„Turint omenyje mūsų gyvenamąją vietą, mums labai trūksta saulės, kurios poveikyje mūsų organizmas sugeba pasigaminti vitamino D. Jis svarbus daugeliui organizme vykstančių procesų, todėl trūkumas gali turėti įvairiausių nemalonių pasekmių“- įsitikinusi tyrimų laboratorijos SYNLAB specialistė, konsultantė medicinos klausimais Rimantė Grigaravičiūtė, viešėjusi DELFI TV konferencijoje.

Jos teigimu, daugelį metų buvo akcentuojama tik kad vitaminas D ypač reikalingas kaulų ir raumenų sistemai. Tačiau pastaruosius 25-erius metus atlikti nauji tyrimai parodė, kad vitaminas D atlieka labai daug įvairiausių svarbių funkcijų. Paaiškėjo, kad jo trūkumas atsiliepia ir imunitetui, ir lytinei sveikatai, manoma, kad yra tam tikrų sąsajų su autoimuninėmis, onkologinėmis ligomis, astma.

Pašnekovės teigimu, ypatingos rizikos grupėje yra vaikai, paaugliai ir vyresnio amžiaus žmonės nuo 71-erių metų, nes jiems padidėja kaulų lūžių, osteoporozės rizika. Taip pat tai nėščios ir maitinančios moterys. Įdomu, kad į šią grupę patenka ir antsvorio turintys žmonės, nes, anot tyrimų, kuo didesnis žmogaus svoris, tuo mažesnis kiekis vitamino D yra organizme. To priežastis paprasta - jis yra kaupiamas ir užlaikomas riebalų ląstelėse, o kraujyje jo yra mažai.

Kokie gi simptomai išduoda, kad žmogui trūksta vitamino D?

„Simptomai yra neryškūs, nespecifiniai, mes į juos dažnai neatkreipiame dėmesio - nuovargis, prasta nuotaika, raumenų silpnumas, padidėjęs prakaitavimas. Daugelis jaučiame panašių požymių, tačiau nesusimastome, kad tai gali būti dėl vit. D trūkumo. Tad vertėtų profilaktiškai pasitikrinti, pagalvoti ir apie savo gyvenimo būdą – kiek laiko praleidžiame lauke, kokia mityba, kaip dažnai patiriame stresą. Kortizolis, streso metu išsiskiriantis hormonas, blokuoja vitamino D receptorius, taigi, jeigu daugiau patiriate streso, mažiau turite vitamino D“,- aiškino R. Grigaravičiūtė.

Specialistės teigimu, yra labai daug studijų, tiriančių koks yra ryšys tarp depresijos ir vitamino D stokos. Rezultatai labai prieštaringi – vieni teigia, kad ryšys yra, kitų manymu, tai nesusiję. „Bet yra žinoma, kad vitaminas D dalyvauja tam tikrų medžiagų sintezėje, kurios svarbios nervinių ląstelių (neuronų) būklei, o tuo pačiu ir psichinei sveikatai“, - tikina pašnekovė.

Svarbus vitamino D vaidmuo tenka palaikant gerą moterų sveikatą – esant skausmingoms mėnesinėms, sergant endometrioze, svarbu pasitikrinti, ar pakankamas šio vitamino kiekis organizme. R. Grigaravičiūtė paneigia anksčiau sklandžiusį mitą, esą vitaminas D padidina vyrų potenciją, tačiau yra duomenų, kad vit. D trūkumas gali būti ir sumažėjusio vaisingumo priežastimi.

„Dabar daug kalbama apie dirbtinį apvaisinimą ir apie tai, kad ne visoms poroms, kurios negali susilaukti vaikų, jis yra būtinas. Kartais pakanka pakoreguoti ir pakeisti gyvenimo būdą. Tyrimais yra įrodyta, kad vitaminas D skatina lytinių ląstelių dauginimąsi ir brendimą. Tad tikimybė, kad didelis vitamino D trūkumas galėtų būti viena iš nevaisingumo priežasčių, yra“,- aiškina specialistė.

Pašnekovės teigimu, yra nemažai įrodymų, kad vitaminas D sumažina riziką susirgti vėžiu - krūties, tiesiosios žarnos ir prostatos. Organizme trūkstant vitamino D, genai nesugeba tinkamai kontroliuoti ląstelių dauginimosi.

Kokie vitamino D šaltiniai ir ką daryti vegetarams?

„Puikus šaltinis yra riebi žuvis, tačiau jos reiktų valgyti kasdien ir gana nemažai, kad gautume reikiamą vitamino D kiekį. Tai būtų 250 g lašišos, 300 g silkės, kilogramo tuno. Arba 30 dideli kiaušinių tryniai, 8 stiklinės sojos pieno, kuris praturtintas vitaminu D. Daug šio vitamino turi grybai“,- vardija laboratorijos specialistė.

Tačiau apibendrinant būtų galima pasakyti, kad su maistu gauti reikiamą vitamino D kiekį Lietuvoje yra sunku. O kadangi vitamino D daugiausia yra gyvulinės kilmės produktuose, ar vegetarai pasmerkti vitamino D trūkumui?

„Buvo plačiai užvirusi diskusija apie vitaminą D2 ir D3, kuo jie skiriasi. Vitaminas D3 gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams, o vitaminas D2 yra daugiau būdingas augalams. Iš esmės šios dvi molekulės skiriasi tik viena jungtimi. Todėl ilgą laiką JAV buvo populiarūs būtent vitamino D2 papildai. Buvo nustatyta, kad vitamino D kiekis mūsų kraujyje pakyla vartojant bet kuriuos papildus - D2 ar D3. Tačiau vitaminą D3 mūsų organizmas geriau įsisavina ir panaudoja. Tad dabar labiau paplitę vitamino D3 papildai. Sudėtingiau yra veganams, kurių pasirinktas mitybos būdas apsunkina visų organizmui būtinų medžiagų gavimą su maistu. Tačiau, kaip jau minėjau, dabar yra įvairių papildų, organizmas sugeba gaminti vit. D saulėje, tad tikrai yra sprendimų“,- sako R. Grigaravičiūtė.

Ar galima perdozuoti?

„Vitamino D toksiškumas teoriškai yra galimas, tačiau tam reikėtų naudoti kasdien, keletą mėnesių didelėmis dozėmis, maždaug po 40 tūkst. veikimo vienetų, kad pajaustume kokius nors perdozavimo simptomus“,- ramina pašnekovė tuos, kurie bijo padauginti.

„Kiekvienas vaistas gali būti ir nuodas, jeigu bus naudojamas neadekvačiai ir per daug“,- nedvejodama priduria specialistė ir rekomenduoja pirmiausia atlikti biocheminį tyrimą vitamino D kiekiui kraujyje nustatyti. Kol nežinote, ar jo jums tikrai trūksta, gal pakaks ir paprasčiausių multivitaminų.

Kaip vitaminą D saugiai pasiimti iš saulės?

Saulė yra geriausias vitamino D šaltinis, deja, mūsų šalyje jos nėra tiek daug. Norint gauti vitamino D, kasdien reiktų bent 10-15 min būti saulėje, atidengus bent 30-40 proc. odos. Tačiau kaip neperlenkti lazdos? Juk esame gąsdinami kenksmingais saulės spinduliais, kurie yra viena iš svarbiausių odos vėžio priežasčių, ir jau įpratome naudoti apsauginius kremus.

„Apsauginiai kremai iš tikrųjų trukdo įsisavinti vitaminą D, nes atspindi saulės spindulius. SPF skaičius rodo, kiek laiko oda yra apsaugoma nuo saulės poveikio. Taigi mes esame apsaugomi nuo žalingos spinduliuotės, tačiau negauname ir vitamino D“,- sako R. Grigaravičiūtė. Tad specialistė pataria vasarą atėjus į paplūdimį bent 10 minučių pabūti saulėje be jokios apsaugos, o paskui išsitepti reikiamu kremu ir leisti laisvalaikį.

O soliariumų mėgėjoms, kurios ten tikisi surasti saulės pakaitalą, pašnekovė turi liūdną žinią: „Vitaminas D gaminasi veikiant UVB spinduliams, o dauguma soliariumų naudoja tik UVA šviesą, tad jūs ne tik negausite reikiamo vitamino, bet ir padidinsite vėžinių susirgimų tikimybę. Taigi svarstyklės tarp naudos ir žalos smarkiai nusveria į žalos pusę“.

Belieka laukti saulėtų dienų, saugiai gaudyti natūralų vitaminą D, o kam jo trūksta ypatingai – ieškoti vaistinėse.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)