Mergaitei nutikusi nelaimė neliko nepastebėta: jai pagelbėjo visiškai nepažįstami žmonės

Vaikui nutikusi nelaimė tėvams sukelia nepakeliamą sielvartą: kad ir kaip norėtųsi, ne visada yra įmanoma vaikui pagelbėti. Įvykus nelaimei neretai prireikia nemažai pinigų, kuriuos tenka skirti operacijoms ir kitoms gydymo išlaidoms. Deja, mažas pajamas gaunančios šeimos ne visada gali suteikti visą reikalingą pagalbą…

2006 m. Irake gyvenančiai Chibai buvo vos 4 metai, kai likimas jai nepagailėjo žiaurių smūgių. Kai Chiba buvo visai mažytė, ji stipriai nukentėjo nuo namuose kilusio gaisro, kuriame žuvo jos vyresnysis brolis.

Vieną dieną Chibos tėvas nusprendė pasiimti vaikus į darbą ir išsikvietė taksi. Tuo metu šalyje vyko karas, ir kelionės metu į taksi automobilį buvo numestas savadarbis sprogmuo. Nors visi keleiviai išgyveno, tačiau dėl stiprių nudegimų Chibai teko amžiams pamiršti ant galvos augančius plaukus.

Chibos šeima gyveno provincijose, kurios vietiniai gyventojai išvaizdos trūkumų turinčius asmenis paprasčiausiai atstumia. Nors Chiba dar visai neseniai buvo laikoma gražia mergaite, tačiau po įvykusios nelaimės vietinių požiūris smarkiai pasikeitė. Žmonės jos vengė, o ateityje ji nebūtų turėjusi jokių šansų ištekėti ar susirasti darbą. Kai Chiba šiek tiek paaugo, jos tėvas kreipėsi į Irako žurnalistus, kurie išplatino pagalbos prašymą.

Chibos istorija netrukus sulaukė dėmesio: apie ją rašė ne vien tik Irako spauda. Jos istorija sudomino ir amerikietę Barbarą Marlowe, kuri neturėjo savo vaikų. Kartu su vyru ji nusprendė visomis įmanomomis priemonėmis pagelbėti šiai mergaitei. Netrukus jie tapo Chibos globėjais.

Viskas prasidėjo nuo chirurgų konsultacijų ir vizų prašymų. Chibos motina priėmė ryžtingą sprendimą išsiųsti dukrą nepažįstamiems žmonėms. Ji puikiai suprato, kad tai yra vienintelė galimybė suteikti Chibai reikalingą gydymą ir atlikti estetines procedūras. 2007 m. drąsi mergaitė išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur nuo pat pirmojo susitikimo buvo apgaubta meile ir rūpesčiu. Chibai buvo atlikta 19 operacijų, o Barbara tapo antrąja jos motina.

Kai 2019 metais žiniasklaida pasidalino kita Chibos istorija, mergina jau ruošėsi stoti į koledžą. Nors su savo tikrąja motina mergaitė susitiko tik 2015-aisiais, tačiau visą šį laiką šeimos palaikė artimą ryšį.

Chiba teigia, kad ji savo brangiausių žmonių neskirsto į „tikruosius tėvus“ ir „įtėvius“. Ir biologiniai tėvai, ir įtėviai jos gyvenime užėmė tokią pat svarbią reikšmę.

Nors šiandien merginos veide vis dar galima įžvelgti randų, tačiau jos išvaizda pasikeitė tiesiog neatpažįstamai, – už tai ji yra be galo dėkinga Barbarai ir jos vyrui.

Chiba ir Barbara parašė knygą, kurioje papasakojo nepaprastą mergaitės istoriją. Knyga buvo pavadinta  „Drąsus veidas“ (ang. „Brave Face”). Ši knyga yra puikus pavyzdys visiems, kad nieko nėra neįmanomo.

Nors Barbaros ir Chibos šeimos priklausė skirtingiems kultūriniams ir socialiniams sluoksniams, tačiau tai netapo kliūtimi susivienyti ir padėti vaikui. Tokiomis istorijomis tikrai verta pasidalinti, tiesa?