/coffee<br />
HOTEL SHOW<br />
Tarptautinė viešbučių, jų įrengimų, interjero ir paslaugų<br />
paroda.<br />
Vieta: Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 24–26 d.<br />
Internete: http://www.thehotelshow.com<br />
FOOD AND HOTEL ARABIA<br />
Tarptautinis Saudo Arabijos maisto, gėrimų ir viešojo maitinimo, viešbučių<br />
įrangos, paslaugų renginys.<br />
Vieta: Džida, Saudo Arabija.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 24–28 d.<br />
Internete: http://www.acexpos.com<br />
WORLDFOOD AZERBAJIAN<br />
Tarptautinė maisto pramonės paroda.<br />
Vieta: Baku, Azerbaidžanas.<br />
Data: <strong>2009</strong> m. gegužės 25–27 d.<br />
Internete: http://www.worldfood.az/en/<strong>2009</strong>/<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 39
INFORMACIJA<br />
restoranų ir viešbučių tiekėjai<br />
>><br />
>><br />
Virtuvės ir Baro įranga<br />
„ARVITRA BALTIC“ UAB<br />
S. Žukausko g. 49, Vilnius, tel. (8 5) 2102227, arvitra@arvitra.lt,<br />
www.arvitra.lt<br />
Virtuvės ir baro įranga, įrankiai, baldai, barai, projektavimas<br />
„BALTIC PROFESSIONALS“ UAB<br />
Krokuvos g. 11, Vilnius, tel. 8 685 53914, info@balticprofessionals.eu,<br />
www.balticprofessionals.eu<br />
Virtuvės ir baro įranga, gamybinis inventorius (puodai, keptuvės, indai,<br />
įrankiai ir kt.)<br />
E. VYŠNIAUSKAITĖS IĮ<br />
Panerių g. 51, Vilnius, tel. (8 5) 2306480, evi@evi.lt, www.evi.lt<br />
Virtuvės, baro, kepyklų įranga, gamybinis inventorius<br />
„HOTEL AND GASTRO“ UAB<br />
Kalvarijų g. 125, Vilnius, tel. (8 5) 2306480, hotel@hotelgastro.com,<br />
www.hotelgastro.com<br />
Virtuvės ir baro įranga<br />
„ĮRANGOS DETALIŲ SISTEMA“ UAB<br />
Kirtimų g. 49B, Vilnius, tel. (8 5) 2660667, ids@idscatering.com,<br />
www.idscatering.com<br />
Atsarginės detalės įrengimams, įrengimų remontas<br />
„KOMPANIJA VITRUM“ UAB<br />
Verkių g. 50, Vilnius, tel. (8 5) 2788022, vitrum@vitrum.lt, www.vitrum.lt<br />
Virtuvės ir baro įranga, projektavimas, įrengimas, baldai, barai, stalo<br />
indai ir įrankiai<br />
„MBR PARDUOTUVIŲ IR RESTORANŲ ĮRANGA“ BĮ UAB<br />
Kirtimų g. 49B, Vilnius, tel. (8 5) 2660008, mbr@m-b-r.org,<br />
www.m-b-r.org<br />
Virtuvės ir baro įranga, baldai ir barai, projektavimas<br />
„MONILAITE-THOMEKO“ UAB<br />
Savanorių pr. 451, Kaunas, tel. (8 37) 316755,<br />
info@monilaitethomeko.lt,<br />
www.monilaitethomeko.lt<br />
Įranga, eksploatacinės medžiagos ir reikmenys prekybai, greitojo<br />
maisto gamybai ir restoranams, svėrimo įranga<br />
„RESVILĖ“ UAB<br />
R. Kalantos g. 38, Kaunas, tel. (8 37) 360077, info@resvile.lt,<br />
www.resvile.lt<br />
Virtuvės ir baro įranga, baldai, indai, įrankiai, inventorius, įrengimas,<br />
montavimas, projektavimas, konsultacijos<br />
„tangutas“ UAB<br />
Vytauto g. 178, Garliava, Kauno r., tel. (8 37) 557251,<br />
tangutas@tangutas.lt , www.tangutas.lt<br />
Virtuvės įranga, gamybinis inventorius (puodai, keptuvės ir kt.),<br />
įrengimas, montavimas, atsarginės detalės įrenginiams<br />
„VENDOR LIETUVA“ UAB<br />
Sporto g. 11, Vilnius, tel. (8 5) 2611242, vendor@vendor.lt, www.vendor.lt<br />
Kavos aparatai, kava, kavos įrangos nuoma<br />
INDAI, įrankiai, inventorius<br />
„ARKIETĖ“ UAB<br />
Biuras: Konstitucijos pr. 15/5, Vilnius, tel. (8 5) 2711818,<br />
info@arkiete.lt, www.arkiete.lt, www.indai.lt<br />
Indai, įrankiai, gamybinis inventorius<br />
„BALTICDECOR“ UAB<br />
Švitrigailos g. 40A, Vilnius, tel. (8 5) 2333037,<br />
vilnius@balticdecor.lt, www.balticdecor.lt<br />
Indai, įrankiai, gamybinis inventorius, švaros prekės, įranga<br />
„BERGHOFF BALTIJA“ UAB<br />
Kalvarijų g. 41/17, Vilnius, tel. (8 5) 2750900, berghoff@is.lt,<br />
www.berghoffbaltija.lt<br />
Nerūdijančio plieno indai, įrankiai, taurės, virtuvės ir stalo inventorius<br />
bei aksesuarai<br />
„IITTALA“ UAB<br />
J. Jasinskio g. 16F, Vilnius, tel. 8 616 43449,<br />
neringa.lietuvininkiene@iittala.com<br />
Indai, įrankiai, gamybinis inventorius<br />
„MANTVILĖ“ UAB<br />
Taikos g. 100C, Kaunas, tel. (8 37) 353323; Dubysos g. 37,<br />
Klaipėda, tel. (8 46) 300592, info@mantvile.lt, www.mantvile.lt,<br />
www.indai.lt<br />
Indai, įrankiai, gamybinis inventorius<br />
„SANGAIDA“ UAB<br />
Panerių g. 20A, Vilnius (filialai Klaipėdoje, Kaune),<br />
tel. (8 5) 2161223, info@sangaida.lt, www.sangaida.lt<br />
Indai, įrankiai, gamybinis inventorius, higienos ir švaros prekės,<br />
staltiesės<br />
„SCILIS“ UAB<br />
Smolensko g. 19, Vilnius, tel. (8 5) 2724411<br />
Stalo ir virtuvės indai, įrankiai ir inventorius<br />
>> baldai ir barai<br />
„EVE“ UAB<br />
Konstitucijos pr. 12, Vilnius, tel. (8 5) 2732199, info@eve.lt, www.eve.lt<br />
Restoranų, viešbučių, biurų kietieji ir minkštieji baldai<br />
B. Garunkštienės įmonė<br />
Saulėtekio g. 22, Domeikava, Kauno r., laima.albusiene@aure.lt,<br />
www.aure.lt<br />
„Aure...” interjero salonai<br />
>> apskaitos sistemos ir įranga<br />
„UCS BALTIC“ UAB<br />
Mindaugo g.14B, Vilnius, tel. (8 5) 2107247, filialai Kaune,<br />
Klaipėdoje, Šiauliuose, Rygoje, ucs@ucs.lt, www.ucs.lt<br />
Kompiuterinės ir apskaitos sistemos<br />
„BALTIC HOTEL AND RESTAURANT SYSTEMS“<br />
Gedimino pr. 50, Vilnius, tel. 8 699 90398, 8 699 18722,<br />
bhrs@bhrs.info, www.bhrs.info<br />
Viešbučių, restoranų bei pramogų kompleksų apskaitos įranga<br />
„New Vision Baltija” UAB<br />
Laisvės pr. 85, Vilnius, tel. (8 5) 2431252, 8 650 70699,<br />
info.lt@new-vision.com, www.new-vision.com<br />
IT partneris prekybai ir restoranams Baltijos šalyse<br />
>> Iškabos, reklama<br />
„STRATEGINIŲ PROJEKTŲ VYSTYMO GRUPĖ“ UAB<br />
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel. (8 5) 2735919, info@meniu.lt,<br />
http://horeca.meniu.lt<br />
Reklamos paslaugos maitinimo įstaigoms ir jas aptarnaujančioms<br />
įmonėms, produktų įvedimas į rinką, ryšių su visuomene paslaugos,<br />
reklaminių iškabų, stendų, skrajučių, valgiaraščių dizainas ir<br />
gamyba<br />
„VAIZDINĖ DIZAINO IDĖJA“ UAB<br />
Šv. Ignoto g. 5-123, Vilnius, tel. (8 5) 2121490, info@vdireklama.lt,<br />
www.vdireklama.lt<br />
Iškabų, baldų, barų gamyba, valgiaraščių maketavimas, interjerai<br />
>> Maisto produktai ir gaivieji gėrimai<br />
„LITBANA“ BĮ UAB<br />
Kirtimų g. 57D, Vilnius, tel. (8 5) 2601933, info@litbana.lt, www.<br />
litbana.lt<br />
Vaisiai ir daržovės<br />
40 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>
INFORMACIJA<br />
>><br />
>><br />
„UNILEVER LIETUVA“ UAB<br />
Gabijos g. 30, Vilnius, tel. (8 5) 2427849,<br />
www.unileverfoodsolutions.pl<br />
Prieskoniai, maisto priedai, padažai, sultiniai ir kt.<br />
KAVA, ARBATA<br />
„Amoka“ UAB<br />
Elektrėnų g. 8, Kaunas; Žirmūnų g. 139-317, Vilnius, S. Daukanto g. 22a-<br />
24, Klaipėda, tel. (8 37) 351447, (8 5) 2777508, (8 46) 312675<br />
„ESIDA“ UAB<br />
Žirnių g. 10, Vilnius, tel. (8 5) 2152237, info@esida.lt<br />
Kava, arbata<br />
„EUROKORNUS“ UAB<br />
V. Putvinskio g. 72, Kaunas, tel. (8 37) 407130, info@eurokornus.lt,<br />
www.eurokornus.lt<br />
Kava, arbata, alkoholiniai gėrimai, itališki maisto produktai,<br />
kavos aparatai<br />
„GUSTAV PAULIG LTD“ atstovybė<br />
Laisvės pr. 125, Vilnius, tel. (8 5) 2479611, www.paulig.lt<br />
Kava<br />
„ŠVIEŽIA KAVA“ UAB<br />
Savanorių pr. 22, Vilnius, tel. (8 5) 2332782, office@svieziakava.lt,<br />
www.svieziakava.lt<br />
Kava, arbata<br />
ALKOHOLINIAI gėrimai<br />
„AMKA“ UAB<br />
Bernardinų g. 6-1 / Šiltadaržio g. 5-1, Vilnius, tel. (8 5) 2430304,<br />
amka@amka.lt, www.amka.lt<br />
Vynai<br />
„DŪDA IR KOMPANIJA“ UAB<br />
Savanorių pr. 22, Vilnius, tel. (8 5) 2312372<br />
Vynas, konjakas, brendis, armanjakas<br />
„MINERALINIAI VANDENYS“ UAB<br />
J. Jasinskio g. 16, Vilnius, tel. (8 5) 2786069, info@mv.lt, www.mv.lt<br />
Įvairūs silpnieji ir stiprieji alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, kitos<br />
prekės<br />
„ŠVYTURYS - UTENOS ALUS“ UAB<br />
Pakalnės g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 2397600, sua@sua.lt , www.svyturys.lt<br />
Alus<br />
>> ĮRANGA VIEŠBUČIAMS<br />
„ACG NYSTROM“ UAB<br />
Taikos pr. 135 A, Kaunas, (8 37) 452068, acg-nystrom@acg.lt,<br />
www.acgnystrom.lt<br />
Pramoninės skalbimo, džiovinimo mašinos, lyginimo įrengimai<br />
„BHD“ UAB<br />
Metalo g. 2A/7-204, Vilnius, tel. (8 5) 2306148, bhd@bhd.lt,<br />
www.bhd.lt<br />
Įvairi įranga viešbučiams<br />
>> KONSULTACIJOS, kita<br />
„STRATEGINIŲ PROJEKTŲ VYSTYMO GRUPĖ“ UAB<br />
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel. (8 5) 2735919, info@meniu.lt,<br />
http://horeca.meniu.lt<br />
Konsultacijos įvairiais maitinimo įstaigų atidarymo ir veiklos klausimais,<br />
pagalba ieškant tiekėjų<br />
„arolita“ UAB<br />
Kaunas, tel. (8 37) 330094<br />
Lauko skėčiai, markizės ir pergolės, palapinės renginiams, lauko kavinių<br />
įrengimas<br />
„Nempata“ IĮ<br />
Panerių g. 79A, Kaunas, tel. (8 37) 260223, 8 686 40510,<br />
NEMlietuva@hotmail.com<br />
Prekių ženklų registravimas Lietuvoje ir užsienyje, visos patentinės<br />
paslaugos ir konsultacijos<br />
>> asociacijos, įstaigos<br />
LRVVKA – Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija<br />
P. d. 2453, LT-09008 Vilnius, tel. (8 5) 2723171, info@lrvvk.lt,<br />
www.lrvvk.lt<br />
LBKA – Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija<br />
S. Konarskio g. 32-28, Vilnius, info@grilis.com, www.grilis.com<br />
LVRA – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija<br />
Jasinskio g. 16, Vilnius, tel./faks. (8 5) 2497478, lvra@mail.lt,<br />
www.lvra.lt<br />
LSA – Lietuvos someljė asociacija<br />
Savanorių pr. 22, Vilnius, tel. 8 687 89994, info@somelje.lt,<br />
www.somelje.lt<br />
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba<br />
Siesikų g. 19, Vilnius, tel. (8 5) 2404361, vvt@vet.lt, www.vet.lt<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 41
INFORMACIJA<br />
LEIDINIO „RESTORANŲ VERSLAS“<br />
PRENUMERATA<br />
Užsiprenumeruokite leidinį „Restoranų <strong>verslas</strong>“ ir kartu su juo<br />
dovanų gausite Meniu.lt leidinius – „Pasaulio virtuvės“, „Meniu<br />
kelyje“ ir „Pobūvių gidas“. Šie specializuoti, pramoginio pobūdžio<br />
teminiai leidiniai bus naudingi tiek Jūsų klientams, tiek ir HORE-<br />
CA versle dirbantiems žmonėms, įmonėms.<br />
Specializuotas leidinys „Restoranų <strong>verslas</strong>“ yra tikslingai<br />
orientuotas į HORECA (svetingumo) srities profesionalus,<br />
todėl jis yra būtinas pagalbininkas bei patarėjas Jūsų darbe ar<br />
versle! Jei pageidaujate, kad leidinys „Restoranų <strong>verslas</strong>“ Jums<br />
būtų pristatytas visada laiku ir patogiai – tiesiai į Jūsų įstaigą<br />
ar namus, skubėkite jį užsisakyti! Per metus išleidžiami šeši<br />
„Restoranų verslo“ numeriai. Prenumeruoti galite nuo bet kurio<br />
numerio!<br />
Norime pažymėti, kad leidinio prenumeratos kaina pasikeitė<br />
dėl padidėjusių pašto išlaidų. Prenumeratos kaina nuo praėjusių<br />
metų gruodžio 1 d. yra 48,00 Lt už artimiausių šešių leidinio<br />
numerių siuntimą. Prenumeratos kuponą rasite leidinyje<br />
(žemiau) bei Meniu.lt portale (http://kuponas.meniu.lt). Leidinį<br />
taip pat galite prenumeruoti ir internete www.prenumerata.lt.<br />
„Restoranų verslą“ visada galite įsigyti:<br />
• Leidinio redakcijoje Vilniuje, Konstitucijos pr. 23C-618;<br />
• UAB „Sangaida“ prekybos salonuose (Vilniuje, Panerių g. 20 A;<br />
Kaune, Kaunakiemio g. 40; Klaipėdoje, Daukanto g. 13);<br />
• UAB „Mantvilė“ prekybos salonuose (Šiauliuose, Gardino g.<br />
2 („IKI“); Panevėžyje, Savanorių al. 12; Klaipėdoje, Dubysos g. 2).<br />
• Leidinį taip pat gauna UAB „Mineraliniai vandenys“ klientai.<br />
Iškilus klausimams, prašome kreiptis į „Restoranų verslo“<br />
redakciją Vilniuje telefonu (8 5) 2735919 bei elektroniniu paštu<br />
prenumerata@meniu.lt.<br />
42<br />
42<br />
Restoranų<br />
Restoranų<br />
<strong>verslas</strong><br />
<strong>verslas</strong><br />
1/<strong>2009</strong><br />
1/<strong>2009</strong>
INFORMACIJA<br />
Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong> 43
44 Restoranų <strong>verslas</strong> 1/<strong>2009</strong>